Pempė ir jos Lizdas: Pavasario pranašas ir unikalus tilvikas

Pempė (lot. Vanellus vanellus), dar žinoma kaip paprastóji pémpė, yra sėjikinių (Charadriidae) šeimos paukštis. Šis paukštis yra plačiai žinomas ir atpažįstamas tiek iš išvaizdos, tiek iš balso, o jo sugrįžimas po žiemos yra vienas pirmųjų pavasario pradžios ženklų Lietuvoje ir didesnėje Europos bei Azijos dalyje.

Pempės išvaizda ir fiziniai bruožai

Paprastoji pempė yra maždaug miesto balandžio dydžio. Jos kūno ilgis svyruoja nuo 28 iki 32 cm, o masė - nuo 128 iki 330 gramų. Atstumas tarp išskleistų abiejų sparnugalių siekia 82-87 cm.

Iš tolio pempę galima atpažinti pagal šmėžuojančias juodas ir baltas spalvas, o iš arčiau ją nesunku pažinti iš ilgo kuoduko ir margų spalvų. Kūno viršutinė dalis yra žalsvai juoda, saulėtą dieną nugara spindi žaliai, violetiškai ir mėlynai žvilgančiomis plunksnomis.

Viršugalvis su ilgu kuoduku yra juodas. Patelės kuodas yra kiek trumpesnis negu patino. Gerklė ir kaklo priekinė dalis yra juodos, o skruostai ir pilvas - balti. Uodega yra balta su plačia juoda juosta gale, o pauodegys - ryškiai rudas. Plasnojamosios plunksnos yra juodos, pirmųjų trijų galai - balsvi.

Jaunikliai būna blankesnių spalvų, negu suaugę paukščiai. Pempės snapas yra juodas, o kojos raudonos arba raudonai rusvos, be plėvės tarp pirštų.

Pempės balsas yra skardus „gy‑vi“. Šiuo metu dieną ir naktį galima girdėti pempių balsus „gy-yvi..”, lydimus keisto sparnų virbėjimo. Paukštis yra gana guvus, daug skraido ir vartosi ore. Pempė gerai skraido ir vikriai bėgioja, sparčiai bėga.

Pempė - tilvikų šeimos atstovė

Pempė yra tilvikas, o Lietuvoje jai artimi paukščiai yra slanka, perkūno oželis, kuolinga, griciukas. Visus šiuos paukščius vienija kai kurie „tilvikiški” bruožai, būdingi ir pempei. Visų pirma į akis krinta ilgokas snapas. Nors pempė nėra tikras ilgasnapis paukštis, tačiau jos snapas puikiai tinka smaigyti žemėn ir traukyti joje gyvenantiems bestuburiams.

Ne mažiau svarbios ilgos kojos, kuriomis galima braidyti pabaliuose. Beje, pempė, kaip ir kiti tilvikai, plunksnų sušlapti nebijo, nes reikalui esant gali net plaukti. Tiesa, tarp pempės snapo ir kojų ilgio yra šioks toks neatitikimas, nes lesdamas paukštis turi žymiai pasilenkti, uodegą pakeldamas aukštyn.

Gyvenamosios vietos ir mityba

Pempės gyvena atvirose pelkėse, šlapiuose durpynuose, pievose, ganyklose ir dirbamuose laukuose. Jos mėgsta atvirus plotus, pelkynus ir laukus netoli vandens telkinių. Migracijų metu pempės aptinkamos nuleistuose žuvininkystės tvenkiniuose.

Pempės minta smulkiais bestuburiais. Maitinasi ne tik dieną, bet ir naktimis, ypač ryškaus mėnulio naktimis.

Pempių migracija ir paplitimas

Pempės yra plačiai paplitusios Eurazijos vidutinių platumų klimato juostoje. Tai migruojantys paukščiai, žiemoti skrendantys iki Šiaurės Afrikos, šiaurinės Indijos ir Kinijos, kur yra įprastas paukštis Nilo deltoje. Migracijų metu pempės skrenda paprastai dienomis, dažniausiai dideliais būriais.

Į Lietuvą pempės atskrenda labai anksti - paprastai kovo mėnesį, nors kartais jau vasario antroje pusėje. Jų sugrįžimas po žiemos yra svarbus pavasario pradžios ženklas. Šių metais pirmoji vieniša pempė pastebėta Šilutės raj. sausio 3 dieną. Vėliau jos pasirodė nuo vasario viduryje, o iki mėnesio pabaigos jos matytos jau visoje Lietuvoje. Taigi, pempės patvirtino, jog ankstyvi šilti orai buvo ne gamtos išdaiga, o realiai prasidėjęs pavasaris.

Po žiemos vienos pirmųjų parskrenda pempės. Dar tik prieš dieną išgirdome nedrąsų vieversėlio čirenimą, dar nedaug laukuose juoduojančios žemės lopų, o pempės atvasnoja apskritais, su baltu pamušalu sparnais ir leidžiasi pabalin. Mūsų pempės žiemoja Vakarų Europoje, Viduržemio jūros kraštuose.

Pempės išskrenda lapkritį, o pamaryje ir žuvininkystės tvenkiniuose pempių būriai laikosi iki žiemos vidurio. Kai kada pempės išskrenda spalio gale. Birželio gale kasmet jau stebime pirmąsias klajojančias pempes, kurios kol kas skrenda ne į žiemavietes, bet ieško ramių ir maistu turtingų vietų. Kadangi pempės keliauja ir naktį, mes regime anaiptol ne visą migracijos srautą. Antai, spalio gale ar lapkrityje į nuleistus žuvininkystės ūkių tvenkinius susirenka pulkai pempių, kurios neabejotinai dar tik skrenda iš šiauriau esančių perimviečių.

Pempės gyvena iki 18 metų.

Pempių lizdai ir perėjimas

Lizdas yra gyvūnų statinys kiaušiniams dėti, perėti, jauniklius auginti ir slėptis nuo priešų. Pempės yra monogamės ir peri poromis, retkarčiais negausiomis kolonijomis.

Pempės peri atvirose buveinėse - pievose, ganyklose, pelkynuose su neaukšta augalija ir drėgnuose durpynuose. Lizdą suka ant žemės, atviroje vietoje, paprastai negilioje įduboje ant žemės ar griovyje, dažnai vasarinių javų vagose.

Stojus šiltesniems orams ir išėjus pašalui, pempės susirūpina savo lizdais. Tuo metu patinėliai aktyviai gina savo teritorijas, vaiko vieni kitus. Jų piruetai ore yra labai išradingi, susidedantys iš vartymosi ir greitų nardymų beveik liečiant žemę. Patinas parenka keletą galimų lizdo vietų, o patelė pasirenka tinkamiausią. Gana greitai patelės kojomis ima kasioti duobeles. Jų vienoje vietoje galima rasti bent keletą, tačiau tik vienai jų lemta tapti lizdu.

Pievose, dirvonuose, o kai kada ir dirvoje susuktas pempių lizdas yra gana paprastas. Tai gili duobelė, išklota sausais žolių stiebeliais. Lizde paukštis padaro nedidelę įdubą, į kurią kloja žoles, plunksnas ir kitas medžiagas, o kraštai neuždengti. Tokį lizdą įsirengia vištinių būrio paukščiai, tilvikai, žuvėdros, didieji apuokai, pempės.

Kiaušiniai ir jaunikliai

Pempės deda 4 (rečiau 2-5) kiaušinius. Kiaušiniai yra pilkai rusvi arba žalsvi, išmarginti neryškiomis pilkomis ir aiškesnėmis juodomis dėmėmis. Jie yra molio spalvos, su įvairaus atspalvio tamsiomis dėmėmis.

Per sezoną pempės peri vieną kartą, bet jei kiaušiniai prarandami - juos pakeičia kitais. Perėjimu užsiima ir patelė, ir patinas, tačiau dažniau tai atlieka patelė. Perėjimas trunka apie 24‒29 dienas.

Lizdą ir jauniklius nuo įsibrovėlių, įskaitant net karves ir arklius, pempės gina triukšmingai ir agresyviai. Jaunikliai yra viščiukiniai. Išsiritę jaunikliai lizde neužsibūną ir jį palieka greitai, mokinasi patys susirasti maisto. Lietuvoje pempės išveda vieną vadą. Jaunikliai išmoksta skraidyti per 33-35 dienas.

Pempių skaičiaus mažėjimas ir apsauga

Lietuvoje pempė yra dažna, nors dėl žemės ūkio pokyčių nyksta veisimosi buveinės. Pastaruosius dešimtmečius perint dažniau randama vakarinėje šalies dalyje. Nors suintensyvėjęs žemės ūkis, melioracija ir kita antropogeninė veikla sumažino pempių skaičių, tačiau jos gan greit sugebėjo prisitaikyti prie kintančių sąlygų.

Taip jau sutapo, kad pempės žiemavietėse, Vakarų Europoje ir Viduržemio jūros kraštuose, jų laukia milijonai medžiotojų, kuriems pempė yra mėgiamas laimikis. Galbūt, tai yra viena iš svarbių priežasčių, nulėmusių tokį staigų pempių nykimą. Prieš 20 metų jos dar perėjo daugelyje aukštapelkių, o laukuose buvo viena iš pagrindinių kraštovaizdžio sudėtinių dalių. Teigiama, kad daug žalos galėjo padaryti sunkūs pavasariai, tačiau tai vargu ar galėjo būti svarbiu veiksniu.

Pempė kultūroje ir istorijoje

Anksčiau Europos Vakaruose netgi buvo paprotys valgyti šio paukščio kiaušinius, nes jie esą labai gero skonio. Turguose jie buvo pardavinėjami lygiai kaip ir naminių paukščių kiaušiniai dar apie 1920 m.

Pempės minimos net ir ankstyvojoje Egipto istorijoje. Pempė buvo Egipto žmonių, tarnaujančių karaliui, simbolis, kurie žiemos metu, kaip ir pempės, persikeldavo prie deltos. Egipto mene pempė dažnai buvo vaizduojama pakirptais sparnais ir negalinti skraidyti, tai buvo nuolankumo, vergystės simbolis.

Pasakojimų apie pempę galima aptikti ir Indų mitologijoje. Viena legenda byloja, kad prieš prasidedant Kurukšteros mūšiui, prie dievo Krišnos atskrido jaunutė pempė, ji buvo sukrovusi lizdą lauke, kuriame turėjo vykti mūšis. Krišnai pagailo pempės ir jis uždengė jos lizdą varpu, kurį nukabino nuo vieno iš kovai paruoštų dramblių.

tags: #pempes #kiausiniai #lizde

• profesionalus sodo technikos remontas
• Otfrydo Proislerio kūryba: išsamiau
• "Šypsenėlės" lopšelio-darželio veikla ir finansai
• galvos svaigimas ir pykinimas nėštumo metu
• Išmokos auginant vaikus