Nevaisingumo statistika ir priežastys
Daugelis šeimų svajoja tapti tėvais, tačiau ne visoms tai pavyksta lengvai. Nevaisingumas yra aktuali problema, paliečianti vis daugiau porų visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą. Šiuolaikinė medicina siūlo įvairius sprendimus, tačiau svarbu suprasti šios problemos mastą, priežastis ir rizikos veiksnius.
Nevaisingumo paplitimas
Remiantis tarptautine statistika, nevaisingumas paliečia apie 10-15 % šeimų visame pasaulyje. Jungtinėse Amerikos Valstijose nevaisingumu serga apie 10 % 15-44 metų amžiaus moterų. Lietuvoje šiuo metu yra apie 50 tūkst. nevaisingų porų, ir kasmet jų padaugėja apie 2 tūkst. Remiantis pasauline statistika, moterų sveikatos problemos lemia 20-35 % visų vaisingumo sutrikimų atvejų, abiejų partnerių - 25-40 %.
Remiantis pasauline statistika, moterų nevaisingumas siekia 30-40 procentų, vyrų nevaisingumas - 30 procentų, dar 20 procentų sudaro abiejų partnerių nevaisingumas, o likę 10-20 procentų yra neaiškios kilmės nevaisingumas. Trečdaliu atvejų problema kyla vyrui, o dar trečdalis atvejų kyla dėl abiejų partnerių problemų derinio arba lieka neišaiškinti. Pasaulyje nevaisingumą dažnai lemia vyrų spermos išstūmimo problemos, mažas spermos kiekis arba prasta spermos kokybė.
Statistika rodo, kad vis daugiau porų visame pasaulyje, vadinasi, ir Lietuvoje, skundžiasi vaisingumo sutrikimu arba yra nevaisingos. Šiandien pasaulyje kas šešta pora, t. y. 10-15 %, susiduria su vaisingumo sutrikimais, dar 10-25 % moterų patiria antrinį nevaisingumą, t. y. negali pastoti pakartotinai.
Pagrindinės nevaisingumo priežastys
Nevaisingumas - tai subrendusio organizmo nesugebėjimas turėti palikuonių. Jis gali būti dėl įvairių veiksnių ir priežasčių - įgimtų (paveldimų) arba įgytų (infekcinės ligos, lytinių organų susirgimai, neuroendokrininiai sutrikimai, lėtiniai apsinuodijimai darbe ir kt.).
Moterų nevaisingumo priežastys
- Amžius: Moters biologinis laikrodis yra negailestingas reprodukcinei funkcijai. Nustatyta tiesioginė moters vaisingumo priklausomybė nuo amžiaus, ypač tarp negimdžiusių moterų. 35-erių metų moters vaisingumo potencialas sudaro tik 50 % 25-erių metų moters potencialo; tuo tarpu 38-erių metų moters vaisingumo potencialas sumažėja iki 25 %; po 40 metų - iki 5 %.
- Gyvenimo būdas: Nuolatiniai stresai, įtampa, netaisyklinga mityba, aplinkos užterštumas.
- Sveikatos būklės: Policistinių kiaušidžių sindromas (dažnai genetiškai paveldimas), sutrikusi hormonų gamyba, paveikianti normalią kiaušidžių funkciją, pažeisti kiaušintakiai, jų nebuvimas.
- Ankstesnis gydymas: Spindulinis arba chemoterapinis gydymas.
- Lytinių organų uždegimai, traumos, operacijos.
Vyrų nevaisingumo priežasties veiksniai
- Amžius: Vyrų amžius (daugiau nei 40 metų).
- Gyvenimo įpročiai: Nutukimas, rūkymas, besaikis alkoholio vartojimas, marihuanos vartojimas.
- Gyvenimo būdo veiksniai: Nuolatinis mobiliųjų telefonų naudojimas, ypač laikant juos arti sėklidžių (dėl šilumos ir galimos spinduliuotės poveikio), gali sumažinti spermos kokybę.
- Baltymų papildai: Per didelis moteriškų hormonų kiekis (estrogenų) produktuose, kuriuose yra išrūgų ir sojų, gali neigiamai paveikti spermos kiekį ir kokybę. Kai kurie papildai gali būti užteršti anaboliniais steroidais, dėl kurių sumažėja spermatozoidų skaičius, susitraukia sėklidės ir sutrinka erekcija.
- Medicininės būklės: Apie 30 % visų nevaisingumo atvejų pagrindinė problema yra vyriškasis nevaisingumo veiksnys. 40-75 % nevaisingų vyrų nustatoma idiopatinis (nepaaiškinamos priežasties) sutrikimas, kai visiškai nėra arba randama labai mažai spermatozoidų spermoje, nustatomos jų pakitusios formos, sutrikęs judrumas.
Žiniasklaida, nuolatos rašanti apie tai, kaip vaikų susilaukė 50-ties ar dar vyresnio amžiaus moterys, labai prisideda prie neteisingos nuomonės formavimo. Iš tiesų vaisingumas yra absoliučiai susijęs su moters amžiumi.
Kada kreiptis į specialistus?
Jeigu pora, nenaudodama jokių kontracepcijos metodų, neturi reguliarių lytinių santykių (kas 2-3 dienas) ir negali pastoti per vienerius metus, rekomenduojama kreiptis į specialistus. Išimtys taikomos, jeigu moteris yra 35 metų arba vyresnė, arba yra kokia nors aiški nevaisingumą galinti lemti priežastis (pvz., mėnesinių ciklo sutrikimai, galaktorėja, anksčiau buvę lyties organų uždegimai, traumos, operacijos, taikytas spindulinis arba chemoterapinis gydymas) - tokiu atveju tyrimą dėl nevaisingumo rekomenduojama pradėti anksčiau.
Kaip padėti sau?
Prieš planuojant pastoti, visada gerai profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, t. y. apsilankyti pas ginekologą ir šeimos gydytoją. Didžiausia tikimybė pastoti yra tada, kai pora nenaudoja jokių kontracepcijos metodų ir turi reguliarius lytinius santykius kas 2-3 dienas. Susilaikymas nuo lytinių santykių ir pastangos planuoti lytinius santykius tik per vaisingas mėnesinių ciklo dienas gali sumažinti pastojimo tikimybę.
Žmonės kartais juokauja, kad porai, ilgai negalinčiai pastoti, kartais užtenka tiesiog nuvažiuoti atostogų ir atsipalaiduoti. Tikrai dažnai girdime, kad poros išvažiuoja į kelionę ir pastoja. Kartais turime ir tokių pavyzdžių, kai poros, atėjusios pas vaisingumo specialistą, atsipalaiduoja, kad bus suteikta tinkama pagalba ir tiesiog pastoja natūraliai.
Pagrindiniai nevaisingumo mitai
Aplink nevaisingumą vis dar sklando daugybė mitų. Svarbu juos paneigti ir remtis moksliškai patvirtinta informacija.
- Mitas: Kontraceptikų vartojimas sukelia nevaisingumą. Realybė: Nevaisingumas kiekvienais metais nenumaldomai auga nepriklausomai nuo kontraceptikų vartojimo.
- Mitas: Pagalbinio apvaisinimo procedūros (PAP) turi neigiamą poveikį moters sveikatai. Realybė: Nei vartojami vaistai, nei apvaisinimo procedūros neturi ilgalaikio žalingo poveikio moterų sveikatai. Tačiau priežastis, sukėlusi nevaisingumą, gali būti susijusi su tam tikrų ligų rizika.
- Mitas: Iš pirmo karto atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą nepavyks pastoti - reikia bent dviejų ar kelių procedūrų. Realybė: Nors suminis rezultatas atlikus kelias procedūras yra didesnis, sėkmė po pirmos procedūros yra reali. Moterų iki 30 metų amžiaus grupėje suminis pastojimo rezultatas po 5 metų ir analogiško kiekio procedūrų buvo 78 procentai, tuo tarpu po 1 procedūros tikimybė pastoti siekia 50 procentų.
- Mitas: Po pagalbinio apvaisinimo gimę vaikai irgi bus nevaisingi. Realybė: Nevaisingumas nėra paveldimas.
Jeigu baiminamasi didesnės apsigimimų rizikos po PAP, jos tikrai nėra. Tiesa, po tam tikrų labai sudėtingų procedūrų, pavyzdžiui, intracitoplazminės spermatozoido injekcijos („ICSI“), esant labai žymiems vyro spermos pakitimams, smulkiųjų anomalijų ar tam tikrų organų sklaidos trūkumų gali būti 1-2 procentais daugiau, daugiausia tai yra inkstų, šlapimo takų, lytinės sistemos organų ir širdies bei kraujagyslių pakitimai, bet tai, kaip minėta, tėra mažosios anomalijos.
Pagalbinio apvaisinimo būdai
Gydymo metodo parinkimas priklauso nuo tyrimais nustatytos nevaisingumo priežasties. Daliai nevaisingų šeimų gali padėti vaistai, ypač jei nevaisingumo priežastis - neryškūs ovuliacijos sutrikimai ar užleistos infekcinės ligos. Kartais pakanka ir kiaušidžių funkcijos stimuliacijos vaistais, skatinančiais folikulo augimą.
Intrauterinė inseminacija (IUI)
Tai apvaisinimas moters kūne, in vivo. IUI - tai sveikos spermos įšvirkštimas per specialų ploną kateterį į moters gimdą, aplenkiant gimdos kaklelį. Ši procedūra rekomenduojama nustačius ovuliacijos sutrikimus, esant neaiškios kilmės nevaisingumui ar nežymiems vyro vaisingumo sutrikimams. Būtina sąlyga - pratekami kiaušintakiai.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija, IVF)
Šis metodas sukurtas moterims, kurių kiaušintakiai yra pažeisti arba nepratekami. Ovuliacijos stimuliacijos metu siekiama subrandinti kelis folikulus, gaunamos kiaušialąstės. Apvaisinimas vyksta laboratorijoje, o po 2-3 parų besidalijantys gyvi embrionai perkeliami į gimdą. Siekiant, kad pora susilauktų vaikelio, dažnai prireikia ne vieno gydymo ciklo.
Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI)
Kuomet spermatozoidas sušvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę. ICSI indikacijos - sunki vyro nevaisingumo forma, kai tik keli spermatozoidai yra gyvybingi, taip pat ženkliai sumažėjęs fertilizacijos potencialas. Ypač sunkiais vyro nevaisingumo atvejais spermijų ieškoma sėklidės audinyje (TESA).
Perteklinių embrionų užšaldymas
Naudojant vitrifikacijos metodą, gaunami geresni rezultatai nei tradiciniu lėto užšaldymo metodu.
Nevaisingumo problema didėja pasauliniu mastu. Pagalbinių apvaisinimo būdų nevaisingų porų gydymui naudojimas auga nuo 5 iki 10 %. Svarbu atminti, kad nevaisingumas nėra liga, kurią reikia slėpti, o medicininė problema, kuriai spręsti yra daugybė galimybių.
tags: #nevaisingumas #statistiniai #duomenys
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
