Patirtinis ugdymas ikimokykliniame amžiuje: nauda ir taikymo galimybės

Naujajame Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, įsigaliojusiam nuo 2011 m. liepos 1 d., teigiama, jog „ikimokyklinio ugdymo paskirtis padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius". Tai turi būti daroma vadovaujantis ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu (2005) parengta ikimokyklinio ugdymo programa. Patirtinis ugdymas yra edukacinis požiūris, orientuotas į gamtą. Gamta tarnauja kaip patirties vieta, siekiant sustiprinti tiek vaiko pasitikėjimą savimi, tiek grupės draugais.

Patirtinio ugdymo metu išsiugdytos kompetencijos padeda žmogui ateityje lengviau susirasti vietą kintančiame pasaulyje, sėkmingai jame veikti, gerai jaustis ir būti laimingam. Patirtinis ugdymas puikiai atliepia visas esmines šiuolaikinio ikimokyklinio ugdymo(si) organizavimo nuostatas ir labai siejasi su kitomis šiandien aktualiomis ugdymo(si) strategijomis, tokiomis kaip ugdymasis bendradarbiaujant, reflektyvus, įrodymais grįstas, autentiškas, probleminis ugdymas.

Tikslas: Išsiaiškinti patirtinio ugdymo naudą ikimokykliniame amžiuje. Uždaviniai: 1. Išskirti svarbiausias kompetencijas, kurios turi didžiausią poveikį vaiko patirtiniam ugdymui. 2. Pateikti atliktus eksperimentus ir tyrinėjimus kompetencijų srityse.

Patirtinio ugdymo principai ir jų svarba

Patirtinis mokymas - tai ugdymo strategija, kai mokomasi per patirtį. Galimybė pačiam patirti įvairius procesus praplečia mokymosi lauką, įtvirtina gaunamas žinias, padeda įsiminti naujus dalykus. Mokomasi tiek iš savo, tiek iš kito žmogaus patirties. Patirtinio ugdymo pagrindinis siekis - aktyvi, savarankiška, žingeidi, iniciatyvi asmenybė. Patirtinis ugdymas padeda išlaisvinti prigimtinę žmogaus ekspresiją. Į šią būseną vaikas atkeliauja per muziką, garsą, žodį, poeziją, medžiagiškumą ir saugų buvimą ugdymo aplinkoje.

Ikimokyklinio ugdymo programos rengiamos vadovaujantis šiais svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Vaikų patirtiniam ugdymui didžiausią reikšmę turi pažintinė ir kalbinė kompetencijos, nes tai priimtiniausias būdas tenkinti ugdytinio smalsumą, formuoti socialinius įgūdžius ir ugdyti kitas jo gyvenimui reikalingas kompetencijas.

Patirtinio ugdymo(si) taikymo galimybės ir kontekstai

Straipsnyje teoriškai atskleidžiama patirtinio ugdymo(si) principai ir jų aktualumas ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdyme bei empiriškai pagrindžiamas pedagogų požiūris į patirtinio ugdymo(si) taikymo galimybes ugdomosiose veiklose. Tyrimo tikslas - atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų patirtinio ugdymo(si) svarbą ir galimybes. Pagrindiniai tyrimo rezultatai: patirtinio ugdymo(si) pritaikymo kontekstas yra ne tik platus, gilus, bet ir pritaikomas dirbant su įvairaus amžiaus vaikais. Patirtinio ugdymo(si) principai gali būti naudojami lauko, meninių ir žaidybinių veiklų metu.

Apklaustieji pastebi, jog patirtinis ugdymas(sis) ugdo vaikų savarankiškumą, bendravimo, socialinius, komunikavimo įgūdžius, skatina norą tyrinėjimą ir tai įžvelgia vertindami vaikų pasiekimus. Tačiau pedagogai susiduria su sunkumais, taikant patirtinį ugdymą(si) dėl didelio vaikų skaičiaus grupėse, specialiųjų poreikių vaikų integracijos ir reikalingo individualaus dėmesio, laiko stokos, veiklos planavimo.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.

Įvairūs ugdymo(si) kontekstai:

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: Lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
• Žaismės kontekstas: Palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: Vaikai dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, padedančiuose kurti savo individualų tapatumą ir dalyvauti kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės kontekstas: Kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Atsiliepia prigimtiniam vaikų smalsumui, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti objektus, reiškinius ir jų ryšius.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis, plėtoja vaikų skaitmeninį sumanumą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: Kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Atlikus eksperimentus ir tyrinėjimus pasireiškė vaikų aktyvumas, žingeidumas, pasitikėjimas savo jėgomis.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Pasiekimų sritys ir pavyzdžiai

1. Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai:

• Mityba (A1): Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą (tepa, laužo, mirko). Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo.
• Higiena ir savitvarka (A2): Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
• Sauga (A3): Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį.

2. Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminiai gebėjimai:

• Judėjimas ir koordinacija (B1): Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje.
• Smulkioji motorika (B2): Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymui gali būti sėkmingai naudojamos edukacinės technologijos. Planšetės yra palankios technologijos darželio studentams, nes jos yra jų kasdieniame gyvenime. Edukacinės technologijos padeda plėsti žodyną, gerinti raštingumo ir skaitymo įgūdžius, didina vaikų savarankiškumą ir ugdo draugišką požiūrį į mokymosi procesą.

tags: #patirtinis #ugdymas #ikimokykliniame #amziuje

• viskas, ką reikia žinoti apie akušerijos priežiūros kursus
• Sužinokite daugiau apie „Giraitės namų“ veiklą ir socialinę globą
• Kaip išrinkti sveiką tortą mažyliui
• daugiau apie Alfredo Rosenbergo „Velnio dienoraštį“ skaitykite čia
• Saugi vasara nėštumo metu