Darželis - tai vieta, kur vaikai mokosi ne tik pažinti pasaulį, bet ir kurti santykius su kitais. Kartais šis procesas būna sklandus, tačiau pasitaiko atvejų, kai vaikai susiduria su agresyviu elgesiu, stumdymusi ar kitais konfliktais. Suprasti, kodėl vaikas elgiasi vienaip ar kitaip, ir kaip padėti mažajam žmogui integruotis, yra bendra tėvų ir pedagogų užduotis.

Ikimokyklinio ugdymo mokytojos, turinčios patirties, dažnai susiduria su situacijomis, kai vaikas yra apdraskomas ar pastumiamas. Profesionalių pedagogų modelis grįstas nuolatiniu stebėjimu ir sistemingu darbu. Auklėtojos stebėjo, nuolat per grupavimas vykdavo, neleisdavo susiburti uždariems 2-3 vaikų ratukams, kad nebūtų atstumtų vaikų, kurie tokiu būdu ieškos dėmesio ir nebūtų konkurencijos su kuo draugaus.
Visų pirma tokie atvejai, kai vaikas yra apdraskomas, pastumiamas ar kitaip užgaunamas taip, kad ant jo kūno lieka žymės, visuomet apie tai informuojame tėvus iš karto, kad vakare atėjus pasiimti vaiko nebūtų staigmenos. Būtina dar tą pačią dieną paaiškinti situaciją, o nepalikti kitai auklėtojai tos atsakomybės.
Vaikas pats iš savęs negimė nei piktu, nei blogu, tai tik jo emocijų išraiškos. „Banditais“ tampa dėl kažkokių priežasčių. Vaikas pats nesugalvoja būti tokiu, yra situacijos, kurios iššaukia tokį elgesį. Kartais agresijos šaknys glūdi netinkamame pavyzdyje namuose. Jei vaikas mato rėkimą ar smurtinį auklėjimo būdą, jis šį elgesį perkelia į grupę.
Svarbu neizoliuoti tokio vaiko, o jį integruoti sistemingai ir stebint tarsi po padidinamuoju stiklu, užkertant kelią jo netinkamiems veiksmams laiku. Esu turėjęs aibę pavyzdžių, kai vaikai tikrai labai netinkamai elgdavosi, bet dėka nuoseklaus darbo jie sugebėjo puikiai integruotis, užmegzti tvirtas draugystes ir tapti labai empatiškais.
| Sprendimo būdas | Poveikis |
|---|---|
| Nuolatinis stebėjimas | Padeda išvengti impulsyvių konfliktų. |
| Įtraukimas | Moko vaiką draugauti ir empatijos. |
| Darbas su specialistais | Padeda spręsti gilesnes elgesio priežastis. |
Jei jūsų vaikas susiduria su agresija, svarbu išlaikyti pusiausvyrą. Nėra gerai mokyti vaiko jėgos kulto, tačiau jis neturi tapti ir pastumdėliu. Su vaiku reikia kalbėti pastoviai ir aiškinti, kaip jis jaučiasi ir kodėl taip atsitiko. Lengviausia pasakyti „ai, jis nieko nesupras“, tačiau vaikai girdi ir suvokia daug daugiau nei suaugusieji linkę manyti.
Mokykitės kartu su vaiku atpažinti ribas:

Problemas reikia spręsti, o ne nuo jų bėgti. Tam ir esame mes - suaugusieji, kad padėtume tam mažam žmogui išmokti draugauti, elgtis tinkamai, neužgaunant ir neskriaudžiant kitų. Jeigu tėvai pyktibiškai ignoruoja situaciją, turi būti pasitelkiami specialistai: psichologai, logopedai ar socialiniai darbuotojai, kurie padėtų koreguoti vaiko elgesį bendradarbiaujant su visa darželio bendruomene.