„Eglė žalčių karalienė“ – mitologinė tragedija apie gyvybės paslaptį
„Eglė žalčių karalienė“ - viena žymiausių lietuvių liaudies pasakų, kurioje susiduria žemės ir vandens pasauliai. Kitąsyk senų senovėje buvo senelis ir senutė, kurie turėjo dvylika sūnų ir tris dukteris, o jauniausioji buvo vardu Eglė. Vieną vasaros vakarą visos trys seserys išėjo maudytis, tačiau jauniausioji, išlipusi ant kranto apsitaisyti, pamatė, kad jos marškinių rankovėje įsirangęs žaltys. Nors iš pradžių ji pasipriešino, žaltys, pasivadinęs Žilvinu, kalbėjo žmogaus balsu ir prašė Eglutės duoti žodį, jog tekės už jo. Ką darys Eglė, ėmė ir prižadėjo tekėti už žalčio.
Po trijų dienų visas žalčių pulkas atšliaužė į kiemą, norėdamas atsiimti pažadėtąją nuotaką. Namiškiai buvo priversti atiduoti jauniausią, mylimiausią dukrelę. Žalčiai Eglę nusivežė į pajūrį, kur jos laukė dailus jaunikaitis - pats Žilvinas. Visi persikėlė į netolimą salą, o iš ten nusileido į požemį, po jūra, kur buvo puikiai išpuošti žalčio rūmai. Čia jie iškėlė vestuves, ir Eglė aprimo, pralinksmėjo, pagaliau visai užmiršo savo tėviškę.
Žilvinas ir Eglė (2013)
Praėjus devyneriems metams, Eglė jau buvo susilaukusi trijų sūnų: Ąžuolo, Uosio ir Beržo, bei jauniausios dukrelės - Drebulės. Vieną dieną vyriausias sūnus paklausė, kur gyvena jos tėvai, ir Eglė baisiai jų išsiilgo. Nors Žilvinas nenorėjo sutikti, Eglė buvo atkakli ir pasirengusi įveikti visas kliūtis, kad tik aplankytų tėviškę. Jai teko atlikti tris neįvykdomas užduotis: suverpti užkerėtą šilkų kuodelį, sudėvėti geležines kurpes ir iškepti pyragą nenaudojant indų.
| Užduotis | Kaip Eglė ją įveikė |
|---|---|
| Suverpti šilkų kuodelį | Įmetė jį į ugnį krosnyje |
| Sudėvėti geležines kurpes | Paprašė kalvio jas pagruzdinti žaizdre |
| Iškepti pyragą be indų | Ištepė rėtį tešlos raugu ir pasisėmė vandens |
Prieš išleidžiant į tėviškę, Žilvinas pamokė Eglę, kaip jį pasišaukti atgal: „Žilvine, Žilvinėli! Jei tu gyvas - pieno puta, Jei negyvas - kraujo puta“. Deja, Eglės broliai, nenorėdami paleisti sesers, kankino vaikus, kol jauniausioji dukrelė Drebulė išdavė tėvo vardą ir šaukinį. Broliai nuėjo į pajūrį ir sukapojo Žilviną dalgiais.
Grįžusi namo, Eglė šaukė Žilviną, tačiau jūra pasruvusi kraujo puta. Supratusi tiesą, Eglė užkeikė vaikus: „Kad tu pavirstum į drebulėlę, kad tu drebėtum dieną naktelę... Stokit, sūneliai, stipriais medeliais, - Aš, jūs mamelė, liksiuos eglelė“. Pasaka „Eglė žalčių karalienė“ dažnai laikoma mitine tragedija, atskleidžiančia kardinalų lūžį žmonijos istorijoje - motinos deivės epochos pabaigą ir perėjimą prie patrilinijinės santvarkos.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
