Vienišų mamų patirtys ir iššūkiai: nuo sisteminių kliūčių iki pagalbos būtinybės
Sausį Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Lyčių studijų centre vyko apskritojo stalo diskusija „Pagalba vienišoms mamoms: patirtys, iššūkiai ir sprendimai“. Diskusijos metu buvo pristatyti mokslinio tyrimo apie vienišų mamų patirtis rezultatai bei pasiūlytos rekomendacijos politikams, valstybės institucijoms, savivaldybėms, NVO bei verslo organizacijoms, siekiant sukurti motinystei palankesnę aplinką.
Visuomenės struktūros pokyčiai ir nematomi poreikiai
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, beveik pusė (44,9 proc.) 2021 m. Lietuvoje išsiskyrusių porų turėjo bendrų nepilnamečių vaikų, kurie po skyrybų liko gyventi su vienu iš suaugusiųjų, dažniausiai - su mama. Europos Sąjungos statistikos tarnybos duomenimis, 2021 m. vienišų asmenų šeimos Lietuvoje sudarė apie 25 proc. visų namų ūkių, kuriuose auginami vaikai. Šis skaičius kasmet auga ir lenkia ES vidurkį, kuris siekia 14 proc.
„2024-aisiais Lietuvoje gyveno 96,3 tūkst. vieno suaugusiojo asmens su vaikais šeimų. Tad turime reikšmingą, augančią ir itin pažeidžiamą visuomenės dalį, kurios poreikiai lieka nematomi, neišgirsti ir neatliepti“, - teigia prof. dr. Aurelija Novelskaitė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Lyčių studijų centro vadovė.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Vienišų namų ūkių su vaikais (Lietuva) | ~25 proc. |
| ES vidurkis | 14 proc. |
| Vieniši tėvai (vyrai) Lietuvoje | 1,2 proc. |
| Vienišos mamos Lietuvoje | 9,6 proc. |
Struktūriniai iššūkiai, o ne asmeninės problemos
Viešajame diskurse galima pastebėti atsikartojančių stereotipų apie vienišų mamų gyvenimą, tačiau mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad tokie įsitikinimai neatitinka realios patirties. Empirinė medžiaga rodo, kad reikšmingiausi sunkumai, su kuriais susiduria vienišos mamos Lietuvoje, yra struktūriniai, ne asmeniniai.
Dr. Rūtos Latinytės teigimu: „Realybėje matome priešingą vaizdą - tai itin atsakingos, savarankiškos moterys, kurios stengiasi išgyventi visuomenėje, nepritaikytoje vieno suaugusio šeimos modeliui. Nepaisant to, jos nuolat susiduria su teisiniu neapibrėžtumu, finansiniu nestabilumu, aplinkinių nepalaikymu ir emociniu perdegimu“.
Kada prasideda kelionė?
Pagrindinės kliūtys kasdienybėje
- Diskriminacija ir stigma: Menkinantis požiūris į vienišos mamos statusą.
- Psichikos sveikata: Psichologo pagalba vis dar laikoma silpnumo ženklu.
- Būstas ir paslaugos: Sunkumai išsinuomojant būstą ir trūkumas vaiko priežiūros paslaugų.
- Motinystės bausmė: Sisteminė lyčių nelygybė, mažesnis darbo užmokestis bei ribotos karjeros galimybės.
„Ištekėjusi vieniša mama“: nematomas nuovargis
Pastaruoju metu vis dažniau nuskamba sąvoka „ištekėjusi vieniša mama“ (angl. married single mom). Ji apibūdina mamas, kurios gyvena santuokoje, tačiau kasdienybėje jaučiasi taip, lyg prižiūrėtų vaikus ir visą šeimos ūkį vienos. Tai ne tik fizinė veikla, bet ir „nematomas darbas“: planavimas, koordinavimas, emocinis budrumas. Toks visų ėjimų apgalvojimas už du galiausiai išsekina ir sukelia vienatvės jausmą.
Sprendimų paieška ir teigiami pokyčiai
Diskusijos dalyvės sutarė, kad pokyčiai įmanomi tik tuomet, kai vienišų mamų patirtys taps politinių sprendimų atspirties tašku. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja organizuoti mokymus, padėsiančius darbuotojams jautriau ir profesionaliau bendrauti su pažeidžiamų visuomenės grupių nariais. Taip pat siūloma „vieno langelio“ informacijos sistema, kurioje mamos rastų visą aktualią informaciją apie teises, išmokas ir procedūras.
Pastaraisiais metais fiksuojami teigiami pokyčiai vaikų priežiūros srityje: daugiau kaip 90 proc. vaikų nuo 2 metų dalyvauja ikimokyklinio ugdymo programose, o vis daugiau savivaldybių steigia grupes ir jaunesniems vaikams. Vis dėlto, svarbu stiprinti esamų ir būsimų mamų teisės žinias bei užtikrinti prieinamą teisinę pagalbą, įskaitant nuotolines konsultacijas.
tags: #pagimde #keturiolika #vaiku
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
