Pastojimo tikimybė ir vaisingos dienos: išsamus moters ciklo gidas

Noras turėti vaikų slypi daugumos moterų širdyse. Jeigu atėjus laikui įgyvendinti šią svajonę iš karto nepavyksta, gali kilti klausimų: „Ar mums iš viso kada nors pavyks? Ar turėčiau skaičiuoti vaisingas dienas?“ Truputis informacijos apie menstruacijų ciklą nepakenks.

Kiekviena moteris skirtinga, todėl ir laikas, per kurį pavyksta pastoti, yra labai individualus. Vienoms tai pavyksta anksčiau, kitoms - vėliau. Kaip matyti iš statistikos, po pirmų nesėkmių nereikia galvoti apie blogiausią:

• 25 proc. moterų pastoja per pirmą mėnesį
• 60 proc. pavyksta per 3 mėnesius
• 75 proc. pasiseka vėliau nei po 6 mėnesių
• 80 proc. tampa nėščios per vienerius metus
• 90 proc. - po 18 mėnesių

Kaip greitai pastosite, priklauso nuo kelių veiksnių. Pavyzdžiui, jūsų amžiaus ir gyvenimo būdo. Su amžiumi tikimybė pastoti mažėja. Kuo greičiau pamatyti dvi juosteles nėštumo teste gali padėti supratimas, kas vyksta menstruacijų ciklo metu ir kas yra vaisingos dienos. Laikoma, kad ciklas prasideda pirmą menstruacijų dieną ir baigiasi prieš prasidedant kitoms menstruacijoms.

Neplanuotas nėštumas yra klausimas, kuris rūpi ne tik paaugliams, bet ir ilgalaikiams partneriams bei susituokusioms poroms. Situacijos gali būti įvairios, todėl svarbu žinoti apie galimybes pastoti skirtingais ciklo etapais. Kiekviena moteris yra individuali, todėl apytiksliai skaičiavimai apie vidutinę mėnesinių trukmę ir ovuliacijos laiką gali skirtis. Moterų ciklai yra skirtingi, o ovuliacija gali įvykti pirmoje ar antroje ciklo pusėje.

Kaip veikia moters menstruacinis ciklas?

Moterų menstruacinis ciklas yra sudėtingas procesas, reguliuojamas hormonų, kurio pagrindinis tikslas - subrandinti kiaušinėlį ir paruošti moters organizmą apvaisinimui bei nėštumui. Ciklas prasideda pirmą mėnesinių dieną ir trunka vidutiniškai 28 dienas, nors gali svyruoti nuo 21 iki 35 dienų. Ciklo metu vyksta keli pagrindiniai etapai:

1. Folikulinė fazė: Ši fazė trunka apie 10-14 dienų ir prasideda nuo pirmosios mėnesinių dienos. Menstruacijos yra natūrali moters endokrininių liaukų veiklos išraiška, rodanti, kad organizme vyksta fiziologiniai procesai. Daugeliui moterų jos trunka nuo trijų iki septynių dienų. Jau trečią dieną ima augti progesterono ir estrogeno lygis ir siekiama atkurti endometriumą (vidinį gimdos sienelės sluoksnį). Pirmoji mėnesinių diena (kai pradedate kraujuoti) yra laikoma pirmąja menstruacinio ciklo diena. Pirmame etape kiaušidėse esantys folikulai bręsta ir didėja. Folikuluose bręsta kiaušialąstės. Folikulų augimą skatina folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH). Patys folikulai gamina moterišką hormoną estrogeną. Šis hormonas savo ruožtu skatina gimdos gleivinę pasiruošti galimam nėštumui. Tai reiškia, kad pradeda storėti gimdos sienelių gleivinės sluoksnis. Kiekvieną ciklą ovuliuoja tik vienas folikulas. Visi kiti žūsta. Likęs folikulas maždaug 11-ą menstruacijų ciklo dieną išskiria dar daugiau estrogeno. Dėl to organizmas pradeda gaminti liuteinizuojantį hormoną (LH). LH pasiekus maksimalią koncentraciją kraujyje, įvyksta ovuliacija (folikulas plyšta).
2. Ovuliacinė fazė: Ši fazė paprastai įvyksta maždaug ciklo viduryje (12-16 dieną). Ovuliacija - tai subrendusios kiaušialąstės (kiaušinėlio) išsilaisvinimas iš kiaušidės, kai plyšta Grafo folikulas. Šiuo metu moters organizme yra didžiausia estrogenų koncentracija. Gimdos gleivinė dar labiau sustorėja ir pasiruošia priimti apvaisintą kiaušinėlį. Estrogenai taip pat sustiprina lytinį potraukį, todėl ciklo viduryje paprastai sustiprėja lytinis potraukis. Ovuliacijos diena yra palankiausia pastoti.
3. Liuteininė fazė: Ši fazė prasideda po ovuliacijos ir trunka panašiai kaip folikulinė fazė. Plyšusio folikulo vietoje ima formuotis geltonkūnis, kuris gamina lytinį hormoną progesteroną, ruošiantį gimdos gleivinę apvaisintam kiaušinėliui (į gimdą jis patenka po 6-7 parų). Jei kiaušinėlis neapvaisinamas, geltonkūnis nyksta, hormonų koncentracija mažėja, gimdos gleivinės kraujagyslės pradeda trūkinėti, gleivinė atsisluoksniuoja ir pasišalina - prasideda mėnesinės. Jei kiaušinėlis apvaisinamas, geltonkūnis didėja, gamina hormonus ir palaiko nėštumą.

Nėštumo testą galima atlikti likus kelioms dienoms iki numatomos mėnesinių datos, o HCG tyrimą iš kraujo mėginio - ankstyvam nėštumui diagnozuoti.

Pastojimo tikimybė skirtingais ciklo etapais

Tinklalapis parents.com pateikė, kokia tikimybė pastoti, jei mylėsitės šiais mėnesio etapais. Vaisingosios dienos - maždaug 6 dienas iki ovuliacijos ir pačią ovuliacijos dieną. Pastojimas įvyksta, kai subrendęs kiaušinėlis iš kiaušidės apvaisinamas spermatozoido. Šis procesas paprastai vyksta ovuliacijos metu - maždaug 12-16 dieną nuo mėnesinių pradžios (jei ciklas yra 28 dienų). Ovuliacija (kai kiaušialąstė išleidžiama iš kiaušidės) paprastai vyksta likus 14 dienų iki kitų mėnesinių.

Sperma moters organizme gali išgyventi nuo trijų iki penkių dienų, o naujausiais tyrimais nustatyta, kad spermatozoidas gali išsilaikyti net iki 7 dienų. Moteris gali pastoti tik per ovuliaciją. Tačiau dėl spermatozoidų gebėjimo išgyventi palankioje terpėje, vaisingumo langas pailgėja. Dar prieš ejakuliaciją išsiskiriančiame skystyje gali būti spermatozoidų, o apvaisinimui užtenka vos vieno gyvybingo spermatozoido. Nutrauktas lytinis aktas nėra patikimas kontracepcijos metodas, nes jo patikimumas siekia apie 70 proc.

Pastojimo tikimybė pagal ciklo fazes:

Pastoti teoriškai gali ir lytiškai bręstančios mergaitės, kurioms dar neprasidėjusios mėnesinės, nes nėra aišku, kada subręs pirmasis kiaušinėlis. Analogiška situacija yra ir po gimdymo. Jei moteris nežindo kūdikio, mėnesinės sugrįš anksčiau nei žindančiai, ir neaišku, kada vėl subręs kiaušinėlis.

Vaisingų dienų nustatymas

Norint pastoti, svarbu suprasti ne tik moters kūno veiklą, bet ir veiksnius, lemiančius sėkmingą apvaisinimą. Ovuliacijos sekimas yra vienas iš svarbiausių žingsnių planuojant nėštumą. Stenkitės žinoti, kaip veikia jūsų menstruacinis ciklas ir išmokite atpažinti, kada yra didžiausia tikimybė pastoti.

Vaisingų dienų nustatymu paremti dauguma periodinio susilaikymo metodų (vadinamoji natūrali kontracepcija). Šie metodai pagrįsti natūraliais biologiniais - hormoniniais pokyčiais. Moteris turi stebėti savo organizmo pokyčius bei pagal juos nusistatyti vaisingas ir nevaisingas dienas savo cikle.

Nustatyti pačias vaisingiausias dienas galima skirtingais būdais:

1. Ciklo skaičiavimas: Menstruacijos žymi naujo ciklo pradžią. Ovuliacija įvyksta likus maždaug dviem savaitėms iki menstruacijų. Taigi jei jūsų ciklas trunka 28 dienas, vaisingiausias laikotarpis bus tarp 10 ir 15 dienos nuo paskutinių menstruacijų pradžios. Tris dienas, per kurias įvyksta ovuliacija, tikimybė pastoti yra didžiausia. Todėl jei norite pastoti, mylėkitės būtent šiomis vaisingiausiomis dienomis. Tikimybė pastoti didėja vis labiau artėjant ovuliacijos datai. Įprasto ciklo metu (28-30 ir daugiau dienų) vaisingos dienos prasideda maždaug 11 ir baigiasi 18-20 ciklo dienomis. Apskaičiuoti numatomą ovuliacijos dieną padės vaisingų dienų skaičiuoklė.
2. Bazinės kūno temperatūros (BKT) matavimas: Iš karto po ovuliacijos bazinė kūno temperatūra truputį padidėja. Tuo metu ji yra nuo 0,2 iki 0,5 laipsnio didesnė nei įprastai. Tačiau atminkite, kad tai įvyksta jau tada, kai ovuliuojate, o tai gali būti per vėlu, jei siekiate pastoti. Jei lauksite, kol bazinė kūno temperatūra pakils ir šį faktą užfiksuos termometrai ar ovuliacijos testai, tinkamiausias apvaisinimui momentas jau gali būti pasibaigęs, nes kūno temperatūra pakyla tik iškart po ovuliacijos. Kūno temperatūros svyravimai visos dienos metu yra normalus reiškinys, ypač kai sergate arba naktį nemiegojote. Todėl pasirinkus šį vaisingų dienų nustatymo metodą reikėtų stebėti savo kūno temperatūrą ilgesnį laiką ir tai daryti visada tuo pačiu metu (naudokite elektroninį termometrą, rodantį du skaitmenis po kablelio).
3. Makšties gleivių tikrinimas: Iki ovuliacijos likus kelioms dienoms, makšties išskyros pasikeičia. Gleivės tampa skaidrios ir blizgančios, panašios į žalio kiaušinio baltymą. Kartais jos tąsios. Nevaisingomis dienomis gleivės yra baltesnės ir tirštesnės. Prieš ovuliaciją (iškart po menstruacijų) gleivių gaminama labai mažai. Jos bus tirštos, lipnios, baltos arba neaiškios spalvos, o makštyje bus juntamas sausumas. Artėjant ovuliacijai gleivių išskyrimas padidės, jos taps kreminės baltos ar grietinėlės spalvos, o makštyje bus juntama drėgmė. Ovuliacijos metu gleivės bus plonos, skaidrios ir labai tąsios (kaip žalio kiaušinio baltymas), o makštyje bus gana drėgna. Po ovuliacijos gleivės vėl taps tirštos ir lipnios, o makštyje pasijus sausumas.
4. Kūno pojūčiai: Kai kurios moterys jaučia, kada įvyksta ovuliacija. Tai nedidelis skausmas kairėje arba dešinėje pilvo pusėje. Vaisingu laikotarpiu moterys jaučia didesnį lytinį potraukį dėl hormoninių pokyčių.
5. Ovuliacijos testas: Tikimybę pastoti padidins ovuliacijos testas, skirtas vaisingam laikotarpiui nustatyti. Jis matuoja LH kiekį šlapime. Likus 24-48 valandoms iki ovuliacijos šio hormono koncentracija padidėja nuo 10 iki 20 kartų. Testas parodo dvi pačias vaisingiausias dienas.
6. Personalizuotas menstruacijų kalendorius: Norite sužinot, kad įvyks ovuliacija arba paprasčiausiai kada bus kitos menstruacijos? „Libresse“ siūlo menstruacijų skaičiuoklę, kuri parodo visus jūsų menstruacijų ciklo etapus.

Mylėtis „pagal laikrodį“ ir kasdien bandant pastoti tikrai nereikia: partneriams tai gali sukelti stresą, o naujai gyvybei neužsimezgus - didelį nusivylimą. Tiesiog svarbu žinoti, kad ovuliacija įvyksta apytiksliai 14 ciklo dieną.

Vaisingumui įtakos turintys veiksniai

Sėkmingas pastojimas priklauso nuo daugelio dalykų - hormonų pusiausvyros, ovuliacijos ciklo, mitybos, streso lygio bei partnerių sveikatos. Nepavykti pastoti gali dėl daugybės veiksnių, kurie gali būti susiję tiek su moters, tiek su vyro sveikata ar gyvenimo būdu.

Amžius

Amžius: didžiausia tikimybė pastoti yra pasiekus 20 metų amžių. Po 35 gimtadienio ši tikimybė sumažėja maždaug 50 proc. Moterų vaisingumas pradeda mažėti nuo 30 metų, o po 35 metų - dar labiau. Vaisingumas pradeda mažėti sulaukus ~35 m., tačiau pasitaiko atvejų, kai pastoti sunku vos 27-28 m. merginoms. Tai vadinama premenopauze. JAV reprodukcinės medicinos draugija pateikia duomenis, kad apie 40 m. moteriai tikimybė pastoti konkretaus ciklo metu - mažesnė nei 5 proc. Vienas pavojingiausių mitų - jog pastoti nebus sudėtinga ir sulaukus 40-ojo gimtadienio. Jei 40-45 m. sulaukusios jūsų seserys, mama ar močiutė dar sėkmingai gimdė vaikus, nereiškia, kad būdama analogiško amžiaus ir jūs lengvai pastosite.

Gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai

Sveikas gyvenimo būdas gali turėti didelę įtaką vaisingumui. Stresas gali tiesiogiai paveikti hormonų sistemą ir sutrikdyti ovuliaciją. Lėtinis stresas, prastas miegas, netinkama mityba ir žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas ar per didelis alkoholio vartojimas, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir sumažinti organizmo gebėjimą palaikyti reprodukcines funkcijas. Rūkymas, alkoholis ir narkotinės medžiagos mažina tiek vyrų, tiek moterų vaisingumą. Rūkymas pažeidžia kiaušidžių funkciją ir mažina kiaušialąsčių kokybę, o alkoholis gali sutrikdyti ovuliaciją ir spermatozoidų gamybą. Rūkymas neigiamai veikia ir vaisingumą, nes pablogina ir kiaušinėlių, ir spermatozoidų kokybę. Pasyvus rūkymas taip pat daro neigiamą įtaką vaisingumui, tiesa, šiek tiek mažesnę negu įprastas rūkymas, tačiau ir pasyviai rūkančios moterys pastoja kur kas sunkiau.

Kofeino perteklius ar netgi antsvoris ir nepakankamas svoris taip pat gali neigiamai paveikti vaisingumą. Moterims, kurių kūno masės indeksas (KMI) per mažas ar per didelis, ovuliacija gali sutrikti. Saikingas fizinis krūvis gerina kraujotaką ir hormonų veiklą, tačiau pernelyg intensyvios treniruotės gali turėti priešingą efektą.

Subalansuota mityba, turtinga vitaminais ir mineralais, padeda reguliuoti hormonų balansą. Mityba ir gyvenimo būdas vaidina itin svarbų vaidmenį tiek moters, tiek vyro vaisingumui, nes jie tiesiogiai veikia hormonų pusiausvyrą, kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybę bei bendrą organizmo sveikatą. Sveiko gyvenimo būdo ir tinkamos mitybos derinys padeda ne tik paruošti kūną norint pastoti, bet ir užtikrina geresnę sveikatą būsimam vaikui.

Fiziologiniai ir medicininiai veiksniai

Vaisingumui įtakos turi ne tik gyvenimo būdas, bet ir fiziologiniai bei medicininiai veiksniai. Viena pagrindinių priežasčių - hormoniniai sutrikimai, tokie kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), kuris turi įtakos moters kiaušidžių veiklai. Be to, endometriozė - liga, kai gimdos gleivinė auga už gimdos ribų - gali sutrikdyti kiaušintakių pratekamumą arba apsunkinti kiaušialąstės įsitvirtinimą gimdoje. Hormonų pusiausvyra ir lytinių organų sveikata yra kritiškai svarbios. Taip pat reikšmingos yra vyrų vaisingumo problemos, tokios kaip mažas spermatozoidų kiekis, jų prastas judrumas ar nenormali forma, kurios gali kilti dėl hormonų disbalanso, infekcijų ar netinkamo gyvenimo būdo.

Įprastinė ciklo trukmė - 28 dienos (+-2 d.). Tačiau pastoti gali būti sudėtinga net ir tada, kai ciklas yra gana reguliarus. Pastojimo galimybes gali apsunkinti ir mėnesinių pobūdis. Pavyzdžiui, dėl mažesnio nei įprastai estrogeno lygio mėnesinės gali būti neskausmingos, o jei jos labai skausmingos, gali nepakakti progesterono, galinčio subalansuoti estrogeno lygį. Dėl žemo progesterono lygio dažnai sunku pastoti. Be to, įvairios lėtinės ligos, kaip skydliaukės veiklos sutrikimai ar diabetas, gali turėti įtakos tiek ovuliacijai, tiek bendrai organizmo sveikatai. Siekiant sumažinti su diabetu susijusią riziką, labai svarbu planuoti ir tinkamai paruošti būsimąją mamą. Iš tiesų net ir diabetu sergančios moterys gali susilaukti visiškai sveiko kūdikio. Vaisingumo problemas gali lemti ir išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, vaistai, turintys įtakos hormonų veiklai.

Kiti veiksniai: Makšties sausumas, infekcijos ir kt., kurioms spręsti gali prireikti specialių priežiūros priemonių.

Kaip greičiau pastoti?

Norint greičiau pastoti, svarbu stebėti ciklą, palaikyti sveiką gyvenimo būdą, sveikai maitintis ir vengti neigiamų emocijų. Greitas būdas pastoti yra tiksliai nustatyti vaisingas dienas, kurios būna likus kelioms dienoms iki ovuliacijos ir pačios ovuliacijos metu. Naudokite ovuliacijos testus, stebėkite kūno temperatūrą ar gimdos kaklelio gleives, kad galėtumėte planuoti lytinius santykius tuo metu, kai tikimybė pastoti yra didžiausia. Reguliarūs lytiniai santykiai, bent kas 2-3 dienas, dar labiau padidina šansus.

Taip pat svarbu pasirūpinti tinkama mityba - valgykite vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus, omega-3 riebalų rūgštis ir užtikrinkite, kad organizmas gautų pakankamai folio rūgšties, cinko bei vitamino D. Gyvenimo būdas taip pat daro didelę įtaką: atsisakykite rūkymo, ribokite alkoholio vartojimą ir kofeiną, palaikykite sveiką svorį, nes tiek antsvoris, tiek nepakankamas svoris gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą. Reguliarus fizinis aktyvumas, bet ne per didelis intensyvumas, padeda palaikyti gerą kraujotaką ir reprodukcinių organų veiklą. Galiausiai, stenkitės visiškai vengti streso - tai labai svarbu, nes stresas gali neigiamai paveikti ovuliaciją ir hormonų veiklą. Skirkite pakankamai laiko poilsiui, užsiimkite joga, meditacija ar kitomis mėgstamomis veiklomis.

Papildai planuojančioms nėštumą

Papildai planuojančioms nėštumą yra itin svarbūs, kadangi padeda paruošti organizmą šiam ypatingam etapui ir užtikrina, kad būsimos mamos organizmas gautų visas būtinas medžiagas tiek savo sveikatai, tiek būsimam vaisiui. Pagrindinis papildas, kurį rekomenduoja gydytojai, yra folio rūgštis, nes jis užtikrina normalų vaisiaus nervinio vamzdelio vystymąsi, kuris formuojasi ankstyvajame nėštumo etape, o taip pat apsaugo nuo kitų vystymosi defektų bei nėštumo komplikacijų.

Svarbus yra ir vitaminas D, kuris skatina sveiką kaulų ir imuninės sistemos vystymąsi bei reguliuoja hormonų veiklą. Jo trūkumas gali būti siejamas su sumažėjusiu vaisingumu, todėl patartina papildyti šio vitamino atsargas, ypač jei gyvenate vietovėje, kur saulės šviesos yra mažai. Omega-3 riebalų rūgštys taip pat yra būtinos vaisiaus smegenų, regos ir nervų sistemos vystymuisi. Jos taip pat padeda reguliuoti uždegiminius procesus organizme ir skatina hormonų pusiausvyrą. Jei jūsų mityboje trūksta riebios žuvies, verta rinktis kokybiškus omega-3 papildus. Taip pat svarbus yra geležies kiekis - anemija prieš nėštumą gali apsunkinti pastojimą ir padidinti nuovargį, todėl gydytojas gali rekomenduoti geležies papildų, jei jos lygis yra žemas. Be to, įvairūs B grupės vitaminai, cinkas, selenas ir kiti vitaminai bei mineralai taip pat yra svarbios medžiagos, kurių reikia pakankamai gauti planuojant nėštumą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Nors kai kurios poros pastoja greitai, kitoms tai gali užtrukti kelis mėnesius ar net metus.

• Ar galima pastoti prieš mėnesines? Taip, nors tikimybė pastoti prieš mėnesines yra mažiausia viso ciklo metu, ji vis tik yra. Moterims, kurių ciklas - 28-30 dienų ar ilgesnis ir reguliarus, ovuliacija gali vykti maždaug 14 dieną iki numatomos kitų mėnesinių dienos. Tačiau šiuo ciklo laikotarpiu tai priklauso nuo moters ciklo ilgio ir ovuliacijos laiko. Jei ciklas yra trumpesnis arba ovuliacija įvyksta vėliau nei įprasta, gali atsirasti galimybė pastoti. Kelios dienos prieš numatomas mėnesines - saugiausias metas mylėtis nesibaiminant pastoti.

• Ar galima pastoti per mėnesines? Nors pastoti per mėnesines yra mažai tikėtina, tai nėra visiškai neįmanoma. Tikimybė pastoti per mėnesines yra nedidelė, bet ne nulinė - iki 5 proc., priklausomai nuo ciklo trukmės ir partnerių vaisingumo. Taip, nors tikimybė ir maža, bet reali. Daug moterų turi nereguliarų ciklą, todėl tikimybė pastoti išlieka. Spermatozoidai gali išlikti gyvybingi moters organizme iki 5 dienų, o jei ciklas yra trumpas ir ovuliacija įvyksta netrukus po mėnesinių, tikimybė pastoti gali padidėti. Lytiniai santykiai per mėnesines nėra kenksmingi, tačiau būtina higiena. Seksas mėnesinių metu gali būti naudingas (pavyzdžiui, dėl išsiskiriančių hormonų gali sumažėti skausmas).

• Kada galima pastoti po mėnesinių? Po mėnesinių pastoti galima, kai prasideda vaisingasis laikotarpis. Ovuliacija yra pats tinkamiausias laikas pastoti.

• Kokia poza geriausia mylėtis norint pastoti? Nors nėra vienos patvirtintos „geriausios“ pozos pastojimui, tačiau tradicinė misionieriaus poza (kai vyras yra viršuje) yra laikoma palankia, nes leidžia vyro sėklai lengviau pasiekti gimdą. Moters patiriamas orgazmas nedidina galimybių pastoti. Teoriją, kad orgazmas padeda spermą pernešti gimdos link, paneigė tyrimai: įrodyta, kad tiesioginio ryšio tarp orgazmo ir apvaisinimo nėra. Anot medikų, praktiškai nėra jokio skirtumo, ar po sueities moteris laikys kojas pakėlusi, ar tiesiog ramiai pagulės.

• Ar vaistai nuo kosulio padeda pastoti? Prieš kelerius metus forumuose plačiai sklandė mitas, kad sirupuose nuo kosulio esanti veiklioji medžiaga guaifenesinas gimdos kaklelio gleives padaro plonesnes, o visą terpę - dar palankesnę spermatozoidams. Tačiau medikai šį mitą paneigė: vaistai nuo kosulio neturi jokios įtakos pastojimui.

• Ar galima suplanuoti kūdikio lytį? Tikimybė, kad susilauksite vienos ar kitos lyties kūdikio, visuomet siekia 50:50. Nėra jokio 100 proc. patikimo būdo suplanuoti kūdikio lytį.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jeigu pora bando pastoti ilgiau nei metus, o moteris jaunesnė nei 35 metų, arba ilgiau nei šešis mėnesius, jei moteriai daugiau nei 35-eri, verta pasitarti su ginekologu. Taip pat, jei kraujuojate ne mėnesinių metu, turėtumėte apie tai pasikalbėti su savo ginekologu.

Skubioji kontracepcija

Jeigu lytinių santykių metu prezervatyvas plyšo arba nusmuko, o sperma pateko į makštį, tikimybė pastoti yra. Moteris vidutiniškai gali pastoti tik 3 dienas per ciklą, o reali tikimybė pastoti yra 5-6 proc. Skubioji kontracepcija turėtų būti naudojama per 72 valandas po lytinio akto. Kuo greičiau išgeriama piliulė, tuo mažesnė tikimybė pastoti.

tags: #pastojimas #pagal #menuli

• Ingos Budrienės kelias: dvynukai, įvaikinimas ir šeimos iššūkiai
• Kosminis laikrodis ir gyvenimas
• Nėštumo patikra po IVF procedūros
• Atraskite Tores Bravoras panoramos grožį
• Zrazų su kiaušiniais ir sūriu receptai