Vaikščiojimas yra natūrali ir gyvybiškai būtina fizinė veikla, o moksliniais tyrimais įrodytas teigiamas ėjimo poveikis sveikatai. Tai ypač aktualu ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurių organizmas intensyviai auga ir vystosi. Reguliarus judėjimas lauke padeda formuoti sveikus įpročius, stiprina kūną ir teigiamai veikia vaiko emocinę bei pažintinę raidą. Pamiršti nereikėtų, kad vaikščiojimas tinka absoliučiai visiems, nepaisant amžiaus, tad ir patys mažiausieji gaus daug naudos iš kasdienių pasivaikščiojimų.
Kiekvienas žingsnis, atliktas lauke, yra investicija į vaiko sveikatą ir stiprų kūną. Aktyvus judėjimas skatina tinkamą raumenų ir kaulų sistemos vystymąsi.

Pasivaikščiojimai ne tik stiprina kūną, bet ir lavina protą bei ramina sielą, padėdami vaikams geriau pažinti pasaulį ir save.
Apibendrinant pasivaikščiojimo naudą ikimokyklinio amžiaus vaikams, galima išskirti šias pagrindines sritis:
| Naudos sritis | Aprašymas |
|---|---|
| Fizinė sveikata | Stiprina raumenis ir kaulus, gerina kraujotaką, didina energijos lygį, stiprina imuninę sistemą, prisideda prie sveikos širdies veiklos, gerina pusiausvyrą ir koordinaciją. |
| Emocinė gerovė | Gerina nuotaiką, mažina stresą ir nerimą, didina savivertę, išskiria natūralius endorfinus, palengvina depresijos simptomus, skatina geresnį miegą. |
| Pažintiniai gebėjimai | Didina kūrybiškumą, gerina proto aiškumą ir gebėjimą susikaupti, skatina naujų minčių srautą, padeda tyrinėti ir mokytis apie aplinką. |

Pasivaikščiojimas gali tapti smagia ir neatsiejama vaiko kasdienybės dalimi, jei bus tinkamai integruotas ir paverstas nuotykiu.
Trumpas pasivaikščiojimas. Turbūt manote, kad penkių minučių ar net trumpesni pasivaikščiojimai neturi jokios prasmės? Klystate. Net poros minučių pasivaikščiojimas pavalgius yra neįtikėtinai naudingas, nes gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje, o tai svarbu ir po vaiko užkandžių. Daug trumpučių pasivaikščiojimų savaitės pabaigoje susidės į visai įkvepiančiai atrodantį fizinio aktyvumo rodiklį.
Žygis į gamtą yra malonumas pojūčiams ir nervų sistemai. Vis daugiau tyrimų atskleidžia, kad vaikščiojimas gamtoje ramina smegenis ir mažina stresą. Svarbiausia žygių pėsčiomis nauda: fizinis krūvis ir grynas oras. Vaikščiojant lygia vietove kojos juda lygiu paviršiumi, didelių energijos sąnaudų nereikia. Tačiau vaikštant kalvomis ar uolomis, priklausomai nuo nuolydžio, posūkio ar įkalnės, kojų raumenys dirba didesne amplitude. Žygiuojant įsijungia klubų, kelių ir kulkšnių raumenys, kurie vaikštinėjant lygumomis paprastai tinginiauja. Vaikščiojimas gamtoje taip pat gerina kūno balansą ir stabilumą - ypač svarbu aktyviems vaikams.

Šis pasivaikščiojimas priskiriamas tai pačiai šeimai kaip ir meditacinis pasivaikščiojimas. Prieš išeidami pasivaikščioti su vaiku, išsikelkite tikslą pastebėti vieną ar kelis konkrečius objektus: paukščius, automobilius, pastatus, žmones, kiek namų turi ryškiaspalves duris, kiek kačių pamatysite ant palangių, kiek suskaičiuosite apskritų ar keturkampių daiktų. Atkreipkite dėmesį į architektūros detales, dekoratyvius fasadus ir įdomesnius langų rėmus, atspindžius languose ir balose, šešėlius ir kaip jie kinta, įdomesnius mūro raštus sienose, augalus netikėčiausiose vietose. Tokie pasivaikščiojimai ypač patinka vaikams, nes lavina jų pastabumą, smalsumą ir padeda atrasti pasaulį naujai.
Niekada nevaikščiotas pasivaikščiojimas. Pasivaikščiojimas vietoje, kurioje dar niekada nebuvote, stimuliuoja smegenis. Vaikštant nežinomais keliais ar takeliais, smegenyse išsiskiria dopaminas - laimės hormonas, kuris veikia mūsų gebėjimą mąstyti, priimti sprendimus ir planuoti. Gera kasdienė dopamino dozė padidina kito hormono - serotonino - atsakingo už mūsų nuotaiką, kiekį. Pasivaikščiojimas nematytomis vietomis padeda palaikyti aukštą abiejų neurotransmiterių lygį, o tai ypač svarbu besivystančioms vaiko smegenims.
Kad pasivaikščiojimai taptų kasdienės rutinos dalimi, svarbu juos paversti lengvai įgyvendinama veikla. Iš vakaro pasirūpinkite vaiko drabužiais pasivaikščiojimui. Palikite kojines ir sportbačius prie durų, kad ryte nereikėtų jų ieškoti. Stenkitės nustatyti žadintuvą 30 minučių anksčiau, kad ryte galėtumėte pasivaikščioti bent 20 minučių. Paieškokite netoliese esančio gamtos tako arba tiesiog pasivaikščiokite po apylinkes. Susiraskite draugą ar bendradarbį, su kuriuo galėtumėte ryte pasivaikščioti. Pokalbiai ir bendras darbas gali padėti išlaikyti motyvaciją. Jei rytais neturite daug laiko, apsvarstykite galimybę įtraukti pasivaikščiojimą į kelionės į darbą laiką. Jei negalite nueiti iki pat darbo pėsčiomis, pabandykite išlipti iš autobuso viena ar dviem stotelėmis anksčiau, kad galėtumėte pasivaikščioti. Arba pasistatykite automobilį toliau nuo biuro, kad galėtumėte eiti pėsčiomis nuo automobilio.
Prieš ir po treniruotės būtinai gerkite daug vandens, kad išliktumėte hidratuoti. Jei reikia, pasiimkite su savimi vandens buteliuką. Arba suplanuokite pasivaikščioti maršrutu, kuriame yra vandens fontanėlių.
Kuo greičiau judame, tuo greitesnės muzikos norisi klausyti. Panašiai ir vairuotojai, išgirdę garsią ir temperamentingą muziką, nesąmoningai spusteli greičio pedalą. Vaikščiodami sukuriame ramų ryšį tarp judesio ritmo ir psichinės būsenos. To negalime pasiekti bėgiodami, važiuodami automobiliu ar dviračiu. Kadangi vaikščiojimui nereikia skirti sąmoningų pastangų, mūsų dėmesys gali laisvai klajoti ir leisti sugerti supančius vaizdus, garsus bei kvapus. Būtent tokia psichinė būsena yra susijusi su naujų minčių ir įžvalgų antplūdžiu.
tags: #pasivaiksciojimo #nauda #ikimokykliniame #amziuje