Astrida Ana Emilija Lindgren (1907 m. lapkričio 14 d. - 2002 m. sausio 28 d.) - žymi švedų vaikų rašytoja. Ji gimė Neso fermoje, netoli Vimerbiu miestelio, Smolande, Samuelio Augusto Ericssono ir Hannos Džonson šeimoje. Astrida augo darnioje šeimoje, apsupta suaugusiųjų globos ir meilės, kur vaikai turėjo nevaržomą žaidimų laisvę. Vėliau rašytoja daug savo vaikystės žaidimų, kaip ir tėčio pasakojimų, sudėjo į savo knygas.

1914 m. rugpjūčio 7 dieną Astrida pradėjo lankyti Vimerbiu pradinę mokyklą. 1923 m. ji gerai išlaikė baigiamuosius egzaminus, jos mėgstamiausias dalykas buvo švedų kalba. Astrida labai mėgo šokti - pagal liaudies muziką bei džiazą ir taip ilgainiui tapo „tikru džiazo paukščiuku“. Ji nebijojo išsiskirti iš minios ir buvo viena pirmųjų Vimerbiu trumpai nusikirpusi plaukus.
Baigusi mokyklą, Lindgren pradėjo dirbti vietinėje Vimerbio laikraščio redakcijoje. 1924 m. ji įsidarbino Vimerbiu laikraštyje - dirbo korektore. Ji taip pat rašė skelbimus, pranešimus ir smulkius straipsnius apie vietinius renginius. 1926 m. Astrida persikėlė į Stokholmą ir pradėjo studijuoti stenografiją. Gruodžio 4 dieną gimė jos sūnus Larsas. Astrida nenorėjo tekėti už sūnaus tėvo. Kadangi ji negalėjo pasirūpinti sūnumi, nes studijavo, jis kurį laiką augo danų šeimoje Kopenhagoje. 1931 m. pavasarį Astrida Ericsson ištekėjo už savo viršininko Sturės Lindgreno ir persikraustė į dviejų miegamųjų butą Vulkano gatvėje. Ji pasiėmė Lasę pas save ir mėgavosi motinyste. 1934 m. gegužės 21 dieną gimė Astridos dukra Karina.
Kūrybinio kelio pradžia siejama su dukros Karinos liga. Vieną žiemą Karina susirgo plaučių uždegimu ir paprašė Astridos papasakoti apie Pepę Ilgakojinę. Astrida pradėjo pasakoti istoriją apie mergaitę su raudonomis kasytėmis ir strazdanomis. 1944 m., visą savaitę negalėdama keltis iš lovos dėl susilaužytos kojos, ji nusprendė užrašyti visas tas istorijas apie Pepę Ilgakojinę. 1945 m. „Rabén & Sjörgen“ leidykla surengė konkursą, kurį Astrida Lindgren laimėjo su savo pataisyta „Pepe Ilgakojine“. Nuo 1947 m. Astrida Lindgren pradėjo dirbti vaikų literatūros redaktore „Rabén & Sjörgen“ leidykloje.

| Kūrinys | Išleidimo metai |
|---|---|
| Pepė Ilgakojinė | 1945 |
| Didysis seklys Bliumkvistas | 1946 |
| Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo | 1955 |
| Emilis iš Lionebergos | 1963 |
| Broliai liūtaširdžiai | 1973 |
Astrida Lindgren buvo ne tik viena žymiausių Švedijos rašytojų, bet ir įtakinga visuomenės veikėja. 1978 m. Astrida Lindgren gavo prestižinį „Vokietijos knygų leidėjų taikos prizo“ apdovanojimą. 1958 m. rašytojai įteiktas Hanso Kristiano Anderseno medalis - prestižiškiausia vaikų literatūros premija, dažnai vadinama vaikų literatūros Nobelio premija. Po jos mirties Švedijos vyriausybė jos garbei įkūrė Astridos Lindgren atminimo premiją. Tai didžiausias pasaulyje piniginis apdovanojimas vaikų ir jaunimo literatūros kūrėjams bei populiarintojams.