Kūdikio ir Vaikų Kojytės: Nuo „O“ iki „X“ formos ir Kada Kreiptis į Specialistą

Daugumos kūdikių ir mažų vaikučių kojytės yra šiek tiek kreivos, ir dažniausiai dėl to nerimauti nereikia. Kūdikiai gimsta turėdami mažiau ar stipriau išreikštą O kojyčių formą, lotyniškai ši būklė vadinama genu varum. Tai yra fiziologinė būklė, natūralus vaiko vystymosi etapas. Kūdikiui augant kojyčių forma kis ir galiausiai jos taps tiesios.

Fiziologiniai Kūdikio Kojų Vystymosi Etapai

Tik gimęs vaikelis atrodo panašus į varliuką - jo kojytės pritrauktos ir sulenktos. Vaikelis įsčiose auga susirietęs į kamuoliuką, o jo kojos sulenktos per kelių ir klubų sąnarius. Todėl visiškai normalu, kad tik gimęs jis panašus į varliuką.

O formos kojytės (Genu Varum)

Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikių blauzdos yra O formos. Ši būklė vadinama „fiziologiniu O“, kuris būtinas skeletui normaliai bręsti. Esant fiziologiniam O, atstumas tarp kelių turėtų būti du kartus didesnis nei atstumas tarp kulkšnelių. Tad jei tik ką išmokęs vaikščioti vaikas eina išsikėtęs, o tarp jo blauzdų galima prakišti kumštį - tai visai normalu.

Ryškesnės O formos kojytes turinčių kūdikių šliaužimas, ropojimas, o vėliau ir ėjimas gali būti kiek krypuojantis į šonus. Šie vaikučiai dažniau kreivai stato pėdutes (šleivoja) ir gali eiti pasistiebę ant pirštų galiukų. Normalu, jei kurį laiką vaikas eidamas suka blauzdas į vidų - tuomet jo pėdos žiūri viena į kitą, o eisena panaši į meškiuko. Fiziologiškai normalu, kad O formos kūdikio kojytės iki maždaug 2 metų išsitiesina.

X formos kojytės (Genu Valgum)

Vėliau, maždaug 2,5-3 metų, vaiko kojos įgauna X formą, t.y. keliukai šiek tiek pakrypsta į vidų. Lygiai taip pat, kaip ir O kojyčių forma kūdikiui, X kojyčių forma augančiam vaikui yra fiziologinė norma. Antraisiais gyvenimo metais blauzdų ašis tiesėja ir pereina į formą X, kuri kartais išlieka net iki 6-7 metų.

X formos kojytės laikomos normaliomis, jei vaikui suglaudus jas per kelius, atstumas tarp kulkšnelių būna 6-7 cm. Šis atstumas priklauso ir nuo vaiko ūgio bei kūno sudėjimo. X forma dažniau pastebima liesiems vaikams, nes jų raiščių ir raumenų sistema gali būti silpnesnė. Kai vaikas sulaukia 2,5 metų, tarpas tarp kulkšnelių neturėtų viršyti trijų mamos ar gydytojo pirštų, arba 5 cm.

Kojų formos pokyčių apžvalga pagal amžių

Apibendrinant, vaikų kojytės ankstyvoje vaikystėje truputį pabus O, truputį X formos. Tai yra natūralus gamtos sugalvotas procesas.

Kada Verta Sunerimti ir Kreiptis į Gydytoją?

Nors dauguma kojų formos pokyčių yra normalūs, kai kuriais atvejais būtina atkreipti dėmesį į tam tikrus požymius, kurie gali rodyti patologiją:

• Ne O arba X raidę primenančios kūdikio kojų deformacijos.
• Labai stiprios ir/arba kūdikiui augant išliekančios ir/arba didėjančios deformacijos.
• Didelė kojų asimetrija (t.y., kai pakrypusi tik viena koja).
• Stipriai persuktos pėdos ir kiti netipiniai nukrypimai.

Jeigu kojų ašys kiek kreivokos, bet simetriškos (abi kreivos vienodai), tai dažnai laikoma tik kosmetiniu defektu, galinčiu būti paveldimu. Tačiau jei kreivumas yra ryškus, reikia gydyti. Negydant gali vystytis artrozė, susidėvėti sąnarinės kremzlės, sąnariai sustingti ir skaudėti judant. Nerimą turėtų kelti, jei nuo 3 iki 6 metų vaiko kojos vis dar yra X formos (atstumas tarp kulkšnelių suglaudus kelius viršija 6 cm). Taip pat nuolatinę deformaciją gali sukelti kaulo pažeidimai dėl traumos ar infekcijos, dažniausiai pažeidžiama viena kojytė.

Apatinių galūnių deformacijos yra viena iš dažniausių priežasčių, kodėl tėvai kreipiasi į vaikų kineziterapeutą ar ortopedą. Svarbu kuo anksčiau pastebėti vaiko problemą, kad ateityje būtų išvengta pėdų sutrikimų ar skausmų.

Pėdų sukimasis į vidų („balandžio pirštai“)

Tik pradėjusių vaikščioti vaikų pėdos dažnai pakreiptos į vidinę pusę, o pačios kojos gali būti išlenktos per kelius. Tėvai pastebi, kad maži vaikučiai vaikščiodami pėdas pasuka į vidų. Dažniausiai tai pastebima abiejose pėdose, tačiau gali būti ir tik viena. Pėdų sukimasis ar rotacija į vidų reiškia, kad vaikui einant ar bėgant pėdos pasisuka į vidų, o nėra nukreiptos tiesiai į priekį. Tai paprastai vadinama „balandžio pirštais“.

Vaikščiodami tokie vaikai gali atrodyti sulinkę arba nepatogiai eidami ar bėgdami. Jų judėjimas apsunkintas, eisena nestabili, tarsi nekoordinuota. Šią būklę gali lemti kelios priežastys:

• Šlaunikaulio anteversija: šlaunikaulis (šlaunies kaulas) tarp klubo ir kelio pasisuka į vidų.
• Metatarsus Adductus (pėda pasisuka į vidų): pirštai nukreipti į centrą, suteikiant pėdai „C“ formą. Ši būklė dažnai siejama su kūdikio padėtimi gimdoje. Daugumos kūdikių pėda yra lanksti ir pagerėja be gydymo iki 2 ar 3 metų. Lengvi pratimai gali padėti, o sunkiais atvejais, kai pėda yra standi, gali prireikti specialistų pagalbos.
• Įtempti arba silpni raumenys: šlaunies užpakalinės dalies raumenų įtempimas taip pat gali sukelti pėdų pasukimą į vidų.

Kartais vaikas gali suklupti ar užkliūti už kito kulno dėl stiprios pėdos rotacijos į vidų, kartais gali pradėti skųstis pėdos skausmu net ir esant trumpam fiziniam aktyvumui. Tėvai pastebi, kad vaikai ima vengti fizinio aktyvumo, bėgioti, šokinėti, darosi vangesni ir sėslesni. Reikėtų kreiptis kuo anksčiau, jei tėvai pastebėjo, kad vaiko pėda krypsta į vidų, gali būti ir nuo pirmų žingsnių, kad tėvams atrodo, jog jų vaiko pėda statosi ne taip.

Klubo sąnario displazija

Mamos sunerimsta, kai gydytojas pasako, jog vaikeliui neišsivystęs klubo sąnarys. Yra dvi viena su kita susijusios patologijos - neišsivystęs klubo sąnarys (kitaip - displazija) ir įgimtas klubo sąnario išnirimas. Klubo sąnario displazija dažniausiai yra įgimta problema, atsirandanti dėl nėštumo metu vykstančių hormoninių procesų, dėl kurių kai kuriems vaikučiams iki galo neišsivysto klubo sąnariai. Kai klubo sąnarys išsivystęs, jo gūžduobė yra gili, joje gerai laikosi šlaunikaulio galvutė, kojai judant ji neišslysta iš gūžduobės.

Simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

• Skirtingo ilgio kojos.
• Ribotas klubo sąnario judėjimas.
• Asimetriškos raukšlės ant šlaunų.

Jei pastebėjote bent vieną iš šių simptomų, apie tai pasakykite pediatrui. Šie požymiai būna, kai klubo sąnarys yra išniręs ar neišsivystęs. Norint įsitikinti, ar nėra patologijos, reikia atlikti specialius tyrimus: klubo sąnario tyrimą ultragarsu arba rentgenologinį tyrimą. Gydytojams daug pasako ir paprastas klubų „atvedimas“ (iki 2 mėn. amžiaus).

Klubo sąnario displazijos gydymas

Klubo sąnario neišsivystymui gydyti naudojamos ortopedinės Freiko pagalvėlės, dirželiai ar kitokie ortopediniai įtvarai, kurie palaiko per klubo sąnarį sulenktą ir teisingai pakreiptą koją, kad šlaunikaulio galvutė ir gūžduobė turėtų tinkamą kontaktą. Gali būti taikomas sėdmenų ir šlaunų masažas, skiriami kalcio ir fosforo preparatai. Išnirusį klubo sąnarį svarbu laiku pradėti gydyti. Jei neišsivystęs klubo sąnarys nebus pradėtas gydyti laiku, vėliau gali sutrumpėti koja, iškrypti stuburas, atsirasti klubo sąnario pakitimų.

Rachitas: D vitamino trūkumo pasekmė

Jeigu kojų deformacijas lemia rachitas, gydymui įprastai skiriami vitamino D ir kalcio papildai. Sergant šia liga sutrinka medžiagų apykaita ir pažeidžiama dauguma organizmo sistemų. Rachito požymis - kaulų suminkštėjimas, kuriam turi įtakos vitamino D trūkumas maiste, taip pat - sutrikus jo pasisavinimui. Kūdikis tampa dirglus, nuolat prakaituoja ir trina pakaušį į pagalvę. Šią ligą reikia laiku pradėti gydyti, nes vaikui gali suminkštėti pakaušio kaulas, deformuotis krūtinkaulis, iškrypti stuburas.

Deformacijų gydymas

Jeigu kūdikio kojų forma yra fiziologinė norma, vaiko gydyti nereikia. Tokiu atveju pakanka užtikrinti normalią vaiko raidą. Vis dėlto, jei nustatoma patologija, gydymas yra būtinas ir įvairus:

• Mankšta ir masažai: Gydoma mankšta, masažais. Taip pat tokiems vaikams patariama važinėti dviračiu, plaukioti.
• Ortopedinė avalynė ir įdėkliukai: Sudėtingesniais atvejais skiriama ortopedinė avalynė su metaliniais strypeliais iš šonų (O formos atveju - strypelis iš vidaus, X formos atveju - iš išorės). Kai yra O formos kojytės, bandome dėti tam tikrus batukų ar šlepečių įdėkliukus po kulniuku, kad būtų labiau apkrauta ne išorinėje, o vidinėje blauzdos pusėje, vidinė pusė tiesins per kelius O formą. Tačiau kaulų deformacijoms, aišku, tokie įdėkliukai nepadės.
• Ortopediniai įtvarai: Gali būti naudojami ir ortopediniai įtvariukai. Nors kartais tenka tėveliams juos rišti miegantiems vaikams, jei vaikas priešinasi, ir su tiesiomis kojytėmis nėra labai patogu, vis dėlto 2/3 vaikų jų nebijo.
• Chirurginis gydymas: Kai vaikas sulaukia 15-17 metų, kojos gali būti tiesinamos operacija. Deformacijas galima operuoti ir anksčiau - sprendžia gydantis gydytojas.

Kitos problemos, susijusios su kūdikio kojytėmis

Hemangiomos: kraujagyslių dariniai

Pastebėję besiformuojančius raudonus darinius ant kūdikių odos, tėvai labai sunerimsta. Tai gali būti hemangiomos - kraujagyslių dariniai ant odos, atsirandantys dėl to, kad kraujagyslės netinkamai susiformuoja ir dauginasi intensyviau, nei turėtų. Didžioji dalis hemangiomų atsiranda po gimimo arba per pirmąsias 6 gyvenimo savaites.

Per pirmuosius 5 kūdikio gyvenimo mėnesius hemangioma auga greitai; šis laikotarpis vadinamas proliferacine (augimo) faze. Daugumos 3 mėn. amžiaus kūdikių hemangioma bus pasiekusi 80 proc. savo galutinio dydžio. Iki pirmojo kūdikio gimtadienio daugeliu atvejų šis darinys nustoja vystytis ir didėti, tampa lygesnis, nebe toks intensyviai raudonas. Gera žinia - ta, kad maždaug 70 proc. hemangiomų regresuoja savaime.

Hemangiomų tipai:

• Paviršinės hemangiomos: daugelis hemangiomų atsiranda ant odos paviršiaus.
• Po oda susiformavusios hemangiomos: kai kurios hemangiomos yra giliai po oda ir atrodo mėlynos arba gali būti odos spalvos. Jas diagnozuoti gali būti sunkiau.
• Mišrios hemangiomos: apjungia paviršines ir giliąsias formas.

Norint diagnozuoti darinį, daugeliu atvejų nereikia jokių specialių tyrimų. Bet gali būti atliekamas ultragarsinis tyrimas, leidžiantis pamatyti poodines struktūras. Jeigu ant kūdikio galvos ir kaklo susiformavusi didesnio dydžio hemangioma, gydytojas gali paskirti magnetinio rezonanso (MRT) tyrimą, kurio metu tiriama ne tik hemangioma, bet ir smegenys, smegenų kraujagyslės.

Hemangiomų gydymas ir pavojai

Jeigu hemangioma yra ant veido, lytinių organų ar pirštų, gydyti prireikia iškart. Kiti dariniai gali būti stebimi. Jeigu per 6-8 savaites hemangioma auga nekontroliuojamai, gali prireikti gydymo. Didelės ir greitai augančios hemangiomos gydomos vaistais (beta blokatoriais), pvz., propranololiu (kuris priklauso širdies problemoms spręsti vartojamų vaistų porūšiui) arba timololiu. Dažniausiai vaistai parduodami lašų pavidalu ir turi būti tepami tiesiai ant darinio pažeistos odos.

Daugelio kūdikių hemangiomų gydyti chirurginiu būdu neprireikia, nes vaistai yra saugūs ir veiksmingi. Vis dėlto, jei po darinio gydymo vaistais liko akivaizdžiai pastebimas surandėjimas, gali prireikti operacijos. Dažniausiai operuojami ikimokyklinio amžiaus vaikai, o operacijos tikslas - pašalinti hemangiomos sukeltus pažeidimus ir randus. Maždaug 50 proc. atvejų hemangiomos palieka nuolatinius randus, tad prireikia estetinės jų korekcijos. Jei hemangioma yra įgimta, rekomenduojama ją gydyti lazeriu.

Ar kūdikių hemangioma yra pavojinga? Hemangiomos gali išopėti ir pradėti kraujuoti. Ši komplikacija pasitaiko gana dažnai, o opos gyja sunkiai dėl pažeistų aplinkinių audinių. Dėl galimų rizikų būtina labai atidžiai stebėti hemangiomos vystymąsi, ypač svarbu stebėti naviką pirmaisiais gyvenimo metais, jam intensyviai augant.

Netikėtos mėlynos dėmės ant kojos: medikų paieškos

Pasitaiko situacijų, kai tėvai pastebi netikėtus pakitimus vaiko kojytėse, kurie kelia didelį nerimą. Pavyzdžiui, vienos mamos pasakojimu, jos 3 mėnesių sūneliui ant kairės kojytės atsirado mėlynos dėmelės ir taškiukai, lyg būtų sutrūkinėjusios kraujagyslės, ir visa kojytė buvo nusėta tokiomis dėmelėmis. Nors kraujo tyrimas parodė, kad viskas gerai, ir ligoninėje medikai taip pat nieko blogo nerado, priežastis liko neaiški.

Kitoje situacijoje, mamai grįžus su dukrele iš lauko, pastebėjo, kad viena jos koja nusėta mėlynomis dėmėmis ir šiek tiek patinusi. Nors skubiai kreipėsi į ligoninę, medikai keletą dienų tik įtarė kraujotakos problemas, o kraujo tyrimai nieko blogo nerodė, išskyrus padidėjusį cholesterolio kiekį, apie kurį Šiaulių ligoninėje nebuvo pranešta. Galiausiai, pacientė buvo siunčiama konsultuotis į Santaros klinikas. Šios istorijos pabrėžia, kad esant neaiškiems ir nerimą keliantiems simptomams, visada svarbu ieškoti išsamaus ir tikslaus diagnozės nustatymo, net jei tam prireikia kelių specialistų konsultacijų ir tyrimų.

tags: #pamelinuoja #kojos #pakelus #kudiki

• Vaisiaus apsauginis maišelis
• Krikštynų planavimas nuo ceremonijos iki torto
• Vaiko gimimo reikšmė ir jo ateities perspektyvos
• Originalus patiekalas su kiaušiniais ir paprika
• kaip socialinė aplinka veikia vaiko raidą