Ali Baba ir 40 plėšikų: rytietiškos pasakos istorija ir paslaptys
Apie vargšą neturtingą Ali Babą, jo brolį Kasimą ir keturiasdešimt plėšikų, kurie prisiplėštą grobį slėpė stebuklingoje oloje, europiečiai išgirdo XVIII a. pradžioje prancūzų kilmės Rytų kultūrų tyrinėtojo ir vertėjo Antuano Galano (Antoine Galland) dėka. Pagal vieną iš versijų, A. Galanas rėmėsi originaliu rytietišku pasakos variantu, kurio neišliko, pagal kitą - tyrinėtojas, kuriam buvo gerai pažįstama Rytų kultūros dvasia, pats sukūrė istoriją apie Ali Babą.
Pasakos siužetas: du broliai ir likimo vingiai
Ali Baba ir 40 plėšikų - sena rytietiška istorija apie du brolius, kurie labai skirtingi savo būdu. Labai seniai viename Persijos mieste gyveno du broliai, vardu Kasimas ir Ali Baba. Kasimas vedė pačią, turėjusią didelę krautuvę ir gražų gabalą žemės, ir jis tapo turtingu ir žinomu mieste žmogum. Ali Baba vedė pačią tokią pat vargšę, kaip jis pats, ir gyveno menkoj triobelėj. Visas jo turtas buvo trys asilai, su tais gabeno iš miško malkas į miestą ir stūmėsi šiaip taip.
Kartą Ali Baba nukeliavo į mišką, prisikirto malkų, tik galvą kilst - aukštai ore dulkių debesys slenka artyn! Plėšikų viršininkas su maišu ant pečių priėjo prie uolos šalia to medžio, kur buvo pasislėpęs Ali Baba, ir sušuko: „Sesamai, atsiverk!" Tuojau uolos durys atsivėrė. Ten jie užbuvo ilgokai. Pagaliau durys atsidarė, ir plėšikai pradėjo lįsti laukan. Kai visi buvo išlindę, viršininkas vėl sušuko: „Sesamai, užsiverk!"
Lobių paieškos ir Kasimo klaida
Ali Baba gerokai palaukė, priėjo prie tos uolos ir ištarė žodžius: „Sesamai, atsiverk!" Visas vidus buvo užverstas brangių audimų ritiniais, šilkų skaromis ir margais patiesalais, o aukso ir sidabro tiesiog krūvos gulėjo. Sugrįžęs namo, sunešė maišus į pirkią ir papylė auksą žemėj. Kasimas ne tiktai nesidžiaugė brolio laime, bet iš pavydo negalėjo per visą naktį akių sumerkti. Ali Baba pasakė net žodžius, kuriuos reikia ištarti, norint, kad atsidarytų ir užsidarytų uolos durys.
Kasimas, nuėjęs prie uolos, sušuko: „Sesamai, atsiverk!" Jam įėjus į vidų, durys vėl užsidarė. Mato godusis Kasimas - krūvos visokios gėrybės, o auksas tiesiog varva! Tik iš to didelio džiaugsmo pamiršo žodį. Vietoj „Sesamai, atsiverk!" jis sušuko: „Mieži, atsiverk!" - bet durys neklausė. Apie pietus sugrįžo plėšikai prie savo landynės. Vargšas negalėjo pabėgti, kiti plėšikai bematant jį užkapojo su kardais.
Mardžanos vaidmuo ir išmintis
Ali Baba atsargiai pasibeldė, vartus atkėlė gudri ir apsukri vergė Mardžana. Kieme nukėlė jis numirėlio kūną nuo asilo ir tarė: „Mardžana, tavo šeimininką nužudė plėšikai. Žiūrėk, kad niekam neišsiplepėtum!“ Gudrioji Mardžana tuojau sumetė, ką reikia daryti. Anksti kitą rytą, apsidengusi veidą šydu, Mardžana nuėjo pas kurpių, vardu Mustafą. Jai pavyko sumaniai nuslėpti Kasimo žūtį, todėl niekas nežinojo, kad jis žuvo nuo plėšikų.
| Veikėjas | Pagrindinė savybė |
|---|---|
| Ali Baba | Teisinga ir gailestinga siela |
| Kasimas | Godus, turtingas ir pasipūtęs |
| Mardžana | Gudri, apsukri ir išmintinga |
Alberas Robida ir literatūrinis palikimas
Šioje knygoje aprašyti nuotykiai iliustruoti prancūzų dailininko Albero Robidos (Albert Robida, 1848-1926) piešiniais. A. Robida, gimęs XIX a. viduryje, buvo įvairiapusė asmenybė. Tėvai tikėjosi jį tapsiant teisininku, tačiau Alberą labiau traukė laisvoji kūryba, todėl jis pasirinko dailininko kelią. A. Robida buvo žinomas ne tik kaip dailininkas. Jis rašė romanus, pagal turinį šiek tiek panašius į Žiulio Verno kūrybą. Be to, A. Robida pasižymėjo futurologo talentu: jis išpranašavo vaizdo telefonų, televizijos, dujokaukių, dangoraižių, realybės šou atsiradimą ir dar daugelį kitų dalykų.
Plėšikų viršininkas bandė įvairiais būdais surasti Ali Babą, tačiau Mardžana kaskart sugebėdavo pergudrauti plėšikus. Plėšikas, kuris buvo rytą mieste, užrašė ant durų su kreida ženklą. Mardžana pastebėjo parašytą ženklą ant Ali Babos namų durų ir parašė lygiai tokius pat ženklus iš abiejų savo namų pusių ant daugelio kaimynų durų. Tokiu būdu plėšikams nepavyko įvykdyti savo klastingų planų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
