Kūdikio galvos apimties matavimas yra viena pirmųjų procedūrų, kurią gydytojai ar slaugės atliks jūsų gimusiam vaikeliui. Tai yra svarbus rodiklis, atspindintis jo augimą ir vystymąsi. Ar jau teko girdėti, kad yra ūgio, svorio ir galvos apimties procentiliai? Jau pirmojo vizito pas gydytoją metu mamos išgirsta apie procentilius. Kalbant apie kūdikio raidą, norisi išgirsti apie pasiekimus - ką gali kojytės ir rankytės tam tikru amžiaus tarpsniu. O ką gali galva? Regis, ji tiesiog didelė ir statiška kūdikio kūno dalis. Anksčiau šalia kūdikio ūgio ir svorio svarbus parametras būdavo „galvos apimtis“. Kūdikio galvos apimtis yra greičiausiai kintantis parametras pirmuosius gyvenimo mėnesius, nes ji turi prisitaikyti prie sparčiausiai augančio organo - smegenų.

Naujagimio galvos apimties matavimas - viena pirmųjų procedūrų, kurią gydytojai ar slaugės atliks jūsų gimusiam vaikeliui. Vidutinė naujagimio galvos apimtis yra apie 34 cm. 1 mėn. sulaukusio kūdikio galvytės apimtis yra apie 37 cm. Berniukų galvos (kaip ir kūno) apimtis gali būti kiek didesnė, tačiau skirtumas nėra akivaizdus. Toliau, iki 6 mėnesių, vaiko galvytė vidutiniškai paauga po 1,5 cm per mėn. Pirmus 3 mėn. neretai augimas siekia po 2 cm, o 4-6 mėn. - po 1 cm. Vyresnio nei 6 mėn. 1 metų vaiko galvos apimtis vidutiniškai būna apie 46-47 cm. 7 metų vaiko galvos apimtis sudaro apie 94 proc. suaugusio žmogaus.
Gimimo metu kūdikio galva yra labai smulki, jos dydis sudaro tik apie 25 proc. suaugusio žmogaus galvos dydžio. Kadangi nuo gimimo iki 3 metų yra spartaus smegenų augimo laikotarpis, gydytojas galvos apimtį turėtų pamatuoti kiekvieno apsilankymo metu mažiausiai iki antrojo vaiko gimtadienio (t. y. iki 24 mėn.).
Jeigu norite, kūdikio galvos apimtį galite išmatuoti ir namuose. Tvirtai apvyniokite matavimo juostelę, stengdamiesi apimti kuo didesnį perimetrą nuo iškiliausios galvos vietos (1-2 jūsų pirštai virš vaikelio antakio) iki plačiausios pakaušio dalies. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį, kad vaikas muistosi, sukioja galvą, todėl matavimai gali skirtis keliais milimetrais. Gydytojai atsižvelgia į bendrą augimą, o ne vienkartinius matavimus.
Lentelėje pateikiami duomenys yra kūdikių galvos apimties medianos - matematiškai tai nėra vidurkis, o vidurinė duomenų reikšmė.
| Mėnuo | Berniukai (cm) | Mergaitės (cm) |
|---|---|---|
| Gimimo | 34-37 | 33-36 |
| 1 | 36-39 | 35-38 |
| 3 | 40-43 | 39-42 |
| 6 | 43-46 | 42-45 |
| 9 | 45-48 | 44-47 |
| 12 | 46-49 | 45-48 |
Pamatavusi ūgį, svorį ir galvos apimtį, gydytoja pasako, kurioje kreivės dalyje yra jūsų mažylis. Trumpai tariant, procentiliai ir jų lentelės padeda įvertinti, koks yra jūsų kūdikio augimas lyginant su kitais kūdikiais Lietuvoje. Taip, procentilių lentelės kiekvienoje šalyje yra skirtingos. Jos peržiūrimos ir koreguojamos pagal šalies tendencijas. Diagramose pateikiama ir vidutinė tam tikro amžiaus berniukų ar mergaičių galvos apimtis, o kūdikio gydytojas gali palyginti jūsų kūdikio galvos apimtį su vidurkiu. Pavyzdžiui, jei kūdikio galvos apimtis yra 50 procentilėje, tai reiškia, kad ji vidutinė ir visiškai atitinka standartus. Jei nurodoma 30 procentilė, tai reiškia, kad 30 proc. kūdikių turi mažesnę galvos apimtį nei jūsų mažylis, o 70 proc. - didesnę. 3-97 procentilių tyrimo duomenys yra normalūs ir rodo, kad fizinis vaiko išsivystymas yra normalus. Dažnai būna, kad sveikų vaikų ūgio ir kūno svorio kreivės svyruoja tarp 25-os ir 75-os procentilių.

Augimui įtaką daro daugybė veiksnių, kaip paveldimumas, tam tikras amžiaus etapas ir pan. Tam tikrais atvejais, patekimas į aukščiausią ar žemiausią procentilį gali būti signalas atidžiau stebėti vaikelio augimą, raidą. Procentiliai ir jų lentelių stebėjimas yra tarsi papildomas įrankis gydytojams nieko reikšmingo nepraleisti. Jeigu kūdikio galvos apimtis yra daug mažesnė nei vidutinė, tai gali rodyti, jog kūdikio smegenys nustojo augti arba auga netinkamai. Tai galėjo nulemti infekcija arba genetinis sutrikimas. Jeigu kūdikio galvos apimtis yra didesnė nei vidutinė, tai gali būti smegenų vandenės, arba kitaip - hidrocefalijos (skysčių kaupimosi smegenyse ir aplink jas) požymis. Jei galvos apimtis viršija normą, nustatytą pagal kreives, reikėtų kreiptis į vaikų neurologą ir atlikti galvos smegenų tyrimą ultragarsu.
Kūdikio galva turi prisitaikyti prie sparčiausiai augančio organo - smegenų. O iki 3-iojo vaiko gimtadienio smegenys pasieks 80 proc. suaugusiojo smegenų dydžio. Naujausi tyrimai parodė, kad kūdikio smegenys paauga maždaug po 1% kasdien, o augimas prasideda iškart po gimimo. Mokslininkai skenavo 87 sveikų kūdikių smegenis pirmuosius tris mėnesius nuo 2-osios jų gyvenimo dienos. Vertinant bendrai, naujagimio smegenys per 3 mėnesius paauga ~64% per pirmąsias 90 dienų. Tyrėjai taip pat lygino neišnešiotų naujagimių smegenų augimą ir pastebėjo, kad augimas vyksta sparčiau, bet po 3 mėnesių smegenys vis dar nebūna pasiekusios laiku gimusio kūdikio smegenų tūrio (buvo 2 proc. mažiau, nei laiku gimusių kūdikių).

Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad smegenų sritys auga nevienodai. Greičiausiai auganti smegenų sritis yra smegenėlės. Ši sritis atsakinga už aplinkos signalų (garso, vaizdo, kvapo, skonio, lytėjimo) apdorojimą ir sujungimą su stuburu ir kitomis kūno dalimis - reguliuoja stambiąją motoriką. Suaugusiojo žmogaus smegenėlės sudaro vos 10 proc. viso smegenų tūrio, tačiau jose yra apie 50 proc. visos neuronų masės. Palyginimui kita smegenų dalis, hipokampas, auga kur kas lėčiau. Daugiau nei 200 metų standartizuotas kūdikio kaukolės vertinimas apėmė tik galvos apimties pamatavimą. Mokslininkai norėtų turėti kūdikio smegenų „žemėlapį“, kuris vertintų ypač sparčiai augantį organą ir galėtų laiku pastebėti ankstyvas neurologines problemas. Bet tai yra nelengva, nes tam reikia sudėtingų tyrimų, tokių kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas.
Motorikos (arba judesių) įgūdžiai įgyjami nuo galvos kojų link. Tėvai - geriausi vaiko vystymosi vertintojai. Jie savo kūdikėlį stebi ištisą parą, todėl geriausiai gali pastebėti, kada, ką ir kaip išmoksta daryti jų vaikas. Gydytojas kūdikį apžiūri per labai trumpą laiką, todėl jam būtina tėvelių pagalba, jų pastabos ir įtarimai.

Vaiko judesiai ir raumenys vystosi nuo galvos žemyn, todėl pirmaisiais mėnesiais yra silpnas ne tik galvytės laikymas, bet ir likęs kūnelis - laikomas vertikaliai, kūdikis nenulaiko ir tiesaus liemens, ir jei mes kūdikį sodinsime, jis riesis į kamuoliuką (nugarytė bus „apvali“), todėl nešiodami vaikutį turite prilaikyti už krūtinės, pažastų, sprando. Nešiojamas nešynėje, kūdikis turi kabėti ant pažastų, o ne susmukti ant užpakaliuko. Beje ir sodinti iki 6 mėn. kūdikėlio dar negalime. Geriausias vaikučio pečių juostos stiprinimas - natūralios padėtys.
Kaip vaikutis turi laikyti galvą miegodamas? Paprastai kūdikiai miega ant nugarytės, galvytę pasukę ant šono. Nuolatinis galvos lošimas miego metu - gana retas reiškinys. Kartais kūdikių pernelyg stiprus galvos lošimas gali būti padidėjusio tiesiamųjų raumenų tonuso ar padidėjusio galvos spaudimo požymis.
Naujagimis turi 2 momenėlius - didįjį (tarp kaktos ir viršugalvio) ir mažąjį - pakaušyje. Didysis normaliai būna 3-5,5 x 2-5 cm ir užsidaro per antruosius gyvenimo metus (dažniausiai iki 1-1,5 metų). Momenėlio srityje nėra kaulinio dangalo, o visi smegenų dangalai, poodis, oda - yra, todėl tai mažiausiai apsaugota vieta, bet elgiantis su vaiku „normaliai“, nemanoma momenėlio pažeisti. Momenėlis pulsuoja vaikui verkiant, pykstant, intensyviai dirbant, pvz., čiulpiant, o ramybėje - ne. Jis gali pulsuoti ir sergant, karščiuojant.

Kūdikio galvos forma yra svarbus rodiklis, atspindintis jo augimą ir vystymąsi. Nors daugelis galvos formos pakitimų yra laikini ir savaime išnyksta, kai kurie gali reikalauti dėmesio ir korekcijos. Vos tik gimusio kūdikio galvytės kaukolė yra minkšta ir judri, ji nuolatos bei greitai auga. Kaukolė sudaryta iš plokštelių, kurios sujungtos paslankiomis siūlėmis, tokia ji išlieka keletą mėnesių. Šios siūlės leidžia kūdikio galvai didėti kartu su augančiais smegenimis. Dėl šių savybių galvos forma gali būti paveikiama įvairių veiksnių.

Naujagimį supa ne vienas pavojus, galintis sukelti galvytės deformaciją, deja, tam tikrą deformacijų dalį tėveliai negali kontroliuoti.
Dėl ypatingų kūdikio kaukolės savybių, pirmieji 4 mėnesiai yra potencialūs atsirasti „nugulėjimui”, tačiau tuo pačiu ir patys efektyviausi koreguoti galvytės formą. Labai svarbu nuolatos stebėti galvytės formą ir kuo anksčiau pastebėti problemą. Prisiminkime, kad pirmieji mėnesiai yra patys svarbiausi, kuomet kauliukai dar minkšti, o juos jungiančios siūlės paslankios. Dažniausiai nedidelio laipsnio deformacijos išnyksta savaime, vaikui sulaukus maždaug 6 mėnesių. Kuo anksčiau imsitės profilaktinių, koreguojančių priemonių, tuo didesnė tikimybė, kad deformacijos visiškai atsistatys. Kai kalbama apie kūdikio kaukolės formos pakitimus (nugulėjimus), dažnai sakoma, kad tai tik estetinė problema ir nėra atlikta tyrimų, kad tai turi įtakos raidai ar kitoms smegenų funkcijoms. 2010 m. buvo atliktas tyrimas, kurio metu pastebėta, kad kūdikiai su deformuota galvyte patiria ankstyvą neurologinio pobūdžio sutrikimą. Šis sutrikimas gali įtakoti stambiąją motoriką, dėl kurio gali vėluoti vystymasis lyginant su bendraamžiais.
Tėveliams pastebėjus galvytės pakitimus būtina kreiptis į specialistus, siekiant nustatyti deformacijos tipą, aptarti galimus gydymo/korekcijos variantus, prevenciją ir t.t. Reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nuspręs, kiek padėtis rimta - gal verta siųsti vaikutį apžiūrai pas ortopedą, šis rekomenduos pratimus, galbūt specialią pagalvę. Kai kuriems vaikams prireikia masažų, nes kaklo raumenys buvo hipo arba hiper tonuse, todėl jis nenori sukioti galvos. Jei neramu ir negalite nurimti po gydytojo pasakymo, kad viskas gerai, kreipkitės dėl galvytės pas neurologą - pamatysite, nuramins ir jus nurimsite.

Metodus, padedančius išvengti kūdikio galvytės deformacijų, geriausia taikyti net jei kūdikis nepatenka į rizikos grupę. Naujagimiai mažai sukinėja galvytę, todėl būtina ją pakaitomis sukti tai į vieną, tai į kitą pusę. Naujagimius ant pilvuko galima paguldyti 2-3 kartus per dieną ir leisti jiems pabūti šioje pozoje 2-3 minutes. Pastebima, kad tautose, kuriose vežimėliai, gultukai ir kita „vaikiška technika“ yra prabangos prekė ir kuriose kūdikius įprasta nešioti nešynėse (vaikjuostėse), plagiocefalijos atvejai išskirtinai reti. Dėl to papildomas guldymo priemones (vežimėlius, gultukus, autokėdutes) siūloma naudoti kuo mažiau ir tik kūdikiui sulaukus bent 1 mėnesio amžiaus. Jeigu plagiocefalija išsivysto dėl kreivakaklystės, gydytojas gali rekomenduoti masažus, ortopedinę mankštą, specialią apykaklę.
Jeigu kūdikio galvos apimtis yra didesnė nei vidutinė, tai gali būti smegenų vandenės, arba kitaip - hidrocefalijos (skysčių kaupimosi smegenyse ir aplink jas) požymis. Kaip be tyrimų nustatomas padidėjęs galvospūdis? Be tyrimų padidėjęs galvospūdis negali būti nustatytas. Grefe simptomas (požymis), kai vaikui žiūrint virš akių rainelių dar matyti baltas akių baltymo ruoželis, ir tai atrodo lyg „besileidžianti saulė“, - gali būti tik ženklas, kad reikėtų vaikutį patikrinti dėl padidėjusio galvospūdžio, bet tai nebūtinai susiję.
Daug kalbama apie sukrėsto vaiko sindromą. Ar galima atsitiktinai sužaloti kūdikį žaidžiant ar sportuojant? Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią sukelia suaugusieji vaikui - dažniausia pirmųjų metų kūdikiui - paėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę, stipriai supdami, krėsdami rankomis, mušdami. Stiprus kūdikio papurtymas pirmyn-atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, plonų, minkštų galvos kraujagyslių įtrūkimus, kraujo išsiliejimus. Trauma tuo stipresnė, kuo stipriau vaikutis supurtomas.
Kūdikiai į ligoninę atvežami jiems „pasikeitus“. Jie gali dusti, springti, vemti, nevalgo. Būna traukulių, išpūstas momenėlis. Sunkaus sindromo atveju kūdikiai atvežami be sąmonės, gali mirti. Tokių traumų atvejais tėvai dažniausia slepia vaiko negalavimo galimą priežastį, bijodami atskleisti savo ar kitų šeimos narių žiaurų ar kartais labai neatsargų elgesį su vaiku. Jie tikisi, kad gydytojas apžiūrės vaikutį ir be jų pagalbos nustatys negalavimo priežastį. Tėvai dažniausia sako, kad sutrikimai atsirado vaikui ramiai gulint, žaidžiant ar valgant. Baisiausia, kad po tokių traumų tėvai dažnai kreipiasi pavėluotai, kai vaiko būklė tampa itin sunki. Taip atsitinka todėl, kad galvos traumos pirmieji požymiai gali būti tokie patys, kaip ir sergant kita liga, - tai mieguistumas ar, atvirkščiai, labai didelis neramumas, sunkiai nuraminamas verksmas, pasikeitęs vaiko elgesys - nenoras valgyti, žaisti, bendrauti, springimas, vėmimas, o kartais net ir viduriavimas ar temperatūros pakilimas. Kartais tokia trauma gali įvykti ir dėl neatsargumo ar tiesiog nesupratimo, kas tinka kokio amžiaus vaikui, kai tėvai su kūdikiu bando „sportuoti“ ar visiškai netinkamai žaisti, juos mėtydami, purtydami, tampydami už rankų ar kojų, visiškai neįtardami, kad tai gali pakenkti mažiukui. Kūdikiai dažnai patiria galvos traumų, nes jų galvos didelės, sunkios.
Jei Jūsų vaikas patyrė traumą, labai įdėmiai stebėkite vaiko būklę, o pastebėję menkiausią jo savijautos ar elgesio pasikeitimą kreipkitės į gydytojus, nedelsdami ir neslėpdami net supurtymo galimybės, kadangi dėl jūsų delsimo ar priežasties slėpimo vaikas gali net mirti. Gydytojas, žinodamas galvos traumos galimybę, galės skubiai atlikti reikalingus tyrimus ir suteikti tinkamą pagalbą.
18-20 nėštumo savaitę atliekama išsami ultragarsinė patikra - išsamiai matuojamas vaikelio dydis Jūsų pilvelyje. Informacija apie vaisiaus matmenis ir atitikmenį savaitėmis įrašomą į nėščiosios kortelę arba atspausdinama atskirame lape. Svarbiausios matmenų reikšmės:

Pagal kiekvieną iš aukščiau surašytų matmenų apskaičiuojamas vaikelio gestacinis amžius (kiek jam savaičių). Kartais tarp šių matmenų gali būti didelis skirtumas, pavyzdžiui, galvytė rodo 22 savaičių gestacinį amžių, o pilvukas - 25 savaičių. Ir vėl mamytės ima nerimauti, kodėl galvytė maža, o pilvelis didelis. Mums į pagalbą vėl ateina diagramos, kuriose galite pasitikrinti, ar Jūsų mažylio matmenys neišeina už normos ribų. Jei telpate į normas, nepaisant to, kad Jūsų matmuo arti minimalios ar maksimalios linijos, nerimauti tikrai nereikia, greičiausiai nėštumą prižiūrintis gydytojas, po kurio laiko (savaitės ar dviejų) norės pakartoti ultragarsinį tyrimą. Jei dėl vieno ar kito matmens vis dar neramu, pasikonsultuokite su tyrimą atlikusiu arba jūsų nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Prisiminkite, ultragarsinis tyrimas - tai šešėlių mokslas, o atliekami matavimai ne visada yra 100 % tikslūs. Tyrimo paklaida priklauso nuo daugelio dalykų, pavyzdžiui, tyrimą atliekančio gydytojo patirties, ultragarsinio aparato rūšies, ar tyrimus nėštumo metu visada atliko tas pats gydytojas, ir pan.