Panikos priepuoliai nėštumo metu: supratimas ir įveikimas

Panikos priepuolis arba nerimo sutrikimas yra itin nemalonus psichologinis-fizinis reiškinys, dažnai užklumpantis netikėtai. Jis gali ištikti bet kurio amžiaus žmones, net ir atrodytų sveikus, jaunus ir darbingus. Nerimo priepuolių metu žmonės gali išsigąsti dėl savo gyvybės ir gerovės. Apie 13 % pasaulio žmonių bent kartą per gyvenimą patirs panikos priepuolį, todėl svarbu žinoti, kaip elgtis jį patiriant.

Panikos priepuolis - tai spontaniška, epizodiškai atsirandanti būsena, pasireiškianti stipriais baimės ir nerimo sukeltais jausmais. Dažniausiai panikos priepuoliai užklumpa žmogų kasdienėse situacijose, kuriose nėra realaus pavojaus ar konkrečios priežasties, galinčios išprovokuoti didelį baimės jausmą. Nors nerimą, stresą ir įtampą patiria daugelis žmonių, išsivystęs patologinis nerimas pasireiškia net ir tada, kai realios priežasties tam nėra. Jei kamuoja nerimas, kurį sukėlė aiškiai žinomos priežastys, tokia vidinė būsena praeis išsisprendus situacijai. Tačiau jei nerimas jaučiamas be jokios priežasties ir trunka ilgą laiką, tokia būsena gali privesti iki panikos atakų. Pastebėta, kad panikos priepuoliai gali pasireikšti ir tada, kai žmogus miega.

Panikos priepuolių simptomai

Panikos priepuolis dažniausiai kyla staiga ir nesant aiškios priežasties. Tuo metu žmogus negali paaiškinti, ko jis bijo. Dažniausiai tokia didelė baimė ir nerimas pasireiškia ne namuose, o esant viešose vietose, pavyzdžiui, prekybos centre, važiuojant liftu ar panašiose vietose. Panikos sutrikimas gali trukti nuo kelių iki keliolikos minučių, retais atvejais iki pusvalandžio. Panikos priepuoliai gali kartotis ir keletą kartų per parą. Šis sutrikimas dažniausiai prasideda 20-40 metų žmonėms, dažniau moterims. Pagrindiniai panikos priepuolių simptomai, kurie pasireiškia panikos atakos metu:

• Intensyvus ir dažnas širdies plakimas
• Prakaitavimas
• Drebulys
• Oro trūkumo pojūtis, dusulys
• Skausmas ar diskomfortas krūtinėje
• Pykinimas
• Galvos svaigimas, nestabilumas
• Alpimas
• Baimė išprotėti, prarasti kontrolę
• Mirties baimė
• Nutirpimo ar skruzdžių bėgiojimo pojūtis
• Odos paraudimas

Panikos priepuolių priežastys

Panikos sutrikimą gali išprovokuoti tiek psichologinės, tiek ir fiziologinės priežastys. Psichologiniai faktoriai - tai per žmogaus gyvenimą susikaupę tam tikri sunkūs išgyvenimai, kurie priveda prie panikos priepuolio. Įtakos gali turėti ir skyrybos, artimojo netektis, išdavystė, darbo, gyvenamosios vietos pakeitimas ar kitos susiklosčiusios aplinkybės, kurios sukelia nerimą, baimę bei įtampą. Kalbant apie fiziologines priežastis, teigiama, kad smegenyse esančių cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimai gali lemti panikos priepuolių išsivystymą. Įtakos gali turėti ir paveldimumas bei vaikystės patirtys. Pavyzdžiui, jei tėvai ar kiti artimieji vaikystėje buvo pernelyg kontroliuojantys, valdingi, kartais stokojantys jausmų, vaikas gali būti linkęs į jausmų slėpimą, stokoti pasitikėjimo savimi, nebūti linkęs bendrauti. Taip pat panikos priepuolių atsiradimą gali paskatinti:

• Rūkymas ar kofeino vartojimas
• Dažnas alkoholio vartojimas
• Narkotinės medžiagos
• Vaistai
• Skydliaukės hiperfunkcija

Panikos priepuolį patyrę žmonės labai nerimauja, jog jis vėl gali pasikartoti, ir tokiu būdu patiriamas stresas gali iššaukti kitą priepuolį. Panikos atakoms nedingstant ir per keturias savaites įvykus ne mažiau kaip keturiems priepuoliams, diagnozuojamas panikos sutrikimas, kuriam taikomas specialus gydymas.

Jei nėštumo metu nerimaujate dėl panikos priepuolių, svarbu suprasti, kad tai nėra nepagydoma būklė, ir yra būdų, kaip sau padėti.

Panikos priepuoliai nėštumo metu

Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, atnešantis ir palaimingo laukimo pojūtį, tačiau kartu ir begalę tiek fizinių, tiek psichologinių iššūkių. Nerimo nėštumo metu priežastys yra skirtingos: vienos moterys nerimauja dėl paties nėštumo fakto, pavyzdžiui, jeigu nėštumas buvo neplanuotas. Kitas gąsdina jų sveikatos būklė (ypač jeigu nėštumas nėra labai lengvas ir kamuoja stiprus pykinimas, pasireiškia nėščiųjų anemija, diabetas ar kt.), besikeičiantis kūnas. Siekiant jaustis ramiau reikėtų, visų pirma, pagalvoti apie nerimo priežastis. Dauguma nėštumo metu juntamų ir nerimą galinčių sukelti simptomų (pavyzdžiui, nugaros skausmas, pilvo skausmas arba maudimas, pasunkėjęs kvėpavimas ir kt.) yra visiškai normalūs, susiję su kūne vykstančiais pokyčiais. Domėkitės jūsų kūne vykstančiais pokyčiais, gimdymo eiga, naujagimio auginimo ypatybėmis. Skaitykite knygas, straipsnius, žiūrėkite laidas, lankykitės paskaitose, užsiėmimuose. Ieškokite paramos: pasikalbėkite su vyru, šeimos nariais, draugėmis. Į gydytoją (visų pirma, šeimos arba jūsų nėštumą prižiūrintį) reikėtų kreiptis, jeigu nerimas labai pablogina jūsų fizinę ir emocinę savijautą, menkina gyvenimo kokybę, kenkia jūsų santykiams su aplinkiniais. Gydytojas, atsižvelgęs į jūsų simptomus, jų intensyvumą, dažnumą, pasiūlys galimus sprendimo būdus.

Pasak specialistų, nėštumo metu moteris tampa jautresnė, emocijų kyla daugiau, jos stipresnės: nuo laimės iki graudulio be priežasties. Į antrą nėštumo pusę moteris pradeda lėtėti, tampa sunku greitai galvoti, ką nors nuspręsti, priimti didelius informacijos srautus, žmonės gali pradėti varginti, erzinti, moteris gali jautriau reaguoti į reakcijas, komentarus. Apima vis stipresnis noras atsiriboti. Prieš gimdymą tai vadinama „lizdo sukimo“ etapu. Būtent jautri, emocionali mama gali užmegzti santykį su vaikelio. Tam tikra prasme moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema ir emocinės smegenys, kurios ir padės suprasti vaikelį.

Pokyčio išgyvenimas - lauktas ar netikėtas nėštumas. Kiekviena moteris reaguoja savaip, tačiau tai visada didelis įvykis, pakeičiantis gyvenimą. Dėl to kyla daug jausmų ir minčių apie tai, kaip keisis gyvenimas. Neužtikrintumas - kadangi dar nėra akivaizdžių požymių ir simptomų. Dažnai kyla minčių apie tai, ar aš tikrai laukiuosi ir ar viskas gerai. Tai skatina atidžiau stebėti savo kūną, užfiksuoti, kad ir mažiausius pokyčius, simptomus. Pirmaisiais mėnesiais būsimąsias mamas dažnai lydi nesaugumo ir kontrolės praradimo jausmas - nėštumas atrodo vyksta ir „aš nieko negaliu padaryti“. Kartais bandoma atgauti kontrolę dažnai tikrinantis pas gydytojus, reguliuojant maistą, fizinį aktyvumą ir savo emocijas. Šiame etape labai svarbu įsivardyti, įsisąmoninti iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti jus viso nėštumo metu. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau. Kalbant (suteikiant žodžius tam, kas vyksta), nupiešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti, atlaikyti. Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais. Didesnis susitaikymas dažnai ateina tada, kai moteris gauna patvirtinimą iš gydytojų, jog viskas gerai.

Nėštumo metu gali pasireikšti pogimdyminis nuotaikos ir nerimo sutrikimas (PNNS), kuris apima sunkią depresiją, padidėjusį nerimą, panikos priepuolius ir kt. Nors visuomenė vis daugiau sužino apie pogimdyminę depresiją, daugelis vis dar mažai žino apie PNNS. Terapeutė Sarah Best nustatė, kad kai kurie pagalbos moterims būdai yra efektyvūs nepriklausomai nuo konkrečios PNNS išraiškos. Šie būdai veikia taip gerai, kad dauguma moterų, kurios baigia terapiją, nurodo bent vieną iš jų, kaip labiausiai padėjusį pasijusti geriau.

Nėščios ir ką tik vaikelio susilaukusios moterys yra tarsi atakuojamos įvairiausiomis visuomenės žinutėmis apie tai, kaip jos „turėtų“ jaustis. Tačiau taip būna tikrai ne visada. Net jei moteris ir nepatiria PNNS simptomų, nėštumas ir motinystė gali kelti tiek fizinių, tiek emocinių nepatogumų, gali būti nuobodu, nejauku ar net stipriai bauginti. Pagalbos proceso metu visų pirma siekiama padėti moteriai suprasti, kad ji nėra viena, kuri jaučiasi ne taip, kaip jaustis verčia visuomenė. Moteris svarbu įtikinti, kad jaustis dviprasmiškai nėštumo ir motinystės pradžios metu yra normalu. Neretai nėščiosios ar ką tik vaikelio susilaukusios moterys pasijunta beviltiškai vienos bei be galo gėdijasi savo patiriamų PNNS simptomų, ypač tos, kurios mažiau kalba ar visai nesikalba apie jaučiamą pyktį ir kitas įkyrias neigiamas mintis. Terapeutės teigimu, svarbu nuraminti moteris, kad šie išgyvenimai neapibrėžia jų motiniškų vertybių ir su jais galima puikiai susitvarkyti.

Kaip nusiraminti panikos priepuolio metu?

Pagrindinis tikslas, ištikus panikos priepuoliui, yra bandyti nusiraminti, nors tai ir gali būti sunku. Keletas patarimų, kurie padės įveikti panikos priepuolį:

• Į kvėpavimą sutelktas dėmesys. Tai padės nukreipti mintis ir lengviau nusiraminti. Patariama naudoti 4-4-8 metodą: įkvėpti per 4 sekundes per pilvą, sulaikyti kvėpavimą 4 sekundes ir iškvėpti per 8 sekundes. Šią seką pakartokite 5 kartus.
• Suvokimas, jog panikos priepuoliai nesužeidžia fiziškai. Nors panikos ataką patiriantis žmogus gali manyti, jog atsiranda grėsmė jo saugumui, iš tiesų taip nėra.
• Atsiribojimas nuo katastrofinių minčių. Tai tokios mintys, kurias iššaukia stresas ir tuo metu atrodo, kad žmogus iš tiesų gali išprotėti, numirti, nors iš tiesų realios grėsmės nėra. Naudinga naudoti afirmacijas: "Aš ramus. Aš sveikas. Aš saugus".
• Sutelkti dėmesį į kitus objektus. Trumpalaikėje perspektyvoje tai veikia efektyviai. Galite pasirinkti vaizdinį ir jį analizuoti, arba pasirinkti daiktą ir apžiūrinėti jo spalvą, šiurkštumą, formą.
• Įsivaizduoti save "saugioje vietoje". Šis metodas efektyvus ne tik patiriant panikos priepuolius, bet ir apskritai siekiant harmonijos kasdienybėje. Užsimerkite, prisiminkite ar įsivaizduokite vietą, kurioje jaučiatės ramus ir saugus.
• Raumenų atpalaidavimo pratimai. Kiekvienas nerimo sutrikimo epizodas visuomet yra lydimas raumenų įtampos. Galite pradėti nuo pečių, kur dažniausiai kaupiasi įtampa: įtempkite pečių liniją 5 sekundes, tuomet staiga atpalaiduokite raumenis.

Panikos priepuolių gydymas ir pagalba

Panikos priepuoliai neišsivysto per vieną dieną, todėl ir gydymas gali užtrukti. Jeigu žmogus jaučia tam tikrus simptomus, tokius kaip oro trūkumas, skausmas krūtinės srityje, jam bus atliekami specialūs tyrimai. Neradus somatinės ligos, svarstoma, kaip ši būsena gali būti susijusi su nervine sistema. Panikos priepuolių gydymas gali būti dvejopas: psichologinis ir medikamentinis. Pastarasis taikomas gydymo pradžioje, atvejais, kai panikos atakos kartojasi dažnai ir intensyviai. Vėliau, jei panikos priepuoliai intensyvėja, pereinama prie antidepresantų. Psichoterapijos metodas taikomas tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Užsiėmimų tikslas - suprasti ir atrasti panikos priepuolio priežastis, padėti įveikti pasikartojančias panikos atakas. Geriausia yra taikyti tiek psichologinį, tiek medikamentinį gydymą, nes vaistai gali tik nuslopinti panikos atakos simptomus, bet priežastis išsiaiškinti padeda psichologinis gydymo būdas. Svarbu suprasti, jog patiriant panikos priepuolius yra reikalinga specialisto pagalba ir susitvarkyti pačiam gali būti labai sunku. Todėl svarbu nebijoti kreiptis į tuos, kurie gali padėti.

Net ir lankantis pas psichologą ar psichoterapeutą, svarbu padėti sau ir kitais būdais, tokiais kaip:

• Užsiimti mėgstama veikla, kuri padėtų atsipalaiduoti.
• Sportuoti, nes tai padeda sumažinti stresą ir palaikyti gerą nervų sistemos veiklą.
• Tinkamai maitintis bei skirti pakankamai laiko miegui.

Joga ir relaksacinės technikos gali būti labai naudingos. Pasikalbėti su psichoterapeutu yra visada naudinga. Kai kurie žmonės, susidūrę su panikos priepuoliais, mokosi juos suvaldyti patys, reguliuojant kvėpavimą, nepasimetant, prisimenant juokelius, geriant vandenį, užsimerkus apsimetant, kad niekas nemato ir nieko nežino. Antidepresantai gali padėti slopinti, bet negydyti. Svarbu suvokti, kaip veikia panikos priepuoliai, koks jų mechanizmas.

Fizinė veikla, mankšta ir sportas yra puikus būdas nuotaikai pagerinti ir nerimui sumažinti. Tyrimais įrodyta, kad sportas mažina net ir depresijos simptomus. Taigi sportas, fizinė veikla ar mankšta yra be galo svarbi sudedamoji gydymo dalis, toms moterims, kurios dėl nėštumo ar maitinimo krūtimi negali ir/ar nenori vartoti vaistų. Net ir toms moterims, kurios pasirenka vartoti gydytojų paskirtus vaistus nerimo ar depresijos simptomams palengvinti, fizinė veikla yra būtina greitesniam sveikimui. Svarbu nepersistengti ir pradėti mažais žingsneliais, nedideliais krūviais. Pradėkite nuo 5-10 min. pasivaikščiojimo gryname ore, tikrai nebūtina iš karto nubėgti 5 kilometrų ar užsiimti intensyvia 45 minučių treniruote. Žingsnis po žingsnio ilginkite savo pasivaikščiojimus ar didinkite mankštos laiką ir krūvius.

Miego trūkumas gali būti viena iš PNNS priežasčių arba gali būti ženklas, kad atsiranda PNNS. Gero miego higienos praktikavimas - toks kaip miego rutinos įsivedimas, lovos naudojimas tik miegui ir seksui, vengimas vartoti kofeiną antrojo dienos pusėje - yra puiki pradžia. Jei yra galimybė gauti pagalbos naktimis iš savo antrosios pusės, kitų artimųjų ar auklės, reikia drąsiai tos pagalbos paprašyti. Galima susidaryti kėlimosi „pamainas“. Svarbiausia, kad mama galėtų bent kelias valandas (4-5 val.) nepertraukiamai miegoti nakties metu.

Palaikymo grupės ir bendravimas su kitomis moterimis, kurios susiduria su panašiomis problemomis, gali būti labai naudingi. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurias moteris dalyvavimas tokiose grupėse veikia neigiamai ir tik suintensyvina jų neigiamas emocijas. Tokiu atveju skatinama dalyvauti visuomeniniame, bendruomeniniame gyvenime, neužsidaryti namie, dalyvauti mamų klubuose. Tikrai naudinga ir daugybę gerų emocijų suteiks susitikimas su drauge išgerti arbatos, naujai atidarytos meno galerijos aplankymas ar panaši emocinį pasitenkinimą teikianti veikla.

Žinojimas, kad ji nėra viena, geresnis miegas, fizinė veikla ir bendravimas padės pasijusti žymiai geriau. Jei savo aplinkoje turite žmonių, kurie išgyvena panikos atakas, būkite palaikantys ir supratingi, paskatinkite išsipasakoti, jokiu būdu nespauskite žmogaus, jog nustotų nerimauti ar kažko nebebijotų.

Svarbu nepamiršti, kad panikos priepuoliai nėra silpnumo požymis. Egzistuoja daugybė veiksmingų patarimų, kaip tvarkytis su panikos sutrikimais. Nėštumo metu svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir psichologine sveikata, nes tai turi įtakos tiek motinos, tiek vaikelio gerovei.

tags: #panikos #atakos #nestumo #metu

• Atsiliepimai apie „Čiauškutę“
• Naujagimio drabužėlių priežiūros vadovas
• Maistinė žąsų kiaušinių vertė
• Idėjos laisvalaikiui su vaikais Kauno rajone
• Anat: Vaisingumo, karo ir medžioklės deivė