Pastojimas po persileidimo: rekomendacijos ir patirtys

Persileidimas - tai skausminga ir emociškai sunki patirtis, su kuria kasmet susiduria tūkstančiai moterų Lietuvoje. Nors tai dažna, apie tai vis dar kalbama per mažai, o vienas svarbiausių klausimų, kuris iškyla porai po tokios netekties, - kada vėl galima planuoti nėštumą? Šis klausimas neturi vieno universalaus atsakymo - jis priklauso nuo fizinės ir emocinės moters būklės, persileidimo aplinkybių ir gydytojų rekomendacijų.

Kas laikoma persileidimu? Persileidimu laikomas nėštumo nutrūkimas iki 22 nėštumo savaitės. Dauguma persileidimų įvyksta pirmąjį trimestrą - iki 12 savaitės. Dažniausiai tai būna atsitiktinis genetinis sutrikimas, kurio nei išvengti, nei numatyti neįmanoma. Svarbu žinoti: persileidimas nereiškia, kad negalėsite susilaukti vaikų. Dauguma moterų po persileidimo sėkmingai pastoja ir pagimdo sveikus kūdikius.

Kiek laiko rekomenduojama palaukti iki kito nėštumo?

Medikų požiūris

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, po persileidimo rekomenduojama palaukti mažiausiai 3 mėnesius prieš vėl bandant pastoti. Tai leidžia organizmui atsigauti ir sumažina komplikacijų riziką. Tačiau šios rekomendacijos - bendro pobūdžio.

Lietuvoje veikiantys akušeriai ginekologai dažniausiai vadovaujasi šiuo principu:

• Jei persileidimas buvo ankstyvas (iki 12 savaitės) ir be komplikacijų, naują nėštumą galima planuoti jau po vieno ar dviejų menstruacinių ciklų.
• Jei buvo atlikta medicininė intervencija (kuretazas) arba buvo infekcija, gydytojas gali rekomenduoti palaukti 3-6 mėnesius.
• Jei moteriai buvo keli persileidimai iš eilės, būtina atlikti papildomus tyrimus ir nėštumą planuoti tik gavus gydytojo leidimą.

Svarbu: prieš planuojant naują nėštumą rekomenduojama apsilankyti pas ginekologą, kuris įvertins gimdos būklę, ciklą ir bendrą sveikatą.

Fizinė ir emocinė sveikata - vienodai svarbios

Persileidimas paveikia ne tik kūną, bet ir psichiką. Daugelis moterų patiria liūdesį, kaltę, pyktį, baimę dėl būsimo nėštumo. Todėl emocinis pasiruošimas naujam nėštumui yra ne mažiau svarbus nei fizinis. Jei jaučiate, kad negalite susitaikyti su netektimi, neskubėkite. Leiskite sau išgedėti, pasikalbėkite su artimaisiais, gydytoju ar psichologu.

Nėštumas suteikia moterims laimės. Tačiau tai taip pat gali būti kupina nerimo, jei jos anksčiau patyrė persileidimą. Įprasta, kad po nėštumo praradimo jos jaučia daugybę emocijų. Persileidimas yra kūdikio netekimas prieš 20-ąją nėštumo savaitę. Dauguma persileidimų įvyksta, kai vaisius vystosi ne taip, kaip tikėtasi. Maždaug 50 procentų atvejų kūdikio chromosomų problemos yra atsakingos už ankstyvą nėštumo praradimą. Dauguma šių chromosomų problemų atsiranda atsitiktinai, kai embrionas dalijasi ir auga, nors tai tampa vis dažnesnė moterims senstant. Kartais sveikatos būklės, įskaitant blogai kontroliuojamą diabetą arba gimdos problemą, gali sukelti persileidimą. Maždaug 8-20 procentų atvejų patvirtintas nėštumas baigiasi persileidimu. Prognozuojama persileidimo rizika būsimo nėštumo metu, kai moterys patyrė vieną persileidimą, yra apie 20 proc.

Persileidimas gali sukelti stiprų netekties jausmą moterims. Be to, jos taip pat gali patirti liūdesį, nerimą arba kaltę. Seksas nesiūlomas dvi savaites po persileidimo, kad būtų išvengta infekcijos. Moterys gali ovuliuoti ir pastoti jau po dviejų savaičių po persileidimo. Jos gali paprašyti gydytojo patarimo, kai jaučiasi emociškai ir fiziškai pasirengusios nėštumui.

Moters patirtys ir rekomendacijos

Daugelis moterų dalijasi savo patirtimis, kurios gali padėti suprasti, kad jos nėra vienos ir kad yra vilties ateityje.

Viena moteris pasakoja: "Man buvo nesivystantis nėštumas... Kadangi nėštumas buvo nedidelis (6 savaitė nustojo vystytis vaisius) tai vienas gydytojas sakė, palaukti vieną ciklą, o mano ginekologė po apžiūros sakė, kad galite bandyti po trijų ciklų... Po 3 mėn. bandėme, bet kažkaip nesigavo.. o po to žiūr ir juostelės dvi netikėtai, žodžiu lygiai gavosi po 6 mėnesių. Ir kuo mažiau apie tai galvoji (kad ir kaip banaliai skamba) tuo lengviau pastoji."

Kita moteris dalijasi savo istorija: "Turiu dukrytę, su vyru užsinorėjome dar vieno vaikelio. Po vieno bandymo iškart pastojau. Bet jaučiau, kad kažkas ne taip, testas parodė labai neryškų antrą brūkšnelį. Po savaitės pasidariau kitą testą - dar vis neryškus brūkšnelis. Persileidimas įvyko 6-7 savaitėj. Ką gi, kitą mėnesį vėl pastojau, visi nėštumo požymiai, pagaliau atėjo laukta 12-ta savaitė, nuėjau skanavimosi, o ten: "gimdoje vaisiaus nėra". Išvada - vaisius nustojo vystytis ir sunyko. Nieko negalėjau suprasti, kaip taip galėjo būti, nes aš nekraujavau, tik jau kokias dvi savaites nesijaučiau nėščia, t.y. jaučiausi labai gerai. Istorija baigėsi tuo, kad turėjo daryti išvalymą."

Dar viena moteris, patyrusi nesivystantį nėštumą, pastebi: "Paskaičiau temą ir pamačiau, kad beveik visos patyrusios persileidimus jau su liniuotėmis mano istorija identiška spicy (berods pačiam 1 šios temos psl.). Nėštumas buvo apie 5 sav. Jei ne kraujo tyrimai, tai manau dauguma gydytojų būtų pasakę, kad tai užsitęsusios mmm... Pradėjau kraujuoti, kraujas buvo ryškus, nedaug, bet ir tepliojimu nepavadinsi... Šiandien jau 11 d."

Yra ir tokių, kurioms pavyko pastoti greitai po persileidimo: "Sulaukiau pirmų mm ir sekantį mėnesį vėl iš karto pastojau." Kitos moterys, siekdamos padidinti pastojimo tikimybę, naudoja papildomas priemones: "Po persileidimo sulaukus mm ir pradėjus vėl iš naujo planuoti nėštumą pradėjau gerti inofolic miltelius, vyrui profilaktiškai nupirkau profertil, pradėjom naudoti conceive plus lubrikantą ir pradėjau kasdien sekti savo ciklą su ovuliacijos testais. Nežinau, ar turėjo įtakos šie produktai, bet pastojau vėl iš pirmo mėnesio."

Kai kurioms moterims pastojimas užtruko ilgiau: "Aš pastojau beveik po 2 metų po nesivystančio nėštumo. Pirmi maždaug 3-4 mėnesiai nelabai stengėmės pastot. Kai sumąstėm pradėt gamybą, mano ciklai sudurniavo mmm būdavo po 2 sav, o ciklai po kokia 45-50 dienų. Tai po 3 tokių ciklų lekiau pas daktarus, nes nemaniau, kad čia normalu. Pradėjom reguliuot Duphastonu, tada sekė hormonų tyrimai, MB tyrimai. Tada stimuliacija, po jos laparaskopija, komplikacijos, dar 3 stimuliacijos, naujas darbas ir... iškart pakeitus darbą sužinojau."

Ką daryti, jei pastojimas užtrunka?

Jei po persileidimo bandote pastoti ilgą laiką ir nepavyksta, svarbu kreiptis į specialistus. "Siūlyčiau apsilankyti pas vaisingumo specialistus arba bent jau pasidaryti bazinius tyrimus (vyrui bent jau spermogramą). Po nesivystančio iškart pradėjome bandymus, kai tik nustojau kraujuoti. 2,8 m. bandome ir nepavyksta. Kreipėmės į vaisingumo kliniką. Darė IUI."

Nors moterys negali nieko padaryti, kad išvengtų persileidimo, jos gali pačios pasirinkti sveiką gyvenimo būdą. Būkite aktyvios, vidutiniškai mankštindamosi bent 150 minučių kiekvieną savaitę. Gydytojai rekomenduoja tokius pratimus kaip vaikščiojimas, bėgiojimas, plaukimas, joga ir pilatesas. Jos turėtų vengti tam tikros veiklos, pavyzdžiui, kontaktinio sporto, veiklos, kur jos gali kristi, ir karštosios jogos, kur jos gali perkaisti. Atlikdamos visus gyvenimo būdo pokyčius, moterys taip pat turi atkreipti dėmesį į savo psichikos sveikatą, nes normalu, kad nėščiosios po persileidimo jaučia įvairiausias emocijas. Moterys gali jaustis liūdnos ir sudaužytos po persileidimo. Prieš bandydamos vėl pastoti, jos turi skirti laiko protiškai apdoroti viską, kas įvyko. Kai kurios iš jų atranda, kad sunku susidoroti su persileidimu. Kai moterys vėl pastoja po vieno persileidimo, jos greičiausiai jausis ir džiaugsmingos, ir nerimaujančios. Moterys gali psichiškai susidoroti po persileidimo, kreipdamosi į licencijuotą terapeutą, kuris gali padėti joms įveikti emocijas, kurias jos jaučia. Jie taip pat gali išmokyti juos, kaip jie gali susidoroti su savo emocijomis.

tags: #nestumo #planavimas #po #persileidimo

• Aistra ir pasiaukojimas santykiuose
• Kaip skatinti kūdikio raidą
• viskas apie Babtų lopšelį-darželį
• Britax Römer kėdutės saugumas
• Apie „Saugų vaiko fondą“