Nėštumas vyresniame amžiuje: išsamus žvilgsnis į rizikas ir privalumus

Sprendimas planuoti nėštumą vyresniame amžiuje šiandien yra vis dažnesnis, tačiau kartu jis natūraliai kelia ir daugiau klausimų. Daugelį domina ne tik tai, ar pastoti vis dar įmanoma, bet ir kaip su amžiumi keičiasi vaisingumas, kokie tyrimai gali būti naudingi ir į ką verta atkreipti dėmesį dar prieš pradedant planuoti nėštumą. Pastojimas vyresniame amžiuje dažnai aptariamas per rizikų prizmę, tačiau baimė retai padeda priimti geresnius sprendimus. Kur kas naudingiau į situaciją žiūrėti kaip į procesą, kuriam galima atsakingai pasirengti.

Prisimenate savo mamų pasakojimus, kai „anais laikais“ gimdančios dvidešimt penkerių metų moterys buvo vadinamos „senomis“? Šiandien situacija yra visiškai kitokia. Gimdymo specialistai pripažįsta, kad per pastaruosius dešimtmečius pirmą kartą gimdančiųjų amžius gerokai pasikeitė. Šiandien labiau stebina gimdanti 20-metė, o ne 35-erių moteris, nors dar mūsų mamų laikais tai buvo sunkiai įsivaizduojama. Šiuo metu vidutinis gimdyvių amžius Lietuvoje - beveik 30 m., tačiau nemažai moterų kūdikių susilaukia ir perkopusios 35-40 m., o gimdyvių amžius kasmet didėja. Apklausos rodo, kad daugumai dailiosios lyties atstovių geriausias laikas motinystei yra apie trisdešimt metų.

Kodėl moterys gimdo vėliau?

Yra keletas priežasčių, kodėl moterys šiandien atideda motinystę vėlesniam amžiui. Pagrindinės priežastys - noras iki susilaukiant vaikų baigti mokslus, padaryti karjerą, įsigyti nuosavą būstą, pakeliauti ir tiesiog „pagyventi dėl savęs“. Be to, daugumai moterų svarbu baigus mokslus įgauti profesinės patirties, įsitvirtinti darbo rinkoje. Vis didėjantis skyrybų skaičius taip pat skatina vėliau gimdyti. Daug vyrų ir moterų, kurie po pirmos santuokos užmezga naujus santykius, nori susilaukti atžalos ir su naujuoju partneriu ar partnere.

Nėštumo vyresniame amžiuje privalumai

Moterys, kurios nusprendžia susilaukti vaikų vėlesniame amžiuje, gali džiaugtis ne tik brandesniu požiūriu į motinystę, bet ir kitais privalumais:

1. Ilgaamžiškumo potencialas

Vieno tyrimo rezultatai atskleidė, kad moterys, pagimdžiusios paskutinį vaiką būdamos jaunesnės negu 29-erių, du kartus rečiau sulaukdavo 95-erių. Tačiau gali būti, kad taip nutiko dėl genetinių priežasčių. Jei sulaukus vyresnio amžiaus moters reprodukcinė sistema vis dar gerai veikia, gali būti, kad kiti su senėjimu siejami procesai ją taip pat veikia silpniau. Tačiau ši koreliacija tarp gimdymo vėliau ir ilgaamžiškumo dažniausiai pasireiškė tris ar daugiau vaikų turinčioms moterims.

Moterys, kurios pirmą vaiką pagimdo būdamos vyresnės nei 25 m., turi 11 proc. didesnę tikimybę sulaukti 90-ies metų, nei moterys, kurios vaikų susilaukia iki 25 m. O moterų, kurios vaikų susilaukia po 33 m., šansai gyventi iki 90 metų 50 proc. didesni nei moterų, kurios vaikus pagimdo iki 30 m. Tai 2016 m. atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 28 tūkst. moterų, rezultatai. Vienas iš galimų paaiškinimų gali būti tai, kad sveikesnės moterys dažnai ilgiau išlieka vaisingos nei kitos moterys.

2. Geresni kognityviniai gebėjimai

Kitame tyrime pastebėta, kad kai kurios vėlesniame amžiuje vaikų susilaukusios moterys po menopauzės pasižymi geresniais kognityviniais įgūdžiais. Tokios išvados padarytos atlikus kelias testų, kuriuose vertinti įvairūs smegenų veiklos aspektai, serijas. Ypač ryški tendencija, kad po 35-erių pagimdžiusios moterys pasižymi geresne verbaline atmintimi. Galima šio reiškinio priežastis - smegenis veikiantys hormonai, konkrečiau - estrogenas ir progesteronas: estrogenas atsakingas už smegenų veiklą, o progesteronas - už smegenų audinio vystymąsi.

3. Išmintis ir patirtis

Ne paslaptis, kad metams bėgant sukaupiame daug žinių ir patirties. Pagalvokite, kokia buvote būdama 20-ies ar 30-ies. Virš 40-ies sulaukusios moterys dažnai būna kantresnės ir vaikus augina išmintingiau. Paprastai tokio amžiaus sulaukusios moterys nepastoja netyčia - šį žingsnį būna gerai apgalvojusios ir jam pasiruošusios. Dėl to jos emociškai ir psichologiškai stabilesnės, be to, pasiruošusios pokyčiams, kurių neišvengiamai atsiranda pastojus ir susilaukus vaiko. Brandesnio amžiaus moterys, turinčios gyvenimiškos patirties, dažnai auklėja vaikus kitaip, nes su patirtimi ateina didesnis supratimas, kaip geriausiai atskleisti meilę savo vaikui.

4. Finansinis stabilumas

Sulaukusios 40-ies dauguma moterų jau būna padariusios karjerą. Jos nebando dirbti skirtingose srityse, retai keičia darbą ir gauna pastovų atlyginimą. Vėliau pagimdžiusios moterys dažniau pasiruošusios darbą nustumti į antrąją vietą ir daugiau dėmesio skirti vaikui. Dabar greičiausiai turite savo būstą ir santaupų, todėl gimus kūdikiui patirsite mažiau streso. Be to, jums nereikia jaudintis dėl karjeros ir dirbti nuo aušros lig sutemos, kad gautumėte papildomų lėšų, todėl vaikui galite skirti daugiau laiko.

Moterys, kurios vaikus gimdo vėliau, turi daugiau galimybių uždirbti didesnes pajamas. Danijoje atliktos gimdymų statistikos duomenimis, moterų, kurios pirmų vaikų susilaukė iki 25 m., pajamos per visą gyvenimą buvo mažiausios, o moterys, kurios vaikų susilaukė po 31 m., džiaugėsi didžiausiomis pajamomis.

5. Gyvenimo patirties bagažas

Vakarėlių ir nuolatinės veiklos laikai jau praėjo, tad atėjo metas pasinerti į šeimyninį gyvenimą. Sulaukusi 40-ies jau turite daug smagių atsiminimų, pakankamai daug laiko praleidote su draugais, ir, svarbiausia, pagyvenote sau. Keliavote, tyrinėjote pasaulį ir savo pačios ribas. Taigi, kai gims vaikas, mažesnė tikimybė, kad jausitės nepatenkinta, jog nebegalite skirti laiko sau ir mieliau laiką skirsite jam. Nesinervinate nei dėl karjeros, nei dėl neišgertų vyno taurių, nei dėl praleistų vakarėlių ar bendravimo su draugais trūkumo. Be galo vertinate tai, ką turite, įskaitant ir puikų vyrą.

Galimi pavojai ir iššūkiai

Nėštumas vyresniame amžiuje, nors ir turi daug privalumų, taip pat susijęs su tam tikrais pavojais ir iššūkiais:

1. Sunkiau pastoti ir mažėjantis vaisingumas

Moterų vaisingumas su amžiumi mažėja palaipsniui, tačiau ryškesni pokyčiai dažniau minimi nuo maždaug 35 metų. Tai susiję ne tik su mažėjančiu kiaušialąsčių rezervu, bet ir su tuo, kad didėjant amžiui gali prireikti daugiau laiko pastoti. Optimalus pastojimo amžius: 20-24 metai. Šis tarpsnis yra pats vaisingiausiais, turintis mažiausiai nėštumo ir gimdymo komplikacijų. Tikimybė pastoti sulig kiekvienais metais mažėja. Kiaušidės bėgant metams sensta, o ovuliacija po 35 metų nebėra tokia sklandi, kaip būnant 25 metų. Vyresnėms moterims vis dažniau pasitaiko ciklų be ovuliacijos, be to, lieka vis mažiau kiaušialąsčių. Gimusi mergaitė turi apie 1 mln. kiaušinėlių, tačiau sulaukus lytinės brandos šių lieka apie 300 tūkst. Iš šių per vaisingąjį moters laikotarpį (iki menopauzės) produktyvūs būna tik apie 300-500. Kiti - sunyksta. Tai visiškai nepriklauso nuo nėštumų skaičiaus, moters ciklo, kontraceptinių priemonių. Žymiai mažesnis kiekis kiaušinėlių lieka keturiasdešimtmetėms. Be to, kiaušinėliai - silpnesni. Įpusėjus ketvirtą dešimtį tikimybė pastoti per ciklą siekia maždaug dešimt procentų. Dėl šios priežasties nėštumo planavimas vyresniame amžiuje dažnai prasideda nuo sąmoningesnio pasiruošimo.

Nors vyresniame amžiuje iš tiesų didėja tam tikrų nėštumo komplikacijų, persileidimo ar genetinių pakitimų rizika, tai dar nereiškia, kad kiekvienas nėštumas bus sudėtingas. Tačiau nesijaudinkite - šiais laikais turite galimybę kiaušialąsčių gauti iš donorų, be to, kiaušialąstes jaunesnės moterys gali užšaldyti arba galima pasinaudoti surogatinės motinos paslaugomis.

2. Didesnė persileidimo tikimybė

Senstant didėja persileidimo tikimybė - sulaukus daugiau kaip 45-erių, ji pasiekia 50 proc. Žinoma, persileidimus sukelia ne tik amžius. Tačiau senėjimo procesai keičia organizmą, silpnina hormonų ir gimdos veiklą, be to, atsiranda kitų persileidimą sukelti galinčių veiksnių. Kuo moteris vyresnė, tuo jos sukauptas ligų „bagažas“ didesnis, ji yra patyrusi daugiau įtampos, suvartojusi daugiau vaistų, įvairių kitų cheminių medžiagų. Visa tai turi įtakos kiaušidėms, jų genetinei informacijai. Nėštumas gali nutrūkti ir dėl tokių medicininių priežasčių kaip aukštas kraujospūdis ar diabetas.

3. Chromosomų ir genetinių ligų rizika

Nors bet kuriai nėščiajai rizika susilaukti chromosomine ar genetine liga sergančio kūdikio siekia apie 3-5 proc., tačiau žinoma, kad chromosomų patologijų rizika didėja didėjant moters amžiui. Pavyzdžiui, 20 metų moteriai tikimybė pagimdyti kūdikį su Dauno sindromu yra lygi 1 iš 1 480. Pastojus 40-ies metų, ši tikimybė išauga iki 1 iš 85.

Dėl to vyresnėms nėščiosioms, atsižvelgiant ne tik į amžių, bet ir kitus rizikos veiksnius, dažnai skiriami genetiniai tyrimai. Dalis genetinių tyrimų gali būti atliekami jau nuo 9-12 nėštumo savaitės. Genetinių tyrimų metu nustatomos dažniausios chromosominės ligos - Dauno, Edvardso, Patau, Ternerio ir triploidijos sindromai.

4. Didesnė tikimybė susirgti tam tikromis ligomis nėštumo metu

• Nėštuminis (gestacinis) diabetas. Ši diabeto forma laikina, o dažniausiai ją sukelia nepakankamas insulino kiekis nėštumo metu. Pasak vieno tyrimo, virš 40-ies sulaukusioms nėščioms moterims tikimybė susirgti šio tipo diabetu išauga 74 proc. Vyresnės moterys dažniau serga gestaciniu (nėščiųjų) diabetu: jo rizika po 40 metų išauga net 70 proc.
• Aukštas kraujo spaudimas. Sulaukus 40 metų, taip pat didėja nėščiųjų hipertenzijos ar preeklampsijos tikimybė. Tai savo ruožtu didina papildomų komplikacijų riziką. Vyresnio amžiaus nėščiosios patiria didesnę riziką susirgti nėščiųjų hipertenzija.
• Osteoporozė. Vėliau gimdančioms moterims padidėja tikimybė senatvėje susirgti osteoporoze. Pasak vieno tyrimo, po 35-erių pagimdžiusios moterys šia liga sirgo dvigubai dažniau. Kad išvengtumėte rizikos senatvėje susirgti, nėštumo metu daug dėmesio reikėtų skirti savo kaulams.

Medikai sutinka, kad vyresnio amžiaus motinos dažniau linkusios į nėštumo komplikacijas, tokias kaip placentos pirmeiga, vaisiaus augimo sulėtėjimas, vaisiaus žūtis, nėščiųjų diabetas, hipertenzija ir Cezario pjūvio operacijos poreikis gimdymo metu.

5. Priešlaikinis gimdymas ir mažas kūdikio svoris

Gimdant vyresniame amžiuje padidėja tikimybė, kad kūdikis gims per anksti ir bus per mažo svorio. Vieno tyrimo duomenimis, dėl priešlaikinio gimdymo gali būti kaltas tik amžius, o kitų neigiamų veiksnių įtaka maža. Pirmalaikis gimdymas yra didžiausias naujagimių mirties rizikos veiksnys. Tačiau naujo, „PLOS One“ paskelbto tyrimo išvadose teigiama, kad vyresnės nei 30 m. moterys daug rečiau gimdo neišnešiotus kūdikius, nei jaunesnės mamos. Tyrėjai išanalizavo 165 tūkst. gimdymų 32 Kanados ligoninėse ir išsiaiškino, kad mažiausia tikimybė pagimdyti neišnešiotą kūdikį gresia 30-34 m. moterims, antroje vietoje - 35-40 m. moterims. Didžiausia pirmalaikio gimdymo rizika gresia 20-30 m. ir vyresnėms nei 40 m. moterims. Lietuvoje kiek mažiau nei 5 % naujagimių gimsta mažo svorio (iki 2 500 g).

6. Daugiavaisis nėštumas

Nors dvynukų laukimas skamba kaip dar didesnė laimė, daugiavaisis nėštumas iš tikrųjų atneša papildomų pavojų. Priežastys, kodėl vyresniame amžiuje dažniau gimsta dvynukai ar trynukai, yra susijusios su hormoniniais pokyčiais (kiekvieno ciklo metu subrandinama daugiau negu viena kiaušialąstė) ir dažniau taikomu nevaisingumo gydymu.

7. Cezario pjūvis

Su nėštumo komplikacijomis didėja ir Cezario pjūvio tikimybė. Duomenys rodo, kad su gimdyvių amžiumi Cezario pjūvių daugėja. Moterims, kurios pirmą kartą gimdo perkopusios 38 metus, dvigubai dažniau daromas Cezario pjūvis, nors ši operacija tikrai ne visada yra būtina. Toks didelis Cezario pjūvių skaičius tarp vyresniųjų nėščiųjų, matyt, slepia medikų baimę, kad vaisiui visgi gali kažkas nutikti, o ir pati moteris, lyginant su kiek jaunesnėmis, vėliau gali sunkiau pastoti dar kartą. Dėl hormonų amžinių pokyčių gimdymas savaime prasideda rečiau, dažniau tenka stimuliuoti gimdymo veiklą, dėl įvairių priežasčių didesnis procentas gimdymų užbaigiami operaciniu būdu.

Rekomendacijos ir atsakingas pasiruošimas

Nėštumas gali sukelti rūpesčių bet kokio amžiaus moterims. Daug kas priklauso nuo mamos ir jos sveikatos būklės. Jei nuspręsite vaiko susilaukti po 40-ies, žinokite, kad vis dar turite galimybę pastoti, išnešioti ir pagimdyti sveiką kūdikį. Tačiau svarbu nepamiršti, kad nėštumui tokiame amžiuje reikia skirti ypatingą dėmesį, o iškilus problemų iškart pasitarti su gydytoju.

1. Prieš pastojant

Prieš planuojant pastoti, reikėtų planinės akušerio ginekologo konsultacijos, nes reikalinga įvertinti, ar moters sveikata nereikalauja detalesnio ištyrimo ar gydymo. Reikėtų pradėti nuo sveiko gyvenimo būdo, žalingų įpročių atsisakymo, folio rūgšties vartojimo, pasitikslinimo apie persirgtas/nepersirgtas vaikiškas ligas (raudonukė, vėjaraupiai). Derinti sveiką pilnavertę mitybą su fiziniu aktyvumu, nutukusioms stengtis sumažinti kūno svorį. Jeigu sergate lėtinėmis ligomis, reikalingos atitinkamų specialistų konsultacijos, kad ligos būtų optimaliai kontroliuojamos leistinais vaistais.

Jeigu vartojate kontraceptinius hormoninius preparatus, jų rekomenduojama nevartoti 6 mėn. prieš pastojant. Folio rūgštį patariama vartoti mažiausiai tris mėnesius prieš pastojimą ir iki dvyliktosios nėštumo savaitės, ji apsaugo kūdikius nuo nervinio kanalo defektų. Geležis labai svarbi ir planuojančioms pastoti ir besilaukiančioms - ji svarbi būsimo vaikelio smegenų vystymuisi, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, kuomet vaisius dar neturi skydliaukės. Akušerės ginekologės teigimu, tiek moteriai, tiek ir vyrui prieš pradedant planuoti nėštumą reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, atlikti kraujo tyrimus ir išsiaiškinti savo sveikatos būklę, nes svarbi genetinių ligų istorija.

2. Nėštumo metu

Nėštumo laikotarpiu būtina tęsti aukščiau nurodytas rekomendacijas, folinė rūgštis privaloma iki 12-os savaitės. Pastojus papildomai reikėtų vengti visuotinių susibūrimų, kontakto su sergančiais asmenimis, kontakto su gyvūnais. Vengti bet kokio sąlyčio su lakiomis cheminėmis medžiagomis, nevartoti savavališkai jokių medikamentų. Laiku kreiptis į gydymo įstaigą nėščiosios įskaitos tyrimams, o 11-13 savaitę (optimalu 12-ą savaitę) labai svarbi ginekologo konsultacija ir vaisiaus echoskopija.

Nuo pat pastojimo momento iki gimdymo pradžios stengiamasi kuo tiksliau įvertinti, kiek rizikingas konkrečios moters nėštumas, o gimdymui prasidėjus moteris priskiriama atitinkamai kaip mažos ar didelės rizikos gimdyvė, nuo to priklauso ir jos gimdymo priežiūra, pasiruošiant ir numatant galimas komplikacijas.

3. Prenatalinė diagnostika ir genetinių tyrimų svarba

Nėštumo planavimas vyresniame amžiuje dažnai prasideda nuo sąmoningesnio pasiruošimo: bendros sveikatos įvertinimo, lėtinių ligų kontrolės ir pokalbio su gydytoju apie individualią situaciją. Dėl amžiaus didėja kai kurių chromosominių pakitimų ir nėštumo komplikacijų rizika, todėl daugeliui moterų aktualūs tampa ir genetiniai tyrimai nėštumo metu.

Vyresnių moterų nėštumo priežiūra nuo įprastinės beveik niekuo nesiskiria, esminis skirtumas - pagrįstai atsiranda rizika dėl genetinių apsigimimų, bet šiuolaikinio ištyrimo galimybės gerokai ištobulėjo, jau I trimestro pabaigoje galima 99,8 procentų tikslumu paneigti pagrindinius genetinius apsigimimus. Vyresnės nėščios moterys bene labiausiai bijo genetikos klaidų, o toks tikslus, ankstyvas ir patikimas ištyrimas lemia ramesnį gimdymo laukimą.

Prenatalinė diagnostika siūlo galimybę nustatyti tam tikras vaisiaus ligas, tarp jų ir Dauno sindromą, dar ankstyvoje nėštumo stadijoje. Vyresnio amžiaus nėščiosioms, jau ankstyvo nėštumo metu, rekomenduojama atlikti genetinius tyrimus: 11-os, 13-os ir iki 20-tos savaitės tam, kad būtų įvertinta genetinių liga rizika. Genetinių tyrimų metu nustatomos dažniausios chromosominės ligos - Dauno, Edvardso, Patau, Ternerio ir triploidijos sindromai.

Dėl to vyresnėms nėščiosioms, atsižvelgiant ne tik į amžių, bet ir kitus rizikos veiksnius, dažnai skiriami genetiniai tyrimai. Dalis genetinių tyrimų gali būti atliekami jau nuo 9-12 nėštumo savaitės. Jei pageidaujama saugesnio ir modernesnio neinvazinio tyrimo, gana ilgą nėštumo laikotarpį galima atlikti vaisiaus DNR tyrimą NIPT, testą iš motinos kraujo (Natera Panorama), kuris tiksliai įvertina vaisiaus būklę dėl penkių chromosominių ligų. Gydytojas pastebi, kad šio tyrimo metu ypač svarbu išmatuoti vaisiaus frakciją, kadangi kitu atveju gali būti sunku atskirti vaisiaus ir motinos DNR. Nėščioji į rizikos grupę dėl galimų vaisiaus vystymosi ydų patenka, jeigu ji yra vyresnė nei 35 metų, o vyras vyresnis nei 42 metų. Taip pat prenatalinė diagnostika atliekama, jeigu šeimoje yra vaikas, sergantis chromosomine liga, jeigu vienas iš tėvų yra subalansuotos translokacijos nešiotojas ar nustatytas chromosomų mozaikiškumas, taip pat kai ultragarsinio tyrimo metu aptinkama vaisiaus anomalijų, kitais atvejais.

Nėščiųjų tyrimai vaisiaus genetines ligas leidžia nustatyti beveik 100 proc. tikslumu, kai, pavyzdžiui, ankstesnių neinvazinių tyrimų patikimumas siekė 60-85 proc. Dar daugiau - tuo pačiu tyrimu galima išsitirti ir mikrodelecijas, t. y. iš mamos kraujo nustatyti net smulkiausius chromosomų sutrikimus ir diagnozuoti Praderio-Vilio, Angelmano, Di Džordžo, „Katės kniaukimo“ sindromus. Pasaulinės sveikatos organizacija savo rekomendacijose pabrėžia, kad prenatalinių genetinių tyrimų atlikimas ir vertinimas turi vykti kartu su atitinkamu konsultavimu.

Individualus požiūris ir emocinė gerovė

Kiekvienas nėštumas yra skirtingas, todėl gydytojų užduotis - įvertinti visas rizikas, atlikti būtinus ir papildomus tyrimus, numatyti komplikacijas. Kiekvieno nėštumo priežiūros metu svarbu nepamiršti ir to, kaip moteris jaučiasi emociškai. Nepriklausomai nuo amžiaus, gali kilti daug iššūkių, streso ir nerimo, kuriems įtaką daro ir hormonai. Visoms moterims, kurios laukiasi pirmą kartą, svarbus ir emocinis palaikymas - kad viskas bus gerai, atlikti visi reikalingi tyrimai, o mamai tereikia pasitikėti ją prižiūrinčiu specialistu, ilsėtis ir mėgautis motinystės stebuklu. Nebijokite klausti savo gydytojo visko, dėl ko neramu. Rami moteris - ramus kūdikis. Tad geros emocijos, poilsis, savęs palepinimas yra tai, kuo kiekviena, nėštumą planuojanti ir jau pastojusi moteris turėtų rūpintis nuolat.

Nors rizika egzistuoja, daugybė vyresnių moterų sėkmingai susilaukia sveikų vaikų. Carla Bruni-Sarkozy susilaukė dukrytės būdama 44 metų, o vyrui - prezidentui N. Sarkozy buvo 57. Aktorė Uma Thurman, būdama 41 -erių, ką tik pagimdė trečiąją atžalą, vaiko tėtis - 49 m.

tags: #nestumas #vyresniame #amziuje

• Patarimai tėvams dėl vaiko plaukimo
• Auklės Motorola MBP36S baterijos svarba
• Tvarkos nustatymas ir įgyvendinimas bendraujant su vaiku
• Pereinamasis etapas nuo institucinės globos
• Kaip išsirinkti kūdikio sūpynes