Skyrybos taisyklės yra svarbios, kad tekstas būtų aiškus ir suprantamas. Jos nustato privalomą sakinio dalių arba sudėtinių sakinių dėmenų atskyrimą ar išskyrimą, teksto skyrybą, taip pat svarbiausius neskyrimo atvejus. Skyrimo taisyklės išdėstytos pagal sakinio sandarą, sakinio dalis ir kitus sintaksinius požymius, skyrimas grindžiamas taip pat pirmiausia sintaksiniais požymiais. Jei galima skirti keliais ženklais, jie arba vardijami apytikrio dažnumo tvarka, arba rečiau vartojamas skyrybos ženklas nurodomas skliaustuose. Šiose taisyklėse nenurodytais atvejais skyrybos ženklai neprivalomi.
Lietuvių kalboje vartojami skyrybos ženklai: taškas ( . ), kablelis ( , ), kabliataškis ( ; ), dvitaškis ( : ), brūkšnys ( - ), klaustukas ( ? ), šauktukas ( ! ), daugtaškis ( . ), skliaustai: atidaromasis ( ( ), uždaromasis ( ) ); kabutės: atidaromosios ( „ )), uždaromosios ( “ ).
Vienarūšės sakinio dalys ir kablelio vartojimas
Vienarūšėmis sakinio dalimis vadinamos tos sakinio dalys, kuriomis sakinyje išskaičiuojami vienos rūšies veiksmų, daiktų, jų požymių ir įvairių aplinkybių pavadinimai. Viena nuo kitos vienarūšės sakinio dalys gramatiškai nepriklauso, jungiamos sujungiamuoju ryšiu ir tariamos išskaičiuojama intonacija.
1. Vienarūšės vardijamosios sakinio dalys
Vienarūšės išvardijamosios sakinio dalys (ir jų grupės) skiriamos kableliais. Pvz.:
- Meilė, širdgėla, neviltis geso pamažu.
- Pievoje žydėjo raudonos, geltonos, žydros gėlės.
- Diena išaušo nešalta, apsiniaukusi, darganota.
- Stalčiuje, ant lango, ant žemės ieškojo užrašų knygelės, bet niekur nerado.
- Personažas myli ir nekenčia, tiki ir nusivilia, išgyvena emocines krizes ir dvasinius sukrėtimus.

2. Vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtukais
Vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtukais ar kitais jungiamaisiais žodžiais, skiriamos atsižvelgiant į jungtukų tipą:
a) Pavieniai jungtukai (o, bet, tačiau, tik(tai))
Jei vienarūšės sakinio dalys sujungtos pavieniais jungtukais o, bet, tačiau, tik(tai), jos skiriamos kableliu.
- Visi įvykiai prasideda viduje, o ne išorėje.
- Slopinanti tyla apgaubė Šilėnų kaimą po tos giedros, bet neramios pavasario dienos.
- Duobienė krūptelėjo, tačiau neatsisuko kalbančiųjų pusėn.
- Baltaragis aiškiai girdėjo tą kalbą, tik negalėjo nieko suprasti.
- Mergaitė nekalbėjo, tiktai šniurkščiojo ir trynė akis.
b) Poriniai jungtukai (nors (ir) . bet, kad ir . bet, jei(gu) ne . tai, ne tiek . kiek, ne tik . bet ir, kaip . taip (ir) ir kt.)
Jei vienarūšės sakinio dalys sujungtos poriniais jungtukais, kablelis rašomas prieš antrąjį jungtuko narį.
- Krosnis nors dar nauja, bet jau suskilusi.
- Raitelių būrys prijojo nors ir miškingus, bet tankiai gyvenamus plotus.
- Iš paliegusio bernioko jis pasidarė kad ir laibas, bet tiesus ir aukštas vaikinas.
- Jei ne kunigas, tai daktaras ar inžinierius iš jo išeisiąs.
- Tačiau ne tiek man rūpėdavo arkliai, kiek vasaros nakties burtai.
- Ne tik rytais, bet ir vakarais užbėgdavo, šviežio pieno užnešdavo.
- Kaip vakar, taip ir šiandien lijo visą dieną.
- Šmukštaras buvo ne tik astronomas, bet ir biologas ir labai mėgo gamtą.
c) Kartojamieji jungtukai (ir . ir, ar . ar, arba . arba, nei . nei, čia . čia, tai . tai, tiek . tiek)
Jei vienarūšės sakinio dalys sujungtos kartojamaisiais jungtukais, kablelis nerašomas.
- Bėgo vasara gėlėta ir laukais, ir šilu.
- Kitos savaitės dirbsime ar pas jį, ar pas jo brolį.
- Paprastai jie žvejodavo arba ramiose upėse, arba ežeruose.
- Juk nei veido šviesa, nei plaukų vešlumu, nei ūgiu nė viena man neprilygo.
- Čia šunį paglostys, čia arklį delnu patapšnos, čia peniukšliui meitėliui paausį pakasys.
- Stebėjimo objektyvas fiksuoja daiktus tai iš apačios, tai iš viršaus.
- Ir eina kupinos darbų dienos, ir slenka naktys, pilnos ilgesio ir svajonių.
- Nei upė pakilusi jo nenuplovė, nei žemė neprasivėrė ir jo nepasiėmė.
- Čia iš lauko pareina darbininkai, čia vakaras tuoj, čia bulvių dar neprikasta, čia žolė kiaulėms dar nesukapota.
- Girtam žmogui ir ožka kaustyta, ir kraitelė groja.
- Šįryt ir saulė šviesesnė, ir paukšteliai kitaip čiulba.
- Tavo ir galva sukta, ir širdis kieta.
3. Artimos reikšmės ar kartojamieji žodžiai
Greta pavartoti artimos reikšmės ar kartojamieji žodžiai skiriami kableliu, jei suprantami kaip vienarūšės sakinio dalys, arba neskiriami, jei laikomi samplaikomis.
- Sprogsta(,) skleidžiasi alyvų žiedai.
- Giliai(,) giliai į sąmonę įstrigo man tie žodžiai.
4. Vientisas kiekio nusakymas
Vientisas momento ar trukmės, erdvės, svorio ir pan. kiekio nusakymas atitinkamais matų vienetais rašomas neskiriant kableliais.
- Pirmas požeminis smūgis buvo užfiksuotas dešimtą valandą 25 minutės 35 sekundės.
- Jie lede išbuvo šešiasdešimt tris valandas trisdešimt vieną minutę dvidešimt vieną sekundę.
- Ant rankų jis nuėjo keturis kilometrus aštuonis šimtus dvidešimt penkis metrus septyniasdešimt penkis centimetrus.
- Per savaitę mokiniai sunešė toną tris šimtus kilogramų penkis šimtus gramų perdirbamų atliekų.

5. Aiškinamosios sakinio dalys su jungiamaisiais žodžiais
Aiškinamosios sakinio dalys, pvz., su jungiamaisiais žodžiais ypač, kaip ir, būtent, tai yra ir pan., skiriamos kableliais.
- Kiemo, ypač palei tvorą, nuo vėjo šiureno nukritę lapai.
- Galutinis žmogaus pašaukimas yra tiktai vienas, būtent dieviškasis.
- Tupinėti po namus, tai yra palesinti vištas, apsitvarkyti kieme, paruošti pietus, jai dar užteko sveikatos.
- Toliau bus plėtojama socialinės priežiūros, ypač globos ir rūpybos, sistema.
- Bet prieš tai jų vaidila, arba burtininkas, kiekvieno valgio gabaliuką meta po stalu.
- Senoji oda, vadinamoji žalčio išnara, pasilieka prie medžio.
- Kažkas, greičiausiai Didžkuvienė, įėjo iš gretimo kambarėlio.
- Kai kurie gyvuliai, kaip antai šuo, tiesiog stebina savo prieraišumu.
- Didesni vaikai, kaip Valius iš antros laiptinės, lipdavo net ant stogo.
- Kita vertus, subjektinės teisės, tai yra savininko teisės valdyti turtą, juo naudotis ir disponuoti, gali būti pažeistos.
- Tik vienas klausytojas, būtent Vincas, pasiliko salėje.
- Kurie ne kurie paukščiai, pavyzdžiui, balandžiai, žmogui iš dalies naudingi.
- Kai kurie paukščiai, sakykime, juodvarniai, perėti pradeda dar sniegui nenutirpus.
- Tokie žmonės bando įsitvirtinti silpnose bendrijose, būtent kur nėra iniciatyvių žmonių ir darnios narių veiklos.
- Jis banke pasirodydavo prieš pat darbo pabaigą, tai yra kai darbuotojai būdavo labiausiai užsiėmę.
6. Išplėstiniai pažyminiai ir aplinkybės
Išplėstiniai pažyminiai, einantys po pažymimojo žodžio, ir išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės bei padalyvinės aplinkybės, einančios po pažymimojo žodžio, skiriamos kableliais.
- Stalų, išrikiuotų palei sieną, turėjo pakakti visiems.
- Išrikiuotų palei sieną stalų turėjo pakakti visiems.
- Suolai, pajuodę, nešvarūs, ėjo pagal sienas, o viduryje stovėjo didelis stalas.
- Ir Ona, didelė, stambi, kaulėta, išėjo glėbiu malkų nešina.
- Jis žiūrėjo į medžius be lapų ir galvojo apie vasaros žalumą.
- Pasirodė kareiviai žaliomis beretėmis.
- Gerai buvo įvertinti mokytojų nuopelnai auklėjant jaunąją kartą.
- Klasėje vyko diskusija tema „Kaip būti savarankiškam“.
- Straipsnis antrašte „Miesto jubiliejų pasitinkant“ buvo išspausdintas pirmame puslapyje.
7. Kiti atvejai, kai rašomi kableliai
Kablelis rašomas ir kitais atvejais, atskiriant vienarūšes sakinio dalis, sakinio dėmenis, įterpinius, kreipinius ir kt.
- Jis bus ne kunigas - daktaras ar inžinierius.
- Ne šiandien - rytoj dabartiniai septyniolikmečiai ims tvarkyti valstybės reikalus.
- Visi įvykiai prasideda viduje, o ne išorėje.
- Slopinanti tyla apgaubė Šilėnų kaimą po tos giedros, bet neramios pavasario dienos.
- Duobienė krūptelėjo, tačiau neatsisuko kalbančiųjų pusėn.
- Baltaragis aiškiai girdėjo tą kalbą, tik negalėjo nieko suprasti.
- Mergaitė nekalbėjo, tiktai šniurkščiojo ir trynė akis.
- Krosnis nors dar nauja, bet jau suskilusi.
- Raitelių būrys prijojo nors ir miškingus, bet tankiai gyvenamus plotus.
- Iš paliegusio bernioko jis pasidarė kad ir laibas, bet tiesus ir aukštas vaikinas.
- Jei ne kunigas, tai daktaras ar inžinierius iš jo išeisiąs.
- Tačiau ne tiek man rūpėdavo arkliai, kiek vasaros nakties burtai.
- Ne tik rytais, bet ir vakarais užbėgdavo, šviežio pieno užnešdavo.
- Kaip vakar, taip ir šiandien lijo visą dieną.
- Šmukštaras buvo ne tik astronomas, bet ir biologas ir labai mėgo gamtą.
- Bėgo vasara gėlėta ir laukais, ir šilu.
- Kitą savaitę dirbsime ar pas jį, ar pas jo brolį.
- Paprastai jie žvejodavo arba ramiose upėse, arba ežeruose.
- Juk nei veido šviesa, nei plaukų vešlumu, nei ūgiu nė viena man neprilygo.
- Čia šunį paglostys, čia arklį delnu patapšnos, čia peniukšliui meitėliui paausį pakasys.
- Stebėjimo objektyvas fiksuoja daiktus tai iš apačios, tai iš viršaus.
- Pastaba. Dieną jis sėdėdavo prie gatvės kampo ir taisydavo kurpes.
- Uždrausta į šalį įvežti visų rūšių gyvulius ir paukščius bei jų mėsos gaminius.
- Stovėdavo it įbestas netikėčiausiose vietose, iki išspręsdavo klausimą ar apmąstydavo dalyką iki galo.
- Kontrolės darbų išlaidas sumoka inspektuojama įmonė arba fiziniai asmenys.
- Žmonių: vyrų, moterų ir paauglių, prigužėjo pilna Blažio gryčia.
- Pasakyk tą patį visiems: mokytojui, kaimynams, mano draugams, ir sužinosi, ką jie apie tave galvoja.
- Dieną naktį tie arkliai jam iš galvos neišėjo: lakstė jo mintyse, žvengė jo ausyse, dieną ir naktį prisisapnuodavo.
- Iš tolimųjų kraštų grįžta šalčio tremtiniai - laukinės žąsys, antys, gulbės - ir suka lizdus.
- Pakalbėti apie šį bei tą - šiek tiek apie rezultatus, apie perspektyvas, apie kolektyvo narių santykius ar panašiai - jis galėtų ir be jokio pasirengimo.
- Gimines, kaimynus, draugus, šiaip pažįstamus - visus suvadino paminėti gražios sukakties.
- Rūgštu ir saldu, gera ir bloga, maža ir daug - viskas šiame pirmavaizdyje yra tas pat.
- Jo pasėlius, gyvulius, padargus ar pastatus - visa tai bet kada galėjo sunaikinti nelaimės.
- Prieš akis plytėjo storu sniego sluoksniu apkloti laukai.
- Blyškiai geltona saulė iš lėto slėpėsi už horizonto linijos.
- Gerai buvo įvertinti mokytojų nuopelnai auklėjant jaunąją kartą.
- Klasėje vyko diskusija tema „Kaip būti savarankiškam“.
- Straipsnis antrašte „Miesto jubiliejų pasitinkant“ buvo išspausdintas pirmame puslapyje.
- Yra dešimt kaimų pavadinimu Paberžė.
- Praslinko kovas - šaltas, snieguotas.
- Baigia sudilti birželis, kontrastingas, kartais karštas ir gerokai drėgnas.
- Ankstyvo rudens vakarais, giedrais, be vėjo, pasigirsdavo vasarą primenantis žiogų čirpesys.
- Į vidų įėjo nepažįstamas vyras, nedidelio ūgio, gunktelėjęs, ir tyliai pasisveikino.
- Atėjo liepa - šilta, be didesnių vėjų, su retais lietumis - ir atnešė visiems ramybę.
- Pirmas atėjo Jonas Augutis, Povilo sūnus.
- Bet mano tėvas, karštas žmogus, paliepė užpykęs išmesti jį pro duris.
- Niekas nesitikėjo, kad Arūnas, tas visų pajuokiamas ir stumdomas Arūnas, pasielgs taip garbingai.
- Pastaba.
- Atlaidus kitų silpnybėms, jis buvo griežtas ir reiklus sau.
- Juodais garbanotais plaukais, švitriomis rudomis akimis, ji atrodė kaip čigonė.
- Nagingas kalvis, jis niekada nelikdavo be uždarbio.
- Aukštas ir žilas, jis buvo panašus į senovės krivį.
- Laimė, nė vieno žmogaus tarpdury nebuvo, nes visus, matyt, sutraukė į vidų kalbėtojas, kurio kiekvienas žodis buvo girdėti net lauke.
- Kol jaunas esi, rodos, lyg ir nesvarbu tėviškė.
- Aš, deja, į konferenciją negalėsiu atvykti.
- O mūsų daktaras dabar Seimo narys, beje.
- Krikštatėvis, tik pamanyk, kumeliuką dovanojo.
- Per gerai, sakau gi, manai apie kaimynus.
- Kaip jau minėta, Milkus naudojosi Brodovskio žodynu.
- Aš, nelaimės draugai, žemiau už vištas netūpiau, nors su ereliais, tiesą pasakius, niekuomet nebuvau iškilęs.
- Be kelių smalsautojų, įvykio vietoje greitai nieko nebeliko.
- Vienur žodžio iš burnos negalėjai ištraukti, o kitur - atvirkščiai - žmonės mus sutikdavo išskėstomis rankomis.
- Tai - deja - buvo tiesa.
- Jam gražus tas paltas, lyg žydintys (na, kaip jie ten vadinasi, kur miške auga), lyg žydintys viržiai.
- Kaip sakoma (būdavo sakoma), kaime tarp savų žmonių neprapulsi.
- Pareigūnas per 15 darbo dienų surenka būtiną informaciją ir nustato, ar tikslinga prašymą tenkinti (jo netenkinti).
- Laboratorijos steigėjas yra Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Muitinės departamentas).
- Tariamoji nuosaka turi vientisines ir sudėtines formas (žr. §940, 951-955).
- Užpildykite anketą (žr. 3 pav.).
- Jėzus ilgai ragina savo mokinius į neapykantą atsakyti meile (Lk 6, 27-35; plg. Mt 5, 43-48).
- Ore - sunku patikėti - vartaliojosi, mirgėjo geltonos peteliškės.
- Atsistojusi prieš mažą veidroduką - didysis jau vakar su kraičiu išvežtas į Šalteikius - Grėtė dar kartą susišukuoja plaukus.
- Štai ir rytoj, atsiprašome skaitytojų, dienraštis vėl neišeis.
- - Dėde, ar namie esi? - išgirdo Gugis.
- Bus, mama, kitoks gyvenimas - šviesesnis, lengvesnis.
- Šit tavo bėroji, Juozapai!
- Ėsk, karvute, ėsk, margoji, žalią žolę.
- Gerbiamasis pirmininke, 12 straipsnio siūlyčiau nesvarstyti.
- Atleiskite, ponia Liucija, kad taip netikėtai pas jus įsibraunu.
- Oškit, žalios pušys, oškit, aukštos pušys, tiems, kurie ilsisi prie jūsų kojų.
- Tai kur, beširdi tu, eiti man?!
- O kas, tingine tu, leido tau!
- Jau kito tokio, tu mano katinėli, niekur nerasčiau.
- Jūs skrynelės, jūs margosios, daugiau jūsų nedangstysiu.
- Jam be galo rūpėjo, kad viskas būtų padaryta laiku ir gerai.
- Atiduok, kas mano.
- Būk toks, koks nori kitiems rodytis.
- Lauke vis tiek vėsiau, ypač tada, kai vėjas užgauna.
- Kieno burna karti, tam ir medus nesaldu.
- Jis žinojo, apie ką kalbėti susirinkusiesiems, ir triukšmas tuoj pat nurimo.
- Vyras, kuris sėdėjo su kunigu pirmoje eilėje, pradėjo ploti.
- Kaimynas visuomet kalbėdamas lankstydavosi, lyg norėtų įtikti pašnekovui.
- Pamatęs, kad aš sausas kaip šakalys, milžinas tėškė piktai atgal.
- Laimė, kad pabėgote.
- Jau trys dienos, kai nieko nevalgėme.
- Vienas per kitą ėmė mokyti, kaip rašyti.
- Pagavok, prieš keletą metų ar būtumei sutikęs važiuoti kartu?
- Draugas bandė paaiškinti, kad šis sapnas kitoks.
- Koks, jis negalėjo pasakyti.
- Visiems buvo aišku, kad darbus reikia tučtuojau sustabdyti.
- Kada, klausiate?
- Bematant sukilo piktžolės, ypač kur rugiai buvo iššutę.
- Neturiu nieko paguodžiamo ponui, nebent kad visi volyniečiai prisiekė karaliui ir karalystei.
- Remontas netrukus atsipirks, juolab kad salę nuomosime.
- Žiūrovai nenuobodžiavo, juo labiau kad rezultatas ne kartą buvo lygus.
- Teismo išvados yra nebeaktualios, tuo labiau kad jos negalioja atgaline tvarka.
- Išeik, vis tiek kas tu būsi, ir pasirodyk.
- Tiesiog gera, kad sėdi prie laužo ir kad kvepia žuviene, ir kad gali pamatyti mešką kitame upės krante, ir kad visi tave laiko draugu.
- Specialiųjų priemonių imamasi, kai numatoma lijundra ar kai ima šalti po atlydžio, ar kai keliai smarkiai užpustyti.
- Pranešti reikia, kai padaryta avarija arba kai padaryta žala dėl stichinės nelaimės, arba kai žalą padaro tretieji asmenys.
- Reikia išsiaiškinti, koks turto mokestis ir kokia jo dalis yra neapmokestinama.
- Komisija turės nustatyti, kam buvo išmokėtos lėšos arba kur jos dingo, jei nebuvo niekam mokėta.
- Niekam nerūpėjo, kur jos išvažiavo nei kada grįš.
- Sietynas jau aukštai iškilo, o Aušrinės vis dar nematyti.
- Antanukas dar nesiliauja prašyti, bet senelė medaus vis duoti nenori.
- Ir trečias brolis sakė eisiąs grumtis, tačiau visi jį išjuokė.
- Visa apylinkė tarsi susmukusi žemyn, susigūžusi, tik Aušrakalnis toks pat ramus, rimtas ir net išdidus savo pakilimu lygiuose kelių kaimų laukuose.
- Visi žvėrys išėjo darbo dirbti, tiktai kurmis atsiliko.
- Pūdyti nesupūdys, vis dėlto šienas gyvuliams bus nebe toks.
- Gerų žmonių ne daugiausia, tai vieną kur aptikęs negali juo atsidžiaugti.
- Stakta išsiviepusi įkypai, per tai durys vis praviros stovėjo.
- Sabaliūnas mažus vaikus mylėjo ne mažiau kaip bites, užtatai per bičkopį jisai ne tik bitėmis, bet ir vaikais būdavo aplipęs.
- Vakarais dėdė Jokūbas bijojo nakvoti troboj, tad pasiėmęs reikalingiausią mantą traukdavo bulvių duobių link.
- Jis visą rytą tysojo, nėjo į darbą, todėl man ir pikta buvo.
- Jam, regis, reikėtų tylėti kaip žemei, o vis dėlto nesugniūžta, kelia galvą.
- Nelengva apsispręsti, bet vis dėlto yra puiku turėti galimybę šiek tiek pristabdyti laiko tėkmę.
- Ir eina kupinos darbų dienos, ir slenka naktys, pilnos ilgesio ir svajonių.
- Nei upė pakilusi jo nenuplovė, nei žemė neprasivėrė ir jo nepasiėmė.
- Čia iš lauko pareina darbininkai, čia vakaras tuoj, čia bulvių dar neprikasta, čia žolė kiaulėms dar nesukapota.
- Girtam žmogui ir ožka kaustyta, ir kraitelė groja.
- Šįryt ir saulė šviesesnė, ir paukšteliai kitaip čiulba.
- Tavo ir galva sukta, ir širdis kieta.
- Arba jis iš proto kraustosi, arba jis iš tikro šventasis.
- Arba kiemą tegu pasausina, arba tegu batus gerus duoda.
- Veltui meldi aušros, miršta balsas maldos, vien gailios tau ašaros krinta.
- Dienos trumpos, vakarai ilgi, darbo jokio nėra, valgyti nėra ko.
- Ylos maiše nepaslėpsi, žmonėms lūpų neužčiaupsi.
- Vilijai bėgti, mergaitei mylėti.
- Sakyti daug, klausyti nėra ko.
- Staugė prie būdų pririšti šunys, tvartuose klaikiai maurojo galvijai; virš trobų ir parko medžių skraidė gaisro apšviestos varnos, blaškėsi karveliai.
- Kelis išklampotas, gėlynai nesukasti ir neapsodinti, gyvatvorės neapkarpytos - visur apsileidimas, netvarka, nešvara.
- Padidins Vyriausybė pelno mokestį - gamintojai ims slėpti pelną.
- Atsipūs arkliai - vėl važiuosime.
- Tepk mėšlą medum - vis tiek mėšlu dvokia.
- Šaukiu - niekas neatsako.
- Kumeliukas buvo tikrai gražus gyvulėlis: balta vilnelė klojo visą kūną, uodegos plaukas vijosi šilko mazgeliais.
- Tu kalbi teisingai: į mano kalną gali įkopti tiktai skaidrūs kaip krištolas žmonės.
- Tu nueik ir šeimininkui pasakyk: darbininkai nevalgo šitokio jovalo.
- Mačiau ir žinau: jie per dieną juodvarniais lakioja, o naktį žmonėmis viename kalne gyvena.
- Jo rankos lyg titnagas - neima jų nei šaltis, nei karštis, nei drėgmė.
- Pagailo jam senutės - toks susirūpinęs buvo jos veidas.
- Elena grįžo ramesnė...
Sakinio dalys. Praktinė dalis.
2019 metų gale Valstybinė lietuvių kalbos komisija patvirtino naujas lietuvių kalbos skyrybos taisykles. Taisyklės liberalėja: randasi vis daugiau atvejų, kai galima skirti dvejopai ar net trejopai arba galima visai neskirti. Skyryba priklauso nuo sakinio sandaros ir nuo teksto autoriaus ketinimo bei viso teksto prasmės.
tags:
#galbut #girdedami #kaip #saukiasi #globos #kablelio