Pagarba žmogaus gyvybei ir nėštumo nutraukimas: debatai ir perspektyvos

Žmogaus gyvybės pagarba ir nėštumo nutraukimo klausimas yra vienas iš opiausių ir daugiausiai diskusijų keliančių klausimų šiuolaikinėje visuomenėje. Šis klausimas apima moralinius, etinius, religinius, teisinius ir medicininius aspektus, todėl reikalauja nuodugnaus ir visapusiško išnagrinėjimo. Straipsnyje siekiama apžvelgti pagrindinius argumentus už ir prieš nėštumo nutraukimą, remiantis įvairiais šaltiniais ir perspektyvomis.

Gyvybės samprata ir vertė

Gyvybė yra brangiausia Dievo dovana, pašaukimas būti Dievo sukurtame pasaulyje. Dievas yra gyvybė ir jos šaltinis, kviečiantis mus iš nebūties tapti panašiais į Jį. Ši pozicija pabrėžia gyvybės sakralumą ir jos dievišką kilmę, teigdama, kad kiekviena gyvybė turi vertę nuo pat pradžių.

Šiandien ir mokiniai žino, kad apvaisinus moteriškąją lytinę ląstelę vyriškąja, susidaro viena ląstelė. Joje jau yra genetinė substancija, kuri nulemia, kas gims - mergaitė ar berniukas - būsimo žmogaus ūgį, balsą, akių spalvą, veido bruožus. To užtenka suvokti, kad toji pirma ląstelė - tai didžioji gyvybės paslaptis - mažas didelio augalo daigelis, kuris vystosi su neapsakomai didelia energija.

Šiuolaikinės genetikos mokslas patvirtina, kad nuo to laiko, kai kiaušialąstė apvaisinama, prasideda gyvybė, kuri nebėra tapati nei tėvui, nei motinai; tai naujo žmogaus gyvybė. Parodyta, kad nuo pirmosios akimirkos sukuriama programa to, kokia bus ši gyvybė: asmuo, individas su tvirtai apspręstais jam būdingais aspektais. Nuo pat apvaisinimo prasideda nuostabus žmogaus gyvenimo kelias. Žmogaus gyvybė turi būti absoliučiai gerbiama ir saugoma nuo pradėjimo momento. Nuo savo pradėjimo kūdikis turi teisę gyventi.

Šventasis Raštas, pasakodamas, kaip Kainas nužudė savo brolį Abelį, atskleidžia nuo žmonijos pradžios tūnantį žmoguje pyktį ir gobšumą - gimtosios nuodėmės pasekmes. Žmogus tapo priešas savo artimui. Dievas parodo, kokia niekšinga ši brolžudystė: „Ką tu padarei? Tavo brolio kraujas šaukiasi į mane iš žemės! Iš kiekvieno už artimo kraują reikalausiu atsiskaityti [...].“ Šventasis Raštas patikslina penkto įsakymo draudimą: „Nežudyk nekalto ir doro žmogaus“. Tyčinis nekalto žmogaus nužudymas yra sunkus nusikaltimas, nesuderinamas su žmogaus orumu, „auksine taisykle“ ir Kūrėjo šventumu. Kalno pamoksle Išganytojas primena įsakymą: „Nežudyk“ ir papildomai uždraudžia pyktį, neapykantą ir kerštą.

Būtinoji žmogaus ir visuomenės gintis nėra draudimo žudyti nekaltą žmogų arba tyčinės žmogžudystės draudimo išimtis. Savęs paties meilė išlieka pagrindiniu dorovės dėsniu. Tad teisinga reikalauti pagarbos savo teisei gyventi. Jeigu kas, gindamas savo gyvybę, pavartoja daugiau jėgos, negu reikia, tai yra neleistina. Bet jei jis pasipriešina smurtui saikingai, tokia savigyna leistina.

Būtinoji gintis gali būti ne tik teisė, bet ir svarbi pareiga tam, kuris yra atsakingas už kito gyvybę. Bendrosios gerovės gynimas reikalauja neteisų užpuoliką padaryti nepavojingą. Valstybės pastangos užkirsti kelią veiksmams, pažeidžiantiems žmogaus teises ir pagrindines piliečių bendrabūvio taisykles, atitinka reikalavimą išsaugoti bendrąją gerovę. Teisėta civilinė valdžia turi teisę ir pareigą bausti nusikaltimo sunkumą atitinkančiomis bausmėmis. Pirmaeilis bausmės tikslas yra atitaisyti nusikaltimo sukeltą netvarką. Kai nusikaltėlis tą bausmę priima noriai, ji įgyja atlyginamąją vertę. Penktas įsakymas draudžia, kaip sunkią nuodėmę, tiesioginę ir tyčinę žmogžudystę. Kūdikių žudymas, brolžudystė ir tėvažudystė, sutuoktinio nužudymas yra ypatingai sunkūs nusikaltimai, nes nutraukia natūralius žmonių ryšius. Penktas įsakymas draudžia ką nors daryti arba nedaryti, žmogaus mirties siekiant netiesiogiai. Visuomenei taikstytis su pragaištinga badaujančiųjų būkle ir nesistengti jiems padėti yra piktinanti neteisybė ir sunkus nusikaltimas. Netyčinė žmogžudystė doriniu požiūriu nėra pakaltinama.

Moraliniai ir etiniai aspektai prieš nėštumo nutraukimą

Tiesioginis, tai yra kaip tikslas arba kaip priemonė norimas, nėštumo nutraukimas yra „niekšybė“, sunkus nusikaltimas doriniam įstatymui. Didžiausias nusikaltimas Dievui - tai nusikaltimas meilei. O didžiausias nusikaltimas meilei - nužudyti negimusią būtybę. Akivaizdžiausias smurtas - negimusios gyvybės žudymas daugeliui tapo norma, kuri toleruojama ir netgi įstatymų įteisinta.

Žudomas yra tas, kuriame jau yra Dievo atvaizdas. Visos teorijos, visi tos žmogžudystės akto pateisinimai absurdiški prieš tiesą, kurią aiškiai liudija motinos sąžinė - nori to vaiko ji, ar jo nekenčia. Nužudytosios gyvybės žaizda pasilieka visam gyvenimui. Šitaip meilei nusikaltus, motina šeimoje tampa dvasinio pilnumo ir skaidrumo neigėja ir ardytoja. Abortas - ne tik asmeninė nelaimė, ji dvasiškai nuskurdina šeimą - nesugrįžtamai pražūsta motinystės dvasios spinduliavimas. Vaikai jau niekad negirdės tyros sielos žodžio, kuris skamba kaip varpas ir kelia garbingam gyvenimui. Motinystė atšąla. Juk be tyros širdies nėra ir negali būti tikrosios meilės, negalima pakilti virš kasdienybės ribotumo, juslinio gyvenimo. Čia slypi ir tokios motinos kaip auklėtojos bejėgiškumas, tragedija, jos esmė - prasivėrusi bedugnė, nes šią kaltę atitaisyti labai sunku.

Bažnyčios pozicija

Bažnyčia nuo pat I amžiaus tvirtino, kad kiekvienas dirbtinis nėštumo nutraukimas doriniu požiūriu yra smerktinas. Tas mokymas nepakito ir lieka nepakitęs. Dievas, gyvybės Viešpats, paskyrė žmonėms didį uždavinį išsaugoti gyvybę; tai turi būti atliekama žmogaus orumui deramu būdu. Formalus bendradarbiavimas nutraukiant nėštumą yra sunkus nusikaltimas. Bažnyčia tą pasikėsinimą prieš žmogaus gyvybę baudžia kanonine ekskomunikos bausme.

Popiežius Jonas Paulius II įpareigoja sutuoktinius neišskirti savavališkai dviejų santuokinės meilės tikslų: meilės susivienijimo ir naujos gyvybės pažadinimo. Kaip sunkų nusikaltimą žmogaus orumui ir teisingumui Bažnyčia smerkia visus tuos vyriausybių ar kitų valdžios organų veiksmus, kuriais siekiama apriboti sutuoktinių laisvę turėti tiek palikuonių, kiek jie pageidauja. Kiekvienas valdžios spaudimas, skatinantis naudoti antikontraceptines priemones ar net sterilizaciją ir abortus, turi būti besąlygiškai pasmerktas ir ryžtingai atmestas. Jokios aplinkybės, joks tikslas, jokie įstatymai negali padaryti teisėtu veiksmo, kuris vidujai neteisėtas, nes prieštarauja Dievo Įstatymui, įrašytam kiekvieno žmogaus širdyje, pažįstamam protu ir skelbiamam Bažnyčios.

Nėštumo nutraukimo medicininės ir psichologinės pasekmės moterims

Medicinos atžvilgiu negimusios gyvybės sunaikinimas yra nepaprastai žalingas motinai. Moteris visada turi atsiminti, kad abortai nepraeina be pasekmių sveikatai… Tokia moteris gali pasidaryti bevaisė ir anksti pasenti. Abortas moters sveikatai kenkia ne dėl to, kad jis yra legalus ar nelegalus, bet dėl to, kad jis nutraukia gyvybę moters įsčiose esančiam kūdikiui.

Ilgalaikės aborto pasekmės:

• Psichinės sveikatos problemos: Moksliniai sisteminiai tyrimai rodo, kad didelė dalis moterų, kurioms buvo atliktas abortas, patiria psichinės sveikatos problemų, tokias kaip nuotaikos svyravimai ir savižudybės mintys.
• Krūties vėžio rizika: Atlikta metaanalizė atskleidė, jog padidėja krūties vėžio rizika moterims, kurios turėjo bent vieną dirbtinai sukeltą abortą.
• Padaugėja moterų mirčių: Ilgalaikiai moksliniai tyrimai rodo, jog abortą pasidariusių moterų mirtingumas reikšmingai didesnis už gimdymą pasirinkusių moterų netgi praėjus dešimčiai metų po šio įvykio.
• Aborto ir priešlaikinio gimdymo sąsajos: Abortas silpnina gimdos kaklelį, tai padidina moters riziką pagimdyti neišnešiotą kūdikį. Priešlaikinis gimdymas kelia rimtą pavojų kūdikio sveikatai.

Lietuvos Prezidentūroje surengtoje konferencijoje teigta, kad 99 proc. moterų žino, jog abortas yra blogis, ir tariamai visos patiria traumą dėl aborto. Priklausomai nuo užimamos pozicijos, šiuo klausimu galima cituoti įvairius tyrimus. Vis dėlto, moterys yra skirtingos, jų gyvenimo aplinkybės ir istorijos - skirtingos. Statistika, kaip jaustasi po aborto, ne viską pasako. Svarbiausia tai, kad žmogus turi teisę į savo privačius sprendimus ir jausmus.

Palaikymas motinoms ir alternatyvos

Skatinti gyvybės kultūros puoselėjimą, apimant įvaikinimą, pagalbą motinoms ir finansinę paramą šeimoms vietos, savivaldos ir nacionaliniu lygmeniu. Tai kvietimas kurti visuomenę, kurioje nė viena motina nesijaustų palikta viena - nei nėštumo metu, nei augindama vaiką. Tai kvietimas kurti visuomenę, kurioje tėčiai rastų stiprybės ir išminties garbingai eiti atsakingu tėvystės keliu. Mano įsitikinimu, visų pirma privalome užtikrinti, kad moterys Lietuvoje nebūtų gėdinamos ir teisiamos dėl aborto.

Reikalinga visomis išgalėmis stengtis organizuoti ir plėtoti šeimos sielovadą, rūpintis ta svarbiausia sritimi, įsitikinus, kad ateities evangelizacija labai priklausys nuo “Namų Bažnyčios”. Taip pat svarbu, kad šeima būtų vertinama ne tik dėl to, ką ji gali duoti būsimoms kartoms, bet būtina į šeimą žiūrėti kaip į realią, tikrą priemonę, teikiančią laimės šeimą sukūrusiems asmenims, kad galėtum tą laimę patirti ir ja apdovanoti tuos, kuriuos myli, o taip pat džiaugtis gyvenimu, mes turime įsiklausyti į mūsų motinos, Bažnyčios mokymą. O ji mus moko: ypatingai mylėti savo šeimą, su džiaugsmu ir įsitikinimu skelbti gerąją naujieną apie šeimą ir drąsiai bei nuoširdžiai bendradarbiauti su visais geros valios žmonėmis.

Valstybė taip pat tu­ri pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę, už­ti­krin­ti dau­giau par­amos mo­te­riai ir šei­mai. Šian­dien vals­ty­bės siū­lo tik abor­tus, ir dar ne­mo­ka­mus. Pra­ncū­zi­jo­je po­žiū­ris toks: „Tu­ri­te prob­le­mą, jū­sų bu­tas per ma­žas, kad ga­lė­tu­mė­te užau­gin­ti vai­ką? Vals­ty­bė ne­tu­ri ma­ny­ti, kad ji ga­li pa­si­trauk­ti nuo at­sa­ko­my­bės tie­siog pa­siū­ly­da­ma abor­tą. Ji pri­va­lo pa­da­ry­ti dau­giau - pri­siim­ti so­cia­li­nes ir eko­no­mi­nes par­ei­gas: sau­go­ti šei­mą ir nėš­čias mo­te­ris tiek iki gim­dy­mo, tiek po jo. Net iš or­ga­ni­za­ci­jų, pa­si­sa­kan­čių už abor­tus, pa­tei­kia­mos sta­tis­ti­kos aiš­kiai ma­ty­ti, kad dau­gu­ma abor­tą pa­si­rin­ku­sių mo­te­rų bū­tų no­rė­ju­sios gim­dy­ti, jei tik bū­tų tu­rė­ju­sios nors šiek tiek ge­res­nes są­ly­gas. Tai­gi šio­je sri­ty­je ga­li­ma dar daug nu­veik­ti.

Moters teisė į apsisprendimą ir privatų gyvenimą

Visuomenė neprivalo žinoti, kokios yra kiekvienos abortą pasirenkančios moters sprendimo priežastys. Tai vadinama teise į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui. Šią teisę turi žmonės, kurie yra gyvi, kvėpuojantys, mąstantys, prisiimantys atsakomybę ir galintys pastoti. Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) pripažįsta, kad sprendimas tęsti ar nutraukti nėštumą patenka į moters privataus gyvenimo sferą. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir gali būti ribojama, jei apribojimai atitinka Konvencijos 8 str. 2 d. reikalavimus.

Fizinė ir psichologinė atsakomybė, su nėštumu tenkanti moteriai, galinčiai pastoti, neproporcingai didelė. Todėl taip svarbu užtikrinti moters teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, o ne skatinti stigmatizavimą ir prietarus. Svarbiausia tai, kad žmogus turi teisę į savo privačius sprendimus ir jausmus. Jausmai iš karto po aborto ir daug metų po to priklauso nuo to, ar moteris buvo spaudžiama padaryti vienokį arba kitokį sprendimą. Net jei tas spaudimas tarsi ir labai švelnus, ir moralizuojantis kaip teiginys, kad visiems aišku, kas yra blogis ir gėris. Taip pat savijautai esminę įtaką daro stigmatizavimo lygmuo moters aplinkoje.

Pavyzdžiui, akivaizdžiai esame už žmonių teises apsispręsti patiems. Galėtume tiesiog nurodyti, kad egzistuoja longitudiniai tyrimai, kurie parodo, kad 99 proc. moterų po penkerių metų nuo aborto nesigaili priėmusios tokį sprendimą. Tačiau verta pabrėžti, kad moterys yra skirtingos, jų gyvenimo aplinkybės ir istorijos - skirtingos. Statistika, kaip jaustasi po aborto, ne viską pasako.

Socialinės ir ekonominės priežastys bei saugaus aborto svarba

Statistika rodo, jog daugiau kaip 98 proc. abortų daroma dėl socialinių ir ekonominių priežasčių ir tik apie 2 proc. dėl išprievartavimo, kraujomaišos, silpnos sveikatos, didelio luošumo ir pan. Šiuolaikinės ekonominės ir kultūrinės sąlygos apsunkina šeimos užduočių vykdymą. Tam, kad šeima galėtų įvykdyti savo - gyvybės šventovės, gyvybę mylinčios ir ją sveikinančios visuomenės ląstelės -pašaukimą, jai reikalinga pagalba ir parama.

Abor­tų prie­žas­tis dažnai yra so­cia­li­nės ir eko­no­mi­nės prob­le­mos. Mo­te­ris ne­tu­ri ga­li­my­bių užau­gin­ti vai­ką, nes jai ky­la su­nku­mų dėl dar­bo, šei­mos, stu­di­jų. Ne­rei­kė­tų mąs­ty­ti apie nėš­tu­mo nu­trau­ki­mą kaip apie abs­trak­čią tei­sę, kaž­ko­kią nau­ją lais­vę. Valstybei nereikia galvoti vien apie draudimą. Ji pri­va­lo pa­da­ry­ti dau­giau - pri­siim­ti so­cia­li­nes ir eko­no­mi­nes par­ei­gas: sau­go­ti šei­mą ir nėš­čias mo­te­ris tiek iki gim­dy­mo, tiek po jo.

Jei įstatymai draudžia abortą, jį pasidaryti norinčios moterys, ypač tos, kurios gyvena skurde, bus linkusios ieškoti pagalbos nelegaliu būdu. Argumentas patrauklus, kadangi išryškina galimus rimtus nelegalaus aborto padarinius. Nesaugaus aborto komplikacijų kasmet miršta apie 50 tūkst. moterų. Apribojus galimybes atlikti saugų abortą, moterims tenka rinktis nesaugią, nelegalią procedūrą nėštumui nutraukti. Dėl nesaugaus aborto mirčių 1980 m. įvyko didelė dalis.

Nėštumo nutraukimas yra pateisinamas, kai jis gresia moters gyvybei ir sveikatai. Retas žmogus manys, kad moteris privalo išnešioti ir laidoti penkis vaikus, kol pagimdys jau galintį išgyventi šeštąjį. Taip būtų ribojama ne tik teisė į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui, bet ir įteisinamas kankinantis, nežmoniškas ir orumą žeminantis elgesys su moterimis. Net kai grėsmė moters gyvybei ar sveikatai išties egzistuoja, gydytojai vengia rizikuoti.

Papasakokite motinai tos merginos Lenkijoje, kurios nėštumas tikrai buvo pavojingas gyvybei ir kuri mirė, nes gydytojai atsisakė daryti endoskopiją, bijodami, kad tai gali sukelti grėsmę nėštumui. Iš skausmo alpstančią merginą iki paskutinio momento gėdino, kad per mažai galvoja apie nėštumą ir per daug apie save. Arba moteriai, kuri kartu su vyru reikalavo aborto dėl vaisiaus apsigimimo (kol tai dar buvo leidžiama), tačiau išgirdo, kad jie egoistai, o abortų jų mieste nebuvo jau 150 metų ir niekada nebus.

Nėštumo nutraukimo tvarka ir statistika Lietuvoje

Statistikos duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet nutraukiama apie 3 tūkst. nėštumų. Statistika gerėja: dar visai neseniai abortų buvo atliekama 1,5 karto daugiau.

Nėštumo nutraukimo metodai ir eiga

• Ankstyvasis nėštumo nutraukimas (iki 5-6 sav.): Atliekamas vakuuminės aspiracijos būdu (vadinamasis „atsiurbimas“ arba mikroabortas), kuomet embrionas ir nėštumo audiniai susiurbiami pro gimdos kaklelį įvestu plonu vamzdeliu - vakuuminiu aspiratoriumi. Įprastai pakanka vietinės nejautros, nereikia plėsti gimdos kaklelio.
• Nėštumas nuo 6 sav. iki 12 sav. (arba vėliau, esant medicininėms indikacijoms): Nutraukiamas panašiai, kaip ir ankstyvesnis, tačiau gali prireikti atlikti didesnes intervencijas - naudojama ne tik vakuuminė aspiracija, bet ir plečiamas gimdos kaklelis, gali būti atliekamas kiuretažas (gimdos gramdymas).
• Vėlyvesnis nėštumas: Įprastai taikoma bendrinė nejautra (sedacija), kuomet nuskausminamieji vaistai suleidžiami į veną.
• Medikamentinis nėštumo nutraukimas: Lietuvoje įteisintas 2023 m. Vaistais galima nutraukti ne didesnį nei 9 sav. nėštumą savo noru. Gydytojas papasakoja apie operacijos eigą, savijautą po jos, supažindina su galimomis rizikomis.

Aborto trukmė, sudėtingumas ir moters fizinė savijauta po jo labai priklauso nuo nėštumo trukmės, t.y. kuo nėštumas ankstyvesnis, tuo abortas greitesnis ir paprastesnis. Po pirmojo nėštumo nutraukimo operacijos, esant Rh(-), suleidžiamas antirezus D imunoglobulinas, siekiant išvengti kraujo grupių konflikto kito nėštumo metu. Po chirurginio aborto praėjus 1-2 sav. reikia dar kartą apsilankyti pas gydytoją ginekologą: jis patikrins, ar nekilo komplikacijų ir gimda išsivalė tinkamai. Siekiant sumažinti infekcijų riziką, po nėštumo nutraukimo moteriai 2-3 sav. rekomenduojama neturėti lytinių santykių, o po to dar bent 1 mėn.

Teisiniai ir finansiniai aspektai

Jeigu nėštumą pageidauja nutraukti nepilnametė iki 16 m., yra būtinas raštiškas vieno iš tėvų, įtėvių, globėjų sutikimas. Svarbu žinoti, kad nėštumo nutraukimas nėra kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl moterims už paslaugą reikia mokėti pačioms. Abortai atliekami ir kai kuriose valstybinėse poliklinikose. Tačiau įprastai dėl didesnio operatyvumo moterys renkasi privačias klinikas. Nėštumo nutraukimo kainos jose labai skiriasi. Ankstyvo nėštumo (iki 6 sav.) nutrakimas dažniausia yra pigesnis. Kai kurių klinikų kainoraščiuose nurodyta, kad kuo didesnio gestacinio amžiaus nėštumas, tuo brangiau operacija kainuos (pavyzdžiui, 5 sav. nėštumo nutraukimas kainuoja 250 Eur, o 10 sav. - jau 500 Eur).

Galimos komplikacijos po nėštumo nutraukimo

Dažniausiai medicinos įstaigoje atliktas abortas apsieina be didelių komplikacijų ir neturi neigiamos įtakos moters sveikatai, nesutrikdo jos reprodukcinių funkcijų. Vis dėlto, yra galimos ir tam tikros komplikacijos:

Teisinė ir politinė diskusija

Lietuvoje diskutuojama apie „teisę į abortą“ ir net „teisę į gyvybę“. Tokių teisių šiame kontekste vis dėlto nėra. Embriono teisė į gyvybę neegzistuoja, nes žmogaus gyvybė prasideda nuo gimimo. Lietuvoje nėštumo nutraukimo tvarka reguliuojama Nepriklausomybės pradžioje priimtu ministro įsakymu, kuris neturi tokios galios kaip įstatymai ir bet kada gali tapti nebeaktualus. Lietuvoje iki šiol nėra nacionalinių teisės aktų, apibrėžiančių žmogaus gyvybės iki gimimo statusą, užtat aborto atlikimo procedūrą reglamentuoja 1994 m. išleistas LR Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“. Įsakyme gydytojai įpareigojami „paaiškinti“ moteriai apie aborto fizinę ir moralinę žalą. Šiame įsakyme nustatytas sąrašas ligų, grėsmingų nėščios moters ir vaisiaus gyvybei bei sveikatai, parengtas vadovaujantis tarptautine ligų klasifikacija, kuri nebegalioja daugiau nei dešimtmetį.

Tarptautinė patirtis ir tendencijos

Kaimyninėje Lenkijoje valdantieji pasinaudojo politiškai priklausomu Lenkijos Konstituciniu Teismu, „prastumdami“ abortų draudimą vaisiaus apsigimimo atvejais, net kai tokie apsigimimai nesuderinami su gyvybe. Žmonės Lenkijoje buvo priversti išeiti į gatves pandemijos metu, nes jie jaučiasi kovojantys ne tik už moterų teises, bet ir už konstitucines vertybes ir demokratiją. Lenkijos Konstitucija dar palyginti neseniai užtikrino teisę į pagarbą privačiam gyvenimui. Be to, valstybei ratifikavus Europos Žmogaus Teisių Konvenciją, Lenkijos Konstituciją papildė įsipareigojimai pagal šią Konvenciją. Nors Konvencija neužtikrina teisės į abortą, ji saugo žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą, priimant tokio pobūdžio sprendimus, ir draudžia žmogų kankinti, elgtis su juo nežmoniškai, žeminti jo orumą.

EŽTK taip pat įtvirtinta mo­ti­nos tei­sė į gy­vy­bės ap­sau­gą. Vie­na grės­mių jos gy­vy­bei ga­li bū­ti su­dė­tin­gas nėš­tu­mas, kai dėl jo ky­la rea­lus mir­ties pa­vo­jus. EŽTK už­ti­kri­na mo­ti­nos tei­sę į ap­sau­gą, ir jei ne­įma­no­ma iš­veng­ti nėš­tu­mo nu­trau­ki­mo, jis ga­li bū­ti pa­da­ro­mas. Aiš­kiai pa­sa­ky­ki­me vie­ną da­ly­ką: abor­tų re­gu­lia­vi­mas ne­įei­na į ES kom­pe­ten­ci­jos sri­tį. Liuk­sem­bur­go ES Tei­sin­gu­mo Teis­mas nie­ka­da ne­narp­lio­jo by­lų, su­si­ju­sių su abor­tais. Vie­nin­te­lis kar­tas, kai jis svars­tė ne­gi­mu­sių­jų ap­sau­gos klau­si­mą, bu­vo Brust­le prieš „Green­pea­ce“ by­la. Tą­kart teis­mo Di­džio­ji ko­le­gi­ja pa­skel­bė, kad emb­rio­nas tu­ri tei­sę bū­ti sau­go­mas dėl žmo­gaus oru­mo ap­sau­gos ir ne­lie­čia­my­bės. Tei­sė į pa­gar­bą pri­va­čiam gy­ve­ni­mui už­ti­krin­ta­ma kon­ven­ci­jos 8 straips­niu, o EŽTT ne kar­tą yra par­eiš­kęs, kad jis ne­ga­li bū­ti in­terp­re­tuo­ja­mas kaip su­tei­kian­tis tei­sę į abor­tą. Tai­gi nei šio­je kon­ven­ci­jo­je, nei ki­tuo­se do­ku­men­tuo­se ne­įma­no­ma ras­ti jo­kio tei­si­nio pa­grin­do, ku­ris leis­tų už­ti­krin­ti tei­sę į abor­tą.

Viešosios nuomonės kaita ir ideologinės įtakos

Sakoma, kad daug įtakos turi ir tarptautinis judėjimas prieš žmogaus teises. Kaip tik 2020 m. spalio pabaigoje publikuota nauja tiriamoji ataskaita, kurioje teigiama, kad JAV krikščioniškos dešiniųjų grupės skyrė 280 mln. dolerių propaguoti „krikščioniškas vertybes,“ o tiksliau, žmogaus teisių ribojimus. Moterų teisių oponentai Lietuvoje džiaugiasi, kad vis dažniau medicinos specialistai dėl ideologinių įsitikinimų atsisako nutraukti nėštumą. Net ir sveikatos apsaugos ministras viešai komentuoja, kokį privatų sprendimą reikėtų priimti. Stebint debatus socialinėse medijose, tampa akivaizdu, kad Lietuvos visuomenė yra labai prietaringa.

Abor­tas vi­sa­da yra ne­žmo­niš­kai skaus­min­ga pa­tir­tis - tai at­si­lie­pia ne tik as­mens, bet ir vi­sos vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mui. Be to, pa­sta­rai­siais me­tais pa­da­ry­ta ne­ma­ža moks­lo pa­žan­ga emb­rio­lo­gi­jos ir fe­to­me­tri­jos sri­ty­se. Vis dau­giau ži­no­me apie vai­sių, ga­li­me jį pa­ma­ty­ti, iš­girs­ti, ži­no­me, kad jis jau­čia skaus­mą. Taip pat smar­kiai pa­ge­rė­jo vai­siaus gy­vy­bės iš­sau­go­ji­mo ga­li­my­bės. Žmo­nės ima su­pras­ti, kad abor­tas yra smur­tas, tad, ti­kiuo­si, vi­suo­me­nė steng­sis šį smur­tą ap­ri­bo­ti. Ta­čiau kol kas į jį rea­guo­ja­ma ne­tin­ka­mai.

Jau­nos mer­gi­nos ga­li vis leng­viau įsi­gy­ti abor­tą su­ke­lian­čių che­mi­nių pre­pa­ra­tų tie­siog in­ter­ne­tu ir pa­si­da­ry­ti jį vie­nos kur nors tua­le­te. Pir­miau­sia ky­la di­de­lis pa­vo­jus jos svei­ka­tai. Be to, yra ir ki­ta prob­le­ma - juk bū­da­ma vie­na tua­le­te mer­gi­na ga­li pa­ma­ty­ti tą kū­di­kė­lį.

JAV vi­suo­me­nės nuo­mo­nės ty­ri­mo kom­pa­ni­ja „Gal­lup“ nuo 1996 me­tų klau­sia ame­ri­kie­čių, ar jie pri­ski­ria sa­ve „pro-li­fe“ (pa­si­sa­kan­čiai už ne­gi­mu­sios gy­vy­bės ap­sau­gą) ar „pro-choi­ce“ (pa­si­sa­kan­čiai už mo­ters ga­li­my­bę rink­tis) sto­vyk­lai. 1996-ai­siais pri­ta­rian­tie­ji mo­ters ga­li­my­bei rink­tis su­da­rė dau­gu­mą - jų bu­vo 56 proc., už gy­vy­bę pa­si­sa­kė tik 33 proc. res­pon­den­tų. O šių me­tų duo­me­nys ro­do jau vi­siš­kai ki­to­kią pa­dė­tį. Už gy­vy­bės ap­sau­gą pa­si­sa­ko 48 proc., už mo­ters pa­si­rin­ki­mą - 45 proc. ame­ri­kie­čių.

tags: #pagarba #zmogaus #givybei #ir #nestumo #nutraukimas

• Sveika ir laiminga šeima
• Sužinokite apie aborto eigą bei teisinius aspektus Lietuvoje
• Ką daryti įvykus persileidimui
• Plačiau apie ikimokyklinį ugdymą
• Daugiau apie Tado Gryno karjerą