Gyvūnų platinamos ligos: pavojus kūdikiams ir vaikams ir kaip jo išvengti

Remiantis statistiniais duomenimis, naminiai gyvūnai yra vienas iš pagrindinių užkrečiamųjų ligų infekcijos nešiotojų. Nors daugelis šių ligų gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, kūdikiai ir maži vaikai yra ypač pažeidžiami dėl jų silpnesnės imuninės sistemos, artimo kontakto su gyvūnais ir tendencijos tyrinėti aplinką per burną. Specialistai pataria būti atsargiems ir laikytis griežtos bei reguliarios asmeninės higienos, siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką.

Dažnai naminiai gyvūnai, nešiojantys infekcijas, atrodo visiškai sveiki, tačiau rizika užsikrėsti egzistuoja tiek namų aplinkoje, tiek viešose vietose. Kiekvienas katino, šuns, triušio ar kito naminio augintinio šeimininkas turi bent minimaliai žinoti, kokios yra gyvūnų užkrečiamos ligos, kokiais simptomais jos apie save praneša ir kaip gyvūnų platinamos ligos yra perduodamos.

Dažniausiai gyvūnų platinamos ligos, pavojingos vaikams

Toksoplazmozė

Toksoplazmozė yra žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys Toxoplasma gondii. Pagrindiniai šių pirmuonių šeimininkai yra katės ir kiti katinių šeimos žinduoliai. Užsikrėtusios katės su išmatomis toksoplazmas aplinkoje platina 1-2 savaites. Užteršiami dirvožemis, žolė, vanduo, vaisiai, daržovės, smėlio dėžės ar kita aplinka. Toksoplazmozės sukėlėjai drėgname dirvožemyje gali išlikti gyvybingi ilgus mėnesius. Žmonės šią infekciją dažniausiai gauna nuo jaunų kačių per cistomis užkrėstą maistą, neplautas daržoves ar nešvarias rankas.

Nėščia moteris, serganti ūmia toksoplazmoze, užkratą gali perduoti vaisiui. Tai yra pats pavojingiausias toksoplazmozės perdavimo būdas. Užsikrėtusios toksoplazmoze nėščios moterys gali persileisti arba gali žūti vaisius. Naujagimiams, kurie toksoplazmomis užsikrečia dar būdami motinos įsčiose, pasireiškia įgimta toksoplazmozė. Daugeliui naujagimių toksoplazmozės simptomai atsiranda ne iš karto po gimimo, o sulaukus paauglystės ar dar vėliau. Jei liga pasireiškia, simptomai būna panašūs į gripą: raumenų, galvos, gerklės skausmai, padidėję limfmazgiai, karščiavimas, bendras silpnumas. Sunki ligos eiga dažniau pasireiškia žmonėms su nusilpusia imunine sistema, ir toksoplazmos gali pažeisti smegenis, akis arba kitus organus.

Pasaulyje žmonių sergamumas toksoplazmoze yra nevienodas ir priklauso nuo klimato, higieninių sąlygų, valgymo įpročių. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje kasmet registruojami šios ligos atvejai, daugiausia susirgimų - 25-34 metų amžiaus grupėje. Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorijose atliekami toksoplazmozės parazitologiniai ir serologiniai tyrimai, kurių skaičius kasmet didėja.

Toksoplazmozės sergamumo Lietuvoje ir gyvūnų tyrimų duomenys (pasirinkti metai)

Prevencija:

• Vartokite gerai termiškai apdorotą mėsą.
• Nevalgykite neplautų vaisių, daržovių, negerkite ir nenaudokite maistui gaminti, daržovėms, vaisiams plauti atvirų telkinių vandens.
• Reguliariai valykite kačių kraiko dėžes, dėvėdami pirštines.
• Nėščioms moterims rekomenduojama vengti tiesioginio kontakto su kačių išmatomis.

Toksokarozė

Toksokarozė (apvaliųjų kirmėlių lervų sukelta liga) yra infekcija, kurią platina katės ir šunys. Šie nematodai parazituoja šunų, kačių, šeškų ir kitų naminių bei laukinių mėsėdžių plonosiose žarnose arba skrandyje. Patelių mėsėdžių plonosiose žarnose išskirti kiaušinėliai su išmatomis patenka į aplinką, kur per 5 dienas subręsta ir tampa invaziniais. Žmonėms, ypač vaikams, užsikrėsti lengva, kai žaidžiama smėlio dėžėse, kuriose yra kačių arba šunų ekskrementų, arba valgant nešvarias uogas, vaisius ir daržoves. Nors žmogaus organizmas toksokarozės lervoms vystytis ir daugintis netinkamas, praryta lerva nežūna, tačiau negali subręsti, todėl ieškodama palankesnės sau aplinkos migruoja po visą organizmą ir gali sukelti grėsmę žmogaus gyvybei, pažeisdama tam tikrus jo organus.

Susirgimo metu pažeidžiama centrinė nervų sistema, akys, kepenys, plaučiai, širdis. Žmonėms diagnozuoti toksokarozę yra sunku, nes ligos simptomai yra labai panašūs į daugelio kitų ligų simptomus. Kadangi toksokara lervos neturi pastovios lokalizacijos organizme, įtarus ligą atliekami serologiniai tyrimai iš kraujo serumo imunofermentinės analizės metodu. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, 2008 m. toksokarozė buvo diagnozuota 58 vaikams iki 17 metų, iš jų - 50 gyvenantiems mieste.

Prevencija:

• Reguliariai valyti smėlio dėžes ir jas uždengti, kai nenaudojamos.
• Kruopščiai plauti rankas po kontakto su gyvūnais, dirvožemiu ar prieš valgant.
• Gerai plauti vaisius, uogas ir daržoves.
• Reguliariai dehelmintizuoti naminius gyvūnus.

Ešerichiozė (E. coli O157:H7)

Ešerichiozė ─ žarnyno infekcinė liga, kurią sukelia E. coli bakterijos, ypač pavojinga rūšis E. coli O157:H7. Ši bakterija gamina Shigos toksiną ir sukelia enterohemoraginį viduriavimą. E. coli O157:H7 rūšies bakterijos gyvena ir dauginasi galvijų, ožkų, avių, elnių, briedžių žarnyne. Žmogus gali susirgti suvalgęs maisto, kuris užkrėstas nors ir mikroskopiniu žmonių ar gyvūnų išmatų kiekiu. Savaites, mėnesius gali išlikti gyvybingas rūgščioje terpėje (majoneze, dešroje, obuolių sidre, čederio sūryje).

Infekciją gali sukelti nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, ypač maltos jautienos, nepasterizuoto pieno ir iš jo pagamintų produktų, netinkamai paruošto vandens, žalių vaisių, daržovių, nepasterizuotų obuolių sulčių / sidro vartojimas. Mėsa gali būti užkrėsta bakterijomis gyvūno skerdimo metu. Ligos inkubacinis periodas paprastai trunka 3─4 dienas. Infekcija pasireiškia stipriais pilvo spazmais, labai intensyviu viduriavimu (paprastai su kraujo priemaiša), vėmimu ir kartais nedideliu karščiavimu. Dauguma susirgusiųjų pasveiksta per 5─7 dienas, tačiau 10 proc. išsivysto komplikacija ─ hemolizinis ureminis sindromas (HUS), kuris ypač pavojingas mažiems vaikams. Lietuvoje atlikus tyrimą apie vaikų sergamumą HUS 1990─2004 metais, nustatyta, kad per šį 15 metų laikotarpį Lietuvoje užregistruota daugiau kaip 80 vaikų HUS atvejų. Dažniausiai sirgo vaikai iki dvejų metų amžiaus.

Prevencija:

• Maistą termiškai apdoroti ne žemesnėje nei 71°C temperatūroje.
• Kruopščiai plauti rankas prieš ruošiant maistą, po naudojimosi tualetu ir po kontakto su gyvūnais.
• Vengti kryžminės taršos virtuvėje (atskirti žalią mėsą nuo paruoštų produktų).
• Gerai plauti vaisius ir daržoves.
• Vartoti pasterizuotą pieną ir jo produktus.

Kampilobakteriozė

Kampilobakteriozė - žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia Campylobacter rūšiai priklausanti gramneigiama spiralės formos bakterija. Kampilobakteriozės sukėlėjai gyvena ir dauginasi naminiuose paukščiuose, raguočiuose, šunyse, katėse, kiaulėse, avyse, graužikuose. Žmogui susirgti pakanka labai mažo bakterijų kiekio (400─500 bakterijų). Dažniausia viduriavimo priežastis JAV - kampilobakteriozė.

Dažniausiai kampilobakterioze galima užsikrėsti, kai vartojame žalią arba nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, ypač paukštieną ir jos produktus, nepasterizuotą pieną, kampilobakterijomis užterštą vandenį. Išsivysčiusiose šalyse didžiausias sergamumas kampilobakterioze užregistruotas 5-mečių ir vyresnių asmenų amžiaus grupėse. Besivystančiose šalyse kampilobakteriozė patvirtinta dar jaunesnei vaikų amžiaus grupei: kūdikiams ir vaikams iki 2-jų metų. Ligos inkubacinis periodas trunka nuo 2-jų iki 5-ių dienų. Liga pasireiškia viduriavimu (gali būti su krauju, vandeningas), karščiavimu, pilvo, galvos, raumenų skausmais, pykinimu ir/arba vėmimu. Ligos komplikacijos retos, tačiau gali būti sąnarių uždegimas, kraujo užkrėtimas, smegenų dangalų, tulžies pūslės uždegimas.

Prevencija:

• Kruopščiai termiškai apdoroti paukštieną ir mėsą.
• Vengti kryžminės taršos virtuvėje tarp žalios mėsos ir kitų produktų.
• Vartoti pasterizuotą pieną.
• Gerti tik saugų, geriamąjį vandenį.

Listeriozė

Listeriozė yra žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia gramteigiamos lazdelės formos Listeria monocytogenes rūšies bakterijos. Šios bakterijos yra ypač pavojingos, nes, skirtingai nuo kitų per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, jos gali daugintis užterštuose maisto produktuose, laikomuose šaldytuve, net ir žemoje temperatūroje (nuo -0,4°C iki 45°C). Listeriozės sukėlėjai gyvena ir dauginasi naminiuose ir laukiniuose žinduoliuose, paukščiuose.

Didžiausią rizikos galimybę susirgti šia infekcija turi nėščios moterys, naujagimiai, asmenys, kurių organizmo atsparumas sumažėjęs. Nėščioms moterims listeriozė gali sukelti persileidimą, vaisiaus žūtį ar priešlaikinį gimdymą. Naujagimiams gali pasireikšti sunki ligos forma, įskaitant meningitą ar sepsį. Pagrindinis listeriozės plitimo būdas ─ užsikrėtimas maistu. Žmogus gali užsikrėsti vartodamas nepakankamai termiškai apdorotą mėsą (kiaulieną, jautieną, paukštieną), daržoves, nevirintą, nepasterizuotą pieną ir iš jo pagamintus produktus.

Prevencija:

• Kruopščiai termiškai apdoroti mėsą ir kitus gyvūninius produktus.
• Vengti nepasterizuoto pieno ir jo gaminių.
• Gerai plauti vaisius ir daržoves, ypač jei jie bus vartojami žali.
• Atidžiai laikytis maisto laikymo šaldytuve taisyklių.

Salmoneliozė

Salmoneliozė - žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia Salmonella rūšies gramneigiamos lazdelės formos bakterijos. Šie sukėlėjai gyvena ir dauginasi naminiuose ir laukiniuose gyvūnuose: paukščiuose, kiaulėse, raguočiuose, graužikuose, namų augintiniuose (iguanose, sausumos bei vandeniniuose vėžliuose, viščiukuose, šunyse, katėse). Salmonelės į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis. Salmonelioze dažniau sergama vasarą, ir ypač dažnai serga vaikai. Apie 60-80 proc. visų salmoneliozės atvejų sudaro maisto sukeliami protrūkiai.

Pagrindinis salmoneliozės plitimo būdas yra žalios arba nepakankamai termiškai apdorotos, užterštos salmonelėmis paukštienos, kiaušinių, jautienos, kiaulienos, pieno ir jų produktų, vandens, vaisių bei daržovių vartojimas. Ligos inkubacinis periodas paprastai trunka 12-36 valandas. Ligos pradžia dažniausiai būna ūmi: ji pasireiškia karščiavimu, galvos, pilvo skausmais, viduriavimu, pykinimu, kartais vėmimu. Kartais infekcijos sukėlėjas gali patekti į kūno audinius ir sukelti pūliavimą, sąnarių, tulžies pūslės, smegenų dangalų, plaučių uždegimą bei kitas komplikacijas.

Prevencija:

• Vartoti tik gerai išvirtus arba iškeptus kiaušinius.
• Kruopščiai termiškai apdoroti mėsą.
• Maistą salmonelėmis gali užkrėsti jį tvarkantys asmenys, nenusiplovę rankų pasinaudojus tualetu, todėl svarbu laikytis griežtos rankų higienos.
• Sukėlėjai į maistą taip pat gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta žalia paukštiena, jautiena, kiauliena, daržovės.
• Laikyti kiaušinius nuo +5°C iki +18°C temperatūroje, uždaroje talpoje.

Echinokokozė

Echinokokozė yra parazitinė liga, kurios vystymuisi reikalingi du šeimininkai: galutinis šeimininkas (šunys, vilkai, lapės, šakalai, kartais ir katės), kurio organizme vystosi suaugęs kaspinuotis, ir tarpinis šeimininkas (kiaulės, avys, galvijai, graužikai, kiškiai, žmogus ir kt.), kurių organizme vystosi echinokoko cistos. Gyvūnai, kurių žarnyne parazituoja kaspinuotis, į aplinką su išmatomis išskiria kiaušinėlius. Šie kiaušinėliai yra labai mažyčiai, atsparūs išorinėje aplinkoje ir gali ilgai išlikti gyvybingi.

Kiekvienas žmogus gali užsikrėsti ir susirgti echinokokoze prarijęs echinokokų kiaušinėlius. Užsikrėsti galima glostant, žaidžiant su užsikrėtusiu šuniu ar kitu gyvūnu, ant kurio kailio ar liežuvio gali būti kiaušinėlių. Taip pat ir sveikas gyvūnas gali tapti infekcijos šaltiniu, jei ant jo kailio kiaušinėliai patenka per užterštą aplinką. Žmonės gali užsikrėsti nuo sumedžiotų laukinių gyvūnų, lupant jų kailį, arba vartojant šunų ar laukinių gyvūnų išmatomis užterštas daržoves, vaisius, uogas (miško uogas). Ligos sukėlėjai per užterštas rankas, įrankius patenka ant namų apyvokos daiktų, maisto produktų. Echinokokozė specifinių simptomų neturi, o klinika priklauso nuo darinių dydžio ir lokalizacijos (dažniausiai kepenyse, rečiau plaučiuose ir kituose organuose). Kadangi cistos dažniausiai auga lėtai, ligos simptomai gali nepasireikšti metų metus. Vėliau gali varginti bendras silpnumas, apetito stoka, svorio kritimas, pykinimas, prakaitavimas, o cista didėdama gali sukelti spaudimo jausmą ar skausmus.

Prevencija:

• Kruopščiai plauti rankas po kontakto su gyvūnais, dirbant lauko darbus, prieš valgant (ypatingai vaikams!).
• Nevalgyti neplautų daržovių, vaisių, uogų.
• Nešerti gyvūnų termiškai neapdorotais gyvūnų organais (pvz., kepenys, plaučiai).
• Reguliariai tikrinti naminių gyvūnų (ypač šunų) sveikatą ir juos dehelmintizuoti.

Trichineliozė

Trichineliozė yra ūmi žmonių ir gyvūnų liga, kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių Trichinella lervos. Žmonės šiais parazitais užsikrečia vartodami užsikrėtusių naminių ir laukinių gyvūnų mėsą. Lervos mėsoje puikiai ištveria sūdymą, marinavimą, rūkymą ir šaldymą. Nors egzistuoja diskusijų dėl temperatūros, kuri visiškai sunaikina trichinas, itin svarbu mėsą virti ar kepti pakankamai ilgai ir aukštoje temperatūroje.

Ligos požymiai ūmiai apsinuodijus pasireiškia šleikštuliu, vėmimu, viduriavimu, galvos ir pilvo skausmais. Vėliau gali atsirasti karščiavimas (iki +39°C), raumenų trūkčiojimas, viso kūno traukuliai, veido patinimas.

Prevencija:

• Vartoti tik patikrintą ir gerai termiškai apdorotą mėsą, ypač kiaulieną ir laukinių gyvūnų mėsą.
• Visuomet patikrinti mėsą dėl trichinelių, ypač medžiojamųjų gyvūnų.

Bendrosios higienos taisyklės ir rekomendacijos

Siekiant apsaugoti kūdikius ir vaikus nuo gyvūnų platinamų ligų, labai svarbu laikytis bendrųjų higienos taisyklių ir būti atsargiems:

• Asmeninė higiena: Reguliarus ir kruopštus rankų plovimas muilu ir vandeniu, ypač po kontakto su gyvūnais, jų išmatomis, žaidžiant smėlio dėžėse, prieš valgant ir ruošiant maistą.
• Maisto sauga: Visuomet gerai termiškai apdoroti mėsą, paukštieną ir kiaušinius. Vengti nepasterizuoto pieno ir jo produktų. Kruopščiai plauti vaisius, daržoves ir uogas (ypač miško gėrybes) prieš vartojimą. Saugotis kryžminės taršos virtuvėje - naudoti atskiras pjaustymo lenteles ir įrankius žalios mėsos ir kitų produktų paruošimui.
• Gyvūnų priežiūra: Reguliariai vedžioti gyvūnus (kates, šunis) pas veterinarą patikrai ir dehelmintizacijai (kirminų šalinimui). Valyti gyvūnų gyvenamąsias vietas, ypač kraiko dėžes. Neleisti gyvūnams, ypač ką tik grįžusiems iš lauko, turėti artimo fizinio kontakto su kūdikiais ar vaikais. Pasirūpinkite, kad gyvūnas nebūtų tose vietose, kur gaminamas maistas.
• Aplinkos švara: Valyti ir dezinfekuoti paviršius, su kuriais kontaktuoja gyvūnai ir vaikai. Užtikrinti, kad smėlio dėžės būtų uždengtos, kai nenaudojamos. Saugoti maisto produktus nuo dulkių, musių, tarakonų.

Jeigu įtariate, kad Jūsų vaikas ar Jūs pats galėjote užsikrėsti nuo gyvūno, raginame nedelsti ir pasitikrinti pas gydytoją.

tags: #nuo #gyvunu #uzkreciamos #ligos #kudikiams

• Ką verta žinoti apie „Benu“ naujagimio kraitelį?
• Saugios ir patogios kūdikio lovytės pasirinkimas
• kaip sutaupyti perkant vaikiškas prekes
• Sveiki pusryčiai vaikams – patarimai ir receptai
• Kaip įamžinti nėštumo grožį gamtos apsuptyje