Kūdikio galvos apimties normos ir matavimas: svarbus raidos rodiklis

Kūdikio galvos apimties matavimas yra viena pirmųjų procedūrų, kurią gydytojai ar slaugės atliks jūsų gimusiam vaikeliui. Tai yra svarbus rodiklis, atspindintis jo augimą ir vystymąsi. Ar jau teko girdėti, kad yra ūgio, svorio ir galvos apimties procentiliai? Jau pirmojo vizito pas gydytoją metu mamos išgirsta apie procentilius. Kalbant apie kūdikio raidą, norisi išgirsti apie pasiekimus - ką gali kojytės ir rankytės tam tikru amžiaus tarpsniu. O ką gali galva? Regis, ji tiesiog didelė ir statiška kūdikio kūno dalis. Anksčiau šalia kūdikio ūgio ir svorio svarbus parametras būdavo „galvos apimtis“. Kūdikio galvos apimtis yra greičiausiai kintantis parametras pirmuosius gyvenimo mėnesius, nes ji turi prisitaikyti prie sparčiausiai augančio organo - smegenų.

Gydytojas matuoja kūdikio galvos apimtį

Kūdikio galvos apimties matavimas ir augimo tempas

Naujagimio galvos apimties matavimas - viena pirmųjų procedūrų, kurią gydytojai ar slaugės atliks jūsų gimusiam vaikeliui. Vidutinė naujagimio galvos apimtis yra apie 34 cm. 1 mėn. sulaukusio kūdikio galvytės apimtis yra apie 37 cm. Berniukų galvos (kaip ir kūno) apimtis gali būti kiek didesnė, tačiau skirtumas nėra akivaizdus. Toliau, iki 6 mėnesių, vaiko galvytė vidutiniškai paauga po 1,5 cm per mėn. Pirmus 3 mėn. neretai augimas siekia po 2 cm, o 4-6 mėn. - po 1 cm. Vyresnio nei 6 mėn. 1 metų vaiko galvos apimtis vidutiniškai būna apie 46-47 cm. 7 metų vaiko galvos apimtis sudaro apie 94 proc. suaugusio žmogaus.

Gimimo metu kūdikio galva yra labai smulki, jos dydis sudaro tik apie 25 proc. suaugusio žmogaus galvos dydžio. Kadangi nuo gimimo iki 3 metų yra spartaus smegenų augimo laikotarpis, gydytojas galvos apimtį turėtų pamatuoti kiekvieno apsilankymo metu mažiausiai iki antrojo vaiko gimtadienio (t. y. iki 24 mėn.).

Kaip išmatuoti kūdikio galvos apimtį namuose?

Jeigu norite, kūdikio galvos apimtį galite išmatuoti ir namuose. Tvirtai apvyniokite matavimo juostelę, stengdamiesi apimti kuo didesnį perimetrą nuo iškiliausios galvos vietos (1-2 jūsų pirštai virš vaikelio antakio) iki plačiausios pakaušio dalies. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį, kad vaikas muistosi, sukioja galvą, todėl matavimai gali skirtis keliais milimetrais. Gydytojai atsižvelgia į bendrą augimą, o ne vienkartinius matavimus.

Kaip išmatuoti kūdikio galvos apimtį ir ilgį | Medicininė pagalba pediatrijoje

Kūdikio galvos apimties normos iki 12 mėn. (cm)

Lentelėje pateikiami duomenys yra kūdikių galvos apimties medianos - matematiškai tai nėra vidurkis, o vidurinė duomenų reikšmė.

Mėnuo Berniukai (cm) Mergaitės (cm)
Gimimo 34-37 33-36
1 36-39 35-38
3 40-43 39-42
6 43-46 42-45
9 45-48 44-47
12 46-49 45-48

Procentilių reikšmė vertinant galvos apimtį

Pamatavusi ūgį, svorį ir galvos apimtį, gydytoja pasako, kurioje kreivės dalyje yra jūsų mažylis. Trumpai tariant, procentiliai ir jų lentelės padeda įvertinti, koks yra jūsų kūdikio augimas lyginant su kitais kūdikiais Lietuvoje. Taip, procentilių lentelės kiekvienoje šalyje yra skirtingos. Jos peržiūrimos ir koreguojamos pagal šalies tendencijas. Diagramose pateikiama ir vidutinė tam tikro amžiaus berniukų ar mergaičių galvos apimtis, o kūdikio gydytojas gali palyginti jūsų kūdikio galvos apimtį su vidurkiu. Pavyzdžiui, jei kūdikio galvos apimtis yra 50 procentilėje, tai reiškia, kad ji vidutinė ir visiškai atitinka standartus. Jei nurodoma 30 procentilė, tai reiškia, kad 30 proc. kūdikių turi mažesnę galvos apimtį nei jūsų mažylis, o 70 proc. - didesnę. 3-97 procentilių tyrimo duomenys yra normalūs ir rodo, kad fizinis vaiko išsivystymas yra normalus. Dažnai būna, kad sveikų vaikų ūgio ir kūno svorio kreivės svyruoja tarp 25-os ir 75-os procentilių.

Procentilių kreivės diagrama

Augimui įtaką daro daugybė veiksnių, kaip paveldimumas, tam tikras amžiaus etapas ir pan. Tam tikrais atvejais, patekimas į aukščiausią ar žemiausią procentilį gali būti signalas atidžiau stebėti vaikelio augimą, raidą. Procentiliai ir jų lentelių stebėjimas yra tarsi papildomas įrankis gydytojams nieko reikšmingo nepraleisti. Jeigu kūdikio galvos apimtis yra daug mažesnė nei vidutinė, tai gali rodyti, jog kūdikio smegenys nustojo augti arba auga netinkamai. Tai galėjo nulemti infekcija arba genetinis sutrikimas. Jeigu kūdikio galvos apimtis yra didesnė nei vidutinė, tai gali būti smegenų vandenės, arba kitaip - hidrocefalijos (skysčių kaupimosi smegenyse ir aplink jas) požymis. Jei galvos apimtis viršija normą, nustatytą pagal kreives, reikėtų kreiptis į vaikų neurologą ir atlikti galvos smegenų tyrimą ultragarsu.

Smegenų augimas ir galvos vystymasis

Kūdikio galva turi prisitaikyti prie sparčiausiai augančio organo - smegenų. O iki 3-iojo vaiko gimtadienio smegenys pasieks 80 proc. suaugusiojo smegenų dydžio. Naujausi tyrimai parodė, kad kūdikio smegenys paauga maždaug po 1% kasdien, o augimas prasideda iškart po gimimo. Mokslininkai skenavo 87 sveikų kūdikių smegenis pirmuosius tris mėnesius nuo 2-osios jų gyvenimo dienos. Vertinant bendrai, naujagimio smegenys per 3 mėnesius paauga ~64% per pirmąsias 90 dienų. Tyrėjai taip pat lygino neišnešiotų naujagimių smegenų augimą ir pastebėjo, kad augimas vyksta sparčiau, bet po 3 mėnesių smegenys vis dar nebūna pasiekusios laiku gimusio kūdikio smegenų tūrio (buvo 2 proc. mažiau, nei laiku gimusių kūdikių).

Kūdikio smegenų augimo iliustracija

Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad smegenų sritys auga nevienodai. Greičiausiai auganti smegenų sritis yra smegenėlės. Ši sritis atsakinga už aplinkos signalų (garso, vaizdo, kvapo, skonio, lytėjimo) apdorojimą ir sujungimą su stuburu ir kitomis kūno dalimis - reguliuoja stambiąją motoriką. Suaugusiojo žmogaus smegenėlės sudaro vos 10 proc. viso smegenų tūrio, tačiau jose yra apie 50 proc. visos neuronų masės. Palyginimui kita smegenų dalis, hipokampas, auga kur kas lėčiau. Daugiau nei 200 metų standartizuotas kūdikio kaukolės vertinimas apėmė tik galvos apimties pamatavimą. Mokslininkai norėtų turėti kūdikio smegenų „žemėlapį“, kuris vertintų ypač sparčiai augantį organą ir galėtų laiku pastebėti ankstyvas neurologines problemas. Bet tai yra nelengva, nes tam reikia sudėtingų tyrimų, tokių kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas.

Kūdikio galvytės motorinė raida ir laikymas

Motorikos (arba judesių) įgūdžiai įgyjami nuo galvos kojų link. Tėvai - geriausi vaiko vystymosi vertintojai. Jie savo kūdikėlį stebi ištisą parą, todėl geriausiai gali pastebėti, kada, ką ir kaip išmoksta daryti jų vaikas. Gydytojas kūdikį apžiūri per labai trumpą laiką, todėl jam būtina tėvelių pagalba, jų pastabos ir įtarimai.

  • Naujagimis. Gulint ant nugaros, jo galva nė kiek neišbūna vidurio linijoje ir yra laikoma pasukta tai į vieną, tai į kitą šoną, jis gali judinti galvą į šonus.
  • 1 mėnesio kūdikis. Gulėdamas ant nugaros, jau mažiausiai 10 sekundžių išlaiko galvą per vidurį. Mamos didžiuojasi, kad, paguldytas ant pilvo, mėnesio kūdikis išriečia galvą.
  • 2 mėnesių kūdikis. Gulėdamas ant nugaros, vis dažniau ir ilgiau išlaiko galvą per vidurį, o laikomas vertikalioje padėtyje, išlaiko pats pakeltą galvą tiesiai bent 5 sekundes. Gulėdamas ant pilvo, pakeltą galvą ties vidurio linija išlaiko bent 10 sekundžių 45º laipsnių kampu nuo pagrindo.
  • 3 mėnesių kūdikis. Stiprėjantys sprando raumenys leidžia vis ilgiau išlaikyti galvą: vertikalioje padėtyje išlaiko galvą pakeltą bent 30 sekundžių (gali būti dar ryškus galvos balansavimas).
  • 4 mėnesių kūdikis. Gulintį ant nugaros, jį jau galima paėmus už rankyčių kelti (sodinti) - tai gydytojai vadina trakcijos mėginiu - tada galva kyla kartu su kūnu vienoje linijoje. Iki šio amžiaus būtina prilaikyti kūdikio galvytę nešiojant, nes galvos laikymas dar nepakankamai sustiprėjęs.
  • 5 mėnesių kūdikis. Visiškai sustiprėja galvos kontrolė: pasodintas laiko galvą tiesiai, net palenkęs liemenį į šoną. Toliau apie galvos laikymą nebėra ką kalbėti - tai jau susiformavę.
Kūdikio galvos laikymo raidos etapai

Vaiko judesiai ir raumenys vystosi nuo galvos žemyn, todėl pirmaisiais mėnesiais yra silpnas ne tik galvytės laikymas, bet ir likęs kūnelis - laikomas vertikaliai, kūdikis nenulaiko ir tiesaus liemens, ir jei mes kūdikį sodinsime, jis riesis į kamuoliuką (nugarytė bus „apvali“), todėl nešiodami vaikutį turite prilaikyti už krūtinės, pažastų, sprando. Nešiojamas nešynėje, kūdikis turi kabėti ant pažastų, o ne susmukti ant užpakaliuko. Beje ir sodinti iki 6 mėn. kūdikėlio dar negalime. Geriausias vaikučio pečių juostos stiprinimas - natūralios padėtys.

Kaip vaikutis turi laikyti galvą miegodamas? Paprastai kūdikiai miega ant nugarytės, galvytę pasukę ant šono. Nuolatinis galvos lošimas miego metu - gana retas reiškinys. Kartais kūdikių pernelyg stiprus galvos lošimas gali būti padidėjusio tiesiamųjų raumenų tonuso ar padidėjusio galvos spaudimo požymis.

Momenėliai: svarbios detalės apie kūdikio kaukolę

Naujagimis turi 2 momenėlius - didįjį (tarp kaktos ir viršugalvio) ir mažąjį - pakaušyje. Didysis normaliai būna 3-5,5 x 2-5 cm ir užsidaro per antruosius gyvenimo metus (dažniausiai iki 1-1,5 metų). Momenėlio srityje nėra kaulinio dangalo, o visi smegenų dangalai, poodis, oda - yra, todėl tai mažiausiai apsaugota vieta, bet elgiantis su vaiku „normaliai“, nemanoma momenėlio pažeisti. Momenėlis pulsuoja vaikui verkiant, pykstant, intensyviai dirbant, pvz., čiulpiant, o ramybėje - ne. Jis gali pulsuoti ir sergant, karščiuojant.

Kūdikio momenėlių anatomija

Kūdikio galvos deformacijos: tipai, priežastys ir atpažinimas

Kūdikio galvos forma yra svarbus rodiklis, atspindintis jo augimą ir vystymąsi. Nors daugelis galvos formos pakitimų yra laikini ir savaime išnyksta, kai kurie gali reikalauti dėmesio ir korekcijos. Vos tik gimusio kūdikio galvytės kaukolė yra minkšta ir judri, ji nuolatos bei greitai auga. Kaukolė sudaryta iš plokštelių, kurios sujungtos paslankiomis siūlėmis, tokia ji išlieka keletą mėnesių. Šios siūlės leidžia kūdikio galvai didėti kartu su augančiais smegenimis. Dėl šių savybių galvos forma gali būti paveikiama įvairių veiksnių.

Skirtingų galvos deformacijų tipai (plagiocefalija, brachicefalija, skafocefalija)

Dažniausios kūdikio galvos deformacijos formos

  • Plagiocefalija. Tai labiausiai paplitusi ir viena iš dažniausiai pasitaikančių kaukolės deformacijos formų. Pastaraisiais metais plagiocefalija buvo labai dažnai diagnozuota, daugelis tai sieja su migdymo tik ant nugaros kompanija. Nors šios kompanijos tikslas yra visuotinai pripažįstamas naudingu mažinant SIDS (staigaus kūdikio mirties sindromą), tačiau kartu pastebėtas šalutinis poveikis: 40% padidėjęs pozicinės plagiocefalijos atvejų skaičius. Kita plagiocefalijos priežastis yra kreivakaklystė (tortikolis), kuri diagnozuojama 85% kūdikių su plagiocefalija. Kūdikiai, turintys tortikolį, turi silpnesnius vienos pusės kaklo raumenis, todėl jiems sunku perkelti galvytę į kitą pusę, dėl to jie labiau linkę miegoti tik vienoje padėtyje: jų galva pasukta į vieną pusę. Plagiocefalijos atveju, kai pažvelgiate į vaiko galą iš viršaus, jos forma primena rombą. Taip pat gali būti veido asimetrija (išsišovęs vienas žandikaulis, didesnė akis, kreiva burnytė). Esant vidutinio sunkumo plagiocefalijai, atsiranda veido bei žandikaulio asimetrija, todėl ateityje gali būti problemų su dantimis, prireikia tiesinimo.
  • Brachicefalija. Tai kūdikio galvytės deformacija, kuriai būdingas platus, plokščias, maždaug vienodai simetriškas pakaušis ir praplatėjimas šonuose. Iš profilio galvytė gali atrodyti kaip nukirsta, o iš viršaus panaši į trikampį.
  • Skafocefalija. Tokiai kūdikio galvytės deformacijai būdingas suplokštėjimas iš abiejų šonų, todėl galvytė atrodo siauresnė ir ilgesnė. Sunkesniais atvejais atsikiša kakta ir pakaušis, akys priartėja viena prie kitos. Tai gali atsirasti gimdoje, jeigu kūdikis sėdi, o galva remiasi į šonkaulių lanką.

Kitos galvos deformacijos ir susijusios ligos

  • Kraniosinostozė. Tai labai rimta liga, kuri pasireiškia dėl per ankstyvo vienos ar kelių kaukolės siūlų sukaulėjimo. Kaukolė negali normaliai augti ir deformuojasi. Kraniosinostozės gali nulemti ne tik galvos ir veido deformaciją. Šios ligos padariniai taip pat yra: padidėjęs intrakranijinis slėgis, padidėjęs akispūdis ir spaudimas į regos nervą. Kraniosinostozę galima diagnozuoti naudojant kaukolės rentgeną arba kompiuterinę tomografiją.
  • Mikrocefalija. Tai reta liga / neurologinė būklė, kai kūdikio galva yra daug mažesnė nei kitų to paties amžiaus ir lyties kūdikių, dėl to gali sutrikti ir smegenų vystymasis. Maža galva (tikrai žemiau apatinės ribos pagal vaiko amžių) nėra geras ženklas. Tai vadinama mikrocefalija ir ji dažnai yra susijusi su raidos sutrikimu, taip pat ir protiniu. Kartais mikrocefalija diagnozuojama iškart po gimimo: ją vaisiui augant nulemia smegenų vystymosi sutrikimai. Mikrocefaliją gali sukelti įvairūs aplinkos ir genetiniai veiksniai, o šia liga sergantys kūdikiai ir vaikai dažnai turi įvairių raidos sutrikimų. Ši būklė diagnozuojama, kai galvos apimtis yra 3 procentilėje - tai reiškia, kad 3 proc. visų kūdikių galva bus mažesnė, o 97 proc. - didesnė. Kai kurių kūdikių ir vaikų galvos tiesiog yra mažesnės nei to paties amžiaus ir lyties vaikų. Tačiau tai tikrai ne visada reiškia mikrocefaliją. Nors mikrocefalija nėra pagydoma, tačiau ligos simptomus galima suvaldyti. Smegenų augimo anomalijos gali turėti įtakos kūdikio smegenų veiklai, o tai gali sukelti papildomų simptomų.
  • Rachitas. Nuo rachito ar kitų ligų galvos forma gali keistis. Rachito atveju sutrinka kaulų kietėjimo procesas, todėl jie būna minkštesni nei turėtų būti ir gali deformuotis, taip pat ir galvytė - ji gali „nusigulėti“ ir tapti plokščia. Todėl visi tėvai turi žinoti, kad būtina vaikui duoti vitamino D nuo pirmojo mėnesio, tada to neatsitiks.

Kitos kūdikio galvos deformacijos priežastys

Naujagimį supa ne vienas pavojus, galintis sukelti galvytės deformaciją, deja, tam tikrą deformacijų dalį tėveliai negali kontroliuoti.

  • Pozicinės priežastys: Dėl naujagimio ir mažo kūdikio poreikio miegoti didžiąją paros dalį, pozicinės galvytės deformacijos liaudiškai vadinamos „nugulėjimu“, bet tai sudaro klaidingą įspūdį, tarsi kūdikis nejudėdamas valandų valandas praleido lovelėje miegodamas. Iš tiesų, pozicinių deformacijų priežastis - ilgalaikis spaudimas į tą pačią vietą. Spaudimą gali sukurti bet koks kietas paviršius - lovytė, automobilinė kėdutė, gultukas, nešiojančiojo ranka ir pan.
  • Migdymo padėtis: Nuo 1994 m. PSO (Pasaulinė sveikatos organizacija) rekomenduoja kūdikius migdyti tik ant nugaros, nes tai - saugiausia padėtis. Dėl šios rekomendacijos, staigių kūdikių mirčių atvejų sumažėjo apie 50 %, tačiau „nugulėjimų“ skaičius išaugo daugiau nei 400 %.
  • Kūdikio priežiūra: Svarbu rekomendacijos kūdikį migdyti ant nugaros, neperkelti į jo būdravimo laiką. Čia reikėtų vadovautis taisykle „Miegas ant nugaros, žaidimai ant pilvuko ir šonų“. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį, ar kūdikio priežiūroje nenaudojame pasikartojančių, išskirtinai tėvams patogių padėčių, pvz.: ar nemaitiname tik iš vienos pusės? Ar nenešiojame tik ant kairės rankos, norėdami, kad dešinė liktų laisva?
  • Kūdikių įrangos naudojimas: Automobilinė kėdutė yra būtinas, o gultukas bene populiariausias pirkinys kūdikio kraitelyje. Tačiau tai yra būtent tie daiktai, kurie naudojami nesaikingai ir ne pagal paskirtį bene ženkliausiai prisideda prie problemos atsiradimo. Jokiu būdu nereikėtų kūdikio migdyti gultuke.
  • Kitos aplinkybės: Deformacijos gimdoje dėl daugiavaisio nėštumo ar didelio vaisiaus svorio, kuomet ribojama vieta gimdoje. Įgimta kreivakaklystė - kūdikis nuo gimimo guli susirietęs tarsi „C“ formos, viena galvos pusė pritraukta prie peties dėl trumpesnio kaklo raumens, neturi jėgų sukti galvytės į kitą pusę. Klubo sąnario displazija, įvairios operacijos - kūdikis ypač daug laiko guli vienoje padėtyje. Ankstukai, kurių kaukolės kur kas minkštesnės, be to jie išskirtinai guldomi ant šonų. Genetiniai veiksniai ir pakitimai. Sumažėjęs deguonies kiekis vaisiaus smegenyse (smegenų anoksija). Nėštumo metu vaisiui perduodamos infekcijos. Narkotikų, alkoholio, vaistų ar tam tikrų kitų toksinių cheminių medžiagų poveikis besivystančiam vaisiui. Mitybos nepakankamumas. Fenilketonurija (autosominiu recesyviniu būdu paveldima medžiagų apykaitos liga, sukelianti silpnaprotystę).

Kaip atpažinti galvos deformaciją?

  • Brachicefalija: galvytė „trumpa“, pakaušis platus ir tolygiai plokščias, išplatėję galvos šonai. Iš profilio galvytė gali atrodyti kaip nukirsta, o iš viršaus panaši į trikampį.
  • Plagiocefalija: pakaušis vienoje pusėje atsikišęs, kitoje - plokštesnis. Kakta vienoje pusėje atsikišusi į priekį, nesimetriška ausų linija, viena akis didesnė, vienas skruostas atsikišęs į priekį. Galvytė iš viršaus panaši „į rombą“.
  • Skafocefalija: galvytė „pailga“ ir siaura. Sunkesniais atvejais atsikiša kakta ir pakaušis, akys priartėja viena prie kitos.

Korekcija ir prevencija

Dėl ypatingų kūdikio kaukolės savybių, pirmieji 4 mėnesiai yra potencialūs atsirasti „nugulėjimui”, tačiau tuo pačiu ir patys efektyviausi koreguoti galvytės formą. Labai svarbu nuolatos stebėti galvytės formą ir kuo anksčiau pastebėti problemą. Prisiminkime, kad pirmieji mėnesiai yra patys svarbiausi, kuomet kauliukai dar minkšti, o juos jungiančios siūlės paslankios. Dažniausiai nedidelio laipsnio deformacijos išnyksta savaime, vaikui sulaukus maždaug 6 mėnesių. Kuo anksčiau imsitės profilaktinių, koreguojančių priemonių, tuo didesnė tikimybė, kad deformacijos visiškai atsistatys. Kai kalbama apie kūdikio kaukolės formos pakitimus (nugulėjimus), dažnai sakoma, kad tai tik estetinė problema ir nėra atlikta tyrimų, kad tai turi įtakos raidai ar kitoms smegenų funkcijoms. 2010 m. buvo atliktas tyrimas, kurio metu pastebėta, kad kūdikiai su deformuota galvyte patiria ankstyvą neurologinio pobūdžio sutrikimą. Šis sutrikimas gali įtakoti stambiąją motoriką, dėl kurio gali vėluoti vystymasis lyginant su bendraamžiais.

Kada kreiptis į specialistą?

Tėveliams pastebėjus galvytės pakitimus būtina kreiptis į specialistus, siekiant nustatyti deformacijos tipą, aptarti galimus gydymo/korekcijos variantus, prevenciją ir t.t. Reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nuspręs, kiek padėtis rimta - gal verta siųsti vaikutį apžiūrai pas ortopedą, šis rekomenduos pratimus, galbūt specialią pagalvę. Kai kuriems vaikams prireikia masažų, nes kaklo raumenys buvo hipo arba hiper tonuse, todėl jis nenori sukioti galvos. Jei neramu ir negalite nurimti po gydytojo pasakymo, kad viskas gerai, kreipkitės dėl galvytės pas neurologą - pamatysite, nuramins ir jus nurimsite.

Galimi korekcijos būdai

  • Padėčių keitimas (paprasčiau „vartymas“), vengiant spaudimo plokštesnei vietai. Brachicefalijos atveju reikėtų guldyti kūdikį ant šonų, vengti naudoti gultuką ir autokėdutę. Plagiocefalijos atveju kreipti galvytę į priešingą pusę. Skafocefalijos atveju guldyti ant nugaros, kad galvytė žiūrėtų tiesiai.
  • Kineziterapija padeda individualiai įvertinti kiekvieną atvejį, raumenų būklę, bendrą raidą bei parinkti tinkamus mankštos pratimus ir nešiojimo padėtis, taikytinas kasdienoje.
  • Ortopedinė pagalvė gali būti naudojama, kai kūdikis miega. Svarbu atsakingai pasirinkti, pardavėjo klausti, ar produktas turi tokius sertifikatus kaip: CE (medicininės klasės), TUV (pralaidi orui), Oekotex (saugi tekstilė) ir pan.
  • Ortopedinis šalmas. Kraštinė priemonė, kuri rekomenduojama, kai „nugulėjimas“ vidutinis, o keletą mėnesių prieš tai taikytos priemonės neduoda rezultatų; arba, kai kūdikio amžius 6 ir daugiau mėnesių, o „nugulėjimas“ vidutiniškai sunkus arba labai sunkus.
Ortopedinės pagalvės ir šalmo pavyzdys

Prevencija

Metodus, padedančius išvengti kūdikio galvytės deformacijų, geriausia taikyti net jei kūdikis nepatenka į rizikos grupę. Naujagimiai mažai sukinėja galvytę, todėl būtina ją pakaitomis sukti tai į vieną, tai į kitą pusę. Naujagimius ant pilvuko galima paguldyti 2-3 kartus per dieną ir leisti jiems pabūti šioje pozoje 2-3 minutes. Pastebima, kad tautose, kuriose vežimėliai, gultukai ir kita „vaikiška technika“ yra prabangos prekė ir kuriose kūdikius įprasta nešioti nešynėse (vaikjuostėse), plagiocefalijos atvejai išskirtinai reti. Dėl to papildomas guldymo priemones (vežimėlius, gultukus, autokėdutes) siūloma naudoti kuo mažiau ir tik kūdikiui sulaukus bent 1 mėnesio amžiaus. Jeigu plagiocefalija išsivysto dėl kreivakaklystės, gydytojas gali rekomenduoti masažus, ortopedinę mankštą, specialią apykaklę.

Kaip išmatuoti kūdikio galvos apimtį ir ilgį | Medicininė pagalba pediatrijoje

Padidėjęs intrakranijinis slėgis ir jo požymiai

Jeigu kūdikio galvos apimtis yra didesnė nei vidutinė, tai gali būti smegenų vandenės, arba kitaip - hidrocefalijos (skysčių kaupimosi smegenyse ir aplink jas) požymis. Kaip be tyrimų nustatomas padidėjęs galvospūdis? Be tyrimų padidėjęs galvospūdis negali būti nustatytas. Grefe simptomas (požymis), kai vaikui žiūrint virš akių rainelių dar matyti baltas akių baltymo ruoželis, ir tai atrodo lyg „besileidžianti saulė“, - gali būti tik ženklas, kad reikėtų vaikutį patikrinti dėl padidėjusio galvospūdžio, bet tai nebūtinai susiję.

Sukrėsto vaiko sindromas ir galvos traumos

Daug kalbama apie sukrėsto vaiko sindromą. Ar galima atsitiktinai sužaloti kūdikį žaidžiant ar sportuojant? Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią sukelia suaugusieji vaikui - dažniausia pirmųjų metų kūdikiui - paėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę, stipriai supdami, krėsdami rankomis, mušdami. Stiprus kūdikio papurtymas pirmyn-atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, plonų, minkštų galvos kraujagyslių įtrūkimus, kraujo išsiliejimus. Trauma tuo stipresnė, kuo stipriau vaikutis supurtomas.

Kūdikiai į ligoninę atvežami jiems „pasikeitus“. Jie gali dusti, springti, vemti, nevalgo. Būna traukulių, išpūstas momenėlis. Sunkaus sindromo atveju kūdikiai atvežami be sąmonės, gali mirti. Tokių traumų atvejais tėvai dažniausia slepia vaiko negalavimo galimą priežastį, bijodami atskleisti savo ar kitų šeimos narių žiaurų ar kartais labai neatsargų elgesį su vaiku. Jie tikisi, kad gydytojas apžiūrės vaikutį ir be jų pagalbos nustatys negalavimo priežastį. Tėvai dažniausia sako, kad sutrikimai atsirado vaikui ramiai gulint, žaidžiant ar valgant. Baisiausia, kad po tokių traumų tėvai dažnai kreipiasi pavėluotai, kai vaiko būklė tampa itin sunki. Taip atsitinka todėl, kad galvos traumos pirmieji požymiai gali būti tokie patys, kaip ir sergant kita liga, - tai mieguistumas ar, atvirkščiai, labai didelis neramumas, sunkiai nuraminamas verksmas, pasikeitęs vaiko elgesys - nenoras valgyti, žaisti, bendrauti, springimas, vėmimas, o kartais net ir viduriavimas ar temperatūros pakilimas. Kartais tokia trauma gali įvykti ir dėl neatsargumo ar tiesiog nesupratimo, kas tinka kokio amžiaus vaikui, kai tėvai su kūdikiu bando „sportuoti“ ar visiškai netinkamai žaisti, juos mėtydami, purtydami, tampydami už rankų ar kojų, visiškai neįtardami, kad tai gali pakenkti mažiukui. Kūdikiai dažnai patiria galvos traumų, nes jų galvos didelės, sunkios.

Kada kreiptis į gydytojus po galvos traumos?

Jei Jūsų vaikas patyrė traumą, labai įdėmiai stebėkite vaiko būklę, o pastebėję menkiausią jo savijautos ar elgesio pasikeitimą kreipkitės į gydytojus, nedelsdami ir neslėpdami net supurtymo galimybės, kadangi dėl jūsų delsimo ar priežasties slėpimo vaikas gali net mirti. Gydytojas, žinodamas galvos traumos galimybę, galės skubiai atlikti reikalingus tyrimus ir suteikti tinkamą pagalbą.

Nėštumo metu atliekami vaisiaus galvos matavimai

18-20 nėštumo savaitę atliekama išsami ultragarsinė patikra - išsamiai matuojamas vaikelio dydis Jūsų pilvelyje. Informacija apie vaisiaus matmenis ir atitikmenį savaitėmis įrašomą į nėščiosios kortelę arba atspausdinama atskirame lape. Svarbiausios matmenų reikšmės:

  • BPD (angl. Biparietal diameter) - biparietalinis matmuo (atstumas tarp dviejų galvos taškų);
  • HC (angl. Head circumference) - galvos apimtis (skersmuo);
  • AC (angl. Abdominal circumference) - pilvo apimtis;
  • FL (angl. Femur length) - šlaunikaulio ilgis;
  • EFW (angl. Estimated fetal weight) - vaisiaus masė.
Ultragarso tyrimas nėštumo metu

Pagal kiekvieną iš aukščiau surašytų matmenų apskaičiuojamas vaikelio gestacinis amžius (kiek jam savaičių). Kartais tarp šių matmenų gali būti didelis skirtumas, pavyzdžiui, galvytė rodo 22 savaičių gestacinį amžių, o pilvukas - 25 savaičių. Ir vėl mamytės ima nerimauti, kodėl galvytė maža, o pilvelis didelis. Mums į pagalbą vėl ateina diagramos, kuriose galite pasitikrinti, ar Jūsų mažylio matmenys neišeina už normos ribų. Jei telpate į normas, nepaisant to, kad Jūsų matmuo arti minimalios ar maksimalios linijos, nerimauti tikrai nereikia, greičiausiai nėštumą prižiūrintis gydytojas, po kurio laiko (savaitės ar dviejų) norės pakartoti ultragarsinį tyrimą. Jei dėl vieno ar kito matmens vis dar neramu, pasikonsultuokite su tyrimą atlikusiu arba jūsų nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Prisiminkite, ultragarsinis tyrimas - tai šešėlių mokslas, o atliekami matavimai ne visada yra 100 % tikslūs. Tyrimo paklaida priklauso nuo daugelio dalykų, pavyzdžiui, tyrimą atliekančio gydytojo patirties, ultragarsinio aparato rūšies, ar tyrimus nėštumo metu visada atliko tas pats gydytojas, ir pan.

tags: #kudikio #galvytes #apimtis



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems