Pažintinė Raida Ikimokyklinėje Vaikystėje: Nuo Smalsumo iki Savarankiškumo
Nauja gyvybė ateina į pasaulį visiškai maža ir bejėgė. Ji negali pasirūpinti savimi, pražūtų be suaugusiųjų globos ir rūpinimosi. Visi tėvai ir visuomenė daro viską, kad vaikai augtų sveiki, stiprūs ir galėtų spręsti savo problemas, kurias jau jie patys galėtų įveikti.
Vaiko Raidos Psichologija: Įvadas
Mokslą, tiriantį vaiko psichikos raidą, jos faktus ir dėsnius, vadiname vaiko psichologija. Ji aiškina, kaip gerai ir tinkamai kinta vaiko psichiniai procesai, sudarydami vis sudėtingesnes struktūras, kokius periodus jie pereina. Dabar labai pabrėžiama vaikystės svarba ir ankstyvo patyrimo įtaka tolesniam gyvenimui. Raidos psichologijos tikslas - suprasti žmogaus augimą ir keitimąsi.
Raidos psichologai studijuoja visą raidą - nuo gyvybės užsimezgimo iki mirties, todėl galima sakyti, kad raidos psichologijos objektas yra augantis žmogus. Svarbiausias raidos psichologijos tikslas yra aprašyti, įvertinti ir paaiškinti vaiko elgesio ir sugebėjimų pokyčius, įrodyti, kad tokie pokyčiai yra būdingi visiems bet kurios kultūros vaikams. Moksliniai raidos tyrimo metodai leidžia žmonėms patikrinti savo idėjas ir pagrįsti jas faktais, padeda mokslininkams keistis informacija ir vieniems iš kitų mokytis.
Pagrindinės raidos psichologijos problemos apima diskusijas dėl prigimties ir ugdymo, brendimo ir mokymosi tarpusavio sąveikos bei jų įtakos žmogaus asmenybės raidai. Brendimas ir mokymasis yra du labai skirtingi procesai, keičiantys atskiro individo raidą. Brendimas yra vidinis autonominis procesas, priklausomas nuo biocheminės informacijos, užkoduotos žmogaus genuose. Atliekant raidos psichologijos mokslinius tyrimus, sukaupta daug informacijos apie įprastą ir neįprastą elgesį, apie paveldėtas ir gyvenant įgytas ypatybes, apie aplinkos įtaką individo raidai. Šiomis informacijomis remiantis galima geriau suprasti žmogaus praeitį, dabartį ir tiksliau prognozuoti ateitį.
Ikimokyklinio Amžiaus Vaikų Pažintinių Gebėjimų Raida
Kviečiame išsamiau susipažinti su kiekviename vystymosi etape vaiko laukiančiais raidos uždaviniais, vystymosi krizėmis, vaiko raida fizinėje, pažintinėje, emocinėje bei socialinėje srityse skirtingais raidos etapais. Šiame skyriuje detaliau nagrinėjama ikimokyklinio amžiaus vaikų pažintinių gebėjimų raida. Vaikai ankstyvojoje vaikystėje (2-6 metų) visą pasaulį stebi ir susipažįsta bendraudami su suaugusiais ir su bendraamžiais. Mokslas, tiriantis vaiko psichikos raidą, jos faktus ir dėsnius, vadiname vaiko psichologija.
Mąstymo ir Suvokimo Ypatumai
Kognityvinė teorija teigia, kad žmogaus mąstymas yra aktyvus, kūrybiškas. Suaugę žmonės kuria protines schemas, kurios padeda organizuoti savo suvokimą ir patyrimą. Piaget nuomone, protinė pusiausvyra vyrauja, kol asmuo nesusiduria su prieštaraujančiais vienas kitam suvokimu ar patirtimi. Pusiausvyros netekimas lemia naują protinio augimo periodą. Mąstymo raidos seka yra pastovi. Nuo vienos mąstymo stadijos prie kitos pereinama per integraciją, kai ankstesni pažintiniai sugebėjimai tampa aukštesnės stadijos pažintinių sugebėjimų dalimi.
Šiam amžiui labai būdingas egocentrizmas - nesugebėjimas suprasti įvairių dalykų kitu aspektu, nesutampančiu su jo nuomone. Pavyzdžiui, vaikas gali manyti, kad jo sapnus mato mama, tiesiog nesuvokdamas, kaip gali būti kitaip. Jis tai sapnuoja, o mama nemato būdama šalia. Nuo 3 iki 5 metų amžiaus vaikai dar nesugeba decentruotis, t. y. pažvelgti į situaciją iš kitos perspektyvos. 3 metų objektai suvokiami erdvėje ir laike, o save vaikas laiko atskaitos tašku.
Tačiau tokio amžiaus vaikų vaizduotė jau lavėja ir kalbos mokėjimas atveria naujas mąstymo ir žaidimų galimybes. Keičiasi sensomotorinės mąstymo būdas, todėl vaikas geriau sugeba aplinkos vaizdinius. Vaikas ima vartoti simbolius. Pavyzdžiui, popieriaus lapelis yra maistas lėlei, pagaliukas - mašinytė. Nuo 2 metų simboliai daugiau asmeninio pobūdžio, o 3 metų gali suprasti tik artimas žmogus.
Kalbos ir Žaidimo Raida
Sensityvus periodas kalbai trunka nuo kelių mėnesių iki maždaug 2,5 metų. Vaikas mokosi ne vien žodžių prasmę, bet ir gramatikos labai greitai. Nuo 2,5 metų vaikas vartoja daugiskaitą, laiko formas, įvardžius. Nuo 4 iki 7 metų labai lavėja žodynas ir gramatika. 3-4 metų vaikai jau naudoja savo žodžius. Apie 2 metus atsiranda žodis „Aš“, o kartu ir vaiko reikalavimas „Aš pats!“.
Žaidimas yra pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaiko veikla. Apie 3 metus vietoj savęs vaikas įveda žaislą. Tai žaidimas - tyrimas, žaidimas - konstravimas, vaidmeniniai žaidimai. Pavyzdžiui, vaikas gali lėlei „duoti atsikąsti“. Jau 18-20 mėnesių vaikai šypsosi, keičiasi žaislais. Žaidimas priklauso nuo aplinkos, todėl tinkamai sukurta aplinka yra kritiškai svarbi vaiko vystymuisi.
Ikimokyklinio Ugdymo Gairės ir Vaiko Pasiekimai
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Svarbūs principai yra lėtasis ugdymas(is), užtikrinantis gilų įsitraukimą, žaismės principas, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas, sociokultūrinio kryptingumo principas, integralumo principas, įtraukties principas, kontekstualumo principas, vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas, reflektyvaus ugdymo(si) principas bei šeimos ir mokyklos partnerystės principas.
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:
- „Mūsų sveikata ir gerovė“
- „Aš ir bendruomenė“
- „Aš kalbų pasaulyje“
- „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
- „Kuriu ir išreiškiu“
Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį.
Pagrindinių Pažintinių ir Savarankiškumo Gebėjimų Raidos Gairės Ikimokyklinėje Vaikystėje
Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų pasiekimų sričių vaiko pasiekimus. Žemiau pateikiama detalesnė gebėjimų raida, apimanti mitybą, savarankiškumą, saugumą ir smulkiąją motoriką.
| Pasiekimų sritis | Ankstyvoji ikimokyklinė vaikystė (iki 3 m.) | Vidurinioji ikimokyklinė vaikystė (3-5 m.) | Priešmokyklinė vaikystė (5-7 m.) |
|---|---|---|---|
| Mityba | Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. | Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. | Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams. |
| Savarankiškumas | Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. | Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. | Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius. |
| Saugumas | Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). | Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. | Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei. |
| Smulkioji motorika | Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. | Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. | Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas. |
Ugdymosi Aplinka ir Kontekstai
Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus.
tags: #pazintine #raida #ikimokyklineje #vaikysteje
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
