Netikri Nėštumo Simptomai: Kaip Juos Atpažinti?

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Vos tik įvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams. Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis.

Nors daugelis moterų nėštumo metu patiria panašius simptomus, kartais organizmas gali siųsti klaidinančius signalus. Yra išskiriami netikrieji, apytikriai ir tikrieji nėštumo požymiai. Kai kuriais atvejais moterys gali jausti nėštumo požymius, nors nėštumo nėra, t. y. buitiniai nėštumo testai, kraujo tyrimas, gimdos echoskopija nerodo nėštumo. Toks reiškinys vadinamas netikru arba fantominiu nėštumu.

Dažniausi Nėštumo Požymiai

Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų.

• Vėluojančios mėnesinės: Tai vienas iš dažniausių ir lengviausiai atpažįstamų nėštumo požymių. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei. Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą.
• Implantacinis kraujavimas: Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys dėl kurio nerimauti neverta.
• Nuovargis: Dauguma moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės). Tai lemia didėjantis progesterono kiekis organizme.
• Pykinimas ir vėmimas („rytinis pykinimas“): Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija.
• Skonio ir kvapo pojūčio pokyčiai: Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas.
• Krūtų jautrumas ir pokyčiai: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas.
• Dažnesnis šlapinimasis: Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi.
• Nuotaikų svyravimai: Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės.
• Spazmai ir tempimo pojūtis pilvo apačioje: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu.
• Maisto potraukiai ir netoleravimas: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį. Nors nėra iki galo aišku, kodėl taip vyksta, manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai.

Netikras Nėštumas (Pseudoneštumas)

Retais atvejais tėvai, ypač moterys, mano, kad yra nėščia, bet sužino, kad jų simptomus sukėlė ne nėštumas, o visiškai kitos priežastys. Netikras nėštumas, dar vadinamas fantominiu nėštumu, yra tada, kai moterys tiki, kad laukiasi kūdikio, bet jo nenešioja. Moterys, turinčios pseudonėštumą, dažniausiai patiria nėštumo simptomus, išskyrus tikrąjį vaisių. Kai kurie vyrai taip pat gali patirti susijusį reiškinį, vadinamą couvade arba simpatiniu nėštumu.

Netikras nėštumas dažnai visais atžvilgiais panašus į nėštumą, tačiau jame nėra kūdikio. Moterys, patiriančios netikrą nėštumą, yra įsitikinusios, kad yra nėščios. Dažniausias fizinis netikro nėštumo simptomas yra išsipūtęs pilvas, panašus į kūdikio guzą. Moters pilvas gali išsiplėsti, kaip ir nėštumo metu, tačiau tai neatsiranda dėl kūdikio. Antras dažniausiai pasitaikantis fizinis simptomas yra moters menstruacinio ciklo nereguliarumas. Maždaug 50-75 procentai moterų, patyrusių netikrą nėštumą, apibūdina kūdikio judėjimo jausmą, net jei kūdikio nėra.

Klaidingo nėštumo priežastys šiuo metu nėra iki galo aiškios. Tačiau yra trys pagrindinės prielaidos. Kai kurie psichikos sveikatos specialistai mano, kad tai susiję su intensyviu noru ar baime pastoti. Antroji teorija siejama su noro pastoti įgyvendinimu. Trečioji teorija siejama su cheminiais moters nervų sistemos pokyčiais, susijusiais su depresiniais sutrikimais. Vidutinis netikrą nėštumą patyrusių moterų amžius yra 33 metai.

Klaidingo nėštumo atveju kūdikio nematoma ultragarsu ir nėra širdies plakimo, kurį būtų galima nustatyti. Tačiau nėštumo metu gydytojas kartais gali nustatyti fizinius pokyčius, įskaitant padidėjusią gimdą ir suminkštėjusį gimdos kaklelį. Jei moterys mano, kad yra nėščios, ypač daug mėnesių, gali būti labai varginantis sužinoti, kad jos nėra nėščios. Gydytojai, dirbantys su netikro nėštumo moterimis, turi lėtai atskleisti joms naujienas ir pasiūlyti psichologinę pagalbą, įskaitant terapiją, kad padėtų atsigauti po nusivylimo. Moterims įrodoma, kad jos nėra nėščios, naudojant vaizdo gavimo metodus, tokius kaip ultragarsas.

Kada Atlikti Nėštumo Testą ir Kreiptis į Gydytoją?

Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? Daugelis moterų nekantrauja kuo greičiau sužinoti atsakymą, tad galima atlikti ankstyvą nėštumo testą, kuriuo galima nustatyti nėštumą net 5-7 dienas iki numatomo ciklo pradžios. O geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių. Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos.

Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. Pirmoji konsultacija pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu patvirtinamas nėštumas ultragarsu, atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai, nustatoma numatoma gimdymo data, įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos.

Tačiau, jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.

Kada Būtina Nedelsiant Kreiptis į Gydytoją?

Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas:

• Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.
• Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.
• Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.
• Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.

Naudingi Papildai Nėštumo Metu

Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Nors kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus.

• Folio rūgštis (vitaminas B9): Būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama dozė - 400-800 mg per dieną.
• Geležis: Jos poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą.
• Kalcis: Būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo.
• Omega-3 riebalų rūgštys (DHR): Būtinos vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi.
• Vitaminas D: Padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą.
• Magnis: Labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi.
• Cinkas: Stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje.
• Jodas: Būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi.

Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus.

tags: #netikrieji #nestumo #simptomai

• Iššūkiai ir perspektyvos ilgalaikėje socialinėje globoje
• Nuo kurios savaitės ultragarsas parodo, kad laukiatės dvynukų?
• kaip atpažinti nėštumo signalus
• Ką daryti, kai nėštumo metu trūksta oro?
• Šiuolaikinė apsauga nuo vėjaraupių