Ovuliacinio kraujavimo trukmė: viskas, ką reikia žinoti
Ovuliacinis kraujavimas - tai lengvas kraujavimas iš makšties, kuris pasireiškia ovuliacijos metu. Ovuliacija įvyksta maždaug ciklo viduryje, kai kiaušinėlis išsilaisvina iš kiaušidės. Šis kraujavimas paprastai pastebimas 1 ar 2 dienas. Jis pasireiškia kaip kraujo pėdsakai ant apatinių drabužių ar tualetinio popieriaus. Kai kurios moterys pastebi tik rausvos spalvos išskyras, kuriose kraujas susimaišo su gimdos kaklelio gleivėmis.
Ovuliacinis kraujavimas dažniausiai sutampa su ovuliacija, kuri gali įvykti ciklo viduryje. Tai lemia hormoniniai pokyčiai ir folikulo plyšimas. Kraujo gali pasirodyti ir tuomet, kai apvaisinta kiaušialąstė prisitvirtina prie gimdos sienelės - tai vadinamasis implantacinis kraujavimas.
Kiti ovuliacijos simptomai apima jautrias krūtis, kiaušinio baltymą primenančias gleives, bazinės kūno temperatūros padidėjimą ir kt. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tokius veiksnius kaip hormoninių kontraceptikų vartojimas, kiaušidžių cistos, gimdos fibroma, gimdos polipai ar premenopauzė, kurie gali turėti įtakos ciklo reguliarumui ir kraujavimo pobūdžiui.
Norint tiksliai diagnozuoti ir suprasti mėnesinių ciklo pokyčius, didelę pagalbą gydytojams ginekologams suteikia ciklo fiksavimas kalendoriuose ar specialios programėlėse. Labai patogu naudoti „Tėvų darželio“ Raudonąjį kalendorių.
Implantacinis kraujavimas
Implantacinis kraujavimas - tai labai silpnas kraujavimas, kuris gali pasireikšti tuomet, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdos gleivinėje. Tai vienas iš pirmųjų procesų, vykstančių nėštumo pradžioje, dažniausiai praėjus 10-14 dienų po ovuliacijos. Maždaug 1 iš 4 nėščių moterų patiria implantacinį kraujavimą. Tikslus laikas skiriasi, bet dažniausiai implantacinis kraujavimas pasireiškia maždaug po 10-14 dienų po ovuliacijos.
Kai apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos gleivinės, jis gali pažeisti smulkias kraujagysles. Nors implantacija yra svarbus nėštumo etapas, net ir jai įvykus nėštumas gali nutrūkti. Implantacinis kraujavimas gali būti vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių.
Implantacinis kraujavimas dažniau primena makšties išskyras su kraujo priemaiša, o ne tikrą menstruacinį kraujavimą. Nėra jokio gydymo, kuris sustabdytų ar sumažintų implantacinį kraujavimą, nes jis savaime praeina esant sveikam nėštumui. Daugeliu atvejų pakanka dėvėti higieninius įklotus. Implantacinis kraujavimas nesukelia jokių komplikacijų. Tai normali nėštumo dalis, kuri pasitaiko daugeliui žmonių. Jei kraujavimas yra silpnas, trunka vieną ar dvi dienas ir nesukelia spazmų ar skausmo, paprastai nėštumui komplikacijų nekyla.
Kraujavimas nėštumo metu, ypač pirmąjį trimestrą, pasitaiko gana dažnai. Dėmių atsiradimas netrukus po ovuliacijos gali būti kraujavimo po implantacijos požymis. Implantacijos kraujavimas yra nekenksmingas. Ankstyvas nėštumo tepimas yra normalus reiškinys ir gali būti pirmasis nėštumo požymis. Kai kurios moterys tai klaidingai laiko įprastomis mėnesinėmis, nes jos gali atrodyti panašiai ir atsirasti numatomu įprasto ciklo metu. Tačiau paprastai jis būna lengvesnis nei mėnesinės ir dažnai pasireiškia nuo 7 iki 14 dienų po pastojimo. Dažniausias simptomas, susijęs su kraujavimu iš implantacijos, yra nedidelis kraujavimas arba tepimas, kuris paprastai trunka kelias dienas. Gali atsirasti ir kitų pirmojo nėštumo trimestro požymių.
Lengvas kraujavimas įvairiais nėštumo etapais yra normalus. Įvairūs veiksniai, įskaitant dirginimą dėl įprastinio egzamino, sekso ar makšties infekcijos, taip pat gali sukelti nedidelį kraujavimą. Paprastai tai trunka neilgai. Moterims, kurioms pasireiškia stipresnis kraujavimas, gali prireikti medicininės pagalbos. Esant negimdiniam nėštumui - kiaušinėlis implantuojamas už gimdos. Dažniausiai kraujavimas iš implantacijos nekelia susirūpinimo. Moterims, kurios vis dar abejoja, ar nepatyrė kraujavimo iš implantacijos, ar menstruacijų, gali užtrukti Nėštumo testas nustatyti, ar jos nėščia. Moteriai gali būti sunku atskirti implantaciją nuo kraujavimo įprastomis mėnesinėmis. Tačiau kraujavimas iš implantacijos gali pasirodyti kaip lengvas dėmės arba šviesos srautas, kuriam gali prireikti arba nereikėti įkloto. Spalvų gama priklauso nuo laiko, per kurį kraujas išeina iš kūno. Implantacijos kraujavimas yra tipiškas nėštumo ženklas ir dažniausiai nėra pavojinga. Todėl nereikia gydyti. Implantacijos sukeltas kraujavimas paprastai praeina per kelias dienas. Neįprastai stiprus kraujavimas gali būti menstruacijų ar nėštumo komplikacijų požymis. Implantacijos kraujavimas dažniausiai būna lengvas ir trumpas, trunkantis kelias dienas. Paprastai tai įvyksta praėjus 10-14 dienų po pastojimo arba maždaug tuo metu, kai moters mėnesinės nutrūksta. Implantacijos kraujavimas įvyksta, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi į moters gimdos gleivinę. Tai gali būti supainiota su reguliariomis mėnesinėmis dėl jos sukeliamų simptomų ir laiko, per kurį jos atsiranda.
Implantacinis kraujavimas yra vienas iš nėštumo požymių, kuris būdingas 30% moterų. Šis kraujavimas atsiranda panašiu metu, kuomet turi prasidėti įprastos mėnesinės, tačiau tuo metu embrionas prisitvirtina gimdos gleivinėje. Implantacinio kraujavimo spalva gali būti rausva, ruda arba raudona, o trukmė 1-2 dienos.
Anovuliacinis kraujavimas
Anovuliacinis kraujavimas apibūdinamas kaip netipinis kraujavimas iš gimdos. Teigiama, jog iki visiškos brandos menstruacinis ciklas gali būti anovuliacinis. Tokiu atveju mėnesinės pasižymi gausesniu arba mažesniu kraujavimu, jos gali būti nereguliarios. Verta žinoti, jog per mėnesines pašalinamas ne tik kraujas, bet ir endometriumas, t. y. gimdos gleivinė. Ji palaipsniui atsisluoksniuoja ir išskiriama. Šis procesas gali būti lėtas, tad tepliojimas prieš ar po mėnesinių rudomis kraujingomis išskyromis reiškia, jog ir menstruacijos gali užtrukti ilgiau. Taigi, brendimo laikotarpiu nereikėtų išsigąsti, nes tai kintantis procesas.
Paprastai anovuliacija atsiranda dviejuose kraštutiniuose menstruacinio ciklo etapuose: paauglystėje bei perimenopauzės metu. Paauglystėje vyksta brendimo periodas, kuomet aktyviai gaminasi hormonas estrogenas, o perimenopauzės metu pastebimas estrogeno ir progesterono disbalansas. Nutukimas bei policistinių kiaušidžių sindromas taip pat išskiriami kaip dažna anovuliacinio ciklo priežastis. Tačiau medicinos specialistai fiksuoja, jog fiziniai ir psichologiniai stresoriai yra dažna anovuliacijos priežastis. Jei teko praleisti daugybę bemiegių naktų ruošiantis egzaminui, intensyviai sportuoti, ilgai keliauti ar sirgti, ovuliacija slopinama, nes sutrikdomas hormonų balansas. Paprastai praleidus vieną ar du ciklus kūnas susireguliuoja ir vėl grįžtama į reguliarų ciklą.
Kada kreiptis į medikus?
Vienkartinis mėnesinių ciklo pasikeitimas nereiškia, kad turite didelių sveikatos problemų. Tačiau nenumokite ranka, nes neciklinis kraujavimas gali byloti apie labai rimtas ligas, tokias kaip endometriozė. Tad jei kraujavimas ne mėnesinių metu kartojasi ir jaučiate kitus simptomus, tokius kaip pilvo skausmas, skausmingi lytiniai santykiai, pakitusios išskyros, būtinai apsilankykite pas ginekologą.
Maždaug ciklo viduryje, kai menstruacijos jau pasibaigusios arba dar neprasidėjusios, galima pastebėti kraujingų išskyrų, taip pat galimas ir intensyvesnis kraujavimas. Daugumai moterų tai - priežastis sunerimti, tačiau panikuoti dar ankstoka. Pasak medikų, net ir tikslus kaip laikrodis mėnesinių ciklas bent keletą kartų gyvenime išsiderina ir gali sutrikti. Vidutiniškai mėnesinių ciklas trunka 21-35 dienas, mėnesinių metu moteris kraujuoja nuo kelių dienų iki savaitės. Ciklą reguliuoja du pagrindiniai hormonai - estrogenas ir progesteronas. Jų balansui išsiderinus gali prasidėti tepimas. Hormonų pusiausvyra sutrinka dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, skydliaukės veiklos sutrikimų ar premenopauzės ir menopauzės. Kraujavimą tarp mėnesinių gali sukelti ir endometriozė.
Jei kraujavote ne mėnesinių metu, reikėtų suskubti konsultuotis su gydytoju. Tiesa, kraujuojant tarp ciklų gali pasireikšti ir kitų simptomų, kai taip pat gali prireikti skubiai kreiptis į gydytojus. Kraujavimo priežastys skiriasi, tad šio nemalonaus reiškinio ne visuomet pavyksta išvengti.
Ką dar būtina žinoti?
Mėnesinių metu moters organizme nukrinta estrogeno kiekis. Dėl šios priežasties laktobacilų populiacija makštyje taip pat sumažėja. Tai lemia ir makšties pH pokyčius. Makšties pH siekia 5,5-6, todėl terpė tampa šarmingesnė. Šarminis pH paveikia ir makšties atsparumą blogosioms bakterijoms, todėl atsiranda didesnė tikimybė išplisti uždegimams. Taigi, ginekologai rekomenduoja atkreipti dėmesį, kad pasirinkti paketai būtų pagaminti iš ekologiškos medvilnės, taip pat su anijonine juostele, o jų sudėtyje nebūtų kvapiklių, dažiklių bei tokių kenksmingų medžiagų kaip pesticidai, sunkiaisiais metalai, aromatiniai amimai (pvz. Lady ANION). Atminkite, kuo daugiau nenatūralių medžiagų yra paketo sudėtyje, tuo didesnė tikimybė, kad oda sušlaps ir veisis bakterijos.
Labai naudinga Raudonajame kalendoriuje pasižymėti mėnesinių pradžios ir pabaigos datas, kraujavimo gausumą, trukmę; kada, kiek laiko ir kaip gausiai kraujavote tarp mėnesinių ir kt. Tai padės geriau suprasti savo ciklą ir laiku pastebėti galimus sutrikimus.
Ovuliacija – branduolio sveikata
Dažnai laikui bėgant moterys pripranta prie savo mėnesinių ciklo: jis kartojasi reguliariai ir kiekvieną kartą netenkama panašaus kiekio kraujo. Visgi, tam tikrais atvejais jo trukmė ar pobūdis gali pakisti. Kada dėl tokių pokyčių reikėtų sunerimti? Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl nors normali mėnesinių ciklo trukmė yra 21-35 d., tačiau dalis moterų gali turėti ir trumpesnį nei 21 d. arba ilgesnį nei 35 d. Mėnesinių ciklas skaičiuojamas nuo pirmos kraujavimo dienos iki kitų mėnesinių pirmos kraujavimo dienos. Įprasta manyti, kad įprastas moters mėnesinių ciklas trunka 21-35 d., tačiau reikia pažymėti, kad kai kurie šaltiniai nurodo, jog jo trukmė yra 25-35 d., o dar kiti - kad normalus ciklas siekia iki 38 d. Be to, 1-2 ciklai per metus gali būti neovuliaciniai - t. y. ilgesni negu įprastai.
Pirmosios mėnesinės mergaitėms paprastai prasideda tarp 10-15 m. Nuo šio momento gyvenimo eigoje ciklo trukmė gali kisti: iš pradžių būna ilgesnė, vėliau trumpėja, o likus 2-8 m. iki menopauzės, ciklas gali tapti trumpesnis ir nereguliarus. 40 proc. 25-mečių ciklo trukmė siekia 25-28 dienas, o laikotarpyje nuo 25 iki 35 m. 28 dienų ciklą turi net 60 proc. moterų. Trumpiausią mėnesinių ciklą dažniausiai turi 40-42 m. Remiantis moksliniais duomenimis, jeigu ciklas trunka 42 d., tikėtina, kad menopauzė prasidės per artimiausius 1-2 m. Dažniausiai su ja moterys susiduria sulaukusios maždaug 52-53 m., nors 10 proc. moterų mėnesinės baigiasi jau 45 m. Kalbant apie mėnesinių reguliarumą, praėjus 2-3 m. nuo jų atsiradimo, daugumai mergaičių ciklas nusistovi. Visgi, pasitaiko atvejų, kai jis išlieka nereguliarus per visą gyvenimo eigą - su tuo susiduria net apie 20 proc.
Dažniausiai kraujavimas mėnesinių metu trunka 4-6 d., tačiau apie 3 proc. moterų gali kraujuoti ir iki 2 d. Kraujo daugiausiai netenkama per pirmas 3 d. - įprastai apie 30 ml. Jeigu netenkama 80 ml ir daugiau, reikėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju, nes tai gali nulemti mažakraujystės atsiradimą. Kelias dienas vėluojant mėnesinėms nerimauti nereikėtų, tačiau jeigu kraujavimas tapo gausesnis ar ilgiau trunka, naudinga planine tvarka apsilankyti pas savo gydytoją akušerį-ginekologą. Taip pat reikėtų susirūpinti, jeigu pastebimi kūno svorio pokyčiai, išskyros iš krūtų spenelių, keičiasi plaukuotumas bei gyvenant reguliarų lytinį gyvenimą nepavyksta pastoti per 6-12 mėn.
Paprastai savo pacientėms, besikreipiančioms dėl kraujavimo pokyčių, patariama iki 10 ciklo dienos, skaičiuojant nuo pirmos kraujavimo dienos, atvykti apžiūrai. Reprodukcinio amžiaus moterims dažna mėnesinių ciklo sutrikimų priežastis yra policistinių kiaušidžių sindromas. 6 proc. moterų, turinčių nereguliarų ciklą, susiduria ir skydliaukės funkcijos sutrikimais, o kartais mėnesinių pokyčius gali nulemti padidėjęs prolaktino kiekis kraujyje. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo mažiau tyrimų gali prireikti, o gydymas tampa paprastesnis bei efektyvesnis. Kaip ir daugumos ligų, mėnesinių ciklo sutrikimų diagnostika prasideda nuo pokalbio su paciente ir bendro įvertinimo, vėliau atliekama ginekologinė apžiūra ir ultragarsinis tyrimas. Kadangi mėnesinių ciklo sutrikimus dažnai lemia hormonų disbalansas, įprastai jie ir yra gydomi atstatant hormonų pusiausvyrą. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad moterys, kurios turi per didelį kūno masės indeksą (KMI) ar kūno svorio deficitą, dažniau susiduria su mėnesinių ciklo sutrikimais.
Tikrosios mėnesinės - tai mėnesinės (fiziologinis kraujavimas), prieš kurias buvusiame cikle įvyko ovuliacija. Ovuliaciją patvirtina vienintelis NŠP požymis - bazinės kūno temperatūros pakilimas. Kartais gali pasitaikyti kraujavimo epizodų, kurie iš tiesų nėra mėnesinės ir nereiškia naujo ciklo pradžios. Skiriami trys nemenstruacinio fiziologinio kraujavimo tipai: kraujavimas tarp mėnesinių - tai nedidelis tepimas iki ovuliacijos, atsirandantis dėl staigaus estrogenų kiekio pakilimo, kuris savo ruožtu skatina endometriumo augimą, bet ne ovuliaciją; ovuliacinis kraujavimas - dėl staiga pasikeitusios hormonų koncentracijos; implantacinis kraujavimas - gali atsirasti 6-ą dieną po apvaisinimo implantuojantis embrionui. Pirmųjų dviejų tipų kraujavimai tarsi tik įsiterpia į ciklą (angl. breakthrough bleeding) ir kartais vadinami "netikrosiomis mėnesinėmis" (kaip sinonimas kartais naudojamas ir "ovuliacinis kraujavimas", nors tai nėra visiškai tikslu). Tokius kraujavimus paprastai lemia vėluojanti ovuliacija - ikiovuliacinėje fazėje gimdos gleivinė spėja išvešėti iki tokio laipsnio, kad viršutinis jos sluoksnis nebegali išsilaikyti ir pradeda atsisluoksniuoti. Netikrosios mėnesinės gali būti įvairaus gausumo - nuo silpno tepimo iki kraujavimo, niekuo nesiskiriančio nuo tikrųjų mėnesinių. Prieš ir po netikrųjų mėnesinių gali būti gausių gleivių.
Netikrosioms mėnesinėms būdinga tai, kad: kraujavimas prasideda nesant BKT pakilimo, vaisingesnio tipo gleivės pastebimos prieš pat prasidedant kraujavimui, jo metu ir/arba jam vos pasibaigus, gan greitai po kraujavimo pakyla BKT. Netikrųjų mėnesinių metu ir iškart po jų pora gali pastoti.
Vartojant hormoninę kontracepciją mėnesinės esti netikrosios.
Miomos - tai gimdoje susiformuojantys gerybiniai dariniai. Kraujavimas iš makšties tarp mėnesinių gali rodyti ir reprodukcinės sistemos organų infekciją. Uždegimas dažnai nulemia kraujavimą. Dubens uždegiminė liga. Labiau tikėtina, kad tai nutiks, jei makštis yra sausa (t. y. kraujavimo priežastis atskleisti dažnai padeda diagnostiniai tyrimai. Vienas dažniausių - ultragarsinis tyrimas. Jei kraujavote ne mėnesinių metu, reikėtų suskubti konsultuotis su gydytoju. Tiesa, kraujuojant tarp ciklų gali pasireikšti ir kitų simptomų, kai taip pat gali prireikti skubiai kreiptis į gydytojus. Kraujavimo priežastys skiriasi, tad šio nemalonaus reiškinio ne visuomet pavyksta išvengti. Skausmui malšinti geriausiai tiks ibuprofenas arba paracetamolis.
tags: #ovuliacinio #kraujavimo #trukme
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
