Normalus kraujo spaudimas nėštumo metu: nuo hipotenzijos iki hipertenzijos
Dauguma nėščiųjų žino, kad aukštas kraujospūdis gali būti pavojingas, tačiau žemas kraujospūdis (hipotenzija) taip pat gali sukelti įvairių nemalonių simptomų ir paveikti nėštumo eigą.
Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, koks spaudimas laikomas per žemu, kas tai lemia, kokie simptomai gali pasireikšti, kada tai pavojinga ir - svarbiausia - ką daryti, kad pagerėtų savijauta.
Kas laikoma žemu kraujospūdžiu nėštumo metu?
Nėštumo metu moters organizmas patiria daug pokyčių, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemą. Dėl hormoninių veiksnių - ypač progesterono - kraujagyslės atsipalaiduoja, o kraujospūdis natūraliai šiek tiek sumažėja. Tačiau kai spaudimas nukrenta per žemai, tai jau gali tapti problema.
Kokia norma ir kada reikia sunerimti?
Normalus kraujospūdis nėščiajai laikomas apie 110/70-120/80 mmHg. Tačiau jei sistolinis spaudimas (viršutinis) nukrenta žemiau 100 mmHg, o diastolinis (apatinis) - žemiau 60 mmHg, tai jau laikoma hipotenzija.
- Jei kraujospūdis yra: 100/60 mmHg ar šiek tiek žemiau, bet jaučiatės gerai - dažnai tai dar laikoma norma.
- 90/60 mmHg ar mažiau ir pasireiškia simptomai - reikėtų pasitarti su gydytoju.
- 80/50 mmHg ar mažiau - tai jau pavojinga būklė, ypač jei kartu svaigsta galva ar apalpama.
Nėščiųjų kraujospūdis turėtų būti ne aukštesnis nei 140/90 mmHG. Jei bent vienas - sistolinis ar diastolinis kraujospūdis yra didesnis, būtina atkreipti dėmesį ir pamatuoti kraujospūdį dar kelis kartus. Jeigu jis viršija šias ribas, reikėtų kreiptis į gydytojus.
Daug besilaukiančiųjų galvoja, kad jei iki nėštumo jų kraujo spaudimas buvo normalus arba žemas, tai nėščiųjų hipertenzija negresia. Svarbu žinoti, jog būtent nėščiųjų hipertenzija gali prasidėti bet kuriai moteriai po 22 nėštumo savaitės. Šis sutrikimas gali būti diagnozuotas sveikai moteriai, kurios spaudimas iki nėštumo buvo visiškai normalus ar netgi žemas. Kartais būna, jog nėščioji nejaučia padidėjusio arterinio kraujospūdžio. Jai neskauda galvos ir nebūna jokių kitų simptomų. Tik atėjus į gydymo įstaigą ir pamatavus arterinį kraujospūdį, jis būna aukštas ir gerokai viršija normas. Jei nėščia moteris jaučia galvos skausmą ir svaigimą ar nemalonius pojūčius skrandžio plote, sutrinka rega, ji turėtų pasitikrinti kraujospūdį.
Pagal statistiką apie 5-7 proc. nėščiųjų pasireiškia su nėštumu susijusi hipertenzinė būklė. Į šią statisiką pakliūna ir moterys, kurios iki nėštumo turėjo pirminę hipertenziją. Tačiau būklė gali pablogėti ypatingai antrajame arba trečiajame nėštumo trimestre.
Arterinė hipertenzija - dažniausia nėščiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos liga. Ji diagnozuojama 5-22 proc. nėščiųjų. Lietuvoje hipertenzija suserga apie 7 proc. nėščiųjų.
Nėščiosioms arterinė hipertenzija diagnozuojama atsižvelgiant į absoliutų AKS dydį (>140/90mmHg) arba pagal tai, kiek kraujospūdis padidėja (sistolinis >25mmHg ir(ar) diastolinis >15mmHg) lyginant su AKS, buvusiu iki nėštumo ar pirmuoju nėštumo trimestru. Svarbu, kad hipertenzija būtų patvirtinta bent du kartus.
Pirminę arterinę hipertenziją reikia skirti nuo kitų hipertenzinių nėščiųjų būklių: nėščiųjų hipertenzijos, preeklampsijos, taip pat antrinės (simptominės) hipertenzijos.
Nėščiųjų arterinės hipertenzijos gydymo tikslas - sumažinti trumpalaikę riziką motinai ir nepakenkti vaisiui. AKS reikia sumažinti iki 140/90mmHg. Gydant ypač svarbu išvengti hipotenzijos ir didelių AKS svyravimų.
Arterinės hipertenzijos neskubama gydyti vaistais dėl galimų padarinių vaisiui. Nėščiųjų hipertenzijai gydyti dažniausiai rekomenduojama metildopa ir labetalolis.
Daugelio moterų, sergančių nesunkia ir nekomplikuota hipertenzija, nėštumo prognozė nesiskiria nuo sveikųjų. Kai sunki hipertenzija komplikuojasi preeklampsija, atliekama cezario pjūvio operacija.
Kai kūdikis gimsta, simptomai paprastai išnyksta iš karto. Priešingu atveju simptomai progresuoja iki traukulių, širdies nepakankamumo ir galbūt mirties.
Kokios žemo spaudimo priežastys nėštumo metu?
Nėštumo metu kraujospūdis gali sumažėti dėl natūralių organizmo pokyčių, tačiau kartais priežastys būna susijusios ir su išorės veiksniais ar net paslėptomis sveikatos problemomis. Norint tinkamai reaguoti, svarbu suprasti, kas gali sukelti spaudimo kritimą.
Fiziologinės priežastys
- Padidėjęs progesterono kiekis: Šis hormonas atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, todėl kraujas teka lėčiau, spaudimas krenta.
- Padidėjęs kraujotakos tūris: Organizmas gamina daugiau kraujo, tačiau širdžiai tenka papildoma apkrova, o kraujas paskirstomas plačiau.
- Gimdos spaudimas kraujagyslėms: Antroje nėštumo pusėje didėjanti gimda gali spausti apatinę tuščiąją veną, ypač gulint ant nugaros - dėl to kraujas sunkiau grįžta į širdį.
- Greitas kūno padėties pakeitimas: Staiga atsistojus ar pasilenkus gali trumpam nukristi spaudimas ir svaigti galva.
Kitos galimos priežastys
- Nepakankamas skysčių kiekis: Dehidratacija yra viena dažniausių priežasčių - ypač jei nėščioji mažai geria vandens, vemia arba gausiai prakaituoja.
- Nepakankama mityba ar mažas gliukozės kiekis: Mažai valgant ar praleidžiant valgymus, gali kristi ne tik cukrus, bet ir spaudimas.
- Anemija: Sumažėjęs hemoglobinas reiškia mažesnį deguonies tiekimą audiniams, todėl širdžiai tenka daugiau dirbti, o spaudimas krenta.
- Stresas ir pervargimas: Fizinė ir emocinė įtampa daro įtaką kraujagyslių tonusui.
- Infekcijos, kraujavimas, širdies ligos (rečiau) - kartais žemas spaudimas gali būti signalas apie rimtesnę problemą.
Normaliai AKS pradeda mažėti jau pirmuoju nėštumo trimestru. Jei, reguliariai matuojant 48val., nustatomas padidėjęs AKS, nėščiųjų hipertenzijos grėsmė vėlesniu nėštumo laikotarpiu yra didesnė.
Terminas lėtinė hipertenzija apima pirminę ir antrinę hipertenziją. Jei padidėjusio AKS priežasties nepavyksta nustatyti, AH laikoma pirmine. Pagal PSO pirminė arterinė hipertenzija yra nežinomos etiologijos ilgalaikis AKS padidėjimas be pirminio kurio nors organo pažeidimo. Apie 90 proc. ligonių AKS priežastis lieka neaiški.
Pirminę arterinę hipertenziją pasireikšti skatina ir prisidėję išoriniai veiksniai bei jų sąveika. Sergantieji pirmine arterine hipertenzija iš tėvų yra paveldėję ne tik medžiagų apykaitos, nervų, endokrininės sistemų ypatumus, bet yra perėmę ir šeimos įpročius (mitybą, gyvenimo būdą), skatinančius neigiamą išorinių veiksnių įtaką.
Pirminę arterinę hipertenziją skatina konstitucinis tipas (hipersteninis), gyvensena - mitybos pobūdis (gausus valgomosios druskos vartojimas, kalio, magnio, kalcio stoka maiste), piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, fizinis nejudrumas, nutukimas; psichiniai, socialiniai ir aplinkos veiksniai (psichinis stresas, bloga socialinė ir ekonominė padėtis, triukšmas, aplinkoje esantis švinas, arsenas, anglies disulfidas, varis, kadmis).
Pirminė arterinė hipertenzija dažnai būna kartu su vadinamosiomis metabolinėmis („gerovės“) ligomis - nutukimu, gliukozės netoleravimu arba 2-ojo tipo diabetu, hiperlipoproteinemija, hiperurikemija.
Arterinė hipertenzija vertinama atsižvelgiant į AKS dydį ir į tai, ar yra vidaus organų pažeidimų bei papildomų rizikos veiksnių.
Pirminės arterinės hipertenzijos patogenezėje daugiausia dėmesio skiriama simpatinei nervų sistemai, renino-angiotenzino-aldosterono sistemai ir kraujagyslių endotelio funkcijai.
Labai didelę įtaką širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos reguliacijai turi renino-angiotenzino-aldosterono sistema, kraujyje cirkuliuojančių biologiškai aktyvių medžiagų visuma, kuri atsakinga už angiotenzino II, vieno iš veikliausių vazopresinių aminų, gamybą.
Arterinė hipertenzija labai susijusi su endotelio struktūros ir funkcijos pokyčiais. Kraujagyslių endotelyje sintetinamos vazokonstrikcinės ir vazodilatacinės (azoto oksidas) medžiagos, kurios yra pagrindinės kraujagyslių tonuso reguliuotojos.
Nėštumo laikotarpio arterinė hipertenzija skirstoma į lėtinę hipertenziją, nėščiųjų hipertenziją (gestacinę AH), preeklampsiją, eklampsiją, lėtinę nėštumo apsunkintą hipertenziją (negrynąją preeklampsiją) ir neklasifikuotą hipertenziją.
Lėtinė arterinė hipertenzija nustatoma, jei AH yra diagnozuojama prieš nėštumą, iki 20-osios nėštumo savaitės ar po gimdymo išlieka 12 savaičių. Lėtinė arterinė hipertenzija būna maždaug 1-6 proc. nėščiųjų.
Dėl padidėjusio kraujospūdžio gali sulėtėti vaisiaus vystymasis. Aukštas kraujospūdis padidina ir placentos atsisluoksniavimo, kuris gali sukelti ir motinai, ir vaikui pavojingą kraujavimą, riziką.
Preeklampsija - tai būklė, kuria serga tik nėščios moterys. Esant šiai būklei, pakyla kraujospūdis, šlapime randama baltymo, atsiranda patinimų. Kai kurios moterys skundžiasi regėjimo sutrikimais (pavyzdžiui, „viskas kaip rūke”, „skraido musytės”), gali pykinti, varginti stiprūs skausmai skrandžio srityje.
Preeklampsija suserga maždaug 6 procentai moterų, kurioms nebuvo kraujospūdžio sutrikimų iki nėštumo, ir apie 20 procentų tų būsimų mamyčių, kurios prieš pastodamos jau buvo susidūrusios su padidėjusio kraujospūdžio problema.
Esant indikacijoms, gali būti atliktas cezario pjūvis net ir esant neišnešiotam nėštumui, nes preeklamsija kelia grėsmę vaikelio vystymuisi ir net gyvybei, mamos sveikatai.
Net, jei preeklampsijos forma lengva, į ją negalima numoti ranka, ši būklė gali progresuoti ir išsivystyti dar rimtesnė - eklampsija. Eklampsijai būdingi traukuliai, gali ištikti koma. Eklampsija pavojinga tiek mamos, tiek vaikelio gyvybei.
Viena iš pagrindinių komplikacijų - placentos atšoka. Jei placenta atšoka daugiau nei 50 proc., tuomet vaisius gali žūti. Jei placenta atšoka mažiau, vaisius gali išgyventi, tačiau atsiranda moters gyvybei pavojingas kraujavimas.
Dažniausiai padidėjęs kraujospūdis nustatomas moterims, kurios turi antsvorio ar serga cukriniu diabetu. Taip pat toms moterims, kurios ir iki nėštumo turėjo aukštą kraujospūdį.
Jei kalbame apie preeklampsiją, ši būklė dažniau nustatoma pirmą kartą besilaukiančioms moterims. Neretai įtakos turi genetiniai veiksniai - ne tik moters, bet ir vyro.
Kodėl atsiranda preeklampsija, teorijų yra įvairių. Tai dažniausiai nutinka nėštumo pradžioje, kai placenta blogai implantuojasi. Kai padidėja arterinis kraujospūdis, tai jau yra antra ligos fazė. Moters organizmas stengiasi aprūpinti netaisyklingai susiformavusią placentą ir vaisių didesniu kraujo kiekiu. Tai gelbsti vaisių, tačiau labai pavojinga pačiai moteriai, kurios gali laukti sudėtingos komplikacijos.
Pulsas nėštumo metu pakyla dažnai. Taip nutinka, nes nėštumo metu padidėja kraujo tūris ir natūraliai širdžiai reikia dirbti daugiau. Didesnis pulsas būna ir tais atvejais, kai moteriai nustatoma anemija (mažakraujystė), todėl širdis dirba daugiau.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar nėra ekstrasistolių - tai jausmas, kai atrodo, jog širdis tarsi apsiverčia. Taip nutinka, kai kraujyje trūksta kalio arba moteris yra turėjusi širdies ligų.
Žemo kraujospūdžio simptomai nėštumo metu
Daugelis moterų žemą spaudimą pastebi tik tuomet, kai atsiranda nemalonūs pojūčiai, trukdantys kasdienei veiklai. Simptomai gali būti lengvi, bet kai kuriais atvejais - stiprūs ir pavojingi. Kuo anksčiau juos atpažinsi, tuo greičiau galėsi imtis priemonių savijautai pagerinti.
Dažniausi simptomai:
- Galvos svaigimas ar net trumpalaikis sąmonės netekimas
- Silpnumas, vangumas, mieguistumas net ryte
- Neryškus matymas ar „žvaigždutės“ prieš akis
- Šalti delnai ir pėdos, šaltas prakaitas
- Širdies plakimo sutrikimai (dažnesnis pulsas)
- Pykinimas, ypač rytais arba ilgai stovint
- Spengimas ausyse
- Sutrumpėjęs kvėpavimas net po nedidelės veiklos
Jei šie simptomai kartojasi dažnai, trunka ilgai ar stiprėja - tai ženklas, kad organizmas nepakankamai aprūpinamas deguonimi. Ypač svarbu reaguoti, jei atsiranda sąmonės praradimo epizodų ar kvėpavimo sutrikimų.
Nėščiųjų kraujospūdis turėtų būti ne aukštesnis nei 140/90 mmHG. Jei bent vienas - sistolinis ar diastolinis kraujospūdis yra didesnis, būtina atkreipti dėmesį ir pamatuoti kraujospūdį dar kelis kartus. Jeigu jis viršija šias ribas, reikėtų kreiptis į gydytojus.
Jei nėščia moteris jaučia galvos skausmą ir svaigimą ar nemalonius pojūčius skrandžio plote, sutrinka rega, ji turėtų pasitikrinti kraujospūdį. Visi išvardinti simptomai ir kūno dalių tinimas signalizuoja ir kitą rimtą susirgimą, susijusį su aukštu arteriniu kraujospūdžiu, - tai preeklampsija.
Nėščiųjų hipertenzija ir proteinurija, t.y. Eklampsija. Lėtinė (pirminė ar antrinė) hipertenzija. Lėtinė hipertenzija komplikuota preeklampsija. Daugiavaisis nėštumas, t.y. Simptomai priklauso nuo konkrečios moters.
Kai moteriai nustatomas itin mažas kraujospūdis, jai gali būti pasiūlyta atlikti kraujo tyrimą, kad gydytojas įsitikintų, ar netrūksta geležies.
Kai kurios moterys skundžiasi regėjimo sutrikimais (pavyzdžiui, „viskas kaip rūke”, „skraido musytės”), gali pykinti, varginti stiprūs skausmai skrandžio srityje.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Jei spaudimas nuolat žemiau 90/60 mmHg ir juntami simptomai
- Jei spaudimas staigiai krenta (pvz., per kelias valandas ar dienas)
- Jei jaučiate nuolatinį galvos svaigimą, silpnumą, apalpimus
- Jei yra kraujavimas, stiprus skausmas, dusulys ar širdies permušimai
Jei jums nustatoma nėščiųjų hipertenzija ir kelis kartus pamatavus arterinį kraujospūdį jis yra aukštensis nei normos ribose, būtinai kreipkitės į gydytoją - jis paskirs vaistus, mažinančius arterinį kraujospūdį.
Taip pat jums turėtų paskirti tyrimus dėl kepenų ir inkstų veiklos, atlikti bendrą kraujo tyrimą, parodantį, ar nesumažėjo trombocitų kiekis kraujyje.
Jei tyrimų metu šlapime rasta baltymo, tada, nepaisant, kokios trukmės nėštumas, moteris gydoma ligoninėje.
Jei moteris serga pirmine hipertenzija, jau planuojant nėštumą reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris pakeistų vaistus į tinkančius vartoti nėštumo metu.
Jei moters kraujospūdis yra nuolat aukštas (t.y. Dažniausiai po gimdymo motinos kraujo spaudimas sumažėja ir tampa normalus, t.y. toks, kol buvo iki gimdymo (su sąlyga, kad iki nėštumo jis buvo normalus, t.y.
Jei kraujo spaudimas nėra labai aukštas, nėra galvos skausmų ir tyrimai geri, moteris gali gerti spaudimą mažinančius vaistus ir tęsti priežiūrą namuose.
Ji turi reguliariai lankytis pas gydantį gydytoją, kuris stebėtų jos būklę.
Ką daryti, jei nėštumo metu spaudimas per žemas?
Svarbiausia - nepanikuoti. Nors žemas kraujospūdis dažniausiai kelia daugiau diskomforto nei realios grėsmės, būtina atidžiai stebėti savo savijautą ir žinoti, kaip padėti sau kasdienėje rutinoje. Tinkami įpročiai ir mityba gali ženkliai pagerinti būklę.
Praktiniai patarimai kiekvienai dienai
- Gerk daugiau vandens - net ir lengvas dehidratavimas gali sumažinti kraujospūdį. Rekomenduojama 2-2,5 l skysčių per dieną (ypač jei daug prakaituoji ar vemi).
- Valgyk dažniau ir mažesnėmis porcijomis - tai padės išvengti gliukozės kritimų, kurie prisideda prie spaudimo svyravimų.
- Venk ilgo stovėjimo vienoje vietoje - ypač antroje nėštumo pusėje. Jei tenka stovėti, judink kojas, kad palaikytum kraujotaką.
- Nepulk staigiai iš lovos - atsikelk pamažu: pirmiausia atsisėsk, tada atsistok.
- Nešiok kompresines kojines - ypač jei dažnai tinsta kojos arba jautiesi apsunkusi. Tai pagerina veninę kraujotaką.
- Vėdink patalpas ir stenkitės būti gryname ore - deguonies kiekis kraujyje tiesiogiai veikia savijautą.
Jei moteris serga trofoblastine liga (tai liga, kuomet sutrinka gemalo gaurelinio dangalo raida), nėščiųjų hipertenzija gali būti nustatyta ankstyvesniu nėštumo laikotarpiu, t.y.
Jeigu spaudimas yra pakilęs tik šiek tiek, moters ir vaisiaus būklė yra normali, skiriamas nemedikamentinis gydymas, t.y. rekomenduojama daugiau ilsėtis, valgyti subalansuotą maistą, gerti pakankamai vandens, kartais apribojamas druskos suvartojimas.
Jeigu spaudimas yra pakilęs daugiau, jis nenukrenta daugiau ilsintis, moters ir/arba vaisiaus būklė kelia nerimą, taikomas medikamentinis gydymas.
Jei moteris iki nėštumo vartojo vaistus, kurie gali pakenkti vaisiui - AKF inhibitorius, kalcio kanalų blokatorius, AT₁ receptorių blokatorius, tai būtina juos pakeisti nepavojingais - metildopa, labetaloliu, diuretikų nėštumo metu neskiriama.
Ar antihipertenzinius vaistus galima vartoti nėštumo pradžioje, vienos nuomonės nėra, nes nepakankama didelės apimties metodiškai pagrįstų tyrimų. Laikomasi nuomonės, kad vaistų nereikia skirti, jei pirmojoje nėštumo pusėje kraujospūdis tampa normalus savaime.
Kai yra hipertenzija po gimdymo, reikia skatinti maitinti krūtimi.
Žindyvei galima skirti metildopą, labetalolį, kalcio kanalų blokatorius. Reikėtų vengti diuretikų, nes jie mažina pieno kiekį, ir beta adrenoblokatorių (atenololio, metoprololio), nes jų kaupiasi motinos piene.
Vienkartinis kraujospūdžio padidėjimas ar sumažėjimas nėra objektyvus rodiklis, pavojus kyla tuomet, kai, pavyzdžiui, 140/90 mm Hg kraujospūdis nustatomas kelis kartus iš eilės, per keturias valandas.
Jei moters spaudimas padidėja nuo pirmųjų nėštumo dienų, tai jau vadinamoji nėščiųjų hipertenzija. Tokioms moterims pas ginekologą teks lankytis dažniau, atidžiau stebėti, ar neatsiranda tinimų.
Padidėjęs spaudimas, baltymas šlapime ir tinimai rodo, kad prasidėjo gilesni medžiagų apykaitos sutrikimai.
Kai kraujospūdis padidėja kartais ir laikinai, nieko blogo. O taip gali atsitikti dėl fizinio krūvio, jautresnės nervų sistemos.
Jei kraujo spaudimas šokinėja, vadinasi, Jūsų nervų sistema jautriau reaguoja į dirgiklius.
Spaudimas krenta, kai sumažėja cirkuliuojančio kraujo kiekis (viduriuojant, nukraujavus, mažai geriant skysčių).
Spaudimą mažina endokrininės ir nervų ligos, neigiamos emocijos, baimė. Vartojant migdomuosius vaistus, spaudimas irgi sumažės.
Aparatas tiksliausiai parodys jūsų spaudimą, jei matuositės praėjus pusvalandžiui po to, kai valgėte, dirbote, sukaitote. Alkūnę padėkite ant stalelio širdies lygyje.
Per dieną kraujospūdis keičiasi, priklausomai nuo to, ką valgėte, gėrėte, ar sušalote, sušilote, judėjote, gulėjote, susinervinote, pavargote.
Matuojant kraujospūdį abiejose rankose jis bus nevienodas.
Dažniau matuokitės kraujo spaudimą.
Ilgesnį laiką gerai išsimiegokite, gerai išsimiegokite, jei įmanoma, miegokite pietų miego.
Kuo mažiau gerkite ir rūkykite.
Rytą pradėkite vėsiu dušu, mankštele.
Gerkite arbatos, ypač tinka žalioji.
Kai moteriai nustatomas itin mažas kraujospūdis, jai gali būti pasiūlyta atlikti kraujo tyrimą, kad gydytojas įsitikintų, ar netrūksta geležies.
Stenkitės miegoti apie 10 valandų per parą: 8 dieną ir pagal galimybę pora val.
Kai moters organizmas stengiasi aprūpinti netaisyklingai susiformavusią placentą ir vaisių didesniu kraujo kiekiu, tai gelbsti vaisių, tačiau labai pavojinga pačiai moteriai, kurios gali laukti sudėtingos komplikacijos.
Jei kraujo spaudimas nėra labai aukštas, nėra galvos skausmų ir tyrimai geri, moteris gali gerti spaudimą mažinančius vaistus ir tęsti priežiūrą namuose.
Jei tyrimų metu šlapime rasta baltymo, tada, nepaisant, kokios trukmės nėštumas, moteris gydoma ligoninėje.
Ištyrus visos paros šlapimą ir baltymo kiekį jame, nustatomas preeklampsijos sunkumo laipsnis.
Tokiu atveju sprendžiama tarp gimdymo skatinimo arba nėštumo pratęsimo.
Jei nėščiosios kraujo spaudimas ir toliau išlieka labai aukštas, ir nepavyksta vaistais jo atstatyti į normalų, tenka skatinti gimdymą.
Jei vaisius išnešiotas, stengiamasi skatinti gimdymą anksčiau.
Jei vaisius dar neišnešiotas, stengiamasi subrandinti jo plaučius ir išlaikyti nėštumą kiek galima ilgiau.
Tuo pačiu atidžiai stebima mamos būklė, kad neįvyktų minėtos sunkios komplikacijos.
Jeigu jaučiate šiuos simptomus, jus turėtų apžiūrėti gydytojas kardiologas, kuris atliks reikiamus tyrimus, taip apsaugant jus ir jūsų vaisių nuo galimų komplikacijų.
Jei moteris patiria nuolatinį galvos svaigimą, silpnumą, apalpimus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Jei atsiranda kraujavimas, stiprus skausmas, dusulys ar širdies permušimai, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
Žemi rodmenys būdingi daugumos nėštumų metu.
Jūsų kūnas sutelkia dėmesį į kūdikio aprūpinimą viskuo, ko jam reikia.
Tačiau dėl tokio kraujo ir maistinių medžiagų nukreipimo motina gali nualpti.
Kai kasdien tikrindami namuose pastebėsite žemą kraujospūdį, galite imtis veiksmų.
Gydytojai dažnai rekomenduoja lėtai stovėti, atsisėsti, kai svaigsta galva, ir gulėti ant kairiojo šono, kad padidėtų kraujotaka.
Suvokę situaciją galite išvengti kritimų ir tinkamai pasirūpinti savimi.
Sepsis ir kraujo netekimas taip pat sukelia žemą kraujospūdį.
Tai rimtos komplikacijos, kurioms reikia skubios pagalbos.
Sepsis gali atsirasti po C pjūvio ar kitų chirurginių procedūrų.
Po gimdymo atlikus cezario pjūvį turėtumėte pasitikrinti savo kraujospūdį namuose.
Po nėštumo kraujavimas yra normalus.
Tačiau dėl per didelio kraujavimo gali sumažėti kraujospūdis.
Maistas, kuris padeda kelti spaudimą
- Sūrus maistas (nepadaugink - tik saikingai)
- Džiovinti vaisiai (pvz., razinos - turi natūralių cukrų ir kalio)
- Riešutai, sėklos - energijos šaltinis
- Liesi baltymai: kiaušiniai, vištiena, avinžirniai
- Geri pusryčiai - labai svarbu nepraleisti rytinio valgymo
Jei savijauta nepagerėja net taikant šias priemones, būtina pasitarti su gydytoju, kuris gali skirti papildomus tyrimus ar net koreguoti mitybos planą.
Žemo spaudimo korekcijos nėštumo metu privalumai ir rizikos
Nors žemas kraujospūdis dažniausiai nėra toks pavojingas kaip aukštas, jis vis tiek gali sukelti nemalonumų ar net rizikų, jei ignoruojamas. Laiku atpažinti simptomai ir nedidelės gyvenimo būdo korekcijos gali žymiai pagerinti kasdienę savijautą bei sumažinti galimų komplikacijų tikimybę.
Privalumai
- Pagerėja kraujotaka - sumažėja svaigimo, silpnumo epizodai
- Mažesnė rizika apalpti ar prarasti pusiausvyrą (ypač viešose vietose)
- Stabilesnis cukraus ir deguonies kiekis kraujyje
- Didesnis energingumas ir gebėjimas atlikti kasdienes veiklas
Rizikos
- Per žemas spaudimas gali sukelti deguonies trūkumą vaisiui
- Gali padidėti traumų rizika (pvz., griuvimas dėl alpimo)
- Sunkiau diagnozuoti rimtesnes ligas, jei ignoruojami simptomai
- Dažnas nuovargis ar silpnumas gali sukelti stresą ir nerimą
Gydytojo nuomonė
Žemas kraujospūdis dažnai laikomas mažiau pavojingu nei padidėjęs, tačiau nėštumo metu jis gali turėti rimtų pasekmių tiek mamai, tiek vaisiui - ypač jei yra ignoruojami simptomai arba kraujospūdis krenta staiga. Gydytojai rekomenduoja ne tik stebėti spaudimą, bet ir reguliariai vertinti bendrą savijautą.
„Nėščiųjų hipotenzija dažnai neįvertinama, nes atrodo kaip įprastas nuovargis ar galvos svaigimas. Tačiau jei spaudimas tampa žemesnis nei 90/60 mmHg, o moteris pradeda alpti ar jausti dusulį - būtina įsikišti. Pirmiausia padeda skysčiai, mityba ir poilsis, bet kai kuriais atvejais būtinas ir išsamesnis ištyrimas.“
- šeimos gydytoja Rūta Staškevičienė
Nėščiųjų pirminės arterinės hipertenzijos gydymo tikslas - sumažinti trumpalaikę riziką motinai ir nepakenkti vaisiui. Nėščiųjų gydymo taktika turi kai kurių ypatumų. Nebūtina siekti, kad AKS grižtų į normą, tačiau, jei pažeisti inkstai, AKS reikia sumažinti iki 140/90mmHg. Gydant ypač svarbu išvengti hipotenzijos ir didelių AKS svyravimų, tikrinti nėščiosios AKS - kas 2-3 savaites nėštumo pradžioje ir kas 1 savaitę nuo nėštumo vidurio iki gimdymo.
Kada pradėti gydyti hipertenziją, vienodos nuomonės nėra. JAV rekomenduojama pradėti gydyti vaistais, kai diastolinis spaudimas 100mmHg ir daugiau, Kanados hipertenzijos draugija - kai 90-95mmHg.
Arterinės hipertenzijos gydymo vaistais nauda neabejotina, kai diastolinis spaudimas yra 110mmHg ir didesnis ar diastolinis padidėjęs mažiau, bet pažeisti inkstai ar kiti organai. Hipotenzinių vaistų skiriama, kai 140/90mmHg AKS nustatomas pirmuoju nėštumo trimestru, kai yra vidaus organų pažeidimų ar proteinurija. Nėščiają, kurios AKS yra 170/110mmHg ir daugiau, reikia nedelsiant hospitalizuoti.
Žmonių atsiliepimai apie žemą spaudimą nėštumo metu
Daugelis nėščiųjų patiria sumažėjusį kraujospūdį, tačiau ne visos iš karto atpažįsta šio reiškinio požymius ar žino, kaip sau padėti. Štai keli autentiški pasakojimai iš moterų, kurios susidūrė su žemu spaudimu nėštumo metu:
„Man spaudimas dažnai būdavo apie 90/60, ir atrodė, kad tai tiesiog nėštumo dalis. Bet kai pradėjau alpti vonioje - supratau, kad reikia keisti įpročius. Daugiau vandens, mažiau karštų dušų - ir pagerėjo.“
- Aistė, 30 m.
„Skaudėjo galvą, viskas aplink sukosi. Gydytoja patikrino - spaudimas 85/55. Paskyrė kompresines kojines, liepė neatsistoti staigiai - viskas padėjo greitai.“
- Ingrida, 33 m.
„Gydytojas sakė, kad mano spaudimas žemas, bet jei jaučiuosi gerai - viskas ok. Bet kai pradėjau jausti dusulį, teko koreguoti mitybą ir miegoti su pakelta galva.“
- Lina, 28 m.
„Spaudimas visą nėštumą buvo apie 95/60. Gelbėjo riešutai, sultys ir nuolatinis gėrimas mažais gurkšneliais. Labiausiai erzino galvos svaigimas einant į parduotuvę.“
- Raminta, 35 m.
„Man spaudimas dažnai būdavo apie 90/60, ir atrodė, kad tai tiesiog nėštumo dalis. Bet kai pradėjau alpti vonioje - supratau, kad reikia keisti įpročius. Daugiau vandens, mažiau karštų dušų - ir pagerėjo.“
- Aistė, 30 m.
„Skaudėjo galvą, viskas aplink sukosi. Gydytoja patikrino - spaudimas 85/55. Paskyrė kompresines kojines, liepė neatsistoti staigiai - viskas padėjo greitai.“
- Ingrida, 33 m.
„Gydytojas sakė, kad mano spaudimas žemas, bet jei jaučiuosi gerai - viskas ok. Bet kai pradėjau jausti dusulį, teko koreguoti mitybą ir miegoti su pakelta galva.“
- Lina, 28 m.
„Spaudimas visą nėštumą buvo apie 95/60. Gelbėjo riešutai, sultys ir nuolatinis gėrimas mažais gurkšneliais. Labiausiai erzino galvos svaigimas einant į parduotuvę.“
- Raminta, 35 m.
Sveikos mamytės, gal kuri nors susidūrėte su padidėjusiu kraujospūdžiu nėštumo pradžioje? Mano laikosi 140/80 išrašė gerti Dopegyt, bet va nuo jo pradėjo skaudėti galva. Pasakysiu, dar tik 2 diena kaip pradėjau vaistus gerti.
Sveikos mamytės, gal kuri nors susidūręte su padidėjusiu kraujospūdžiu nėštumo pradžioje? Mano laikosi 140/80 išrašė gerti Dopegyt, bet va nuo jo pradėjo skaudėti galva. Pasakysiu, dar tik 2 diena kaip pradėjau vaistus gerti. Pasakysiu, dar tik 2 diena kaip pradėjau vaistus gerti.
Apibendrinimas
Žemas kraujospūdis nėštumo metu - tai dažnas reiškinys, kurį dauguma moterų patiria bent kartą laukimosi laikotarpiu. Nors neretai jis būna laikinas ir nekelia tiesioginio pavojaus, stiprūs simptomai ar staigūs spaudimo svyravimai gali paveikti ne tik būsimos mamos savijautą, bet ir vaisiaus aprūpinimą deguonimi.
Svarbiausia - suprasti, kada tai yra normali organizmo reakcija, o kada jau būtinas gydytojo įsikišimas. Laiku koreguoti įpročiai, pakankamas skysčių vartojimas, subalansuota mityba ir poilsis gali turėti didžiulį poveikį savijautai.
Nėštumas - tai laikotarpis, kai reikia atidžiai stebėti savo kūną, o žemas spaudimas nėra išimtis. Jeigu spaudimas tampa kliūtimi kasdieniam gyvenimui - ieškok pagalbos.
Paprastai žemas spaudimas diagnozuojamas, kai jis yra žemiau 90/60 mmHg. Taip, ypač jei spaudimas ilgą laiką labai žemas. Tai gali lemti prastesnį deguonies tiekimą vaisiui ir sulėtinti jo augimą.
Paprastai ne. Gydymas pradedamas tik tuomet, jei būklė stipriai trukdo kasdienybei ar kelia pavojų.
Dažniausiai pakanka koreguoti mitybą, gerti daugiau skysčių ir ilsėtis.
Tinka lengvai sūrus maistas, džiovinti vaisiai (pvz., razinos), riešutai, baltyminis maistas. Svarbu valgyti dažnai, mažomis porcijomis ir neatsisakyti pusryčių.
Atsisėsk arba atsigulk, pakelk kojas aukščiau kūno, kvėpuok giliai ir gurkšnok vandenį. Jei simptomai kartojasi dažnai - kreipkis į gydytoją.
Nėščiųjų kraujospūdis turėtų būti ne aukštesnis nei 140/90 mmHG. Jei bent vienas - sistolinis ar diastolinis kraujospūdis yra didesnis, būtina atkreipti dėmesį ir pamatuoti kraujospūdį dar kelis kartus. Jeigu jis viršija šias ribas, reikėtų kreiptis į gydytojus.
Daug besilaukiančiųjų galvoja, kad jei iki nėštumo jų kraujo spaudimas buvo normalus arba žemas, tai nėščiųjų hipertenzija negresia. Svarbu žinoti, jog būtent nėščiųjų hipertenzija gali prasidėti bet kuriai moteriai po 22 nėštumo savaitės. Kartais būna, jog nėščioji nejaučia padidėjusio arterinio kraujospūdžio. Jai neskauda galvos ir nebūna jokių kitų simptomų. Tik atėjus į gydymo įstaigą ir pamatavus arterinį kraujospūdį, jis būna aukštas ir gerokai viršija normas. Jei nėščia moteris jaučia galvos skausmą ir svaigimą ar nemalonius pojūčius skrandžio plote, sutrinka rega, ji turėtų pasitikrinti kraujo spaudimą.
Tai liga, kai esant aukštam kraujospūdžiui šlapime atsiranda baltymo. Tai reiškia, jog sutriko inkstų veikla. Taip pat pasireiškia ir kitų organų sistemų sutrikimai, pavyzdžiui, daugėja kepenų fermentų, pradeda trikti kraujo krešumas.
Pagal statistiką apie 5-7 proc. nėščiųjų pasireiškia su nėštumu susijusi hipertenzinė būklė. Į šią statisiką pakliūna ir moterys, kurios iki nėštumo turėjo pirminę hipertenziją. Tačiau būklė gali pablogėti ypatingai antrajame arba trečiajame nėštumo trimestre. Natūralu, jog šios moterys jau nuo nėštumo pradžios vartoja vaistus. Jei moteris serga pirmine hipertenzija, jau planuojant nėštumą reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris pakeistų vaistus į tinkančius vartoti nėštumo metu. Jokiu būdu moterys neturėtų užsiimti savigyda ir pačios keisti vaistus.
Jei jums nustatoma nėščiųjų hipertenzija ir kelis kartus pamatavus arterinį kraujo spaudimą jis yra aukštensis nei normos ribose, būtinai kreipkitės į gydytoją - jis paskirs vaistus, mažinančius arterinį kraujospūdį.
Dažniausiai padidėjęs kraujospūdis nustatomas moterims, kurios turi antsvorio ar serga cukriniu diabetu. Jei kalbame apie preeklampsiją, ši būklė dažniau nustatoma pirmą kartą besilaukiančioms moterims.
Kodėl atsiranda preeklampsija, teorijų yra įvairių. Tai dažniausiai nutinka nėštumo pradžioje, kai placenta blogai implantuojasi. Kai padidėja arterinis kraujospūdis, tai jau yra antra ligos fazė. Moters organizmas stengiasi aprūpinti netaisyklingai susiformavusią placentą ir vaisių didesniu kraujo kiekiu. Viena iš pagrindinių komplikacijų - placentos atšoka. Jei placenta atšoka daugiau nei 50 proc., tuomet vaisius gali žūti. Kartais preeklampsija gali pereiti į eklampsiją. Tai traukulių priepuolis, kai suspazmavus galvos smegenų kraujagyslėms, atsiranda traukuliai. Traukulių metu gali išsilieti kraujas į smegenis, moteris gali prarasti sąmonę.
Jei kraujo spaudimas nėra labai aukštas, nėra galvos skausmų ir tyrimai geri, moteris gali gerti spaudimą mažinančius vaistus ir tęsti priežiūrą namuose.
Jei tyrimų metu šlapime rasta baltymo, tada, nepaisant, kokios trukmės nėštumas, moteris gydoma ligoninėje.
Ištyrus visos paros šlapimą ir baltymo kiekį jame, nustatomas preeklampsijos sunkumo laipsnis. Tokiu atveju sprendžiama tarp gimdymo skatinimo arba nėštumo pratęsimo.
Jei vaisius išnešiotas, stengiamasi skatinti gimdymą anksčiau. Jei vaisius dar neišnešiotas, stengiamasi subrandinti jo plaučius ir išlaikyti nėštumą kiek galima ilgiau.
Pulsas nėštumo metu pakyla dažnai. Taip nutinka, nes nėštumo metu padidėja kraujo tūris ir natūraliai širdžiai reikia dirbti daugiau. Didesnis pulsas būna ir tais atvejais, kai moteriai nustatoma anemija (mažakraujystė), todėl širdis dirba daugiau. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar nėra ekstrasistolių - tai jausmas, kai atrodo, jog širdis tarsi apsiverčia. Taip nutinka, kai kraujyje trūksta kalio arba moteris yra turėjusi širdies ligų.
2026 m. kovo 28 d.APIE LAIKMETĮ, GASLAITINGĄ, IMUNITETĄ STRESUI
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
