Kiekvienas vaikas vystosi individualiai, tačiau daugelis tėvų nekantriai laukia momento, kada jų mažylis pirmą kartą atsistos. Palaikomas vaikas paprastai pradeda stovėti 7-9 mėnesių, o savarankiškai stovi 9-12 mėnesių.

Svarbu suprasti, kad kai kurie ir vyresni vaikai nemoka stovėti, nors jie yra absoliučiai sveiki ir protiškai išsivystę. Tai gali būti apkūnūs, ramūs vaikai arba tie, kurių kojytės ilgai kaupia jėgas. Jei gydytojas sako, kad vaikas yra sveikas, dėl to tikrai nereikėtų jaudintis.
Labai daug vaikų, išmokę atsistoti, nežino, kaip vėl atsisėsti. Vargšelis gali išstovėti kelias valandas, kol nuvirsta nusikamavęs. Kai motina, atplėšusi nuo lovutės ar maniežo turėklų pasodina, jis akimirksniu užmiršta nuovargį ir vėl skubinasi stotis. Visgi, šį kartą jis gali pradėti verkti, pastovėjęs vos kelias minutes. Vienintelė priemonė išlaikyti jį sėdint - duoti jam pažaisti kokį nors įdomų daiktą. Ilgiau vežiokite jį vežimėlyje ir kantriai laukite, gal po savaitės jis išmoks atsisėsti.
Vieną gražią dieną vaikas pirmąkart pabandys labai atsargiai atsitūpti. Po kelių savaičių jis išmoks eiti palei maniežo turėklus, iš pradžių laikydamasis už jų abiem rankutėmis, paskui - viena. Pagaliau vaikas netyčia paleis turėklus kelioms sekundėms, nesuvokdamas, kokį drąsų žingsnį jis padarė. Taip jis ruošiasi vaikščioti.
Tėvai dažnai klausia, ar reikalinga vaikui vaikštynė, t. y. kėdutė su ratukais, į kurią įsodintas jis gali mokytis vaikščioti. Lakstyti vaikštynėje vaikui įdomu, be to, jis ne taip greit užsigauna. Visgi, kartais gydytojai tokios kėdutės nepataria vaikams, kurių kojos iškrypę, esą vaiko kojytės gali dar labiau iškrypti. Visada verta pasitarti su savo gydytoju.
Šiaip ar taip, nepatartina laikyti vaiko kėdutėje (vaikštynėje) visą laiką. Jam būtinai reikia sudaryti visas sąlygas šliaužioti ir tyrinėti aplinkinį pasaulį, kad raumenynas vystytųsi natūraliai.

Tėvams svarbu atkreipti dėmesį į šiuos etapus, kurie padeda mažyliui sėkmingai pereiti prie stovėjimo ir vėliau - vaikščiojimo: