Vyro Pagalbos Trūkumas Nėštumo Metu: Kaip Palaikyti ir Būti Palaikomai

Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, atnešantis ir palaimingo laukimo pojūtį, tačiau kartu ir begalę tiek fizinių, tiek psichologinių iššūkių. Neretai vis dar visuomenėje klaidingai manoma, jog moteris viską gali įveikti viena - tiek emocijų chaosą, tiek fizinius negalavimus, juk ši dovana jai natūraliai duota. Specialistai pabrėžia, jog būsimai mamai ypač svarbu tai, kas ją supa ir kiek ji gauna palaikymo iš būsimo vaikelio tėvo ir artimiausios aplinkos. Tačiau ką daryti, jei atrodo, kad būsimam tėčiui trūksta įsitraukimo ir supratimo?

Būsimo Tėčio Vaidmuo Nėštumo Metu

Galite jaustis nusivylusi, jei jūsų antroji pusė nėra taip susižavėjusi nėštumu kaip jūs. Viena iš priežasčių - ta, kad nėštumas jam vis dar neatrodo realus. Jis ne tik nejaučia visų tų fizinių ir emocinių pokyčių, kuriuos tenka patirti jums, bet ir nemato jokių akivaizdžių nėštumo įrodymų (pavyzdžiui, padidėjusio pilvuko), nejaučia kūdikio judesių. Kol akivaizdžių požymių nėra, jam tiesiog atrodys, kad esate labiau pavargusi ir irzlesnė nei paprastai. Moters partnerio/vyro - būsimo tėčio vaidmuo, žinoma, yra labai svarbus tiek nėštumo metu, tiek ir gimus kūdikiui. Manau, šiuolaikiniai tėčiai visaip stengiasi pagelbėti savo moteriai, patenkinti jos mitybos užgaidas, padėti buityje augant pilvukui.

Kaip Įtraukti Partnerį ir Sustiprinti Ryšį su Vaikeliu?

Kad partneriui būtų lengviau įsijausti, padėkite jam sukurti ryšį su būsimu vaikeliu. Pasiūlykite savo vyrui kartu lankytis pas gydytoją (kai kas mėnesį einate pasitikrinti). Nesumeluosite, jei pasakysite, kad daugelis būsimų tėvelių tai daro ir kad jis tikrai nebus vienintelis vyras, laukiantis priimamajame. Pasistenkite vizitus pas gydytoją suderinti su savo partnerio darbo grafiku. Jei jūsų antroji pusė negali su jumis eiti į visas patikras, paskatinkite jį kartu apsilankyti bent jau pirmąjį kartą. Jei vyras nėra tikras, priminkite jam, kad jis gali būti reikalingas, jei gydytojui kils klausimų apie potencialias genetines problemas ir ligas. Būsimas tėtis taip pat nelieka nuošalyje, jam patariama vartoti papildus kaip ir būsimai nėštutei (folinę rūgštis, vitaminą D), sumažinti alkoholio vartojimą, padidinti fizinį aktyvumą. Turime sudaryti visas sąlygas, kad nauja gyvybė sėkmingai įsikurtų mamos pilvelyje.

Santykių Puoselėjimas Nėštumo Metu

Jūsų kaip poros gyvenimas turi būti pats svarbiausias dalykas. Nors nėštumas atima daug jėgų, prisiminkite, kad santykius lipdo du žmonės. Surenkite vakarinį pasimatymą, pagaminkite jo mėgstamą vakarienę ar susitikite papietauti darbo dieną. Jei jūs ištisas valandas praleidžiate šnekėdama su draugėmis ir šeimos nariais apie būsimą vaikelį, jam gali imti atrodyti, kad jis jums nebe toks svarbus. Nepamirškite jam apie tai priminti! Kol dar galite, pasimėgaukite laiku dviese. Tapus tėvais, gyvenimas keičiasi iš esmės: miegas - deficitas, prioritetai - perstumdyti, o laikas vienas kitam - tirpsta tarp sauskelnių, buteliukų ir bemiegių naktų.

Nėščios Moters Emocinė Savijauta ir Stresas

Nėštumas - ypatingas, tačiau kartu ir kupinas iššūkių laikotarpis moters gyvenime. Didelis stresas nėštumo metu gali turėti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek kūdikiui. Todėl labai svarbu žinoti, kaip suvaldyti stresą ir užtikrinti tiek savo, tiek vaisiaus sveikatą.

Streso Priežastys Nėštumo Metu

Per nėštumą kūnas patiria daugybę pokyčių, tokių kaip svorio priaugimas, hormonų svyravimai ir fiziniai diskomfortai. Nėštumas gali sukelti įvairias emocijas - nuo džiaugsmo iki baimės. Pakeitęs visuomeninį statusą, nėštumas gali paveikti santykius su partneriu, šeima ir draugais. Įtampos tarp partnerių gali kilti dėl skirtingų lūkesčių. Besilaukiančios moterys nerimauja arba patiria stresą dėl daugelio dalykų. Vienas dažniausiai pasitaikančių, tai klausimas, ar su vaisiumi viskas gerai, ar jis vystosi tinkamai, ar gimdymas eisis sklandžiai ir pan. O jei dar giminėje yra sunkių ligų atvejų, moteris devynis mėnesius tiesiog eina iš proto.

Psichologai dažnai skirsto stresą į dvi pagrindines kategorijas: emocinį ir fizinį. Emocinis stresas gali būti susijęs su psichologiniais veiksniais, tokiais kaip nerimas, liūdesys ar frustracija. Moterims gali kilti nerimas dėl gimdymo, finansinių sunkumų ar šeimos santykių. Pati nepalankiausia padėtis, jei moteris patiria didelį stresą I nėštumo trimestru. Dažniausiai būna vaisiaus atmetimo reakcija ir tik apie 15 proc. moterų išnešioja vaikus.

Streso Poveikis Motinai ir Kūdikiui

Moksliškai įrodyta, kad neigiamos emocijos nėštumo metu atsiliepia nėštumo eigai, gimdymui ir tolesnei vaiko sveikatai. Todėl reikėtų apie tai pakalbėti kiek plačiau, nes mūsų visuomenėje moters emocinei savijautai skiriamas per mažas dėmesys. Vaikas motinos įsčiose dar neturi apsaugos sistemos, kuri saugotų nuo neigiamų veiksnių. Visi veiksniai jį veikia tiesiogiai, todėl jo psichikoje motinos emocijos palieka gilų pėdsaką.

Ilgalaikis stresas nėštumo metu gali sukelti įvairių sveikatos problemų, tokių kaip aukštas kraujospūdis, priešlaikinis gimdymas, ir netgi per didelis svorio priaugimas. Stresas nėštumo metu gali turėti pasekmių ir vaisiui. Mokslininkai padarė išvadą, kad reikia įdėti daug darbo besilaukiančių moterų psichinei gerovei gerinti. A. Lautarescu pridėjo, kad nepaisant to, jog šeimos gydytojai dažnai klausia nėščiųjų, ar jos patiria nerimą ar depresiją, jų retai klausia apie bendrą streso lygį. Niekas neklausia moterų apie stresą, todėl jos nesulaukia tinkamo palaikymo.

Motinos patiriamas stresas siejamas su neigiamu poveikiu kūdikiui. Nėštumo metu stresą patyrusių mamų vaikai sulaukę paauglystės dažniau būna hiperaktyvūs. Trumpalaikis stresas dažniausiai pavojaus nekelia. Jis gali būti netgi naudingas, nes suteikia motyvacijos imtis veiksmų, domėtis, skatina nėščiąją pasitempti, labiau rūpintis tiek savimi, tiek būsimu vaikeliu, rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, lankytis pas gydytojus. Visai kitaip yra su ilgalaikiu (chronišku) stresu, kuris kyla nuo ilgalaikės įtampos, baimės, nerimo. Toks stresas tiek nėščiajai, tiek vaisiui gali būti netgi labai žalingas. Jei ilgalaikis stresas - streso hormono kiekis pakyla ir nebesumažėja. Dėl ilgalaikio streso sutrinka miegas, apetitas, padidėja kraujospūdis, mamos kūne prasideda uždegiminiai procesai, žūsta nervų ląstelės.

Moterys, atėjusios pirmam vizitui pas ginekologą, labiausiai nerimauja ir nori sužinoti, ar nėštumo testas tikrai „nemeluoja“. Taip pat gana dažnai nėščiosios susiduria su baime, ar vartojami vaistai, alkoholis, rūkymas, persirgtos virusinės ar bakterinės ligos neturės neigiamos įtakos vaisiui. Pirmąjį nėštumo trimestrą mamos labiausiai baiminasi, ar vaisiui nebus kokių nors patologijų, apsigimimų, ar apskritai pats nėštumas sėkmingai vystysis. Tačiau, nepaisant visko, visą nėštumo laikotarpį moteris turi vidinį nerimą, sustiprėjantį artėjant gimdymui, kaip viskas susiklostys ir pan.

Stresas ir Vaisiaus Smegenų Vystymasis

Besivystančios vaisiaus smegenys yra itin jautrios ilgalaikiam stresui. Moteris, kurią nuolat lydi neigiamos emocijos nėštumo metu, kuri jaučia baimę, įtampą, nerimą, šias medžiagas be jokių kliūčių iš savo organizmo perduoda vaikui ir jis jaučia tą patį pojūtį, kaip ir jo mama. Negimusio vaiko organizme dar nėra susiformavusi stresinių hormonų neutralizacijos sistema. Jie kritinėmis dozėmis susikaupia ne tik vaiko organizme, bet ir vaisiaus vandenyse, kuriuos jis nuolatos geria. Kadangi nėštumo antroje pusėje vaisius jau turi pakankamai subrendusią ypač jautrią nervų sistemą, nėra keista, kad jis dar įsčiose streso metu čiulpia pirštą ir neramiai elgiasi. Stresui tęsiantis, vaisiaus vandenys nėštumo pabaigoje gali virsti savotišku „hormoniniu sultiniu“, kuriame yra vaikas. Tuo pat metu (dėl kraujagyslių spazmo), jis jaučia vis didesnę deguonies stoką, kuriam ypač jautrios smegenų nervinės ląstelės. Ilgai užsitęsusi deguonies stoka pavojinga vaisiaus nervų sistemai.

Tolesni tyrimai parodė, jog kiekvienas vaikas įsčiose savaip reaguoja į stresą. Ši jo reakcija suteikia mums svarbią informaciją apie tai, kokia bus vaiko asmenybė. Širdies susitraukimų ritmas ir judesių aktyvumas yra patikimas AŠ asmenybės rodiklis iki gimimo. Registruojant galima nustatyti, kaip vienas ar kitas vaikas reaguoja į stresą ar į reiškinius, sukeliančius baimę. Įdomių rezultatų gauta tiriant paauglystės amžiaus vaikus, kurie įsčiose nepatyrė sunkių emocinių dirgiklių, ir vaikus, kuriems įsčiose teko patirti įvairių dirgiklių. Pastarosios grupės paaugliai buvo emocionaliai nepatvarūs. Tarp šių dviejų grupių paauglių buvo pastebėti skirtumai ir mąstymo procese. Pavyzdžiui, paaugliai iš pirmos grupės, žiūrėdami atitinkamą paveikslą, buvo linkę turinį kūrybiškai interpretuoti. Antros grupės paaugliai turėjo tendenciją pasakoti konkrečiai, ką matė prieš save.

Aišku, naujagimis negali mums papasakoti, kokius motinos jausmus jam teko įsčiose išgyventi ir kaip jis į juos reagavo. Tačiau, kaip ir suaugę žmonės, būdamas silpnas psichologiškai, jis greičiausiai bus neatsparesnis ir įvairioms ligoms. Kai žmogus nelaimingas, jis dažnai jaučia fizinius negalavimus ir būna emocionaliai neatsparus. Padidėjęs motinos dirglumas, dažnos neigiamos emocijos nėštumo metu ir ypač jaudulys nėštumo pabaigoje, veikia vaiko emocinę būseną tolesniais gyvenimo metais. Labiau mamos išgyventas stresas veikia mergaites, ypač pirmais jų gyvenimo metais. Joms nustatomas didesnis nervinių sutrikimų spektras. Be motinos streso, vaisius pasižymi dideliu jautrumu išorinės aplinkos garsams. Todėl reikėtų vengti garsios kalbos, ypač santykių aiškinimosi šeimoje bei konfliktų. Būsimas vaikas neišvengiamai dalyvauja šiuose konfliktuose, išreikšdamas nerimą intensyviais ir dažnais judesiais.

Kaip Apsaugoti Save ir Kūdikį nuo Streso

Nors nėštumas yra natūralus procesas, svarbu rūpintis savo emocine ir fizine gerove.

• Rūpinkitės savimi: Pagalvokite - ar randate dienos eigoje pakankamai laiko sau? Kai esate nėščia, gali būti kiek sunkiau - iš patirties žinome, kad tai toks gyvenimo etapas, kai „darbų sąrašas“ nesibaigia, nes įsijungia „lizdo sukimo” pojūtis. Nes jau tuomet jūs rūpinatės dviem savijautom, o ne viena.
• Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas, pvz., vaikščiojimas, plaukimas arba joga, gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
• Atsipalaidavimo technikos: Meditacija, gilus kvėpavimas, ar jogos praktikos gali būti puikus būdas sumažinti stresą. Gilaus kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti stresą ir padažnėjusį širdies ritmą.
• Bendravimas: Bendravimas su šeima ir draugais gali suteikti reikalingą emocinę paramą. Bendraukite, susikurkite „pagalbos tinklą“, kuriame bus jūsų antroji pusė, šeima ir draugai.
• Profesionali pagalba: Jei stresas tampa nevaldoma problema, pasitarkite su psichologu ar terapeutu. Psichikos sveikatos specialistai, taip pat kokybiška psichologinė literatūra gali padėti visus šiuos nepatogumus įveikti.
• Sveika gyvensena: Sveika mityba ir pakankamas miegas yra būtini, kad būtų palaikoma gera fizinė ir emocinė savijauta. Labai svarbu tinkamai maitintis (kiek tai įmanoma, jei stipriai pykina), gerai išsimiegokite, daugiau judėkite.
• Žinios: Kuo daugiau žinosite apie nėštumą, tuo mažiau baimės jausite. Sužinosite, ko tikėtis nėštumo metu bei gimus kūdikiui.
• Priėmimas: Dar vienas svarbus aspektas - priimti, kad nėštumas gali būti sudėtingas laikotarpis, ir visiškai natūralu jausti stresą. Svarbiausia - rasti būdus, kaip su juo susidoroti, ir pasirūpinti savo, bei savo vaiko gerove. Pasistenkite įsisąmoninti, kad visi su nėštumu susiję nepatogumai yra laikini.
• Planavimas: Iš anksto planuokite išėjimą motinystės atostogų. Padėkite sau ir darbdaviui pasiruošti tam laikotarpiui, kai paliksite darbovietę ir atsidėsite motinystei.
• Pozityvumas: Streso mažinimui ypač padeda pozityvūs jausmai ir juokas. Tad kiekvieną dieną reikėtų skirti nors kelias minutes trunkantiems apmąstymams, kuo ši diena yra graži, dėl ko jaučiate dėkingumą ir panašiai.

Couvade Sindromas: Kai Tėčiai Jaučia Nėštumo Simptomus

„Šis fenomenas nėra liga ar medicininė diagnozė. Tai labiau yra psichosomatinė būklė - ji kyla dėl emocinių veiksnių. Besilaukiančioje poroje vyras, jautriai reaguojantis į partnerės nėštumą, pradeda patirti kai kuriuos nėštumo požymius, būdingus moterims“, - teigia gydytoja akušerė ginekologė Viktorija Navickienė. Nors daugeliui šis sindromas nežinomas, jis jau yra aprašytas daugiau nei prieš šimtą metų. Besilaukiant moteriai vyras irgi gali patirti tam tikrus su nėštumu susijusius fizinius bei psichologinius pokyčius. „Literatūros šaltiniuose šie simptomai minimi jau nuo 1920 metų ir yra įgavę „Couvade“ sindromo pavadinimą.“

Couvade Sindromo Pasireiškimas

Būsimam tėčiui gali pasireikšti tiek emociniai, tiek fiziniai nėštumo požymiai. Jei kalbame apie emocinius simptomus, galima išskirti greitesnį nuovargį, miego sutrikimus, tokius kaip nemiga ar nevisavertis miegas. Gali atsirasti nuotaikos svyravimai, apetito pokyčiai, varginti nerimas. Nėštumo metu ne tik moters organizme vyksta hormonų audros: vyrams gali atsirasti testosterono sumažėjimas ir prolaktino bei kortizolio padidėjimas.

Atsiranda fiziniai pokyčiai: nuolatinis arba protarpinis pykinimas, kartais net vėmimas. Valgymo sutrikimus galima priskirti ir prie fizinių požymių - vyrui gali atsirasti apetito padidėjimas arba visiškas jo išnykimas, polinkis neįprastiems maisto produktams, kuris dažniau tapatinamas su besilaukiančiomis moterimis. Aišku, dėl visų valgymo pokyčių gali atsirasti ženklus svorio padidėjimas arba nukritimas. Kai kuriems vyrams gali formuotis ir kur kas akivaizdesni simptomai - daliai atsiranda pakitimų krūtų srityje. Gana dažnas reiškinys yra skrandžio, galvos ir nugaros skausmai, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, retais atvejais - aknė ir panašios odos problemos. Pribloškia tai, kad kai kuriais atvejais vyrams atsiranda krūtų padidėjimas, speneliai gali jaustis ir atrodyti stangresni. Reikia paminėti ir šlapinimosi sutrikimus bei kraujavimą iš nosies - pastarojo atsiradimą paaiškinti gana sudėtinga.

Priežastys ir Statistika

Pašnekovė pastebi, kad šis sindromas itin būdingas poroms, kurios ilgai negalėjo susilaukti vaiko. „Simptomai taip pat gali pasireikšti ryškiau, jei tai buvo ilgai lauktas nėštumas. Jeigu pora stengėsi susilaukti vaiko, ėmėsi veiksmų, kad pavyktų pastoti, atliko tyrimus ir nuolatos tikėjosi, jog pavyks, tai parodo, kad abu partneriai yra suinteresuoti nėštumu ir jo laukia su didžiuliu nekantrumu.“ Vis dėlto dalis būsimų tėčių bijo naujo vaidmens, o tai irgi gali tapti „Couvade“ sindromo priežastimi. „Fenomenas gali atsirasti ne tik dėl teigiamų emocijų, bet ir visiškai kitokio požiūrio. Tai gali būti susiję ir su psichologiniu stresu, baime, nežinojimu, kas dabar bus, savęs nesuvokimu tėvo vaidmenyje. Dalis būsimų tėčių bijo socialinio vaidmens, taip atsiranda emociniai svyravimai ir nesaugumo jausmas. Bėgant laikui atsiranda didžiulis nepasitikėjimas savo jėgomis ir stresas“, - sako V. Navickienė.

Jos žiniomis, pirmieji požymiai gali pasireikšti vos sužinojus apie partnerės nėštumą ir dingti iškart po gimdymo. „Pats gimdymas taip pat gali stipriai paveikti vyrą - retais atvejais jis gali netgi jausti sąrėmių skausmus. Kai moteris ima patirti pirmuosius sąrėmius, vyras yra taip smarkiai įsijautęs ir toks empatiškas partnerei, kad iš tiesų pradeda jausti tai, ką jaučia ji. Tėčiui besijaučiant nepatogiai dėl naujo socialinio statuso gali netgi prasidėti pogimdyvinė depresija“, - teigia akušerė.

„Dažniausiai tai nutinka vyrams, kurie yra empatiški, sugeba tiek fiziškai, tiek emociškai įsijausti ir susitapatinti su nėštumu. Įdomus faktas - šis reiškinys dažniau atsitinka porose, kuriose moteris yra natūraliai dominuojanti“, - aiškina V. Navickienė. „Cleveland Clinic“ dalinosi 2007 m. padaryta išvada, kad „Couvade“ sindromo simptomai pasaulyje gali pasireikšti net iki 97 proc. partnerių.

Stigma ir Pagalbos Svarba

Gydytoja ramina: norint atsikratyti simptomų, nebūtina imtis jokių medicininių priemonių. „Ar reikia dėl šio sindromo nerimauti? Tikrai ne! Šitie simptomai yra laikini ir išnyksta be gydytojų įsitraukimo ar medikamentinio gydymo. Jeigu nerimas ar nemiga yra užsitęsę, sukelia problemas kasdieninėje veikloje, sutrinka darbas ir poilsis, tuomet vertėtų apgalvoti, ar nereikia kreiptis psichologo konsultacijos.“ V. Navickienė sako, kad statistikos surinkti nepavyksta - vyrai apie šią būseną atvirauti nelinkę. „Savo praktikoje vyrų, turinčių šį sindromą, nesutikau. Tai gali būti dėl to, kad mūsų visuomenė yra stigmatizuota. Vyras, pradėjęs jausti požymius, viešai apie tai tikrai nepasakos. Šiuo metu įvardinti sindromo dažnį Lietuvoje nebūtų įmanoma - tokia statistika nerenkama. Dėl to vyrai, pajutę simptomus ir dėl jų nerimaujantys, neturėtų bijoti apsilankyti pas psichologus vien dėl stigmatizuotos visuomenės keliamų įsitikinimų“, - pataria pašnekovė. Anot jos, galima spėti, kad bėgant metams šio sindromo atvejų daugės, nes vyrai vis aktyviau įsitraukia į vaikų auginimo procesą. „Anksčiau vaikų auginimas būdavo tik mamos reikalas, tačiau mūsų visuomenė tobulėja visomis prasmėmis, todėl ir vyrų įsitraukimas tampa didesnis. Reikia neužmiršti, kad tėčiai neturi tik padėti auginti vaiko, jie jį augina kartu. Vyras nėra tik pagalbininkas. Tėtis, kuris leidžia mamai pailsėti pats migdydamas vaikus nėra silpnuolis ar po moters padu“, - pabrėžia V. Navickienė. Pašnekovės teigimu, reikėtų apversti tradicinius įsitikinimus aukštyn kojomis - emociškai ir fiziškai įsitraukiantis vyras neturėtų būti gėdijamas. „Nereikia galvoti, kad vyras, patiriantis šiuos simptomus, yra nevyriškas! Tai tik parodo, kad jis turi stiprų emocinį ryšį su partnere ir būsimu šeimos pagausėjimu. Todėl šiuos vyrus reikėtų pagirti, o ne išjuokti“, - skatina gydytoja.

Pogimdyvinis Laikotarpis: Ketvirtasis Trimestras

Dažnai pamirštama apie 4-tąjį trimestrą - pogimdyvinį laikotarpį. Gimus kūdikiui, gyvenimas, rodos, pasikeičia kardinaliai. Kaip moteriai nepamesti savęs? Dažniausiai mes linkę kalbėti apie tris nėštumo trimestrus, į šoną nustumdami pogimdyvinį periodą. Todėl šiame laikotarpyje, kaip ir nėštumo metu, labai svarbūs artimiausieji žmonės. Žinoma, naujagimis nuo šiol yra dėmesio centre, tačiau moteriai svarbu nepamiršti savo vyro, o jam - savo moters. Pirmosios šešios savaitės - tai laikas, kai mažylis pripranta prie tėvų ir puikiai atpažįsta. Naujiems tėvams reikia priimti ir džiaugsmą, ir skausmą, ir naujus iššūkius.

Pogimdyviniu metu mama gali greitai nugrimzti į nerimą ar pogimdyvinę psichozę. Norint išvengti pogimdyvinės depresijos, turi būti laikas, skirtas atskirai mamai ir tėčiui iškart po gimdymo. Vyras kasdien ar kas antrą dieną turi išleisti savo moterį pasivaikščioti bent valandą (kad ir aplink namą su arbatos puodeliu). Vyras taip pat gali porą valandų pabūti vyriškoje kompanijoje. Trumpas poilsis duos labai daug emocinio stiprumo. O paaugus vaikeliui, pora turi susikurti sąlygas pabūti tik dviese, bent trumpam, kai vaikutį pažiūrės močiutė ar auklė.

Nėštumo Planavimas ir Pirmasis Vizitas Pas Ginekologą

Nėštumo planavimas turi būti svarbus tiek pačiai moteriai, tiek jos vyrui. Žinoma, gyvenime visko nutinka, tačiau sąmoningas vaikučio planavimas yra sveikintinas. Pirmiausia moteriai patariama apsilankyti pas gydytoją ginekologą, konsultacijos metu bus suteikiama visa informacija apie tai, kaip reikia pasiruošti, kokius papildus, vitaminus vartoti, kada reikėtų pasirodyti pas gydytoją pastojus ir kokie yra galimi pavojai nėštumo pradžioje.

Jei nėštumo testas parodė teigiamą rezultatą, rekomenduojama užsiregistruoti pas gydytoją ginekologą, praėjus dviem savaitėms po to, kai nesulaukėte mėnesinių. Tai geriausias laikas įvertinti, ar nėštumas vietoje, ar plaka būsimo kūdikio širdelė, patikslinti nėštumo laiką ir kt. Būna situacijų, kai nėštumas nėra planuojamas ir nėra lauktas. Moteris patiria šoką ir nežino, ką daryti. Gydytojas ginekologas nėra teisėjas ir jis nesiekia pakeisti pacientės sprendimo (kad ir kokį ji priimtų), tačiau jo tikslas - išsiaiškinti, ar moteris apsisprendusi tam žingsniui, kad ateityje netektų gailėtis.

Nėščiosios Požiūris į Besikeičiantį Kūną

Manau, viskas prasideda nuo to, koks moters santykis jos šeimoje ir artimiausioje aplinkoje. Problemų dėl besikeičiančio kūno dažniausiai turi nebrandžios moterys, t.y. tos, kurios nėra pasiruošusios motinystei, kurios išgyvena dėl kiekvieno priaugto kilogramo, dėl besikeičiančių kūno proporcijų net ima paslapčia laikytis dietų. Tai yra pačios moters savivertės problema, jai kažko trūksta, galbūt nepatyrė šilumos ir meilės savo šeimoje. Dėl to ją ir kamuoja nerimo epizodai, netenkina vaizdas veidrodyje, nes galbūt šalia jos esantis žmogus neskiria pakankamai dėmesio, neištransliuoja aiškiai, jog ji yra pati gražiausia.

Mitai apie Nėštumą

Įvairių mitų, besilaukiant kūdikio, visada buvo ir bus. Jie turbūt perduodami iš kartos į kartą. Tačiau kiekviena moteris nusprendžia - tikėti jais ar ne. Kitas mitas, kurį taip pat dažnai girdžiu nėščiąsias sakant: jei megsiu nėštumo metu, virkštelė gali apsivyti aplink kūdikio kaklą. Dar yra sakoma, jog nėštumo metu moteris negali kilnoti rankų. Tame gali būti šiek tiek tiesos, jei nėščiosios kasdienis darbas susijęs su nuolatiniu rankų pakėlimu (pvz. gal jai reikia prekes sandėliuoti ir dėlioti į lentynas ir pan.) - tai gali turėti šiek tiek įtakos pilvo raumenų įsitempimui ir gimdos susitraukimams. Ir dar netikėkite mitais apie nėščiosios pilvuko dydį bei formą - tai tikrai niekaip nesusiję su vaikelio lytimi. Tai susiję su moters fiziologija.

Krizinis Nėštumas ir Pagalba

Naujos gyvybės pradžia, laukimo laikotarpis ir vaiko auginimas dažnai piešiami rožinėmis spalvomis, stengiamasi nutylėti kylančius sunkumus, išmėginimus, problemas. Visuomenėje priimta dalytis tik gražiomis istorijomis. Visgi tikrame gyvenime būna labai įvairiai. Priimti laukiančius pokyčius iš tiesų gali būti iššūkis, tačiau su tinkama pagalba tuos sunkumus galima įveikti.

Kas yra Krizinis Nėštumas?

Krizinis nėštumas apibūdinamas kaip nėštumas, kurio moteris neplanavo, nenorėjo ir kuris jai sukelia asmeninę ar santykių krizę. Planuotas nėštumas taip pat gali tapti kriziniu, jeigu besilaukiančios poros santykius ištinka krizė, paaiškėja būsimo vaikelio raidos trūkumai, įvyksta priešlaikinis gimdymas ar persileidimas, vaikelis miršta netrukus po gimimo. Krizė gali kilti dėl įvairių kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl finansinių sunkumų: moteris arba jos partneris neturi tuo metu darbo ir išsigąsta, ar sugebės išlaikyti gimusį vaikelį. Būna, kad moteris lieka vieniša, nes partneris, sužinojęs apie nėštumą, ją palieka arba gąsdina, kad paliks, jei ji nenutrauks nėštumo.

Krizinio Nėštumo Centro Teikiama Pagalba

Krizinio nėštumo centras yra nevyriausybinė, 2014 m. kelių moterų įkurta organizacija. Centro specialistų tikslas - padėti moterims, poroms neskubant priimti gerai apgalvotą, informuotą sprendimą. Centras teikia visapusę pagalbą krizinio nėštumo atveju: nemokamas kompleksines socialines, psichologines, ginekologines, teisines, genetines konsultacijas, individualią ir grupinę terapiją moterims, šeimoms. Užsiėmimai vyksta gyvai ar nuotoliniu būdu (telefonu ar internetu). Krizinio nėštumo centre nuolatos vedamos tarpusavio paramos grupės: vienos - nėščiosioms, kitos - moterims, patyrusioms persileidimą ar netekusioms kūdikio. Planuojama vesti grupes moterims, išgyvenančioms pogimdyminę depresiją. Šeimoms, kurioms reikalinga materialinė pagalba, suruošiame naujagimio kraitelį su visais būtinais rūbais, daiktais pirmiems trims mėnesiams, pridedame higienos priemonių kūdikiui ir pagimdžiusiai mamai. Prireikus dovanojame lovelę, vežimėlį. Kompleksinę pagalbą moteriai ar šeimai teikiame ne tik iki gimdymo, bet ir iki kol vaikui sukanka 2 metai. Specialistai konsultuoja įvairiuose Lietuvos miestuose. Esant galimybei randame pagalbą kuo arčiau gyvenamosios vietos, kitais atvejais siūlome nuotolinę pagalbą. Į Krizinio nėštumo centrą dažniausiai kreipiasi moterys, bet paskutiniais metais yra padaugėję ir vyrų kreipimųsi.

Krizinio nėštumo statistika (2020 m.):

Aplinkinių Įtaka ir Pagalba

Aplinkiniams svarbiausia yra nevertinant ir neteisiant dėmesingai išklausyti pasakojimą apie tai, kas nutiko. Leisti moteriai ar porai išgyventi tuo metu kylančius jausmus, padėti žmonėms jaustis saugiau, suvokti, kad jie - ne vieni, kad yra, kas juos išklauso ir supranta. Galimybė išsipasakoti, kai tavęs niekas nesmerkia ir nenurodinėja, kaip elgtis, suteikia palengvėjimo ir saugumo. Taip pat svarbu paskatinti kreiptis pagalbos. Aplinkinių įtaka nėščios, pagimdžiusios moters ar praradusios vaikelį mamos savijautai yra esminė. Svarbiausias vaidmuo, esant neplanuotam nėštumui, žinoma, tenka vaiko tėvui - jeigu santykiai geri, pora myli ir gerbia vienas kitą, jie gali kartu įveikti didžiausius sunkumus. Kartais susiduriame su labai jaunomis merginomis, nepilnametėmis, kurios dar nėra pasiruošusios motinystei, bet jeigu šalia yra mama, tėtis, vyresnė sesuo, kurie pasako „mes kartu pajėgsime, mes priimame naują gyvybę“, viskas susiklosto ir ta jaunutė mama su pagalba auga ir bręsta kartu su savo vaikeliu.

Krizinėje situacijoje dažniausiai jaučiamės nesaugūs, jaučiame didelį nerimą, esame sutrikę. Mums gali padėti kiti žmonės ir geri tarpusavio ryšiai. Kai užsidarome savyje, atsiribojame, viską išgyvename kur kas sunkiau, galime patirti vienišumo jausmą. Kalbėjimas gali padėti rasti problemų sprendimo būdus.

Nėštumo Nutraukimo Pasekmės

Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai. Kartais galima išgirsti, jog po aborto vienos jų patiria palengvėjimą, dėl išspręstos nenorimos situacijos, tačiau dažnai palengvėjimas gali būti pirminė, paviršutiniška reakcija. Vėliau, praėjus trumpesniam ar ilgesniam laikui, moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų, susijusių su patirtu nėštumo nutraukimu. Psichologiniu požiūriu abortas yra netektis. Vienos moterys šią netektį išgyvena lengviau, kitos sunkiau. Visgi šios netekties išgyvenimas kartais komplikuojasi. Ši netektis gali būti ilgai jaučiama ir palikti pasekmių ne tik emociniame moters pasaulyje, bet ir sujaukti kitas gyvenimo sritis, pavyzdžiui, sukelti sunkumų santykiuose su vyru ar draugu, komplikuoti tolesnius lytinius santykius, sukelti potraukį priklausomybėms.

Dažnai sulaukusios pagalbos ir palaikymo moterys nusprendžia gimdyti ir, kiek rodo mūsų patirtis, nesigaili šio sprendimo. Ne visada žinome kaip buvo apsispręsta, nes pagalba anoniminė. Priimame moteris su visais jų pasirinkimais. Prireikus, pagalba teikiama ir nutraukus nėštumą.

Mitai apie Krizinį Nėštumą

Yra keletas su kriziniu nėštumu susijusių mitų, kuriuos norėtųsi išsklaidyti. Manoma, kad su neplanuotu nėštumu susiduria tik išskirtinai jaunos arba socialinę atskirtį patiriančios moterys, kurios stokoja reikalingos informacijos, būtinų paslaugų ar patirties. Per 7 Centro gyvavimo metus galime teigti, kad krizinis nėštumas gali „ištikti“ bet kurią reprodukcinio amžiaus moterį, o sprendimą dėl nėštumo nutraukimo dažniau lemia ne moters amžius ar ekonominė situacija, bet santykis su svarbiausiu šiuo atveju žmogumi - vaiko tėvu.

tags: #nestumo #metu #truksta #vyro #pagalbos

• Receptai keksiukams vaikams
• nuo „Love Stories in Rock“ iki scenos energijos
• Lietuvos ikimokyklinio ugdymo sistema ir vaikų pasiekimai
• Sužinokite apie krūtinės skausmo priežastis
• Kada sunerimti dėl pilvo skausmo nėštumo metu?