Pirmoji pagalba kūdikiui ar vaikui nusidilginus: kaip elgtis ir ko vengti

Apsipylus karšta kava, verdančiu vandeniu ar aliejumi ilgiems apmąstymams laiko nėra - veikti reikia tuojau pat, mat kitaip gali nukentėti dar didesni odos plotai. Ypač žaibiškai reaguoti derėtų, jei tokią traumą patyrė vaikas ar kūdikis, mat netinkamai suteikta pirmoji pagalba jam gali virsti randais visam gyvenimui. Odos nudegimai - bene dažniausiai pasitaikanti vaikų iki 3 metų trauma.

Maži vaikai - itin smalsūs, judrūs, linkę imti viską, kas yra ant stalo, kitų paviršių. Tačiau tokio amžiaus vaikai dar negali numatyti savo pasaulio tyrinėjimo pasekmių. Nudeginimai neretai tampa kasdieninės veiklos buityje patirtais nelaimingais nutikimais. Vaiko trauma nusideginus - stresinis įvykis, todėl natūralu, jog šalia jo esantys suaugusieji tokiomis aplinkybėmis gali nežinoti arba pamiršti, kaip teisingai suteikti pirmąją pagalbą. Visgi, kai kuriuos dalykus būtina prisiminti, nes nudegimo gydymo sėkmė priklauso nuo laiku ir tinkamai suteiktos pirmosios pagalbos.

Svarbiausia - nedelsiant atvėsinti pažeistą vietą

„Apsideginus dar kurį laiką oda išlieka karšta, tad ir toliau yra pažeidžiami jos audiniai“, - tikina Všį Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Terminių traumų skyriaus vedėjas Vytautas Vaitkus. Todėl, anot gydytojo Valerijaus Morozovo, pirmasis žingsnis patyrus nudeginimą - šaldyti pažeistą vietą. Pažeistos vietos atvėsinimas padės ne tik sumažinti skausmą, bet ir sustabdyti gilesnį karščio plitimą, tokiu būdu apsaugant odą ir audinius nuo didesnio pažeidimo.

Kaip teisingai vėsinti nudegusią vietą?

• „Jei įmanoma, apsideginę skaudamą odos vietą kiškite po tekančia šalto vandens srove ir palaikykite maždaug 20-30 minučių“, - pataria specialistas. Tai efektyviausias būdas, kuris ne tik palengvins juntamą skausmą, bet ir gali kiek sumažinti nudegimo lygį.
• Tekančiu vėsiu (ne šaltesniu nei 8°C) vandeniu rekomenduojama vėsinti 20 minučių. Kūdikiui vėsinti reikėtų trumpiau - 5-10 minučių.
• Nudegusios vietos šaldomos 8-23 laipsnių temperatūros vandeniu tol, kol nebeskauda. Vanduo turi būti švarus.
• Vandenį galima pilti ant nudegusios vietos arba įmerkti ją, galima dėti šalto vandens kompresus.
• Jei vaikas apsiplikė didelį odos plotą (pavyzdžiui, krūtinę), geriausia nudegimą vėsinti po dušu.
• Jei žaizdos po vandeniu pakišti negalite, užsidėkite šaltu vandeniu sudrėkintą skarelę ir kiek palaikykite, ją vis iš naujo sušlapindami - tai taip pat palengvins juntamą skausmą.

Ką daryti, jei nudegama per drabužius?

Ypatingai atkreipti dėmesį gydytojas skatina odą apsiplikius karštu skysčiu ar aliejumi per drabužius - jų tuojau pat nuplėšti jokiu būdu negalima, nes taip kartu su jais galite nuplėšti ir viršutinį odos sluoksnį. „Tokiu atveju derėtų iš karto lipti į vonią, apiplikytas vietas pakišti po šalto vandens srove ir tik tada itin atsargiai pabandyti nuimti medžiagą nuo odos ir važiuoti į ligoninę“, - sako V. Vaitkus. Gydytojas V. Morozovas priduria: „Jei nusiplikoma per drabužius, kurie yra prigludę, patariama pradžioje vėsinti - tiesiog pilti vandenį ant drabužių, o tada nusirenginėti, nes taip mažesnė galimybė pažeisti odą nusiimant drabužius“. Jei vaikas buvo su drabužėliais, juos reikia nurengti palaipsniui, kartu vėsinant sužalotą vietą.

Kitos pirmosios pagalbos priemonės

• Atvėsinus pažeistą plotą reikia apdengti su steriliu tvarsčiu. Galima ant nudegusios vietos uždėti sterilų (švarų) tvarstį, suvilgytą šaltu vandeniu (šaltas kompresas). Uždenkite nudegimo vietą švariais tvarsčiais arba audiniu.
• Galima duoti nuskausminamųjų (ibuprofeno 10 mg/kg ir/arba paracetamolio 15-20 mg/kg). Patartina sugirdyti nuskausminamųjų vaistų ir kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą.
• Nudegus daugiau kaip 15 proc. kūno, kompreso dėti negalima, o nudegus kūdikiui, šaldyti reikia ne ilgiau kaip 5 minutes.
• Tvarstant nereikia naudoti antiseptinių tirpalų.

Nudegimų laipsniai ir jų atpažinimas

Pagal europietišką sistemą, nudegimo lygiai skirstomi į tris kategorijas: pirmojo laipsnio nudegimus, antrojo laipsnio nudegimus (dar išskiriami į A ir B) bei trečiojo laipsnio nudegimus. Juos atpažinti padeda ant odos susidariusios nudegimo žaizdos:

„Pirmojo laipsnio ir antrojo A laipsnio nudegimus galima išsigydyti ir savarankiškai, žinoma, tik tuo atveju, jei pažeistas nedidelis odos plotas. O patyrus antrojo B ir trečiojo laipsnio nudegimus būtina kreiptis į gydytojus“, - tikina Vytautas Vaitkus. Jei atsiradusios pūslės ant žaizdos pačios savaime suplyšta, jau galima įtarti, kad vis dėl to tai gali būti ir gilesnio lygio nudegimas.

Kada kreiptis į gydytojus?

„Dėl to siūloma stiprių nudegimų namuose nesigydyti, verčiau jau uždėti ant žaizdos švarų tvarstį ir iš karto kreiptis į specialistus“, - tikina Vytautas Vaitkus. Gydytojas V. Morozovas priminė, kad namuose savarankiškai galima gydyti tik nedidelius (I-II laipsnio), kurie apima iki 1 proc. kūno paviršiaus ir nesukelia didelio skausmo. 1 proc. kūno plotas yra maždaug delno dydžio plotas.

Visais atvejais vaikui nusideginus būtina kreiptis į gydytoją ir jokiu būdu nepradėti gydytis patiems, nes, netinkamai gydant, žaizda gali pagilėti, o kartu pailgės jos gijimo laikas ir padidės tikimybė, kad susidarys randas. Pasak medikės Erikos Žėkaitės-Vaišnienės, net jei nudegimas nedidelis, o jums neramu - verta pasirodyti gydytojui, nes tai skubi pagalba. Štai kada būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą:

• Jei nudegimo plotas apima daugiau kaip 1 proc. kūno odos. „Kitaip tariant, jei žaizda yra didesnė nei jūsų paties delnas, tuomet jau reikia nedelsiant kreiptis į gydytojus, nes gali prasidėti odos infekcijos, kraujo užkrėtimai, gali pakilti temperatūra, o to patys jau tikrai nesukontroliuosite“, - perspėja specialistas.
• Jei apsidegino ar karštais skysčiais nusiplikė vaikas ar, juo labiau, kūdikis.
• Jei atsirado pūslių, oda patinusi, pradėjo balti.
• Jei vaikas nudegė veidą, plaukuotąją galvos dalį, kaklą, lytinius organus, pėdas ar plaštakas, odą sąnarių srityje.
• Jei skausmo nepavyksta numalšinti paracetamoliu ir ibuprofenu.
• Jei vaikas nudegė elektra ar chemikalais.
• Jei nudegimas nedidelis, bet gilus ir vaikas neskiepytas nuo stabligės.
• Jeigu pastebite, kad žaizda yra nešvari, jei pradedama karščiuoti arba aplink pažeistą odą didėja paraudimas, pastebimas patinimas.

Tinkamiausias priemones nudegusiai odai (purškalus, kremus, tirpalus, putas ir kt.) ir gydymo metodiką parinks gydytojas.

Ypatinga nudegimų rizika vaikams

Skubėti ir nedelsiant kreiptis į gydytojus V. Vaitkus rekomenduoja ir tuomet, jei apsidegino ar karštais skysčiais nusiplikė vaikas ar, juo labiau, kūdikis - vaikų oda yra daug jautresnė, tad netinkamai suteikus pirmąją pagalbą, jiems randai ant odos gali susidaryti visam gyvenimui. „Nudegimas mažiesiems - ypač pavojinga trauma, - sako Santaros klinikų Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Ingrida Sapagovaitė. - Nusideginti jie gali ir 50-60 laipsnių temperatūros skysčiu, nes vaiko oda penkis kartus plonesnė ir jautresnė nei suaugusiojo”.

Vaikai dėl savo judrumo nusidegina dažniau, o dėl jų plonos odos nudegimai būna gilesni. Nusideginus vaikui, reikia ypatingai susirūpinti, nes atrodytų nedidelis nudegimas gali virsti rimta problema. Nudegimai pavojingi dar ir tuo, kad jie sukelia organizmo dehidrataciją. Vaikų odos plotas palyginti su suaugusiaisiais daug mažesnis, todėl per pažeistus odos plotus vaikas netenka daug daugiau vandens.

Gydytojas V. Morozovas taip pat atkreipė dėmesį, kad nudegimus patyrus vaikams reikia nepamiršti, kad jų oda yra plonesnė ir jautresnė. Todėl tokio paties sužalojimo pasekmės vaikui gali būti stipresnės. „Taip pat jų kūno masės ir ploto santykis toks, kad greičiau atsiranda sisteminis pažeidimas, karščiavimas, šaltkrėtis, šokas. Vaikai mažiau pakantūs skausmui, jie greičiau netenka skysčių per plačius nudegimus, komplikacijos, tokios kaip randai augančiam vaikui gali būti grėsmingesnes“.

Klaidų, kurių būtina vengti

„Dar iki šiol yra likę itin daug prietarų dėl to, ką daryti apsiplikius karštu skysčiu ar aliejumi. Žmonės žaizdą sugalvoja apsiberti druska, pasitepti įvairiausiais aliejais, kiaušiniais... Derėtų nepamiršti, kad nudegimai yra gan specifinė trauma, tai ne kojos lūžis, kuomet susilaužai, ir viskas, trauma daugiau nevyksta. Apsideginus dar kurį laiką oda išlieka karšta, tad ir toliau yra pažeidžiami jos audiniai. Ir visi tie naudojami aliejai, kiaušiniai ar druska gali dar labiau iššutinti ir taip jau pažeistą vietą - tuomet ir nudegimai gali tapti dar gilesni“, - tikina Vytautas Vaitkus. Gydytoja E. Žėkaitė-Vaišnienė paaiškina, ko nedaryti vaikui nusideginus:

• Netepti odos kremais, sviestu/aliejumi ar kitais riebalais. Taip neleidžiate odai vėsti, pažeidžiami gilesni jos sluoksniai. Susidarius riebalų plėvelei, karštis skverbsis gilyn į audinius, o ne į išorę, dar labiau juos pažeisdamas.
• Nepurkškite ant odos dezinfektanto - skaudės, netikslinga.
• Nekarpykite ir neplėšykite pūslių iki gydytojo apžiūros. Jei pūslės yra nepažeistos, po jomis yra sterilus skystis, kuris apsaugo ir skatina odos augimą. Tik visos pūslės nuplėšti jokiu būdu negalima, mat šis jos apvalkalas veikia tarsi biologinis tvarstis - jis ir apsaugo žaizdą, ir kiek apmažina juntamą skausmą.
• Nenaudoti liaudyje populiarių priemonių: šlapimas, druska, soda, kiaušiniai, grietinė ir panašiai. „Tos priemonės ne tik nepadeda, bet gali būti ir žalingos - šlapimas nėra toks šaltas kaip vanduo iš čiaupo, ir, vargu, ar galima užtikrinti jo srovę 15-30 minučių nudegimo vietos vėsinimui. Tuo metu druska ir soda prisideda prie pažeidimo, kaip cheminės medžiagos, labai sudirgina odą ir sustiprina skausmą“, - argumentavo V. Morozovas.
• Per ilgas ir per stiprus šaldymas. „Tada galimi antriniai pažeidimai šalčiu, nes oda ir po ja esantys audiniai jau pažeisti karščio. Šaldyti reikėtu šaltu vandeniu 15-30 minučių, ledukais 3-5 minutes“, - dar kartą pakartojo V. Morozovas.
• Vengti tiesioginių saulės spindulių. Randus dar labiau padidinti gali ir tiesioginiai saulės spinduliai, todėl patyrus odos nudegimus bent iki tol, kol randas nebus iki galo susidaręs (priklausomai nuo pažeisto odos ploto, tai trunka 3-9 mėnesius), jokiu būdu negalima degintis ar leisti, šią vietą pasiekti tiesioginiams saulės spinduliams.
• Nepatartina ir ilgai delsti. „Kai kurie žmonės vengia kreiptis ir mano, kad nudegimus susitvarkys patys. Iš pradžių gali pasirodyti, kad iš tiesų ir susitvarko, tačiau po to ateina su dar didesnėmis odos ar netgi sveikatos problemomis“.

Cheminiai nudegimai

Odos nudeginimus gali sukelti ne tik karštis, bet ir cheminės medžiagos, tokios kaip šarmai ar rūgštys. „Nusideginimas šarmais ar rūgštimis skiriasi nuo terminio tuo, kad cheminės medžiagos tarsi išlydo ląsteles, gali skverbtis giliau ir nudegimai būna sudėtingesni“, - aiškino V. Morozovas.

Pirmoji pagalba cheminio nudegimo atveju

Patyrus nudegimą cheminėmis medžiagomis pirmoji pagalba tokia pati, kaip ir patyrus terminį nudegimą: plauti pažeistą vietą tekančiu vandeniu. „Tik skirtingai nuo terminio nudegimo mums nereikia labai šaldyti vietos, ir reikia kuo geriau išplauti žaizdas, tad plovimo laikas nėra ribojamas. Kuo daugiau vandens papuls ant pažeisto ploto, tuo labiau praskiesime dirginančią medžiagą ir sumažinsime jos poveikį“, - patarė V. Morozovas. Esant cheminiam nudegimui, pažeista vieta 15-30 minučių plaunama tekančiu vandeniu, o kietos dalys švelniai nuimamos medžiagos skiaute.

V. Morozovas taip pat priminė apie klaidą, kurią neretai daro gyventojai nusideginę cheminėmis medžiagomis: „Dažna klaida, ypač populiarėjanti dėl kinematografų, labai mėgstančių tokius mitus, kad rūgšties poveikį reikia neutralizuoti su šarmu ir atvirkščiai. Pildami sodą ant rūgšties pažeistos odos, ar actą ant nusideginimo šarmu vietoje jūs tik dar labiau pažeisite odą ir gausite dvigubą nudegimą. Nereikia naudoti nieko, apart švaraus tekančio vandens“.

Nudegimų prevencija vaikų aplinkoje

Vaikui augant saugumo klausimas tampa vis labiau aktualesnis, kadangi vaikas tampa judrus, nori pats pažinti jį supančią aplinką, viską liesdamas. Tėvų užduotis - nustatyti supančio pasaulio tyrinėjimo ribas bei sukurti kuo saugesnę tyrinėjimo teritoriją, kad buitinių sužalojimų atvejų sumažėtų iki minimumo. Medikai atkreipia tėvų dėmesį, kad dažniausiai nudegimus mažyliai patiria virtuvėje ar svetainėje. „Svarbiausia žinoti, ką daryti nudegus, nes čia dar daug klaidų būna. Ir nepamirškite, kad vaikai apsipliko ne tik kava, arbata, sriuba, vandeniu iš čiaupo, bet taip pat prisiliečia prie kepsninių, orkaičių arba net įkaitusios palangės“, - priminė gydytoja Erika Žėkaitė-Vaišnienė. Štai keletas patarimų:

• Maistą virkite ant toliau nuo krašto esančių kaitintuvų, indų rankenas nusukite į šoną.
• Ką tik užplikytus gėrimus (kavą, arbatą ir kt.) reikėtų padėti atokiau, kad mažas vaikas negalėtų jų pasiekti.
• Indų su karštais skysčiais negalima palikti atžaloms pasiekiamose vietose.
• Prieš duodant maistą kūdikiams ar vaikams patikrinti, ar jis ne per karštas.
• Atsargumo niekada nebūna per daug. „Net jeigu atrodo, kad vaikas nepasiekia, niekada neima, nesidomi arba yra pakankamai didelis ir savarankiškas. Visgi nudegimai nutinka ir ne taip jau retai“.

tags: #pagalba #kudikiui #nusidilginus

• Vaikų grožio paslaptys
• Svetainės duomenų politika Dainavos poliklinikoje
• Kaip prisidėti prie pagalbos Klaipėdos kūdikių namams
• kaip išrinkti geriausią elektromobilį vaikui
• Vaikų Raidos Klinikos Paslaugos