Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Vaisiui vystantis mamos gimdoje, pasikeičia daugelio vidaus organų padėtis, todėl reikia laiko, kad jie grįžtų į prieš nėštumą buvusį darbo režimą. Akušeriai-ginekologai pogimdyviniu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai).
Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites. Per jį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kuriems kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką. Gimdymas - natūralus fiziologinis procesas, kaip ir gamtos numatytas organizmo atsikūrimo mechanizmas po jo. Kas gi vyksta moters organizme po gimdymo ir į ką turėtų atkreipti dėmesį jaunos mamos?

Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Lochijos - tai išskyros, kurias sudaro kraujas, gleivės ir audinių likučiai, pasišalinančios iš gimdos po gimdymo.
Lochijų spalva ir kiekis laikui bėgant keičiasi, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą. Pirmosiomis dienomis gali iškristi didesni ar mažesni krešuliai, taip pašalinami ir audinių likučiai.
| Laikotarpis | Spalva | Kiekis | Sudėtis / Pastabos |
|---|---|---|---|
| Pirmosios dienos (iki 3-4 d.) | Ryškiai raudona, šviežio kraujo atspalvio, gali būti ir rusva | Gausios (gausesnės nei įprastos mėnesinės), gali būti didesnių ar mažesnių krešulių | Lochia rubra (kraujas, gleivės, audinių likučiai) |
| Apie 3-4 dienas | Pašviesėja, tampa ruda arba rožinė | Kiekis palaipsniui mažėja, 2-3 d. po gimdymo kiekis būna analogiškas kaip ir per gausias mėnesines | Lochia serosa |
| Apie 10-ą dieną (nuo 3-4 sav.) | Balta/baltai gelsva, beveik balta | Kiekis ženkliai sumažėja, pakanka įprastai naudojamų paketų | Lochia alba (įsimaišę leukocitai, sumažėjęs skysčio kiekis) |
| Iki 4-6 savaičių | Rausva/gelsva arba visai nebėra | Gali būti dar kelias savaites, bet iki šeštosios savaitės išskyrų nebelieka | Pirmasis ženklas, kad gimda tinkamai išsivalė - skaidrios išskyros |
Išskyrų dar gali būti kelias savaites. Pirmasis ženklas, kad gimda tinkamai išsivalė - skaidrios išskyros, t. y. Gimdos involiucija.
Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas. Todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus.

Pirmomis dienomis po gimdymo turėtumėte naudoti specialius daug išskyrų sugeriančius higieninius paketus arba kelnaites. Higienos priemones reikėtų keisti ne rečiau nei kas 2-3 val., nes lochijos - palanki terpė daugintis mikrobams, galintiems sukelti uždegimą.
Apsiplauti reikėtų tik išoriškai, nenaudojant kempinės, intymiosios higienos prausiklių, nes galite išbalansuoti makšties mikroflorą. Atminkite, jog šiuo laikotarpiu griežtai draudžiama naudoti tamponus. Tamponų negalima naudoti dėl to, kad liko atvira gimdos vieta, iš kurios pasišalino placenta.
Užgimus placentai, gimda iškart pradeda trauktis. Akušerė-ginekologė dr. Diana Bužinskienė teigia: „Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti - jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi. Tai susiję su tuo, kad, kūdikiui žindant mamos krūtį, jos organizme išsiskiria hormonas oksitocinas, turintis gimdą sutraukiantį poveikį“.
Iš karto po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų. Pirmą parą po gimdymo, gimdos dugnas yra keliais pirštais žemiau bambos. Sekančią parą gimdos dugnas pakyla iki bambos. Gimdos dugnas leidžiasi maždaug po 1 cm. per dieną. Maždaug 10 - 14 parą po gimdymo, gimda nusileidžia į mažąjį dubenį ir virš sąvaržos nebečiuopiama.
Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėtai. Pagimdžius gimdos kaklelio išorinė anga yra plačiai prasivėrusi, po 12 val. ji yra prasivėrusi 4-6 cm, po trijų parų - 2 cm. Į gimdos kaklelį, praėjus kelioms dienoms po gimdymo, telpa du pirštai. Šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo. Netgi praėjus šiam laikui, gimdos kaklelis neatgauna prieš gimdymą buvusios formos, išskyrus tų moterų, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis. Nors gimdos kaklelis po gimdymo lieka kiek pakitusios (cilindro) formos, tai niekaip neįtakoja moters sveikatos.
Makšties epitelio viršutinis sluoksnis nuolat atsinaujina - senos ląstelės pasišalina ir jas keičia naujos. Šis apsivalymo procesas leidžia atlikti apsauginę funkciją. Visiems makšties epitelyje vykstantiems procesams didelės įtakos turi hormonas estrogenas. Būtent nuo šio hormono priklauso makšties gleivinės būklė.
Pagrindinė makšties sausumo po gimdymo priežastis - hormoniniai pokyčiai. Pagimdžius, iš karto labai sumažėja estrogeno. Estrogenų sumažėjimas po gimdymo - natūralus reiškinys, kuriam įtakos turi dar ir žindymas bei pieno gamyba. Esant hormoniniams sutrikimams, kai sumažėja estrogeno kiekis, mažiau gaminasi ir makšties sekreto.
Be organizmo pokyčių, susijusių su nėštumu bei gimdymu, makštis gali išsausėti ir dėl kitų priežasčių. Nėštumas ir gimdymas išsekina imuninę sistemą, todėl po gimdymo organizmas tampa jautresnis ir greičiau atsiranda alerginės reakcijos. Viena jų - alergija prezervatyvams. Ši alergija po gimdymo dažna, nes tuo metu makštis būna itin jautri. Kita priežastis - trumpa lytinio akto preliudija, ypač, kai moteris dar nesusijaudinusi. Jeigu partneris pernelyg skuba, makštis nespėja sudrėkti.
Nors ir makšties sausumas po gimdymo nėra liga, gydytojai pataria imtis priemonių, ir ne tik todėl, kad nukenčia lytinis gyvenimas. Dėl šio nemalonaus požymio susidaro palankios sąlygos mikrobams ir grybeliams daugintis. Taip yra todėl, kad išsausėjus makščiai sutrinka jos gleivinės mikroflora, t. y. sumažėja gerųjų bakterijų, kurios yra apsauginis barjeras nuo infekcijų. Be to, sausoje makštyje greitai atsiranda įtrūkimų bei žaizdelių, kurios dar labiau sustiprina deginimą, perštėjimą ir kitus nemalonumus. Todėl prie nemalonių pojūčių gali prisijungti ligos, pavyzdžiui, bakterinė vaginozė, makšties uždegimas.
Pirmiausia reikia išsiaiškinti visas makšties sausumo priežastis. Kartais užtenka pakeisti intymios higienos priemones, atsisakyti sintetinių apatinių, atsikratyti stresų. O tuo metu, kai makštis išsausėjusi, ją būtina drėkinti. Pasirinkus tinkamas drėkinamąsias priemones galima išvengti nemalonių pojūčių, kurias lemia ypatingas periodas po gimdymo.
Makšties gleivinei sudrėkinti, natūraliai mikroflorai bei normaliam rūgštingumui atkurti į pagalbą galima pasitelkti specialias žvakutes, pavyzdžiui, ovules su hialurono rūgštimi. Hialurono rūgštis - natūrali organizmo medžiaga, esanti daugelyje audinių ir turinti savybę prijungti vandenį. Todėl ji svarbi drėgmei ir elastingumui palaikyti. Jeigu makšties sausumas užsitęsia, derėtų kreiptis į gydytoją.
Makšties išskyros yra natūrali moters reprodukcinės sveikatos dalis, atliekanti svarbų vaidmenį palaikant makšties švarą ir apsaugant nuo infekcijų. Tačiau nenormalios makšties išskyros gali būti infekcijos ar kitų sveikatos sutrikimų požymis.
Gimdos uždegimas arba gimdos gleivinės uždegimas, kitaip dar žinomas endometritas, yra būdingas po nėštumo, kuomet gimdoje besikaupiančios kraujingos išskyros po gimdymo gali tapti puikia terpe kauptis bakterijoms ir sukelti uždegimą. Endometritas yra dažniausia pogimdyminio karščiavimo priežastis. Jį sukelia iš makšties, gimdos kaklelio, tarpvietės, žarnyno į gimdos gleivinę patekusi normali, santykinai patogenine tapusi mikroflora. Pogimdyminis endometritas - tai komplikacija, kuri atsiranda apie 1-3 % normalių gimdymų ir apie 5 % cezario pjūvio operacijų.
Ligos priežastis gali sukelti B grupės Streptokokai, Enterokokai, E.Coli, Klebsiela pneumonia, Clostridium trachomatis, Proteus, Bacteroides species. Rizikos faktoriai yra cezario pjūvio operacija, užsitęsęs gimdymas, bevandenis laikotarpis, vaisiaus būklės stebėsena ir daugkartiniai tyrimai pro makštį, bloga mityba, placentos šalinimas ranka po gimdymo, cukrinis diabetas, antibiotikų vartojimas.
Gimdos uždegimas ir pirmieji jo simptomai paprastai pastebimi 5 - 12 parą po gimdymo. Gimdos uždegimas po gimdymo pasireiškia šiais simptomais:
Minėti simptomai atsiranda 10 dienų bėgyje, dažniausiai antrą parą po gimdymo. Ligos diagnostikai vertinama bendra būklė (temperatūra, širdies susitraukimų dažnis, kraujo spaudimas), krūtinės skausmingumas, paraudimas, spenelių būklė, operacinės žaizdos apžiūra, tarpvietės, gimdos dugno aukštis, skausmingumas čiaupiant, mažojo dubens organų būklė. Atliekami bendras kraujo tyrimas, eritrocitų nusėdimo greitis, C reaktyvinio baltymo kiekis, bendras šlapimo tyrimas, šlapimo pasėlis, patologinių išskyrų pasėlis, ultragarsinis tyrimas.
Negydant gimdos uždegimo, gali kilti įvairių komplikacijų. Tačiau laiku kreipiantis pas prižiūrintį akušerį ginekologą būklę galima greitai sustabdyti. Tai nėra pavojinga liga, kuri yra gydoma antibiotikais. Jei gydymas ambulatorinis, pacientės yra išleidžiamos namo su skirtais medikamentais ir nustatoma data, kuomet reikės vėl pasirodyti pas šeimos gydytoją ar akušerį-ginekologą. Jeigu būklė yra sunkesnė, moteris yra guldoma į ligoninę. Dažniausiai mamos yra guldomos kartu su naujagimiais.
Naujagimiui gimus po cezario pjūvio operacijos, tuo pačiu pašalinama ir placenta, kiek įmanoma iš gimdos išvalomas kraujas, susiuvamas pjūvis. Iš karto po gimdymo prasideda gimdos involiucija - gimdos susitraukimas. Vis tik kartais medikai likusio placentos gabalėlio nepastebi. Placentai iki galo nepasišalinus, gimda negali tinkamai gyti ir trauktis, kas gali sukelti uždegimą ir nenormalias išskyras.
Patariama kuo skubiau kreiptis į gydytoją, jei:
Be išskyrų, moters organizmas patiria daug kitų pokyčių atsistatydamas po gimdymo.

Kiaušidžių funkcijos atsistatymas priklauso nuo kūdikio žindymo. Iš karto po gimdymo, jei nežindomas kūdikis, atsinaujina kiaušidžių veikla, pradeda bręsti folikulai. Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai atsiranda 6-8 savaitę po gimdymo. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70 proc. žindyvių mėnesinių nebūna. Žindymo metu trinka tam tikrų hormonų išsiskyrimas: tęsiasi anovuliacija (nevyksta ovuliacija) ir amenorėja (nėra mėnesinių). Mėnesinių atsinaujinimas priklauso nuo žindymo dažnio, pieno kiekio bei primaitinimo. Žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo ir vėliau. Pirmaisiais mėnesinių ciklais ovuliacijos gali nebūti. Didėjant tarpams tarp žindymų, retėjant žindymui ar pradėjus primaitinti, didėja ovuliacijos tikimybė, mėnesinės gali atsirasti ir praėjus keliems mėnesiams po gimdymo. Tačiau tęsiant žindymą mėnesinių gali nebūti ir 18 mėnesių po gimdymo.
Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų. Tarpvietė gimdymo metu yra ištempiama, traumuojama ar įkerpama. Tarpvietės gijimas trunka iki 14 dienų. Normalu jausti skausmą šiuo laikotarpiu, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad kasdien jis turėtų mažėti.
Šios srities pokyčiai, deja, neišvengiami. Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitempusi ar išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščiosios gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms). Pilvo siena būna išsitempusi, pilvo sienos raumenų tonusas silpnas. Guodžia tik tai, kad maždaug po 6 savaičių pilvo siena dažniausiai tampa visiškai normali. Pilvo sienos sugrįžimas į būseną, buvusią iki nėštumo priklauso nuo fizinių pratimų. Be to, šiais laikais padėti atstatyti išsiskyrusius pilvo raumenis gali ir operacijos.
Vidurių užkietėjimas - tai labai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Taip pat padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas. Pasituštinti moteris turėtų per tris paras po gimdymo.
Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite nemalonią „dovanėlę“ - hemorojų. Remiantis moksliniais tyrimais, jei gimdymas vyksta natūraliu būdu, tuomet sergamumas hemorojumi padidėja net 8 kartais. Teigiama, kad hemorojaus pikas yra pirmosios dvi paros po gimdymo. Hemorojus išsivysto todėl, kad plečiantis gimdai bei didėjant vaisiui, spaudžiamos venos. Dėl šios priežasties kraujo apytaka iš išangės į pilvo zoną negali laisvai tekėti, todėl išsivysto kraujagysliniai dariniai. Hemorojus ypač suintensyvėja, jei atsiranda vidurių užkietėjimas. Bet kokiu atveju patartina jo neužleisti. Hemorojui gydyti rekomenduojamas specialus tepalas arba kremas, skirtas tepti išangės sritį, gydomosios vonelės, žvakutės į tiesiąją žarną, mitybos reguliavimas (dieta ir skysčiai). Būklei negerėjant, būtina gydytojo chirurgo - koloproktologo konsultacija.
Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas, perteklinis liekamojo šlapimo susilaikymas, šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas. Tokie nemalonumai dažniausiai nutinka moterims, gimdžiusioms natūraliai. Guodžia tai, kad nemalonūs šlapimo pūslės pokyčiai yra grįžtamieji. Išsiplėtę šlapimtakiai ir inkstų geldelės tampa normalios būsenos praėjus dviem-aštuonioms savaitėms po gimdymo. Rekomenduojama mankšta, ypač Kegelio pratimai, padedantys greičiau sustiprinti dubens dugno raumenis.
Plaukų slinkimas - tai dar vienas išbandymas, skirtas daliai kūdikį pagimdžiusių moterų. Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Guodžia tik tai, kad slinkimas liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo.
Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį. Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos. Praeinančią depresiją sukelia įvairūs jausmai: emocinė krizė po gimdymo sukelto susijaudinimo ir baimės, diskomfortas ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, nuovargis ir miego trūkumas, baimė atrodyti negražiai. Kai kurioms moterims ši būklė trunka kelias dienas, kitos gali kankintis net ir mėnesį. Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausyra: šis staigus pokytis ir sukelia tokius iš šalies lyg ir nepaaiškinamus nuotaikos svyravimus.
Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas. Dauguma moterų po gimdymo netenka maždaug 5,5 kg (3-4 kg sveria kūdikis, nuo 400 g iki beveik kilogramo - placenta, dar apie pusę kilogramo sudaro kraujas ir vaisiaus vandenys). Mažėjant skysčių kiekiui organizme, iki pirmosios savaitės pabaigos moteris turėtų netekti dar 1,5-2 kg svorio.
Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių (tiek, kiek trunka laikotarpis po gimdymo). Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę. Praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, gimda susitraukia (dydis tampa įprastas), užsidaro gimdos kaklelis ir susiformuoja nuo infekcijų gimdą saugantis gleivių kamštis. Po cezario pjūvio operacijos, kaip ir po natūralaus gimdymo, lytinius santykius rekomenduojama atnaujinti ne anksčiau kaip po 8 savaičių. Manoma, kad per tiek laiko gerai sugyja pooperacinis randas ir moteris įgyja pakankamą apsaugą nuo galimos infekcijos.
Neseniai pagimdžiusi moteris nei psichologiškai, nei fiziškai nėra pasirengusi naujam nėštumui, todėl renkasi nuo jo apsaugančias kontracepcijos priemones. Jas turi patarti gydytojas.