Kriziniai globos atvejai Lietuvoje: iššūkiai ir sprendimai

Krizės dažnai užklumpa netikėtai ir sukelia stresą, neigiamai veikia aplinką, žmones ir jų vertybes. Jos gali būti politinės, ekonominės, finansinės, gamtinės ar socialinės, medicininės, psichologinės. Visais atvejais labai svarbu, kad žmogui būtų prieinama parama.

Krizė - tai netikėtos ir sunkios gyvenimo permainos, būsena, kurią lydi didelis nerimas, įtampa, grėsmė, nesaugumas, pavojus, pasimetimas ir kiti panašūs išgyvenimai. Literatūroje dažnai sutinkami tokie krizės apibrėžimai: nestabili situacija, kuri sukelia ypatingą grėsmę ir pavojų; staigus pasikeitimas ligos eigoje, nulemiantis sveikatos pagerėjimą arba pablogėjimą; stresinis įvykis arba pasikeitimas asmeniniame gyvenime, viršijantis individo adaptacines galias.

Žodis „krizė“ kilęs iš graikų kalbos („krisis“, „krinein“) ir reiškia „atskirti“ arba „nuspręsti“. Kiekviena krizė savyje talpina pavojų individo egzistencijai ir galimybę sustiprėti, įgyti patirties, dvasiškai augti. Individai į krizines situacijas reaguoja skirtingai, priklausomai nuo asmenybės psichologinės, dvasinės brandos, socialinės, kultūrinės aplinkos, religinių įsitikinimų, pagalbos resursų aplinkoje.

COVID-19 pandemijos sukelti kriziniai globos atvejai

COVID-19 pandemija sukėlė ir tebekelia didelius iššūkius socialinės globos įstaigoms Lietuvoje. Fiksuojami protrūkiai socialinių paslaugų namuose, senelių globos namuose ir kitose įstaigose, kuriose gyvena pažeidžiami asmenys. Šie protrūkiai kelia didelę riziką gyventojų ir darbuotojų sveikatai bei gyvybei.

Protrūkiai socialinės globos įstaigose

Vakarykštę parą registruota 19 koronavirusinės infekcijos atvejų, siejamų su protrūkiu Akmenės rajono socialinių paslaugų namuose, iš kurių 15 yra globotiniai ir 4 darbuotojai. Iš viso su protrūkiu, šiuo metu turimais duomenimis, siejami 32 koronavirusinės infekcijos atvejai.

Penktadienį 17 COVID-19 ligos atvejų registruota Šilutės rajone veikiančiuose Macikų socialinės globos namuose, iš kurių 16 yra gyventojai ir vienas darbuotojas. Iš viso su protrūkiu siejami daugiau nei 70 infekcijos atvejų, registruotų nuo gruodžio vidurio, įskaitant antrinius atvejus, t. y. darbuotojų šeimos narius.

7 koronavirusinės infekcijos atvejai, registruoti vakar, siejami su protrūkiu Telšių rajono senelių globos namuose, iš kurių 6 yra gyventojai ir 1 darbuotojas. Iš viso su protrūkiu siejama 60 COVID-19 ligos atvejų.

Tuo metu, vakar naujas protrūkis registruotas Švenčionių rajono Adutiškio senelių namuose, kur infekcija patvirtinta 12-likai įstaigos darbuotojų. NVSC informuoja, kad organizuotas visų įstaigos gyventojų ištyrimas, rezultatų laukiama, epidemiologinė diagnostika tęsiama.

Naujas protrūkis vakarykštę parą registruotas Jurbarko rajono Skalvijos globos namuose, kur vakar patvirtinti 3 susiję koronavirusinės infekcijos atvejai vienoje iš šeimynų.

Be to, naujas židinys registruotas Kretingos rajono Salantų Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Iš viso patvirtinti 9 atvejai - 5 darbuotojai ir 4 pacientai.

Tęsiasi protrūkis Vilniaus Antavilių pensionate, kur nuo gruodžio 22 d. koronavirusinė infekcija patvirtinta 169 gyventojams ir 53-ims darbuotojams. Epidemiologų vertinimu, šio protrūkio hipotezė - užsikrėtimai nuo besimptomių darbuotojų. NVSC informuoja, kad Vilniaus departamento specialistai vakar šioje įstaigoje dėl protrūkio lankėsi trečiąjį kartą, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai organizuotas personalo darbas, tinkamai formuojamos darbuotojų komandos, sutvarkytas zonų skirstymas įstaigoje.

Protrūkiai kitose įstaigose ir įmonėse

Klaipėdos rajone nustatytas naujas COVID-19 protrūkis Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje - koronavirusine infekcija užsikrėtė trys darbuotojai.

Praėjusią parą registruoti atvejai, susiję su protrūkiu Kupiškio rajono savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje, su kuriuo iš viso siejami 7 atvejai, įskaitant ir antrinius atvejus, t. y. darbuotojų šeimų narius.

Taip pat penktadienį patvirtini infekcijos atvejai, siejami su protrūkiu Kalvarijos globos ir užimtumo centre, kur iš viso registruoti 4 susiję atvejai, iš kurių 2 yra darbuotojai ir 2 gyventojai.

Be to, vakar registruoti koronavirusinės infekcijos atvejai (po du ar kelis), epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiais Pasvalio kelių priežiūros įmonėje, Biržuose veikiančioje plastiko ir gumos gamybos įmonėje, Šiaulių kelių priežiūros įmonėje.

Taip pat penktadienį registruoti koronavirusinės infekcijos atvejai, susijęs su protrūkiais Raseiniuose veikiančioje žuvies perdirbimo įmonėje, minkštų baldų surinkimo įmonėje Raseinių rajone, mėsos perdirbimo įmonėje Marijampolėje, siuvimo įmonėje Vilkaviškyje, maisto pramonės įmonėse Marijampolėje, Klaipėdoje veikiančiose baldų gamybos įmonėje.

Bendras COVID-19 pandemijos vaizdas Lietuvoje

Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruoti 173.

Per praėjusią parą izoliuota 1930 asmenų, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 96671 žmogus.

Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruota 190 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).

Mirčių statistika

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 50-99 metų žmonės, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso mirė 23 moterys ir 15 vyrų. Tarp jų - po 12 80-89 ir 60-69, dešimt 70-79, trys 50-59 ir vienas 90-99 metų žmogus.

Praėjusią parą taip pat detalizuota 14 mirčių nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Nuo koronaviruso iš viso mirė 2171 žmogus. Daugiausia mirusiųjų yra 80-89 metų amžiaus - 790, 70-79 metų - 586, 60-69 - 363, 90-99 - 204, 50-59 - 175, 40-49 - 33, 30-39 - 12, 100-109 - penki, taip pat mirė trys 20-29 metų amžiaus žmonės.

Ligoninėse gydomų pacientų skaičius

Ligoninėse šiuo metu gydoma 2 235 COVID-19 pacientai, 176 iš jų - reanimacijoje, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis papildomai tiekiamas 1332 pacientams, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 123.

Iš daugiau kaip 16,6 tūkst. ligoninių lovų šiuo metu užimta kiek daugiau nei 8 tūkst. Iš 699 reanimacijos lovų užimta 416. Iš 647 lovų, kuriose gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, užimtos 265, iš lovų, kur tiekiamas deguonis, užimtos 2363 iš beveik 6,4 tūkst.

Operatyvūs paros COVID-19 pandemijos rodikliai

Penktadienį pranešta apie Lietuvoje nustatytus 1993 naujus COVID-19 atvejus, mirusius 28 žmonės. Pastarąją savaitę per parą vidutiniškai nustatoma maždaug po 2 tūkst. naujų atvejų - tai trečdaliu mažiau nei Kalėdų išvakarėse.

Situacija socialinės globos srityje

Klaipėdos miesto taryba pritarė Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo pakeitimams, kurie aiškiai parodo, ką renkasi Klaipėda - daugiau žmogiškumo, daugiau supratimo ir realesnė pagalba tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

„Mūsų pareiga nėra įsirėminti į formalias taisykles, o prisiimti atsakomybę tada, kai žmogus pats jos panešti nebegali. Šiuo sprendimu mes keičiame požiūrį: socialinė pagalba Klaipėdoje nebebus grindžiama vienodais tarifais ir formalumais. Ji bus pritaikyta realioms žmonių galimybėms.

Jaunuoliai, išeinantys iš globos namų, ir žmonės, netikėtai patekę į krizę, turi gauti pagalbą kuo greičiau. Vienas svarbiausių pakeitimų - diferencijuotas mokėjimas už apgyvendinimo būste paslaugą su specialistų pagalba, jaunuoliams, kurie anksčiau augo socialinės globos įstaigose. Iki šiol jie mokėjo vienodą - 20 procentų - pajamų dydžio mokestį. Jaunuoliai, kurių pajamos nesiekia 466 eurų (2 VRP), už paslaugą nemokės visai. Gaunantys nuo 466-699 eurų (nuo 2 iki 3 VRP) mokės ne daugiau kaip 5 procentus pajamų, nuo 699-932 eurų (nuo 3 iki 4 VRP) - iki 10 procentų, nuo 932-1165 eurų (nuo 4 iki 5 VRP) - iki 15 procentų.

Dar viena reikšminga naujovė - nemokama trumpalaikė socialinė globa kriziniais atvejais. Nuo šiol iki 30 kalendorinių dienų nemokamą socialinę globą galės gauti asmenys, kurie dėl negalios ar sveikatos būklės negali likti namuose be priežiūros, o jų artimieji ar kiti prižiūrėtojai dėl netikėtos krizės, pavyzdžiui, staigaus paguldymo į ligoninę, negali suteikti pagalbos.

„Šiuo sprendimu mes keičiame požiūrį: socialinė pagalba Klaipėdoje nebebus grindžiama vienodais tarifais ir formalumais. Ji bus pritaikyta realioms žmonių galimybėms“, - pranešime teigia Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Kaip nurodo savivaldybė, pagal patvirtintus pakeitimus, jaunuoliams, anksčiau augusiems socialinės globos įstaigose ir gaunantiems apgyvendinimo būste su specialistų pagalba paslaugą, bus taikomas diferencijuotas mokėjimas. Nuo šiol mokėjimo dydis priklausys nuo gaunamų pajamų ir bus skaičiuojamas pagal valstybės remiamų pajamų dydį.

Jaunuoliai, kurių pajamos nesiekia 466 eurų, už paslaugą nemokės visai. Tuo metu gaunantys nuo 466-699 eurų mokės ne daugiau kaip 5 proc. pajamų, nuo 699-932 eurų - iki 10 proc., nuo 932-1 165 eurų - iki 15 proc., o tie, kurių pajamos viršys 1 165 eurus, mokės 20 proc. nuo gaunamų pajamų. Iki šiol jaunuoliai, kurie anksčiau augo socialinės globos įstaigose, mokėjo vienodą pajamų dydžio mokestį - 20 proc.

Taip pat nuspręsta gyventojams kriziniais atvejais numatyti nemokamą trumpalaikę socialinę globą. Ją iki 30 kalendorinių dienų galės gauti asmenys, kurie dėl negalios ar sveikatos būklės ar negalios negali likti namuose be priežiūros, o jų artimieji ar prižiūrėtojai dėl netikėtos krizės negali suteikti pagalbos. Savivaldybės skaičiavimais, lengvatos vienam jaunuoliui, priklausomai nuo jo pajamų, per metus vidutiniškai savivaldybės biudžetui kainuos apie 790 eurų, o vienas nemokamos globos krizinis atvejis - apie 1,6 tūkst. eurų.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba įvedė naujovę - nemokamą trumpalaikę socialinę globą kriziniais atvejais. Nuo šiol iki 30 kalendorinių dienų nemokamą socialinę globą galės gauti asmenys, kurie dėl negalios ar sveikatos būklės negali likti namuose be priežiūros, o jų artimieji ar kiti prižiūrėtojai dėl netikėtos krizės, pavyzdžiui, staigaus paguldymo į ligoninę, negali suteikti pagalbos. Ši priemonė skirta tam, kad nenumatytose situacijose žmogus neliktų be saugumo ir reikalingos priežiūros. Skaičiuojama, kad vienas nemokamos globos krizinis atvejis kainuos apie 1 593 eurus. Savivaldybės vertinimu, tai indėlis į socialinį teisingumą, bendruomenės stiprinimą ir Socialinės atsakomybės metų idėjos įgyvendinimą praktikoje - kad Klaipėda būtų miestas, kuriame kiekvienas žmogus jaučiasi matomas, girdimas ir palaikomas.

Pagalba krizinėse situacijose

Netektis, nelaimės ir kitos traumuojančios patirtys gali sukelti krizines situacijas. Svarbu nedelsti ir ieškoti specialistų pagalbos. Straipsnyje aptariama, kas yra krizinis globos atvejis, kokia pagalba teikiama krizinėse situacijose atsidūrusiems asmenims ir bendruomenėms, kokios yra krizės prevencijos ir intervencijos galimybės.

Mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos

Mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos - tai psichologų, kurie specializuojasi krizių, traumų ir suicidologijos srityse, komandos, kurios po krizinių įvykių teikia pagalbą bendruomenei, įstaigai, organizacijai ar žmonių grupei. Vienas iš pagrindinių krizės ypatumų yra tas, kad turimų resursų išbūti, atlaikyti bei judėti į priekį tuo metu nepakanka. Tokiu atveju svarbu galvoti, kaip pasitelkti išorinius specialistus, siekiant sušvelninti galimą krizės poveikį tiek asmenims, tiek bendruomenei.

Mobiliosiose psichologinių krizių įveikimo komandose dirba specialiai parengti psichologai, kurie nuolat kelia kompetencijas krizių srityje ir ieško būdų, kaip nuolat tobulinti teikiamas paslaugas.

Teikiant pagalbą su traumuojančiais įvykiais susidūrusioms bendruomenėms, mobili krizių įveikimo komandos vyksta į vietą ir teikia konsultacijas administracijai ar krizių valdymo komandai, jei ši yra sudaroma. Tokių konsultacijų metu aptariami krizės valdymo ypatumai, sudėliojami krizės valdymo žingsniai, informacijos apie įvykį valdymas ir identifikuojami įvykio paveikti asmenys. Vėliau, esant poreikiui, gali būti teikiamos grupinės konsultacijos darbuotojams bei individualios konsultacijos labiausiai įvykio paveiktiems asmenims.

Rytų ir vidurio Lietuvoje šias paslaugas teikia VšĮ „Krizių įveikimo centro“ komanda, o Vakarų regione - „Projektų įgyvendinimo grupė“. Jei nutiko krizinis įvykis, palietęs šeimą, bendruomenę ar organizaciją, reikėtų skambinti telefonu 1815. Ši linija veikia kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais bei švenčių dienomis.

Krizių prevencija ir intervencija ugdymo įstaigose

Vaikų elgesio krizės - rimta socialinė problema. Akivaizdu, kad su šiuo reiškiniu būtina kovoti, aiškintis priežastis ir pasekmes. Prevencija - visuma įvairių auklėjimo metodų, kuriais siekiama užbėgti už akių įvykiams, prieštaraujantiems moralės ir teisės normoms.

Pirminę prevenciją galima apibrėžti kaip paslaugas, nukreiptas į bendrą populiaciją, siekiant sustabdyti bet kokius prievartos atvejus. Antrinė prevencija - paslaugos, nukreiptos į didelės rizikos grupę, siekiant užkirsti kelią tolimesniam problemos plitimui. Svarbu, kad vaiko globos namų darbuotojai, susidūrę su vaikų elgesio krizėmis, gebėtų spręsti šias problemas. Būtinos įstaigose krizių prevencinės programos, planai, prevencijos komandos.

Smurto formos ir jų įtaka

Psichologinė, emocinė prievarta - dažnas ar nuolatinis vaiko žeminimas, jo ignoravimas, kuris gali sutrukdyti vaiko elgesiui ir jo psichikos raidai. Visų rūšių vaiko skriaudimas kartu yra ir jo emocinis traumavimas. Žodžiais, pastabomis, grasinimais, draudimais, gąsdinimais siekiama asmenį įskaudinti, įbauginti, priversti suvokti priklausomybę nuo skriaudėjo. Tai apima ignoravimą, žodinę agresiją, žeminimą, gąsdinimą, vertimą jaustis kaltam, nuolatinės blogos savijautos sukėlimą, parodymą, kad esi nemylimas ir nepageidaujamas.

• Atmetimas - tėvai, kurie neužmezga ryšio su vaiku, dažnai savo elgesiu išreiškia vaiko atstūmimą. Jie vaikui įvairiausiais būdais parodo, kad jis yra nepageidaujamas. Tai gali būti vaiko varymas nuo savęs, žeminimas, pravardžiavimas ar pasakymas, kad jis yra nieko vertas.
• Ignoravimas - suaugę žmonės, kurių emociniai poreikiai kadaise buvo nepatenkinti, dažnai nesugeba patenkinti savo vaikų poreikių. Jie gali neparodyti prisirišimo vaikui ar nepuoselėti jo. Tokie tėvai paprastai neišreiškia savo susidomėjimo, žavėjimosi vaiku ar net kartais jo iš viso nepastebi.
• Terorizavimas - tėvai gali išsirinkti vieną vaiką kritikai ir baudimui.
• Izoliavimas - tėvai gali neleisti vaikui įsitraukti į jo amžiui tinkamą veiklą su bendraamžiais, gali laikyti vaiką kambaryje, izoliuojant jį, ar gali saugoti paauglius nuo dalyvavimo užklasinėje veikloje. Tokie tėvai gali reikalauti, kad grįžęs po pamokų vaikas būtų savo kambaryje.
• Gadinimas, tvirkinimas - tėvai leidžia vaikams naudoti narkotikus ar alkoholį, stebėti žiaurų elgesį su gyvūnais, žiūrėti pornografinę medžiagą ir suaugusiųjų seksualinius veiksmus, dalyvauti arba liudyti tokioje kriminalinėje veikloje kaip vogimas, užpuolimai, prostitucija, lošimas iš pinigų ir pan.

Šiuos emocinės prievartos atvejus labai sunku diagnozuoti ar net apibrėžti. Kai kuriais atvejais, emocinę prievartą patyrę vaikai neparodys jokių prievartos ženklų. Dėl šios priežasties, emocinė prievarta yra viena sunkiausių blogo elgesio su vaikais formų, kurią sunku nustatyti ir užkirsti jai kelią. Emocinė prievarta palieka paslėptus randus, kurie praneša apie save įvairiais keliais.

Paauglių nėštumas

Lietuva nepilnamečių nėštumų skaičiumi kai kurias valstybes lenkia net kelis kartus, naujagimių susilaukia ir jaunesnės nei 15 metų mergaitės. Paauglės nėštumas kelia riziką ir jos pačios, ir kūdikio sveikatai. Įrodyta, kad nepilnamečių merginų nėštumų dažnis labai glaudžiai siejasi ne tik su kultūrinėmis ar religinėmis šalies tradicijomis, bet ir su ekonominiu bei socialiniu lygiu - gerėjant visuomenės ekonomikai, mažėja nepilnamečių nėštumų.

Pagimdžius gyvenimas pasidaro dar sudėtingesnis, kai namų, artimųjų, pajamų, išsilavinimo ir darbo neturinčiai merginai tenka rūpintis naujagimiu. Todėl vertėtų kalbėti ir apie atskirą problemą - pasikartojančius nepilnamečių gimdymus.

Komplikacijos susijusios ir su vaiku, ir su gimdyvėmis. O naujagimiams taip pat didžiulė rizika gimti neišnešiotiems, sirgti sunkiomis ligomis ir net ankstyvame amžiuje numirti. Nėštumas paauglystėje siejamas su mažesnėmis moters išsilavinimo, karjeros galimybėmis. Jis dažnai susijęs su rizikingo gyvenimo būdu - net 41 proc. nėščiųjų nepilnamečių rūkė, jos dažniau vartojo alkoholį. Pastojusios paauglės taip pat dažniau susiduria su psichologinėmis bei socialinėmis problemomis, po gimdymo joms dažniau pasireiškia depresija. Jaunai mamai neretai tenka nutraukti mokslus, atitrūkti nuo bendraamžių, jos jaučiasi nesubrendusios sąmoningai motinystei. Nepilnametės mamos kūdikio mirties rizika didesnė. Pastebėta, kad dėl dažniausiai prastesnio mamos išsilavinimo ir menkų karjeros galimybių vaikui taip pat būna sunkiau mokytis, įgauti gerą išsilavinimą ir socialinę adaptaciją.

Dažniausiai pastoja tos mergaitės, kurios nepatiria nei tėvų meilės, nei palaikymo, supratimo. Tada jos ieško būdų, kur meilę atrasti kitur. Tai labai apgaulingas kelias, nes dažnai antra pusė, pats tėvas, taip pat būna iš pažeidžiamos šeimos.

Siekiama, kad kuo daugiau vaikų gimtų, nes Lietuva nyksta, neturi gyventojų, tad kiekvienas nėštumas, kad ir nenorimas, turi būti įskaičiuotas, nes tai - papildomas gyventojas. Tačiau taip pasinaudoti paaugle ir įstumti ją į sveikatos ar gyvybės klausimo sprendimą negalima, nes paauglystėje gimdydamos arba dėl nėštumo merginos miršta dažniau.

Kadangi dauguma paauglių lytinį gyvenimą pradeda 17 metų, 15-16 metų paaugliai jau turėtų žinoti svarbiausius dalykus apie kontracepciją.

Krizių centrai

Klaipėdos rajone visokeriopą pagalbą mamoms, stokojančioms socialinių įgūdžių, teikia Krizių centras. Krizių centro funkcija - padėti tėvams, dažniausiai mamoms, sustiprinti esamus tėvystės įgūdžius, išmokyti naujų. Teikiama kompleksinė pagalba, nes ir problemų dažniausiai yra ne viena, o kelios. Budi 24 val. per parą.

Krizių centre dirba socialinė darbuotoja ir padėjėjos. Jos padeda ieškoti bendradarbiavimo galimybių, kompromisų. Mamos kartu su socialine darbuotoja ar padėjėja gamina valgį, planuoja išlaidas. Mokoma iš anksto numatyti, kiek reikės vaistams, maistui, neišlaidaujant stengiamasi gaminti kuo sveikesnį maistą. Svarbu atsižvelgti į vaikų poreikius. Tvarkos bute, laiptinėje taip pat mokomasi. Mamoms reikia padėti užsiregistruoti pas gydytoją, suorganizuoti transportą, jas lydėti. Bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis lygiai taip pat svarbus, nes būna, jog iškyla mokyklos nelankymo grėsmė ir pan.

Krizių centre viena šeima gali gyventi iki pusės metų. Per tą pusmetį vyksta akylas stebėjimas, kaip mamai sekasi susidoroti su pareigomis. Nuolat yra teikiama psichosocialinė pagalba. Vėliau sprendžiama, ar vaikas (-ai) gali likti su mama, ar reikia pasirūpinti jo (jų) globa.

Vaikų teisių apsauga

Visų pirma, kai vaikas paimamas iš šeimos, ieškoma jo giminaičių, t. y. asmenų, kurie galėtų pasirūpinti vaiku, kai šeimoje yra krizinis, sudėtingas atvejis. Tais atvejais, kai matoma, kad vaikui likti šeimoje yra nesaugu, visada tėvų klausiama, ar yra kitų asmenų, kurie galėtų pasirūpinti vaikais. Tik išimtiniais atvejais, kai šeima nepajėgi dėl savo būsenos arba tėvų apskritai nėra, vaikai perduodami globoti nepažįstamiems.

Dažniausiai grėsmės lygis nenustatomas, taip pat dažnai nustatomas 1 grėsmės lygis ir tik 8 proc. atvejų nustatomas antrasis grėsmės lygis, kai vaikas perduodamas laikinajai globai.

Yra net 20 proc. atvejų, kai reikėjo apsaugoti vaiką. Tai reiškia paimti jį iš nesaugios aplinkos. Dalis tų atvejų yra, kai, pavyzdžiui, vaikas yra nesaugioje aplinkoje su vienu iš tėvų, bet reikia jį perduoti kitam. Iš tų 20 proc. apsaugojimo atvejų tolimesnė eiga susidėliojo taip: 12 proc. vaikų namo sugrįždavo per 3 dienas arba greičiau, o jau minėti 8 proc. vaikų buvo paimami nustatant aukščiausią grėsmės lygį ir perduodami į laikinąją globą.

Pagrindinė ir prigimtinė vaiko teisė yra augti savo biologinėje šeimoje, palaikyti ryšius su giminaičiais, tačiau ne visada geriausias vaiko interesas yra augti biologinėje šeimoje. Bet eliminavus visus rizikos veiksnius, kurie kelia pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei, vaikas visada turėtų likti šeimoje.

tags: #krizinis #globos #atvejis

• Elektroninės cigaretės vaikams
• Gimdymo išmokos
• Šventė vasaros parke
• Išsamus vadovas apie pirmąsias kūdikio savaites
• Vaikų draugystės reikšmė