Nėštumo metu atliekami akių gydytojo tyrimai ir jų svarba

Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas pokyčių. Nors tai yra natūralus fiziologinis procesas, jis gali turėti įtakos įvairioms organizmo sistemoms, įskaitant ir regėjimą. Hormonų svyravimai, skysčių apykaitos pokyčiai ir imuninės sistemos veiklos kitimai nėštumo metu gali sukelti įvairių akių sutrikimų.

Dėl hormonų svyravimų, ypač estrogeno lygio padidėjimo, nėščios moterys dažnai patiria akių sausumą, paraudimą ir sudirginimą. Tai vadinama sausų akių sindromu, kuris gali sukelti diskomfortą ir pabloginti regėjimą, ypač nešiojančioms kontaktinius lęšius. Skysčių susilaikymas organizme gali lemti akių vokų paburkimą ir net keisti ragenos formą, dėl ko regėjimas gali svyruoti.

Nėštumas gali paveikti įvairių akių ligų eigą. Pavyzdžiui, diabetinė retinopatija, kuri gali išsivystyti nėščiosioms, sergančioms cukriniu diabetu, kelia didelį pavojų regėjimui. Ši liga pažeidžia tinklainės kraujagysles, todėl būtina griežta cukrinio diabeto kontrolė. Taip pat glaukoma, kurios eiga nėštumo metu gali keistis, reikalauja reguliaraus akių patikrinimo. Uveitas ir autoimuninės ligos, tokios kaip Greivso liga, taip pat gali paveikti regėjimą.

Sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja atlikti bazinį akių būklės įvertinimą nėštumo pradžioje, ypač jei moteris turi diabetą, ankstesnių akių ligų istoriją ar patiria regėjimo pokyčius. Reguliarūs akių patikrinimai leidžia anksčiau pastebėti rizikas ir užkirsti kelią rimtiems komplikacijoms.

Nėštumo metu atliekami įvairūs tyrimai, kurie gali turėti įtakos vaisiaus akių vystymuisi. Pavyzdžiui, rubella IgG antikūnų tyrimas padeda išvengti įgimtos raudonukės, kuri gali sukelti rimtus akių pažeidimus. Toksoplazmozės ir citomegaloviruso (CMV) antikūnų tyrimai taip pat yra svarbūs, nes šie virusai gali neigiamai paveikti vaisiaus akių sveikatą.

Privalomi ir rekomenduojami tyrimai

Siekiant užtikrinti maksimalią motinos ir vaiko sveikatą, nėštumo metu atliekami įvairūs privalomi ir rekomenduojami tyrimai. Šie tyrimai padeda laiku diagnozuoti ir gydyti galimas ligas, taip pat įvertinti riziką vaisiaus vystymuisi.

Privalomi tyrimai pirmajame nėštumo trimestre:

• Automatinis kraujo tyrimas (bendras kraujo tyrimas): Atliekamas profilaktiškai nėštumo metu bent 3-4 kartus. Jis parodo bendrą organizmo būklę, padeda nustatyti uždegimus, anemiją, atskirti bakterines ir virusines infekcijas.
• Automatinis šlapimo tyrimas: Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas.
• Gliukozės tyrimas: Svarbus cukrinio diabeto diagnostikai.
• Hepatito B (HbsAg) tyrimas: Virusinė infekcija, perduodama per kraują ar lytinių santykių metu.
• Sifilio tyrimai (RPR ir TPHA): Sifilis gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek kūdikiui.
• Tyrimas dėl ŽIV: Žmogaus imunodeficito virusas. Rekomenduojama skirti antiretrovirusinę terapiją, jei nėščioji yra užsikrėtusi.
• Kraujo grupė ir Rh antikūnų nustatymas: Būtinas, jei moteris Rh(-), o vyras Rh(+), siekiant išvengti Rh konflikto.

Rekomenduojami tyrimai pirmajame nėštumo trimestre:

• Rubella IgG antikūnų tyrimas: Įvertina imunitetą prieš raudonukę. Susirgus raudonuke nėštumo metu, vaisiui gali kilti sunkių apsigimimų ir vystymosi sutrikimų.
• Toksoplamozė (Toxoplasma gondii) IgG ir IgM antikūnų tyrimai: Parodo, ar buvote ar esate užsikrėtusi toksoplazmoze. Nėštumo metu ši infekcija gali sukelti vaisiaus apsigimimą ar persileidimą.
• Citomegalo viruso (CMV) IgG ir IgM antikūnų tyrimai: Rodo esamą ar buvusią citomegalo viruso infekciją. Gali sukelti vaisiaus raidos sutrikimus ir kitas problemas.
• Tymų IgG antikūnų tyrimas: Įvertina imunitetą prieš tymus. Tymų infekcija nėštumo metu gali sąlygoti priešlaikinį gimdymą, persileidimą.
• PRISCA (prenatal risk calculation) tyrimas: Neinvazinis kraujo tyrimas, įvertinantis vaisiaus chromosominių ligų ar kitų apsigimimų riziką. Atliekamas 11-13 savaitę.
• Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT): Tiksliausias atrankinis vaisiaus genetinių ligų rizikos įvertinimo tyrimas. Atliekamas iš motinos kraujo nuo 9 nėštumo savaitės.
• Skydliaukės funkcijos tyrimai: Svarbūs normaliam vaisiaus augimui ir vystymuisi.
• B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS) pasėlis: Diagnozuojamas atliekant pasėlį po 35 nėštumo savaitės. BGS yra pagrindinė ankstyvo naujagimių sepsio ar meningito priežastis.
• Makšties tepinėlis: Nustato makšties mikroflorą.

Kiti svarbūs tyrimai nėštumo metu

Nėštumo metu gali būti skiriami ir papildomi tyrimai, priklausomai nuo individualios moters sveikatos būklės ir rizikos veiksnių.

• Choriono gaurelių biopsija arba amniocentezė: Invasive tyrimai, atliekami esant padidėjusiai genetinių ligų rizikai, siekiant tiksliai diagnozuoti chromosomų anomalijas.
• Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM): Vertinamas glikemijos lygis nevalgius ir po gliukozės pavartojimo, siekiant diagnozuoti nėštumo diabetą.
• Lytiniu keliu plintančių ligų (LPL) tyrimai: Rekomenduojami toms, kurios turi rizikos veiksnių (Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae ir kt.).
• Herpes simplex viruso (HSV) tyrimai: Rekomenduojama tirtis, jei yra simptomų arba partneris serga.
• Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai: Vertinama kepenų funkcija, siekiant laiku nustatyti galimus sutrikimus.
• Vaisiaus judesių vertinimas: Rekomenduojama pradėti vertinti nuo 26 nėštumo savaitės, naudojant doplerio aparatą ar kardiotokografą.

Sveikos gyvensenos svarba

Be medicininių tyrimų, svarbu nepamiršti ir sveikos gyvensenos principų.

• Subalansuota mityba: Daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, baltymų bei sveikųjų riebalų. Vengti žalios mėsos ir žuvies, nepasterizuoto pieno ir sūrio, kiaušinių su skystu tryniu, perdirbtos mėsos, sūraus maisto, cukraus, saldumynų, sočiųjų riebalų ir perdirbtų produktų.
• Pakankamas vandens kiekis: Apie 8 stiklines per dieną.
• Fizinis aktyvumas: Reguliariai mankštintis bent 30 min. per dieną, 5 kartus per savaitę, pasirinkus tinkamą ir saugią fizinę veiklą (ėjimas, plaukimas, nėščiųjų joga).
• Kokybiškas poilsis: Apie 8 val. miego per naktį, vengti streso ir atsipalaiduoti.

Nėštumo laikotarpiu itin svarbu tinkama nėščiosios ir kūdikio vystymosi priežiūra, įvertinant visus veiksnius, galinčius turėti įtakos jo sveikatai gimus ir ateityje. Reguliarūs apsilankymai pas gydytojus ir atliekami tyrimai yra geriausia investicija į sveiką ateitį.

Po gimdymo kai kurios moterys gali pastebėti, kad regėjimas keičiasi, o tai gali būti susiję su hormoniniais pokyčiais, streso lygio padidėjimu ir miego trūkumu. Jei po gimdymo pastebite, kad regėjimas pablogėjo, būtina nedelsiant kreiptis į specialistą. Reguliarūs akių tyrimai padės nustatyti, ar yra kokių nors rimtų problemų.

tags: #oftalmologas #nestumo #metu

• Kaip išplakti kiaušinius
• Pasaulio pažinimas ikimokyklinukams
• Antrasis kūdikis šeimoje: psichologinis pasirengimas
• Reta medžių rūšis: Uosiai
• Leonas Jovaiša: teorijos ir praktika