Nepageidaujamas nėštumas: prevencija, nutraukimo būdai ir galimos pasekmės

Kiekviena moteris turėtų suprasti, kad abortas yra kraštutinė priemonė ir paskutinė išeitis nepageidaujamo ar neplanuoto nėštumo atveju, ir tai yra situacija, į kurią niekas nenori pakliūti. Neplanuoto pastojimo atvejais, kai moteris ar mergina nėra tam pasirengusi, jai tenka spręsti, kaip pasielgti. Nėštumo geriau stengtis išvengti, nei pastojus darytis abortą, todėl prevencijos priemonės yra itin svarbios.

Svarbu žinoti, kad pastoti yra įmanoma kone bet kuriuo menstruacijų ciklo metu. Moteris yra vaisinga tik ovuliacijos metu, bet dėl nereguliaraus menstruacijų ciklo ovuliacija gali prasidėti anksčiau ar vėliau nei turėtų. Todėl techniškai pastoti yra įmanoma bet kuriuo mėnesio laikotarpiu, nes sperma moters organizme gali išlikti gyvybinga iki 6 dienų.

Nėštumo prevencija: kontracepcijos priemonės

Apsisaugoti nuo nėštumo vartojamos įvairiausios priemonės: mechaninės, cheminės, biologinės, hormoninės ir chirurginės.

Mechaninės kontraceptinės priemonės

Mechaninės kontraceptinės priemonės sukliudo spermatozoidams patekti į kiaušintakius, į gimdą ir apvaisinti kiaušinėlį ar apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinti gimdoje. Prie tokių priemonių priskiriami prezervatyvai (vyrams) ir spiralės (moterims).

• Prezervatyvai. Juos gali naudoti visi norintys turėti sveiką lytinį gyvenimą, nepriklausomai nuo amžiaus. Prezervatyvų nesunku nusipirkti, o jų kaina yra nepalyginamai mažesnė nei kitų kontraceptinių priemonių. Jie apsaugo ne tik nuo neplanuoto nėštumo, bet ir nuo daugumos lytiškai plintančių ligų ir infekcijų bei padeda kontroliuoti priešlaikinį sėklos išsiliejimą. Prezervatyvas yra vienas iš prieinamiausių ir patogiausių pasirinkimų. Tačiau tam, kad jis būtų veiksmingas, svarbu naudoti prezervatyvą teisingai, nes jis gali plyšti ar nuslysti. Egzistuoja mitas, jog du prezervatyvai - saugiau nei vienas, tačiau tai netiesa - tai tik padidina plyšimo tikimybę dėl atsirandančios trinties. Prieš naudojant prezervatyvą, būtina patikrinti jo galiojimo laiką, ar yra CE ženklas bei ar neišsileidęs oras pakelio viduje. Atidarant įpakavimą negalima naudoti aštrių įrankių, dantų, nagų, o panaudotą prezervatyvą reikėtų išmesti į šiukšliadėžę, prieš tai jį tvirtai surišus ir suvyniojus į popierinį rankšluostėlį.
• Spiralės. Jos laikomos vienomis efektyviausių kontracepcijos priemonių, padedančių išvengti vartojimo klaidų. Tačiau moterys, kurios neturi pastovaus lytinio partnerio, turi įsidėmėti, kad spiralės apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo, bet neapsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų.

Cheminės kontraceptinės priemonės

Cheminės kontraceptinės priemonės yra įvairios: žvakutės, pastos, tirpalai, kurie mažina spermatozoidų judrumą ar juos sunaikina. Kitos priemonės, kurias galima įsigyti be gydytojo išrašyto recepto, yra spermicidai, diafragma, gimdos kaklelio gaubtuvėlis, kempinė. Jos naudojamos prieš seksą - į makštį įdedamas spermicidinis kremas, želė, žvakutė ar gimdos kaklelio gaubtuvėlis su spermicidu, kuris neutralizuoja spermatozoidus neleisdamas jiems judėti ir patekti į gimdą.

Biologinis būdas

Biologinis būdas apsisaugoti nuo nėštumo yra pats "nekalčiausias", tačiau ne visos sutuoktinių poros juo nori naudotis. Tai apima lytinio akto nutraukimą ir fiziologinio ritmo skaičiavimą. Tiesa, nutrauktas lytinis aktas šiek tiek kenkia vyro ir moters sveikatai, nes sutrikdomas normalus fiziologinis procesas. Nėštumo galima išvengti skaičiuojant moters fiziologinį ritmą ir nusistatant galimas ovuliacijos dienas (kai subrendęs kiaušinėlis išeina iš kiaušidės). Reikėtų atminti, jog subrendęs ir išsiskyręs kiaušinėlis tinka apvaisinti apie 26 valandas, o spermatozoidai išlieka gyvybingi 2-3 paras. Kitomis dienomis pastojimo galimybė žymiai sumažėja. Tiesa, vaisingų-nevaisingų dienų kalendorius bus tikslus tik tuo atveju, jei moters menstruacijų ciklas yra pastovus.

Hormoninės kontraceptinės priemonės

Hormoniniai vaistai medikų laikomi viena iš efektyviausių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių. Sudėtinės kontraceptinės tabletės (SKT) yra saugios ir patikimos, tačiau, prieš pradedant jas vartoti, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Jos slopina ovuliaciją ir gimdos gleivinės gebėjimą priimti apvaisintą kiaušinėlį, tirština gimdos kaklelio gleivines. Tam, kad jos būtų veiksmingos, svarbu laikytis tikslių vartojimo nurodymų: nepamiršti išgerti tabletės kiekvieną dieną tuo pačiu metu, o pamiršus, artimiausią savaitę naudoti papildomą kontracepciją. Gydytojo konsultacija reikalinga norint naudoti kontraceptinius makšties žiedus, kurie savarankiškai dedami į makštį, bei transderminį kontraceptinį pleistrą. Pastarasis yra klijuojamas ant sėdmenų, pilvo, išorinės žasto dalies arba nugaros, yra patogus bei patikimas. Tačiau svarbu paminėti, kad nei sudėtinės kontraceptinės tabletės, nei makšties žiedas ar kontraceptinis pleistras neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų!

Skubioji kontracepcija

Skubiąja kontracepcija vadinamos tabletės, kurios naudojamos „ekstra“ atvejais - po neplanuotų, nesaugių lytinių santykių, plyšus prezervatyvui ar po išprievartavimo. Pirmąją tabletę reikia išgerti per 72 valandas po tokių santykių, antrąją - po 12 valandų. Šios tabletės slopina ir vėlina ovuliaciją, lėtina apvaisinimo procesą arba neleidžia apvaisintam kiaušinėliui implantuotis gimdoje. Tačiau jei mergina jau yra nėščia, ši priemonė nėštumo nenutrauks. Deja, skubiosios kontracepcijos vartojimas gali paankstinti ar pavėlinti mėnesines, neapsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų ir turi labai ribotą veiksmingumo laikotarpį. Jei moteris skubiąją kontracepciją naudoja kiekvieną mėnesį, tuomet gali sutrikti mėnesinių ciklas, kurį atstatyti gali prireikti medikamentinio gydymo.

Chirurginė kontracepcija (sterilizacija)

Sterilizacija Lietuvoje, krikščioniškų tradicijų šalyje, taikoma tik išimtiniais atvejais, kai nėštumas kelia pavojų moters gyvybei ir kai tam neprieštarauja abu sutuoktiniai.

Kontracepcijos pasirinkimas ir šalutiniai poveikiai

Kokias kontraceptines priemones pasirinkti, turi nuspręsti abu sutuoktiniai. Pasirinkti chemines ar hormonines priemones padės gydytojas ginekologas, įvertinęs pacientės individualias savybes (amžių, kūno sudėjimą, psichikos būseną, gimdymų skaičių, rūkymą, persirgtas ligas, imuninį atsparumą, vartojamus vaistus ir t. t.). Būtinai atsižvelgiama ir į tai, ar moteris gyvena normalų santuokinį gyvenimą, ar linkusi dažnai keisti partnerius (pastaruoju atveju padidėja tikimybė susirgti infekcinėmis, lytiniu keliu perduodamomis ligomis).

Paskyrus tinkamą kontracepciją, šalutinio poveikio tikimybė yra labai maža. Be to, kartais hormoniniai preparatai skiriami ne tik dėl kontracepcijos, bet ir dėl mėnesinių ciklo sureguliavimo, odos problemų, plaukuotumo mažinimo, kraujavimo mažinimo. Bet labai svarbu įvertinti merginos gyvenimo būdą ir tinkamai parinkti priemonę. Pavyzdžiui, svarbūs faktoriai - ar tai yra rūkanti mergina, kokios ligos buvo šeimoje, ar tai žindyvė. Kiekvienu atveju priemonė paskiriama individualiai, aptariant situaciją.

Deja, pasitaiko atvejų, kai merginos vartoja kontraceptines tabletes nepasitarusios su gydytojais. Jei mergina rūko ar turi problemų dėl venų, toks savarankiškas vartojimas gali turėti labai rimtų pasekmių. Lengvesni nusiskundimai gali būti svorio prieaugis ir krūtų skausmingumas. Reikėtų atminti ir tai, jog kai kurie kontraceptiniai hormoniniai preparatai juos vartojančiai moteriai gali pridėti nereikalingų kilogramų, gali atsirasti kitokių nemalonių reiškinių (galvos svaigimas, pykinimas, silpnumas, spaudimas krūtyse ir kt.). Jei pradėjus vartoti hormonines kontraceptines tabletes pradedamas jausti duriantis skausmas krūtinėje, pilve ar galūnėse, vargina kosulys, dusimas, skauda galva, ji svaigsta, atsirado regos ar kalbos sutrikimų, pakilo kraujospūdis ir kt., hormonų vartojimą būtina nutraukti ir kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Nėštumas nėra didžiausia blogybė. Lytiniu keliu plintančios ligos (LPL) gali būti tokios kaip ŽIV, sifilis, hepatitas, ŽPV, kuris gali turėti įtakos gyvybei, nes moksliškai įrodyta, kad jis skatina gimdos kaklelio ikivėžinius pakitimus ir galiausiai vėžinius susirgimus. Dėl to merginoms, pradėjus gyventi lytinį gyvenimą ir turint daug lytinių partnerių, išauga gimdos kaklelio vėžio rizika. Svarbu nuolatinė patikra: kartą per metus mergina turėtų pasirodyti pas ginekologą. Be to, moterys nuo 25 metų Lietuvoje kartą per tris metus profilaktiškai tikrinamos dėl gimdos kaklelio vėžio. Apskritai, pirmas vizitas pas ginekologą turėtų būti dar prieš pradedant lytinius santykius.

Neplanuoto nėštumo krizė ir pagalbos galimybės

Ne visada neplanuotas nėštumas yra nenorimas nėštumas. Kartais jis gali tapti netgi labai laukiamu. Tačiau pasirinkimai, susidūrus su neplanuotu nėštumu, yra keli: gimdyti, nėštumą nutraukti arba pagimdyti ir palikti vaikelį ligoninėje ar gyvybės langelyje. Kartais moterys nori nėštumą nutraukti, bet įvyksta savaiminis persileidimas.

Geriausia, kai pagalbą suteikia artimi žmonės. Visuomet pirmiausia skatinama merginas kalbėtis su tėvais ar su tais žmonėmis, kuriais gali pasitikėti. Jei tokių nėra, visada galima kreiptis į Krizinio nėštumo centrą.

Besilaukiančios ar nėštumą įtariančios merginos visada turėtų kreiptis ir į ginekologą. Kartais jis padeda ne tik dėl sveikatos, bet ir tam, kad susidėliotų mintis. Jei moteris bent kiek nori gimdyti, palaikymas yra labai svarbus. Daug kas priklauso ir nuo santykių su žmogumi, nuo kurio pastojai. Jei tai atsitiktiniai santykiai, tuomet moteris gali likti visiškai viena. Prieš nutraukdama naują gyvybę, verta gerai pamąstyti - ar tai tikrai išspręs visas problemas. Neskubėkite.

Teisiniai aspektai nepilnametėms

Lietuvoje, jei mergina pastoja iki 14 metų, nėštumo nutraukimas gali būti vykdomas tik gavus teismo patvirtinimą. Iki 16 metų reikalingas vieno iš tėvų sutikimas. Nors tu turi teisę laisvai spręsti dėl nėštumo išsaugojimo ar nutraukimo, šis sprendimas taip pat liečia tėvų ar globėjų interesus. Jei esi jaunesnė nei 16 metų, gydytojas turi pranešti tėvams ar globėjams apie nėštumo faktą. Jeigu tau yra 16-18 metų, tėvų ar globėjų sutikimas teisiškai nebėra būtinas, tačiau jis lieka pageidautinas.

Pagalbos centrai ir konsultacijos

Lietuvoje moteriai, atėjusiai pas gydytoją nutraukti nėštumo, psichologo pagalba yra tik rekomendacinio pobūdžio. Kitose Europos šalyse po būtinosios specialistų konsultacijos nėščiajai suteikiamos kelios dienos savo sprendimui apgalvoti: Vokietijoje - trys, Nyderlanduose - penkios, Belgijoje - šešios, o Albanijoje - septynios dienos.

Viešoji įstaiga „KRIZINIO NĖŠTUMO CENTRAS“ įkurtas padėti moterims bei poroms, išgyvenančioms neplanuoto nėštumo krizę, pogimdyvinę depresiją, vaikelio netektį dėl persileidimo, priešlaikinio gimdymo ar nėštumo nutraukimo. Organizacija siekia rūpintis psichine moterų sveikata krizinio nėštumo metu bei pagimdžius, o taip pat vykdyti abortų prevenciją Lietuvoje. Jie teikia nemokamą konfidencialią pagalbą moterims bei poroms krizinio nėštumo laikotarpiu, tęstinę kompleksinę įvairių specialistų pagalbą neplanuotai besilaukiančioms ir dėl to su sunkumais susiduriančioms moterims bei poroms (materialinę, finansinę, socialinę, psichologinę, ginekologinę, teisinę, dulų, genetiko), bei nemokamą pagalbą patyrus abortą, praradus vaikelį dėl persileidimo ar priešlaikinio gimdymo, taip pat psichologinę pagalbą moterims, išgyvenančioms pogimdyvinę depresiją. Šiauliuose taip pat teikiamos nemokamos psichologų paslaugos. Nuo balandžio 15 d. kviečiamos abortą patyrusios moterys į psichologės moderuojamą nedidelę savitarpio paramos grupę, kuri vyks nuotoliniu būdu antradienio vakarais.

Jeigu emociškai jaučiatės prastai, prieš apsisprendžiant nutraukti nėštumą, vertėtų atvirai pasikalbėti su partneriu, artimaisiais arba ieškoti psichikos sveikatos specialistų pagalbos. Nereikia skirti privalomų psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijų. Moteris neprivalo niekam aiškintis ar atsiskaityti, dėl kokių priežasčių nori nutraukti nėštumą - ji yra geriausia savo situacijos ekspertė. Taip pat nereikia numatyti privalomo laukimo periodo, kurio metu moteris privalėtų dar kartą persvarstyti savo sprendimą. Jai reikia galimybės gauti specialią kvalifikaciją įgijusios psichologės ar socialinės darbuotojos konsultaciją, kurioje moteris galėtų gauti įvairiapusišką informaciją apie nėštumo nutraukimo procedūrą. Tokia neprivaloma konsultacija galėtų padėti geriau suprasti galimus pasirinkimus, gauti atsakymus į jai rūpimus klausimus, esant poreikiui, tyrinėti priežastis, dėl kurių ji nori nutraukti nėštumą.

Nėštumo nutraukimas (abortas)

Medicinininiu požiūriu, abortas - tai nėštumo nutrūkimas iki 22 savaitės. Tai gali būti savaiminis persileidimas, nesivystantis nėštumas ar nėštumo nutraukimas moters pageidavimu. Lietuvoje abortą moters pageidavimu leidžiama daryti gydymo įstaigoje, gydytojui, iki 12-tos nėštumo savaitės. Vėliau, iki 22 nėštumo savaitės, abortas daromas tik tuomet, kai nėščioji serga, liga per nėštumą ūmėja ir gresia tiek nėščiosios, tiek vaisiaus sveikatai ar gyvybei. 1994 m. buvo parengtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“, kuris galioja iki šiol.

Nėštumo dydis skaičiuojamas savaitėmis nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos. Nėštumas, kurio trukmė nesiekia 6 savaičių, gali būti nutraukiamas ambulatoriškai (privačioje klinikoje ar poliklinikoje), 6 - 12 savaičių trukmės nėštumas nutraukiamas stacionare (ligoninėje).

Nėštumo nutraukimo būdai

Chirurginis abortas

Chirurginis nėštumo nutraukimas yra saugus ir patikimas būdas nutraukti nėštumą pirmame trimestre. Chirurginis abortas yra viena saugiausių operacijų, tačiau, kaip ir visos operacijos, yra susijęs su tam tikra rizika. Procedūra dažniausiai atliekama taikant sedaciją ar bendrinį intraveninį nuskausminimą, yra galimybė naudoti ir vietinį nuskausminimą. Operacija trunka apie 10 minučių. Jei pastojusi moteris kategoriškai atsisako gimdyti, jai gali būti atliktas vadinamasis mikroabortas. Tiesa, ši minioperacija atliekama tik pačioje nėštumo pradžioje, tikslų nėštumo laiką nustačius ultragarsiniu tyrimu.

Medikamentinis abortas

Medikamentinis abortas - tai procedūra, kurios metu nėštumui nutraukti naudojami vaistai. Nuo 2023 m. ji oficialiai įteisinta ir Lietuvoje. Manoma, kad medikamentinis abortas - saugus ir veiksmingas būdas eliminuoti nepageidaujamą nėštumą. Atliekant medikamentinį abortą neprireiks nei operacijos, nei nuskausminimo. Medikamentinį abortą galima atlikti, jei nėštumas tęsiasi ne ilgiau nei 9 savaites (skaičiuojant nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos).

Nėštumui nutraukti naudojami vaistai, kurių veikliosios medžiagos yra mifepristonas ir mizoprostolis. Mifepristonas blokuoja hormoną progesteroną, todėl gimdos gleivinė plonėja, sutrikdoma embriono implantacija ir augimas. Užsienio šalyse nėštumui nutraukti skirti vaistai gali būti ne tik geriami įprastai (per burną), bet ir dedami po liežuviu, tarp dantų ir skruosto ar į makštį, taip pat vaistai gali būti leidžiami. Kai vaistai vartojami ne per skrandį, gali sumažėti šalutinis poveikis ir padidėti medikamento veiksmingumas. Medikamentinio nėštumo nutraukimo metu vartojami vaistai sukelia kraujavimą iš makšties ir pilvo spazmus. Stiprus kraujavimas (kai įklotą tenka keisti kas 30-60 min.) yra vienas iš galimų požymių. Tam tikru intervalu išgėrus dvi tabletes nėštumas nutrūksta savaime, dažniausiai moteriai esant namuose, įprastoje jai aplinkoje.

Paprastai praėjus 2 savaitėms po medikamentinio aborto gydytojas gali paklausti, ar vis dar jaučiate nėštumo požymius, ar matėte, kaip pasišalino gestacinis maišelis ar embrionas, kiek laiko kraujavote ir ar vis dar kraujuojate. Nepaisant medikamentinio aborto privalumų, vis tik dažniau moterys yra linkusios rinktis kitą ankstyvo nėštumo nutraukimo metodą - vakuuminę aspiraciją (vadinamąjį atsiurbimą, išvalymą). Vieno Nyderlanduose atlikto tyrimo duomenimis, iš 501 tyrimo dalyvių 71 proc. rinkosi būtent medikamentinį abortą.

Kaina ir statistika

Nėštumo nutraukimo procedūra yra mokama. Kaina priklauso nuo to, kur moteris nusprendžia tai daryti, ir skirsis priklausomai nuo to, ar pasirenkama valstybinė įstaiga, ar privati. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, iš viso 2019 m. įvyko 6436 abortai. Verta paminėti, kad Lietuvoje kasmet atliekama per 5 tūkst. abortų.

Aborto pasekmės moters sveikatai ir gerovei

Nėštumo nutraukimas (abortas), ypač nutraukiant pirmąjį nėštumą, gali neigiamai atsiliepti moters fizinei sveikatai bei jos psichinei būklei. Gydytojai ginekologai įspėja, jog abortas labai kenkia moters sveikatai. Pastojus organizmas persitvarko, jo sistemos per keletą mėnesių prisitaiko prie nėštumo. Kai nėštumas nutrūksta, organizmas atgauna pusiausvyrą tik praėjus nemažai laiko, neretai tam prireikia keliolikos savaičių.

Fizinės pasekmės

Net ir profesionaliai atliktas nėštumo nutraukimas, nors ir retai, bet gali sąlygoti moters sveikatai neigiamas pasekmes. Komplikacijos gali atsirasti maždaug 3 % atvejų, tačiau reikšmingų komplikacijų pasitaiko retai. Atliekant nėštumo nutraukimą tinkamai įrengtose gydymo įstaigose, komplikacijų tikimybė yra maža.

Galimos pasekmės moters fizinei sveikatai:

• Infekcija, gimdos perdūrimas, nukraujavimas, kraujo užkrėtimas, mirtis.
• Nevaisingumas; ypač pavojinga nutraukti pirmąjį nėštumą, nes po jo moteris gali tapti nevaisinga. Abortas nėra ta procedūra, kuri ateityje galėtų sutrukdyti moteriai pastoti, tačiau yra moterų, turėjusių nėštumo nutraukimą, o vėliau besigydančių nevaisingumą.
• Krūties vėžio rizika vyresniame amžiuje. Mokslinėje erdvėje apstu įvairių tyrimų ryšio tarp aborto ir krūties vėžio srityje. Vieni tyrimai teigia, jog nėra ryšio tarp aborto ir krūties vėžio, kiti tyrimai tą ryšį identifikuoja ir teigia, jog dirbtinis abortas padidina krūties vėžio tikimybę net iki 30%, o jei moteris negimdžiusi - 50%.
• Priešlaikinis gimdymas ar persileidimas kito nėštumo metu. Abortas silpnina gimdos kaklelį, o tai padidina moters riziką ateityje pagimdyti neišnešiotą kūdikį. Tarptautiniame akušerijos ir ginekologijos moksliniame žurnale paskelbtoje sisteminėje metaanalizėje patvirtinta, jog vienas dirbtinis abortas padidina vėlesnio neišnešiotų kūdikių gimimo riziką 25-27%. Kitoje studijoje teigiama, jog po dviejų ar daugiau abortų moters rizika pagimdyti neišnešiotą kūdikį padidėja 51-62%.

Kitos galimos komplikacijos:

• Nepilnas abortas yra dažniausia komplikacija (iki 2 proc.), kuri atsiranda, kai gimdoje lieka nedidelis nėštumo ar gleivinės gabalėlis.
• Infekcija yra nedažna (mažiau nei 1 %).
• Nepilnai įvykęs nėštumo nutraukimas yra dažniausia komplikacija (1-4 proc.), kylanti, kai nėštumas visiškai nepašalinamas iš gimdos, sukelia skausmingus gimdos susitraukimus ar gausų kraujavimą. Tebesitęsiantis nėštumas pasireiškia mažiau nei 1 % atvejų.
• Abortas neretai sutrikdo kiaušidžių funkcijas, menstruacijų ciklą, kenkia centrinei nervų sistemai.

Psichologinės ir emocinės pasekmės

Daugelyje mokslinių tyrimų, kuriuose tiriamos nėštumo nutraukimo pasekmės, dažniausiai aprašomos medicininės aborto pasekmės - kraujavimas, infekcija, komplikacijos, susijusios su anestezija. Tačiau atliktame tyrime respondentai dažniau nurodė psichologines nėštumo nutraukimo pasekmes - kaltės jausmą ir emocinę krizę. Po medikamentinio aborto moteris lydi įvairios emocijos: ne tik palengvėjimas, bet ir netekties skausmas, liūdesys ar kaltė.

Psichologiniu požiūriu abortas yra netektis. Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai. Kartais galima išgirsti, jog po aborto vienos jų patiria palengvėjimą dėl išspręstos nenorimos situacijos, tačiau palengvėjimas gali būti pirminė, paviršutiniška reakcija. Vėliau, praėjus trumpesniam ar ilgesniam laikui, moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų, susijusių su patirtu abortu.

Moterys, patyrusios abortą, gali išgyventi:

• Kaltę dėl neišsaugoto vaikelio;
• Pyktį sau bei žmonėms, pastūmėjusiems ją priimti tokį sprendimą;
• Neatleidimą;
• Gėdą dėl tokio poelgio;
• Santykių griūtį;
• Vienišumo jausmą;
• Savęs nuvertinimą, jaustis neverta laimingo gyvenimo;
• Nemigą ir košmarus;
• Nerimą, depresiją;
• Valgymo sutrikimus;
• Polinkį svaigintis stimuliuojančiomis arba raminančiomis priemonėmis;
• Emocinį nejautrumą supančiai aplinkai;
• Intymaus gyvenimo pasikeitimą vengiant arba karštligiškai ieškant lytinių santykių;
• Gyvenimo būdo pasikeitimą susiduriant su bedarbyste ar darboholizmu;
• Perdėtą rūpestį kitais turimais vaikais;
• Pasikartojančius aborto išgyvenimus;
• Metinių sindromą, kuomet moters emocinė būklė gali ženkliai pablogėti kasmet aborto atlikimo ar apytikslę vaiko gimimo datą;
• Gali kilti mintys apie savižudybę.

Abortas taip pat gali prisidėti prie vėlesnių moters psichikos sveikatos sutrikimų bei psichosomatinių simptomų: kraujospūdžio sutrikimų, neaiškių galvos skausmų, pilvo skausmų ir pan. Visgi šios netekties išgyvenimas kartais komplikuojasi, nes sielvartas lieka bevardis ir beveidis - moteris savo vaiko taip ir nepamato, dėl to jis išlieka nerealus, o jo mirtis tarytum nematoma. Tačiau ši netektis gali būti labai ilgai jaučiama ir palikti pasekmių ne tik emociniame moters pasaulyje, bet ir sujaukti kitas gyvenimo sritis, pavyzdžiui, sukelti sunkumų santykiuose su vyru ar draugu, komplikuoti tolimesnius lytinius santykius. Aborto pasekmės gali būti jaučiamos ir laukiantis bei auginant vėliau gimusius vaikus.

2011 metais British Journal of Psychiatry atliktos 22 mokslinių tyrimų sisteminės analizės rezultatai parodė, kad moterys, kurioms buvo atliktas abortas, patyrė 81% didesnę psichinės sveikatos problemų riziką (nerimas, depresija, rizikingas alkoholio ir marihuanos vartojimas bei savižudiškas elgesys), įrodyta, jog beveik 10% psichinės sveikatos problemų buvo tiesiogiai susijusios su abortu. Suomijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog abortą patyrusios moterys šešis kartus dažniau buvo linkusios į savižudybę nei tos, kurios gimdė.

Kita vertus, nors moterų reakcijos į abortą skiriasi, nėštumo nutraukimas pats savaime nesukelia taip vadinamo „postabortinio sindromo“. Šio termino patariama nevartoti, tokios diagnozės nėra nei vienoje ligų klasifikacijoje. Tyrimai rodo, kad dauguma moterų dėl nėštumo nutraukimo nepatiria nei medicininių komplikacijų, nei psichologinių traumų. Nėštumo nutraukimas pats savaime nedidina nerimo, depresijos ar potrauminio streso sutrikimo rizikos. Psichinių sutrikimų rizika nutraukus nėštumą pirmajame trimestre yra ne didesnė nei vaisių išnešiojus iki galo.

Asmenininiame lygmenyje moters reakcija į nepageidaujamą nėštumą ir abortą gali skirtis atsižvelgiant į moters amžių, turimų vaikų skaičių, savivertę, įveikos strategijas, asmenybės ypatumus, ligas, religinius įsitikinimus, finansinę situaciją, darbo aplinkybes ir t.t. Tarpasmeniniame lygmenyje moters reakcija į nėštumo nutraukimą priklauso nuo artimiausios aplinkos palaikymo, santykių su partneriu kokybės ir medicinos personalo reagavimo. Nėštumą nutraukusios moterys gali jaustis vienišos, išgyventi gėdą ne tiek dėl pačio aborto fakto, o dėl netinkamo artimiausios aplinkos reagavimo, smerkimo, žeminimo, atstūmimo.

Socialinės ir santykių pasekmės

Atlikto tyrimo duomenimis, pagrindinės priežastys, dėl kurių moterys nutraukia nėštumą, - finansiniai sunkumai, emocinio palaikymo stoka ir vaiko tėvo ar artimųjų noras. Kitos galimos nėštumo nutraukimo priežastys: nesuderinamumas su karjera ir darbu; negebėjimas išlaikyti vaiko; nenoras gadinti santykių su vaiko tėvu; tiksliai nustatytas norimų turėti vaikų skaičius; vėlesnis pirmojo gimdymo amžius. Santykių griūtis ir porų skyrybos yra labai dažnos po aborto, anot statistikos, net 70 proc. porų išsiskiria po nėštumo nutraukimo.

Visuomenės lygmeniu moters reakcija į nėštumo nutraukimą priklauso nuo visuomenėje paplitusių nuostatų aborto atžvilgiu, įstatymų, apibrėžiančių aborto paslaugų prieinamumą, tradicinių lyčių vaidmenų dominavimo visuomenėje. Moteris, kurios vertė apibrėžiama per motinos vaidmenį, vaikų gimdymą ir auginimą, pasirinkdama negimdyti ir/ar nutraukti nėštumą, tampa patriarchalinės visuomenės prieše.

Rūpinantis moterų, pasirinkusių nutraukti nėštumą, sveikata, svarbu mažinti aborto stigmą visuomenėje, kvestionuoti dominuojantį diskursą, kuriame abortas pateikiamas kaip moralės klausimas. Būtinos galimybės pasirinkti nėštumo nutraukimo būdą, o tam reikia įteisinti medikamentinį nėštumo nutraukimą Lietuvoje. Labai reikia ir empatiško, jautraus, moters integralumą gerbiančio medicinos personalo reagavimo nėštumo nutraukimo procedūros metu. Galiausiai tiek neplanuotai pastojusiai, tiek nepastojusiai moteriai reikia realios lyčių lygybės. O tai reiškia socialinius ir politinius pokyčius, kurie suteiktų moteriai daugiau sprendimo priėmimo galios tiek visuomenėje, tiek heteroseksualiuose santykiuose, mažintų moterų priespaudą ir subordinaciją. Norint mažinti abortų skaičių, visų pirma reikia užtikrinti prieinamą kontracepciją ir visapusišką, savalaikį lytinį švietimą.

tags: #nuo #nepageidautino #nestumo

• Ką pasiimti su savimi į ligoninę gimdant
• Sužinokite apie vaikų burnos kvėpavimą
• daugiau apie Indrės Urbanavičienės vadovaujamus globos namus
• Embriono teisinis statusas ir Konstitucinis Teismas
• Kristinos Radžiukynaitės-KaYros transformacija: nuo baimės iki vidinės ramybės