Nėštumo testas rodo klaidingai teigiamą rezultatą: kodėl taip nutinka?
Namų nėštumo testai yra įprasta priemonė, naudojama norint sužinoti, ar laukiatės. Dauguma nėštumo testų namuose yra matuokliai, kurie dedami į šlapimo srovę. Šie testai aptinka žmogaus chorioninį gonadotropiną (hCG) - vadinamąjį nėštumo hormoną, kuris pradedamas sintetinti tik pastojus.
Daugelis nėštumo testų gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas siekia apie 99 proc. Nors kai kurie testai nustato hCG labai anksti nėštumo metu ir gali būti labai tikslūs, jie nėra visiškai patikimi. Dėl įvairių priežasčių gali atsirasti tiek klaidingų teigiamų, tiek klaidingų neigiamų rezultatų. Šiame straipsnyje aptarsime, kada ir kodėl nėštumo testas gali parodyti klaidingą teigiamą rezultatą, kaip sumažinti klaidų tikimybę ir ką daryti, jei testo rezultatas kelia abejonių.
Kaip veikia nėštumo testai?
Nėštumo testai nustato žmogaus chorioninio gonadotropino (ŽCG) hormono kiekį šlapime arba kraujyje. ŽCG pradeda gamintis po apvaisinimo, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojamas į gimdos sienelę. Hormono kiekis organizme greitai didėja nėštumo pradžioje.
Yra dviejų tipų nėštumo testai: šlapimo testai ir kraujo testai.
- Šlapimo testai: Tai populiariausi ir lengviausiai prieinami testai, kuriuos galima įsigyti be recepto vaistinėse. Jie atliekami namuose, naudojant šlapimo mėginį.
- Kraujo testai: Šie testai atliekami gydytojo kabinete arba laboratorijoje. Jie yra jautresni nei šlapimo testai ir gali aptikti ŽCG anksčiau nėštumo metu. Tiriant kraują galima užfiksuoti net nedidelį hCG kiekį. Kraujo testai gali nustatyti vos 5 mIU/ml, o jautriausi šlapimo testai gali užfiksuoti HCG tik tada, kai jo kiekis yra artimesnis 20 mIU/ml ar didesnis.
Visų vienkartinių nėštumo testų veikimo principas panašus: ant testo patekęs šlapimas sureaguoja su teste esančia medžiaga ir rodo, ar aptiktas specifinis hormonas, vadinamas žmogaus chorioniniu gonadotrofinu (hCG). Atlikus tyrimą per kelias minutes ar greičiau parodomas neigiamas arba teigiamas rezultatas ir moteris sužino - ar laukiasi, ar ne. Nėštumą testas gali parodyti praėjus 7-10 dienų nuo apvaisinimo, tačiau geriausia nėštumo testą namuose atlikti po praleistų mėnesinių.
Pagrindinės klaidingai teigiamo nėštumo testo priežastys
Klaidingai teigiamas nėštumo testo rezultatas reiškia, kad testas rodo nėštumą, nors moteris iš tiesų nėra nėščia. Nors tai retesnis reiškinys nei klaidingai neigiamas rezultatas, jis vis dėlto pasitaiko dėl įvairių priežasčių.
Cheminis nėštumas
Kartais teigiamą nėštumo testą gali sukelti cheminis nėštumas, net jei moteris nėra techniškai nėščia. Cheminis nėštumas atsiranda, jei apvaisintas kiaušinėlis, žinomas kaip embrionas, negali implantuotis ar augti labai anksti. Tai labai ankstyvas persileidimas, kuris įvyksta dar prieš atliekant ultragarsinį tyrimą. Tokiu atveju testas gali parodyti teigiamą rezultatą, tačiau nėštumas nutrūksta labai anksti.
Ankstyvas nėštumo praradimas neįvyksta dėl to, ką moteris padarė. Kai kurios cheminio nėštumo priežastys nežinomos. Manoma, kad cheminis nėštumas yra labai dažnas, tačiau paprastai jis nepastebimas, jei neatliekamas nėštumo testas. Šie ankstyvieji bandymų rezultatai, kai jie neteisingi, gali emociškai varginti.
Negimdinis nėštumas
Kartais apvaisintas kiaušinis gali implantuotis už pagrindinės gimdos ertmės ribų. Dėl to atsiranda negimdinis nėštumas. Negimdinis nėštumas - tai toks nėštumas, kai apvaisinta kiaušialąstė implantuojasi ir vystosi ne gimdos ertmėje, kaip normalaus nėštumo metu, tačiau už jos ribų.
Ši patologija pasitaiko 2-3 proc. pastojusių moterų. 96-97 proc. atvejų negimdinis nėštumas lokalizuojasi kiaušintakyje, tačiau galimos ir dar neįprastesnės vietos, pavyzdžiui, kiaušidė, gimdos kaklelis, cezario pjūvio randas, gimdos kampas ar pilvo ertmė. Ypatingai retais atvejais negimdinis nėštumas gali vystytis kartu su nėštumu gimdoje, šios būklės diagnostika gali tapti rimtu iššūkiu gydytojui ginekologui.
Negimdinis nėštumas negali tapti normaliu nėštumu, nes embrionas nėra gyvybingas ir jam nėra vietos augti ar klestėti už gimdos ribų. Nepaisant to, embrionas vis tiek gamins hCG, net jei jis buvo implantuotas netinkamoje vietoje. Tai gali sukelti klaidingą teigiamą rezultatą atliekant nėštumo testą namuose. Esant negimdiniam nėštumui, iš kraujo mėginio atliktas nėštumo testas visada būna teigiamas, tačiau šlapimo testas gali rodyti neryškią antrą juostelę, nes negimdinio nėštumo metu gaminamų nėštumo hormonų kiekis yra mažesnis, nei normalaus nėštumo metu.
Negimdinio nėštumo simptomai ir pavojai
Negimdinis nėštumas yra neatidėliotina medicinos pagalba, nes gali būti žalingas moteriai, jei jis negydomas. Būdingiausi negimdinio nėštumo simptomai - pilvo skausmas, nenormalus kraujavimas iš makšties, kraujingos ar rusvos išskyros iš makšties, mėnesinių ciklo nebuvimas ar vėlavimas esant teigiamam nėštumo testui.
Pilvo skausmas gali būti įvairaus intensyvumo. Dažniausiai jis būna toje pilvo pusėje, kurioje yra negimdinis nėštumas, tačiau gali pasireikšti ir visame pilvo plote. Plyšus kiaušintakiui, skausmas būna ypač stiprus, taip pat prasideda gausus kraujavimas į pilvo ertmę, atsiranda hemoraginiam šokui būdingi simptomai, tokie kaip blyški oda, moterį išpila šaltas prakaitas, atsiranda dažnas širdies plakimas ir kvėpavimas, krenta arterinis kraujospūdis. Pacientė gali jausti dusulį, netekti sąmonės. Dažnai moteris jaučia ir kitus nėštumui būdingus simptomus, tokius kaip pykinimas, vėmimas, krūtų pabrinkimas, galvos svaigimas, dažnas šlapinimasis, tačiau jie būna silpnesni, nes išsiskiriančių hormonų kiekis yra mažesnis.
Negimdinis nėštumas yra labai grėsminga ir ūmi būklė, nes laiku nediagnozuota ir negydoma gali baigtis moters mirtimi. Ne gimdoje besivystantis nėštumas neturi pakankamai vietos augti, todėl gali įaugti į kiaušintakį, jo sienelė išsitempia ir kiaušintakis gali plyšti. Tuomet prasideda kraujavimas į pilvo ertmę, kuris yra pavojingas, nes nesustabdytas gali lemti hemoraginį šoką ir mirtiną nukraujavimą. Neretai esant masyviam kraujavimui į pilvo ertmę, pacientė gali būti skubiai operuojama. Kartais pacientė netenka net kelių litrų kraujo, jai pasireiškia ryški anemija, tuomet reikalingas ir kraujo perpylimas. Tačiau laiku įtarus šią būklę, grėsmingų komplikacijų galima išvengti. Negimdinis nėštumas yra viena dažniausių vaisingo amžiaus moterų kraujavimo į pilvo ertmę priežasčių. Todėl, jei į Skubios pagalbos skyrių atvyksta vaisingo amžiaus moteris, besiskundžianti pilvo skausmais, nenormaliu kraujavimų iš lytinių takų, mėnesinių vėlavimu, gydytojas akušeris-ginekologas visada turi atmesti negimdinio nėštumo tikimybę.
Negimdinio nėštumo priežastys ir rizikos veiksniai
Dažniausiai negimdinį nėštumą lemia kiaušintakio struktūros ar funkcijos pažeidimas, atsirandantis dėl įvairų priežasčių, pavyzdžiui, sergant endometrioze, dubens organų uždegimu, po chirurginių intervencijų susidarius sąaugoms dubens ir pilvo ertmėje ar atsiradus kiaušintakio fibrozei po kiaušintakio operacijų. Taip pat galimi ir įgimti kiaušintakio defektai.
Yra įvairių rizikos veiksnių, kurie didina negimdinio nėštumo tikimybę. Tai gali būti persirgtos lytiniu keliu plintančios ligos, pavyzdžiui, chlamidiozė, dubens uždegiminė liga, sąaugos mažajame dubenyje, įgimta kiaušintakių patologija, anksčiau buvęs negimdinis nėštumas, dirbtinis apvaisinimas, rūkymas, ankstyvi lytiniai santykiai ir didelė partnerių kaita, vyresnis nei 35 metai moters amžius, gimdos spiralė ir kt. Visgi svarbu pabrėžti, kad 30-50 proc. moterų, kurioms diagnozuojamas negimdinis nėštumas, jokių rizikos veiksnių neturėjo.
Negimdinio nėštumo diagnozė ir gydymas
Negimdinis nėštumas įtariamas tada, kai esant teigiamam nėštumo testui ir būdingiems simptomams ultragarso tyrimo metu nėštumas nėra matomas gimdoje arba matomas už gimdos ribų, pavyzdžiui gimdos priedų srityje. Tokiu atveju atliekami papildomi kraujo tyrimai. Reikia prisiminti, kad nėštumas gimdoje anksčiausiai gali būti matomas nuo 5-6 nėštumo savaitės, todėl ypač svarbu, kad moteris žinotų savo paskutinių normalių menstruacijų datą, kad galėtume preliminariai nustatyti nėštumo laiką.
Gydymo metodas pasirenkamas individualiai kiekvienoje situacijoje: gali būti taikomas konservatyvus būklės stebėjimas, chirurginis gydymas ir gydymas medikamentais. Gydytojų įsikišimas reikalingas visada, nes net jeigu neatliekama chirurginė intervencija, reikalingas nuoseklus pacientės būklės stebėjimas.
Jeigu pasirenkamas konservatyvus gydymo metodas, laukiama, kol nėštumas rezorbuosis savaime. Jeigu pacientei reikalingas chirurginis gydymas, atliekama minimaliai invazyvi laparoskopinė operacija, kurios metu pašalinamas arba visas kiaušintakis su nėštuminiais audiniais, arba kiaušintakis įpjaunamas ir iš jo pašalinami nėštuminiai audiniai. Jeigu prasidėjo vidinis kraujavimas, operacija atliekama skubos tvarka, o jos apimtis dažniausiai priklauso nuo to, kaip stipriai pažeistas kiaušintakis. Taip pat galimas ir medikamentinis gydymas, tačiau šis būdas naudojamas rečiau.
Moteris gali vėl pastoti, tikimybė svyruoja nuo 60 iki 89 procentų. Tačiau išlieka didesnė pakartotino negimdinio nėštumo rizika, nepriklausomai nuo to, koks gydymo metodas buvo taikytas anksčiau. Negimdinio nėštumo pasikartojimo rizika yra 8-14 proc., kai negimdinis nėštumas praeityje buvo vieną kartą, bei 25-30 procentų, kai buvo du kartus.
Konkrečių priemonių negimdiniam nėštumui išvengti nėra, tačiau reikėtų vengti rizikos veiksnių, laiku gydyti lytiškai plintančias ligas, dubens organų uždegimą, endometriozę, bent kartą per metus lankytis pas ginekologą, kad laiku būtų diagnozuotos kitos ginekologinės ligos, jos gydomos ir taikoma prevencija. Reguliarūs vizitai pas gydytoją ginekologą turėtų būti kiekvienos moters įprotis.
Nėštumo praradimas (persileidimas ar abortas)
Praradus nėštumą, persileidimo ar aborto metu, ir toliau galite nustatyti teigiamą nėštumo testą. Nėštumo metu hCG lygis ir toliau didėja, nes placenta auga, padvigubėja kas kelias dienas ir pasiekia piką maždaug 10 savaičių. Pasibaigus nėštumui, hCG lygis pradeda mažėti, tačiau tai lėtas procesas. Hormonas gali likti kraujyje ir šlapime iki šešių savaičių po nėštumo pabaigos. Galima atlikti klaidingai teigiamą testą, kol jūsų hCG lygis grįš į ankstyvą nėštumą. Jei persileidimas buvo spontaniškas, taip pat įmanoma, kad ne visi su nėštumu susiję audiniai buvo pašalinti.
Vartojami vaistai
Jei bandote pastoti prižiūrint gydytojui, galbūt vartojate vaisingumo vaistus. HCG šūvis padeda folikulams išlaisvinti subrendusius kiaušinius. Kiti vaistai taip pat gali sukelti klaidingai teigiamus nėštumo testus. Jeigu vartojate hormoninius arba kraujagysles plečiančius preparatus, raminamuosius arba šlapimo išsiskyrimą skatinančias priemones, svarbu žinoti, kad šie vaistai gali iškreipti testo rodiklius. Taip pat klaidingą teigiamą rezultatą testas gali rodyti, jei jį atliksite netrukus po vaistų, kurių sudėtyje yra hCG, pavartojimo. Netikras teigiamas rezultatas gali atsirasti, jei testas atliekamas praėjus nepakankamai laiko nuo vaisingumą didinančių medikamentų vartojimo.
Netikėtas nėštumo poveikis
Tam tikros sveikatos būklės
Retai dėl tam tikrų sveikatos būklių namų nėštumo testas gali sukelti klaidingą teigiamą rezultatą. Sergant bet kurio tipo vėžiu, organizmas pradeda gaminti kokius nors hormonus. Kartais tai gali būti ir HCG, o tai pakeičia nėštumo testo rezultatus. Dėl kiaušidėse atsiradusio auglio gali padidėti HCG hormono kiekis kūne. Taip pat jis gali pakisti dėl choriokarcinomos - piktybinio placentinio audinio auglio. Reprodukcinės sistemos organų ligos ar menopauzė taip pat gali turėti įtakos. Sergant kasos vėžiu, kiaušidžių vėžiu, sergant inkstų ligomis, jei yra kokia nors infekcija ar uždegimas, tuomet šlapime padaugėja leukocitų ir testas gali suklaidinti.
Neteisingas testo interpretavimas ir garavimo linijos
Kartais garavimo liniją galima supainioti su teigiamu nėštumo testu. Kai kurie namų testai rodo dvi eilutes, kai aptinkamas hCG, ir vieną eilutę, kai hCG neaptinkamas. Paprastai linijos yra ryškios spalvos, tokios kaip rožinė, raudona arba mėlyna. Kartais pasirodys silpna antroji eilutė. Ši linija gali reikšti ankstyvą nėštumą arba gali būti garavimo linija. Garavimo linijos gali būti rodomos atliekant testą, kurį žiūrite po to, kai šlapimas visiškai išgaruoja. Kartais juos sukelia hormoninis lygis, kuris neatspindi nėštumo.
Neteisingai interpretuotas rezultatas pasitaiko, kai net ir neryškus brūkšnelis (vadinamas „nėštumo testo vaiduokliu“) gali reikšti teigiamą rezultatą. Net jei brūkšnelis neryškus, yra labai didelė tikimybė, kad pastojote. Kad įsitikintumėte, padarykite dar vieną testą po dviejų ar trijų dienų. Jei pastojote, juostelė turėtų būti ryškesnė.
Kiti veiksniai: pasibaigęs galiojimo laikas ir vartotojo klaidos
Kaip ir dauguma dalykų gyvenime, nėštumo testai namuose nėra 100 proc. patikimi. Net ir laikantis apsaugos priemonių, gali atsirasti vartotojo klaida. Prieš naudodami testą, visada patikrinkite galiojimo datą. Nekokybiškas ar pasenęs nėštumo testas gali duoti klaidingus rezultatus. Jei nėštumo testą laikėte drėgnoje ar šiltoje vietoje (pavyzdžiui, vonios kambaryje), jis gali būti sugadintas. Svarbu tiksliai laikytis pakuotės nurodymų.
Kaip sumažinti klaidingų rezultatų tikimybę?
Norėdami sumažinti klaidingų nėštumo testo rezultatų tikimybę, laikykitės šių patarimų:
- Atidžiai perskaitykite ir laikykitės nėštumo testo instrukcijų.
- Visada patikrinkite nėštumo testo galiojimo datą.
- Atlikite testą praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių, o dar geriau - po numatomos mėnesinių dienos.
- Atlikite testą su pirmuoju rytiniu šlapimu, kai hCG koncentracija yra didžiausia ir šlapimas labiausiai koncentruotas. Venkite gerti daug skysčių prieš atliekant testą, nes tai gali praskiesti šlapimą.
- Svarbu palikti matuoklį šlapimo sraute tiksliai nurodytam laikui. Apsvarstykite galimybę nustatyti laikmatį chronometre ar telefone. Laukdami rezultatų, taip pat naudokite laikmatį. Dažniausiai rezultatą galima pamatyti maždaug po 3 minučių, bet tikrai nereikėtų laukti pusvalandžio.
- Vienu kartu geriau atlikti 2-3 skirtingų gamintojų nėštumo testus.
Nėštumo testų jautrumas ir tikslumas
Daugelis nėštumo testų gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas yra apie 99 proc., tačiau tikslumas priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant tai, kokioje nėštumo stadijoje moteris atlieka šlapimo testą. Daugelis testų pakankamai tikslius rezultatus parodys tik tuo atveju, jei mėnesinės vėluoja.
Nėštumo testų jautrumas yra nevienodas. Kuo jautresnis nėštumo testas, tuo anksčiau ir tiksliau jis padės nustatyti nėštumą. Paprastai nėštumo testų jautrumas - 10-25 mIU/ml. Mažesnis skaičius reiškia, kad testas yra jautresnis. Deja, šią informaciją (ypač ant pakuotės) pateikia ne visi gamintojai: neretai tenka atsidaryti ir nėštumo testų gamintojų interneto svetaines ir perskaityti informacinį lapelį.
Pasak specialistų, kaina ne visada įtakoja tikslumą. Tačiau brangesni testai gali būti jautresni, todėl jie aptinka mažesnį hCG lygį ir rodo teigiamą rezultatą anksčiau nei pigesni testai. Brangesnių nėštumo testų gamintojai kartais pateikia lentelę, kurioje nurodoma tikslumo tikimybė testuojantis 6 d. iki numatomų mėnesinių ir vėliau. Galite pastebėti, kad kuo anksčiau testas atliekamas, tuo mažesnis jo tikslumas.
| Laikas iki numatomų mėnesinių | Tikslumas |
|---|---|
| Numatomą mėnesinių dieną arba 2-3 dienos iki | >99% |
| 4 dienos iki | 96% |
| 6 dienos iki | 79% |
Ką daryti, jei testo rezultatas kelia abejonių?
Teigiamas nėštumo testo rezultatas namuose visada turėtų būti stebimas pasikonsultavus su gydytoju. Jei testo rezultatas yra teigiamas, bet abejojate juo, rekomenduojama:
- Pakartoti testą: Palaukite kelias dienas arba savaitę ir pakartokite nėštumo testą. Geriausia atlikti testą su pirmuoju rytiniu šlapimu.
- Kreiptis į gydytoją: Gydytojas gali atlikti kraujo tyrimą, kuris yra jautresnis nei šlapimo testas, arba atlikti transvaginalinį ultragarsą, kad patvirtintų arba paneigtų nėštumą ir ieškotų nėštumo maišelio, patvirtinančio, kad nėštumas vyksta normaliai. Kilus abejonėms, geriau apsilankyti pas gydytoją ir pasidaryti kraujo tyrimą. Jei gavote klaidingą teigiamą rezultatą, tai nustatys jūsų gydytojas apsilankymo metu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
