Paveikslas „Kristus Alyvų darželyje“: Išskirtinis religinio meno kūrinys ir šeimos relikvija
Paveikslas „Kristus Alyvų darželyje“, vaizduojantis Alyvų kalne sėdintį Jėzų Kristų, yra ne tik religinio turinio kūrinys, bet ir svarbi šeimos relikvija, liudijanti apie gilias tikėjimo ir meno tradicijas Lietuvoje. Šis įrėmintas gobeleno paveikslas, kurio dydis yra 31 x 26,5 cm, o medinis rėmas padengtas plastiku, turi turtingą istoriją ir gilią kultūrinę reikšmę.
Paveikslo kilmė ir istorija
Šį paveikslą nutapė muzikologo tėvas Juozas Gedgaudas. Jis buvo baigęs Petrapilio (Sankt-Peterburgo) dailės mokyklą, grįžęs į Lietuvą mokytojavo Skuode, Plungėje, Joniškyje, o 1936-1945 m. - Kretingoje. Edmundas Gedgaudas teigė, jog šį religinio turinio paveikslą jis atsimenąs dar nuo vaikystės. Paveikslą saugojęs ilgus metus kaip šeimos relikviją ir dabar nusprendė jį padovanoti Kretingos muziejui. R. Beniušiui pavyko sužinoti, jog J. Gedgaudo nutapytasis paveikslas yra austrų dailininko Džozefo Augusto Untersbergerio (1864-1933), pasirašydavusio Giovanni slapyvardžiu, kūrinio „Kristus Alyvų kalne“ kopija. Bažnytinio meno žinovė Skirmantė Smilingytė-Žeimienė teigia, jog šis austrų dailininko kūrinys nuo 1917 metų buvo platinamas didelėmis spalvotomis litografijomis, kurios paplito visoje Europoje.
Paveikslo aprašymas ir meninė vertė
„Kristus Alyvų darželyje“ yra įrėmintas gobeleno paveikslas, kurio matmenys 31 x 26,5 cm. Jo medinis rėmas padengtas plastiku. Religinio turinio paveikslai, kuriuose pavaizduotas Alyvų kalne sėdintis Jėzus Kristus, atitinka lietuvio pasaulėvautą ir estetinę sampratą. Šie kūriniai, kaip ir kitas liaudies menas, pasižymi didžiule menine verte.
Religinio meno vaidmuo lietuvių kultūroje
Šventi paveikslai troboje buvo savotiškas šeimos dvasinis centras. Kaip ir kiti sakraliniai paminklai, paveikslai tarnavo kaip prašymo, maldavimo, padėkos ir pagarbos išraiška, savotiškas votas. Intencijos, dėl kurių atsirado religinio turinio meno kūriniai, buvo labai įvairios ir dažnai nulemtos žmogaus gyvenimo situacijų, sunkumų, ligų, netekčių, kartais vidinių išgyvenimų. Ką kurti ar statyti, lėmė statytojo, fundatoriaus poreikiai ir krašto tradicijos.
Pavyzdžiui, neatsitiktinai tarp sodybos koplytėlėje ar koplytstulpyje esančių skulptūrų būdavo ir šeimininkų šventųjų globėjų atvaizdai. Tokie ženklai, ar tai būtų paveikslai, ar skulptūros, kalba, kad šventųjų atvaizdai yra gyvi žmogaus žemiškoje būtyje ir yra svarbūs kasdieniame tikinčiojo gyvenime. Prie šventųjų atvaizdų būdavo meldžiamasi tiek individualiai, tiek bendruomeniškai, prašoma pagalbos ūkio reikaluose, dėkojama už išgyventą dieną, kreipiamasi pagalbos išaušusiai dienelei. Tikrasis religinio meno kūrinio gyvenimas prasidėdavo nuo pašventinimo, nes nešventintas buvo suprantamas tik kaip paprastas daiktas.
Religinių simbolių atsparumas ir gyvybingumas
Religinių simbolių ir meno raiška yra giliai įaugusi į lietuvio sąmonę. Jos nepajėgė išrauti nė dramatiška istorija. Nors ir buvo bandymų apriboti ar sunaikinti religinį paveldą, pavyzdžiui, po 1863-iųjų sukilimo ar sovietmečiu, ši tradicija išliko gyva, giliai įaugusi žmonių atmintyje, kaip tiesos ir laisvės siekis. Liaudies menas, įskaitant paveikslus ir skulptūras, stebino visko mačiusius vakariečius tarptautinėse parodose. Ir šiandien šalia namų visoje Lietuvoje vis dygsta nauji religiniai simboliai - ne tik tautos atminties, bet ir tikėjimo ženklas. Talentingi menininkai ir kūrėjai ne tik tęsė tradicijas, bet ir natūraliai jas turtino, teikė joms gyvybingumo, prisidėdami prie unikalaus lietuvių religinio meno paveldo išsaugojimo ir plėtojimo.
tags: #paveikslas #kristus #alyvu #darzeli
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
