Papildomi skysčiai kūdikiui: kada ir kaip juos duoti
Karštos dienos kelia iššūkių ne tik suaugusiems, bet ypač mažiems vaikams. Jų organizmas jautriau reaguoja į temperatūros pokyčius, jie greičiau perkaista ir lengviau nei suaugusieji netenka skysčių. Dėl dehidratacijos gali sutrikti vaiko savijauta, atsirasti vangumas, o sunkesniais atvejais - net viduriavimas ar vėmimas. Todėl karštu oru ypač svarbu pasirūpinti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių ir tinkamo maisto.
Kodėl karštis vaikams pavojingesnis?
Mažų vaikų termoreguliacijos sistema dar nėra visiškai subrendusi, todėl jie:
- Greičiau perkaista: Jų kūno paviršiaus plotas, palyginti su mase, yra didesnis, todėl jie greičiau sugeria šilumą iš aplinkos.
- Gausiau prakaituoja (palyginti su kūno mase): Taip bandoma atsivėsinti, tačiau kartu prarandama daug skysčių.
- Greičiau netenka skysčių kvėpuodami: Vaikai kvėpuoja dažniau nei suaugusieji.
- Negali aiškiai pasakyti, kada nori gerti: Ypač patys mažiausi negali žodžiais išreikšti troškulio.
Dėl šių priežasčių tėvų atidumas ir tinkama priežiūra karštuoju metu yra būtini.
Hidratacija - svarbiausias prioritetas
Užtikrinti pakankamą skysčių kiekį - pagrindinė užduotis karštą dieną. Troškulys - jau vėlyvas ženklas: kai vaikas pasako, kad nori gerti, ar akivaizdžiai godžiai geria, jo organizmui skysčių jau trūksta kurį laiką. Todėl svarbu siūlyti atsigerti reguliariai, nelaukiant aiškių troškulio ženklų.
Kiek skysčių reikia?
Griežtų normų nėra, nes poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, svorio, aktyvumo, aplinkos temperatūros. Svarbiausia stebėti vaiką:
- Elgesį: Ar vaikas aktyvus, žvalus? Neramumas, irzlumas, vangumas gali būti skysčių trūkumo požymis.
- Odos būklę: Oda turėtų būti elastinga, burnos gleivinė drėgna.
- Šlapimo spalvą: Šviesiai geltonas šlapimas rodo pakankamą hidrataciją. Tamsus, koncentruotas šlapimas - aiškus ženklas, kad trūksta skysčių.
Visada turėkite vandens: Ypač būnant lauke ar keliaujant, turėkite su savimi buteliuką vandens ir reguliariai pasiūlykite vaikui atsigerti.
Ką gerti?
Vanduo - Nr. 1! Vyresniems nei vienerių metų vaikams (ir suaugusiems) geriausias gėrimas yra paprastas vanduo. Jei vaikas nenoriai geria vandenį, galite jį pagardinti natūraliai - įmeskite kelias uogas, griežinėlį citrinos ar agurko.
Kūdikiai iki 6 mėnesių: Jiems paprastai papildomų skysčių (net vandens) nereikia. Visus reikiamus skysčius jie gauna su motinos pienu arba pieno mišiniu. Karštą dieną svarbu kūdikį dažniau žindyti pagal poreikį arba pasiūlyti mišinio. Papildomai duoti vandens reikėtų tik išskirtiniais atvejais (pvz., vaikui karščiuojant, viduriuojant) ir tik pasitarus su gydytoju. Maitinančios mamos karštu oru pačios turėtų gerti daugiau vandens.
Pavojingi gėrimai: Venkite saldintų gėrimų - sulčių (net 100% natūralių), vaisvandenių, kompotų su cukrumi, saldintų arbatų. Juose esantis cukrus:
- Blogai malšina troškulį.
- Didina nutukimo ir dantų ėduonies riziką.
- Mažina apetitą normalesniam maistui.
- Gali paveikti vandens įsisavinimą organizme.
- Kai kurios sultys (slyvų, kriaušių, obuolių) gali skatinti viduriavimą.
Mityba karštą dieną: lengviau ir gaiviau
Karštu oru natūraliai gali sumažėti vaiko apetitas arba pasikeisti norai - dažniau norisi lengvesnio, gaivesnio maisto. Klausykite vaiko: maži vaikai dažnai intuityviai jaučia, ko jiems reikia. Neverskite valgyti įprastų porcijų, jei vaikas nenori.
- Daugiau vaisių ir daržovių: Tai puikus pasirinkimas karštą dieną, nes juose gausu ne tik vitaminų, bet ir vandens. Siūlykite agurkų, pomidorų (galima nulupti odelę ir smulkiau supjaustyti mažesniems vaikams), arbūzų, melionų, uogų, persikų.
- Lengvesni patiekalai: Galbūt vietoj sotesnės mėsos rinkitės lengviau virškinamą paukštieną, žuvį, ankštines daržoves. Tinka šaltos sriubos, daržovių troškiniai.
- Užkandžiai: Vietoj sausainių ar bandelių pasiūlykite vaisių gabaliukų, daržovių lazdelių, natūralaus jogurto.
Svarbiausia išlaikyti įvairovę ir siūlyti kuo daugiau natūralių, neperdirbtų produktų. Kalorijų kiekis labiau priklauso nuo vaiko aktyvumo nei nuo oro temperatūros - aktyviam vaikui energijos reikės net ir karštą dieną.
Sveiki valgymo įpročiai išlieka svarbūs
Net ir siekiant, kad vaikas karštą dieną pakankamai valgytų ar gertų, svarbu laikytis sveikų įpročių:
- Nenaudokite maisto kaip atlygio ar bausmės: Ypač venkite siūlyti skanėstų (ledų, sausainių) kaip paskatinimo suvalgyti pagrindinį patiekalą. Vaikai, ypač vyresni nei dvejų metų, greitai perpranta tokias manipuliacijas ir gali pradėti atsisakyti normalaus maisto, laukdami deserto, arba persivalgyti, norėdami įtikti.
- Pasitikėkite vaiko apetitu: Siūlykite sveiką maistą reguliariai, bet leiskite vaikui pačiam nuspręsti, kiek valgyti.
Kada reikalingi papildomi skysčiai ir kaip juos duoti?
Karštomis dienomis, o taip pat kūdikiui karščiuojant ar viduriuojant, mažylis gali labai greitai pradėti stokoti skysčių. Tai gali pasireikšti tokiais simptomais kaip verkimas be ašarų (jeigu kūdikis vyresnis nei 2 mėn. ir ašarų gamyba jau prasidėjusi), burnos džiūvimas, odos sausumas, didelis troškulys, įdubusios akys, neįprastas mieguistumas, vangumas, oda pilkšvo atspalvio, taip pat jei vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai.
Dažniausiai vaikai vemia ir viduriuoja dėl virusinių žarnyno ligų. Tačiau, kalbant apie pirmąją pagalbą, principas yra vienas ir esminis - pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų. Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam.
Jei kūdikio dehidratacijos simptomai neišnyksta arba stiprėja, nedelsiant kreipkitės į medikus!
Kaip girdyti vaiką vemiant ar viduriuojant?
Tai sunkus darbas, kuris neretai reikalauja daug kantrybės ir išmonės. Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį.
Galima skysčių gėrimą padaryti ir pakankamai linksmu - šiaudeliai su ūsais, piešimas ant vienkartinių puodelių, kad vaikui būtų smagu gerti ir pan.
Po kiekvieno vėmimo ir viduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui (pvz., „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan.). Kiekvieną kartą pavėmus, reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
Pavyzdys: Vaikas sveria 16 kilogramų. Jis naktį pradėjo vemti (vėmė per parą 3 kartus) ir viduriuoti (viduriavo 4 kartus per parą). Po kiekvieno vėmimo, praėjus dviem valandoms, vaikas po truputį turi išgerti po 80 ml (16 kg x 5 ml) druskinio tirpalo. Po kiekvieno viduriavimo vaikas turi išgerti po 160 ml (16 kg x 10 ml) druskinio tirpalo.
Jei auginate darželinuką, reikia būti pasiruošus, kad anksčiau ar vėliau vienokia ar kitokia žarnyno infekcija jį gali užklupti - todėl vaistinėlėje reikėtų turėti druskinio tirpalo miltelių ir lentelę su fiziologiniu paros skysčių poreikiu.
Maitinimas sergant
Kai vaikas vemia ir viduriuoja, jis valgyti gali ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad serga žarnynas, jis yra daugiau ar mažiau pažeistas. Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai.
Rotavirusine ar kita žarnyno infekcija sergantis vaikas gali nenorėti valgyti, lygiai taip pat kaip ir mes suaugusieji nenorime valgyti, kai vemiame ar viduriuojame. Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti, svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai.
Tėvai labai išsigąsta, kad vaikas nevalgo ir neretai padaro meškos paslaugą vaikui ir sau, pasiūlydami jam maisto, kurį jis labai mėgsta ir dažniausiai tai būna nelabai sveikas maistas pvz. pica, bulvytės fri, pyragėliai, sūreliai ir pan.
Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja, reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių.
Vaistai
Gyvename skubančiame pasaulyje ir norime, kad mes patys ir mūsų vaikai pasveiktų čia ir dabar, tikimės sužinoti apie stebuklingas piliules, kurios labai greitai išgydytų ir vaikas ir jo tėvai sugrįžtų į gyvenimą. Deja, stebuklingos piliulės nėra. Ligas gydo ne vaistai, gyja pats organizmas ir mes arba jam padedame arba ne. Žarnyno infekcijos atveju yra lygiai taip pat. Vėmimas ir viduriavimas yra normali fiziologinė organizmo reakcija į virusą, bakteriją arba toksinus - organizmas stengiasi visus mikrobus pašalinti lauk, kad jie nekenktų mūsų vaikui ir kad jis pasveiktų. Dehidratacija (didelis skysčių ir druskų netekimas) nėra normali organizmo reakcija, tad mūsų pagrindinis tikslas gydant vaiką - išvengti dehidratacijos, o ne stabdyti viduriavimą ar vėmimą.
Vaistai, stabdantys viduriavimą ar vėmimą, gali padaryti nemažai žalos. Vienas dažniausių medikamentų naudojamas šiuo atveju - tai baltojo molio preparatai, kurie gerai sustabdo viduriavimą, tačiau sustabdo ir virusų šalinimąsi lauk.
Gerosios žarnyno bakterijos. Yra pakankamai klinikinių įrodymų apie gerųjų žarnyno bakterijų naudą žarnyno infekcijų atveju.
Profilaktika ir priežiūra
Pagrindinė specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika yra skiepai, pagrindinė nespecifinė žarnyno infekcijų ir kitų virusinių infekcijų profilaktika yra kruopštus rankų plovimas, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, parduotuvės, poliklinikos, kitos viešos įstaigos, prieš valgant.
Žarnyno infekcija sergančiam vaikui yra labai svarbus poilsis ir ramybė, nes liga vaiką labai išsekina, net ir sveikstantis vaikas gali būti irzlesnis, tad idealiausia aplinka tokiam vaikui yra namų aplinka, o geriausias vaistas - tėvų dėmesys, supratingumas ir globa. Miegas yra svarbus bet kokia liga sergančiam vaikui, tad ir šiuo atveju vaikui turėtų būti leidžiama miegoti tiek, kiek jis nori, nes miegodamas vaikas sveiksta.
Neskubėkite vaiko, sirgusio žarnyno infekcija, leisti į kolektyvą, nes viduriuodamas vaikas netenka labai didelės savo organizmo apsaugos - gerųjų žarnyno bakterijų, mineralų, nusilpsta vaiko imunitetas. Todėl vaikas darželyje ar mokykloje labai greitai gali „pasigauti“ kitą, pvz. kvėpavimo takų virusą. Taip pat reikia turėti omenyje, kad vaikas, persirgęs virusine žarnyno infekcija (rota-, adeno-, noravirusine), virusą su išmatomis išskiria dar apie savaitę.
Šią bakteriją skrandyje gali turėti kiekvienas: negydant gresia ir vėžys | SVEIKATOS DNR
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
