Linksnių sistema lietuvių kalboje: nuo bendrųjų principų iki pavardžių linksniavimo
Lietuvių kalboje egzistuoja daiktavardžio, būdvardžio, skaitvardžio, įvardžio ir linksniuojamųjų veiksmažodžio formų (pvz., dalyvių) linksnio kategorijos.
Linksniavimu vadinamas žodžių kaitymas linksniais ir skaičiais. Linksnių galūnės rodo ne tik linksnį, skaičių, bet ir daiktavardžio giminę. Pagal linksnių galūnių sutapimą daiktavardžiai skirstomi į linksniuotes.
Mokyklinėse gramatikose skiriamos penkios linksniuotės, kurių tvarka nustatyta pagal joms priklausančių žodžių kiekį ir linksniavimo tipo stiprumą. Kalbos mokslas rodo, kad geriau linksniuotes vadinti raidėmis, paimtomis iš linksnių galūnių. Linksniuotės vadinamos kaitybos kamienų galūnėmis, kurios nustatomos pagal daugiskaitos naudininko formą, o jei naudininkas pakitęs - pagal vienaskaitos vardininką. Linksniučių kiekis išlieka tas pats, tik skiriasi kai kurių žodžių priklausymas.
Kiekvienoje linksniuotėje pagal atskirų linksnių formų ypatybes skiriamos linksniavimo paradigmos (daiktavardžio linksniavimo sistemoje jų yra 12).
Linksnis yra pagrindinė daiktavardžio kategorija, rodanti daiktavardžio santykius su kitais žodžiais. Įsidėmėtina, kad tuos pačius žodžių santykius rodo ir prielinksnis, ir galūnė.
Yra žinomi septyni daiktavardžio linksniai. Formaliai vienas nuo kito jie skiriasi galūnėmis. Pagal reikšmes jie nėra vienodi.
Kilmininkui, naudininkui, galininkui ir įnagininkui būdinga, kad jais reiškiamas objektas, į kurį krypsta veiksmas. Iš jų visų galininko objekto reikšmė yra pati stipriausia.
Vardininkas - įprastas veikėjo žymėtojas, taip pat žymi būvį.
Vietininkas pagal vaidmenį sakinyje artimiausias prieveiksmiams, nes dažniausiai reiškia tik aplinkybes, paprastai vietos.
Visai atskirai - šauksmininkas: reikšmių jis neturi, juo įvardijame kreipimąsi, todėl linksniu jis gali būti laikomas tik iš tradicijos.
Daugiausia reikšmių turi ir sakinyje įvairiausiai vartojami kilmininkas ir įnagininkas.
Kartais vartojama ir kitų suprieveiksmėjusių vietininko atmainų - iliatyvas, aliatyvas, adesyvas.
Linksniuotės ir jų ypatumai
Lietuvių kalboje skiriamos kelios linksniuotės, kurios apibrėžiamos pagal kamieno galūnes ir linksniavimo ypatybes.
Pirmoji linksniuotė (pagal galūnę -a, -ė)
Visi priklausantys daiktavardžiai yra vyriškosios giminės, pavyzdžiui: vyras, brolis. Skiriamos trys paradigmos. Ši linksniuotė visiškai atitinka tradicinę pirmąją linksniuotę.
Antroji linksniuotė (pagal galūnę -as, -is)
Teoriškai vietininką turi visi daiktavardžiai, bet praktiškai jis nebūdingas asmenims ir gyvūnus reiškiantiems daiktavardžiams. Tik vyriškoji giminė, žodžių nedaug, pavyzdžiui: turgus, vaisius. Skiriamos 2 paradigmos.
Trečioji linksniuotė (pagal galūnę -ė)
Linksniuotė gerokai apnykusi. Priklauso daugiausia moteriškosios giminės daiktavardžiai: vyšnia, sauja, kt.; tik nedaugelis vyriškosios giminės, pavyzdžiui: vaidila, viršila. Daugiau yra pavardžių, pavyzdžiui: Daukša, Venclova. Priskiriami „bendrosios giminės“ daiktavardžiai: vėpla, drimba. Skiriamos 2 paradigmos.
Ketvirtoji linksniuotė (pagal galūnę -ė)
Dalis iš jų yra tradicinės antrosios linksniuotės. Visi priklausantys daiktavardžiai yra moteriškosios giminės, pavyzdžiui: gervė, bitė. Išskyrus keletą vyriškosios lyties asmenis žyminčių daiktavardžių: dėdė, Krėvė ir „bendrajai giminei“ priskiriamų: mėmė, spirgelė. Šios linksniuotės daiktavardžių yra gana daug. Skiriama viena paradigma.
Penktoji linksniuotė (pagal galūnę -uo, -ė)
Priskiriami buvusios trečiosios ir penktosios linksniuotės žodžiai, pavyzdžiui: avis, vanduo. Skiriamos 4 paradigmos. Kai kurie daiktavardžiai (akmuo, tešmuo) yra išlaikę savitas vienaskaitos vardininko, kilmininko ir daugiskaitos kilmininko formas ir sudaro dvi atskiras šios linksniuotės paradigmas.
Pavardžių linksniavimas
Būdvardžių linksnių galūnės daugeliu atveju formaliai sutampa su daiktavardžių galūnėmis. Kalbant apie pavardžių linksniavimą, ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jos dažnai priklauso tam tikroms linksniuotėms, kurios gali turėti savitų ypatumų.
Pavyzdžiui, trečioji linksniuotė apima ne tik bendrinius daiktavardžius, bet ir daug pavardžių, tokių kaip Daukša ar Venclova. Ketvirtoji linksniuotė taip pat gali apimti pavardes, ypač tas, kurios baigiasi -ė.
Atidumas linksniuotės nustatymui ir bendrųjų linksniavimo taisyklių taikymas yra esminis, siekiant taisyklingai vartoti pavardes įvairiuose sakiniuose.
tags: #pavardziu #linksniavimas #ui #ar #iui
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
