Placentos Lokalizacija Nėštumo Metu: Ką Reikia Žinoti
Nėštumo metu gimdoje kartu su vaisiumi vystosi ir placenta. Tai gyvybiškai svarbus organas, kuris vystosi nėštumo metu. Placenta yra gyvybinis ryšys tarp besilaukiančios mamos ir jos vaisiaus. Placenta - organas, kurio dėka užsimezga mamos ir vaisiaus tarpusavio santykis. Mokslininkų nuomone, placenta yra mažiausiai suprastas žmogaus kūno organas, o vis dėlto, vienas svarbiausių: placenta lemia moters ir jos vaikelio sveikatą viso nėštumo metu ir net po jo. Placenta pradeda formuotis nėštumo pradžioje ir visiškai subręsta šešioliktą nėštumo savaitę. Per šį organą kūdikis gauna iš motinos maisto ir deguonies, o iš vaisiaus organizmo per placentą pašalinamos medžiagų apykaitos atliekos. Be to, tai tikras hormonų, padedančių augti vaisiui, „fabrikėlis“. Labai svarbi ir ta vieta, kurioje placenta prisitvirtina gimdoje. Deja, ne visada nėštumas vystosi sklandžiai, neretai jį komplikuoja ir netaisyklinga placentos padėtis.
Viena iš įvairių placentos padėčių yra priekinė padėtis, tai reiškia, kad ji yra priekinėje gimdos sienelėje. Priekinė placenta - tai placenta, implantuota ant priekinės (priekinės) gimdos sienelės. Šią padėtį galima nustatyti atliekant įprastus ultragarsinius tyrimus, kurie paprastai atliekami pirmąjį arba antrąjį nėštumo trimestrą. Priekinė placenta yra viena iš kelių galimų placentos vietų, įskaitant užpakalinę (nugarą), dugną (viršų) ir šoninę (šoną). Taip pat yra ir užpakalinė placentos padėtis, kai vaisius prisitvirtinęs galinėje sienoje.
Placentos Funkcijos ir Ypatybės
Placenta yra gyvybiškai svarbus organas, kuris vystosi nėštumo metu. Ji aprūpina augantį vaisių būtinomis maistinėmis medžiagomis ir deguonimi, taip pat pašalina atliekas. Tai organas, kuris aprūpina vaisių mikroelementais, baltymais, angliavandeniais ir kitomis svarbiomis medžiagomis, esančiomis mamos organizme. Tuo pačiu metu ji yra ir „plaučiai” - kartu su mamos krauju atkeliauja deguonis. Placenta atlieka ir šalinimo funkciją, nes per ją vaisius atiduoda mamos organizmui anglies dvideginį ir kt. medžiagas. Placenta yra ir barjeras, saugantis vaisių nuo užkrečiamųjų ligų, nereikalingų medžiagų. Štai todėl kai kurie mamos vartojami vaistai, pvz., insulinas, vaisiaus nepasiekia. Placenta gamina ir nėštumui reikalingus hormonus, pvz., chorioninį gonado tropiną, kurio pirmais nėštumo mėnesių sparčiai daugėja. Kaip tik jį gana anksti šlapime aptinka nėštumo testas. Kitas hormonas - placentinis laktogenas, reikalingas vaisiaus raidai (veikia panašiai kaip augimo hormonas augančio žmogaus organizme), skatina krūtis ruoštis pieno gamybai. Placenta išskiria ir hormonus, kurie įprastai gaminami moters kiaušidėje per ciklą: nėštumo vystymuisi būtiną progesteroną (todėl nėščiosios organizme jo daugėja) ir estrogeną, kuris užtikrina gimdos kraujotaką, augimą. Šie hormonai yra svarbūs ir gimdant.
Maža, bet galinga. Parašiuto formos placenta yra ypatingai specializuotas organas, palaikantis vaisiaus vystymąsi. Vidutiniško dydžio placenta būna 23 cm skersmens, 2,5 cm storio ir sveria apie pusę kilogramo. Placentoje cirkuliuoja ir mamos, ir vaikelio kraujas, bet jie niekuomet nesusimaišo. Trečiojo trimestro pabaigoje, kai nėštumas yra pilnai išsivystęs, per placentą prateka apie 600 ml mamos kraujo kiekvieną minutę! Vienas organas, daugybė funkcijų. Besivystantis vaikelis pats nei valgo, nei kvėpuoja - visas maistines medžiagas bei deguonį jis gauna iš mamos. Placenta veikia kaip vaisiaus „plaučiai“: aprūpina deguonimi ir pašalina anglies dvideginį. Placenta nėra motinos organas. Tiesą sakant, placenta vystosi iš apvaisintos kiaušialąstės - tai reiškia, kad placenta, lygiai kaip ir vaisius, yra sudaryta, bendrai tariant, perpus iš mamos ir tėčio genų. Placenta taip pat yra liauka. Placenta reguliuoja imuninės sistemos atsaką. Ji padeda taikiai „susikalbėti“ mamos ir vaisiaus imuninėms sistemoms. Viso nėštumo metu placenta neleidžia mamos organizmui atpažinti vaisiaus kaip „svetimkūnio“ ir jo atakuoti. Identiški dvyniai gali dalintis viena placenta. Neidentiški (dizigotiniai) dvyniai vystosi iš dviejų skirtingų apvaisintų kiaušialąsčių ir visuomet turi dvi atskiras placentas. Tačiau kai dvyniai yra identiški (monozigotiniai), jie gali turėti arba vieną bendrą placentą, arba dvi atskiras. Mama iš vaisiaus gauna kamieninių ląstelių. Vaisiaus kamieninės ląstelės per placentą gali patekti į mamos kraujotaką ir manoma, kad pirmiausiai šios ląstelės keliauja į tas motinos organizmo dalis, kur yra pažeidimų. Netgi praėjus keletui metų po nėštumo, mamos odoje, vidaus organuose bei kaulų čiulpuose galima aptikti nedidelį skaičių kamieninių ląstelių iš praėjusių nėštumų. Vienintelis savaime pasišalinantis organas. Kiekvieno nėštumo metu išauga placenta, palaikanti vaisiaus vystymąsi. Placenta paruošia mamos kūną žindymui. Nėštumo metu placenta gamina hormoną, kuris stabdo pieno gamybą krūtyse. Placenta gali padėti kovoti su vėžiu. Unikali placentos savybė - augti ir įsiskverbti į nėščiosios kūną, išliekant nepuolama imuninės sistemos. Šis placentos gebėjimas išvengti imuninės sistemos yra intensyviai reguliuojamas procesas ir placenta „žino“, kada sustoti skverbtis, kad nesukeltų žalos nėščiajai. Placenta - ne vien nuostabus nėštumo metu veikiantis organas, tačiau jos nauda gali būti pratęsiama dar ilgam laikotarpiui po nėštumo ir netgi visam gyvenimui, kuomet placentos kamieninės ląstelės yra išsaugomos specializuotame audinių banke.
Placentos Lokalizacija ir jos Įtaka
Placentos lokalizacija, t. y. jos padėtis gimdoje, yra svarbus veiksnys nėštumo metu. Dažniausiai placenta prisitvirtina prie gimdos dugno ar sienelės. Rečiau „prisikabina” apatinėje gimdos dalyje ar net dengia jos kaklelį. Taip būna moteriai, sirgusiai ligomis, kurios pažeidė gimdos gleivinę (pvz., uždegimu), buvo nutraukusi nėštumą, patyrė persileidimą ir reikėjo atlikti abraziją (gimdos išgrandymą). Placenta gali „įsikurti” žemai, jei moteriai buvo atliktas cezario pjūvis ar šalinta mioma.
Viena iš tokių - placentos pirmeiga, kai ji prisitvirtina apatinėje gimdos dalyje ir visiškai arba iš dalies dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis. Placenta taip pat gali būti priekinėje sienelėje. Tai reiškia, kad ji yra priekinėje gimdos sienelėje. Viena iš tokių - placentos pirmeiga, kai ji prisitvirtina apatinėje gimdos dalyje ir visiškai arba iš dalies dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis. Placenta taip pat gali būti priekinėje sienelėje. Tai reiškia, kad ji yra priekinėje gimdos sienelėje. Viena iš tokių - placentos pirmeiga, kai ji prisitvirtina apatinėje gimdos dalyje ir visiškai arba iš dalies dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis.
Ar priekinė placenta veikia vaisiaus judėjimą? Taip, priekinė placenta gali apsaugoti vaisių, todėl judesiai tampa mažiau pastebimi. Dauguma moterų, turinčių priekinę placentą, nepatiria jokių specifinių simptomų, susijusių su placentos padėtimi. Priekinės placentos diagnozė paprastai nustatoma atliekant įprastinius prenatalinius ultragarsinius tyrimus. Daugeliu atvejų priekinės placentos atveju specialaus gydymo nereikia. Moterims su priekine placenta prognozė paprastai yra teigiama. Ankstyva diagnozė ir reguliarus stebėjimas yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką bendrai prognozei.
Kai placenta yra žemai, tai vadinama placentos pirmeiga. Nors nėštumo pradžioje paskelbtas nuosprendis nėra galutinis, mat placentos pirmeiga iki gimdymo pabaigos gali išnykti arba bent jau pereiti į lengvesnę formą. Šis fenomenas paaiškinamas tuo, kad nuo tryliktos keturioliktos nėštumo savaitės apatinėje gimdos dalyje susiformuoja ovalo formos ertmė, kurioje auga vaisius. Jei vaisius ima augti žemai, placenta gali pakilti (migruoti) aukštyn kartu su apatine gimdos dalimi ir tuomet jos padėtis tampa nebegrėsminga. Blogesnis scenarijus - placenta gali nepakilti ir atsisluoksniuoti nuo gimdos sienelių.
Nustačius, kad placenta yra žemai, moteriai nereikėtų išsigąsti, jog gali kraujuoti. Atliekant echoskopiją po kelių mėnesių placenta dažniausiai randama tinkamoje vietoje. Jei vis dėlto ji „nepašoko” aukščiau, moteris įspėjama apie galimo makšties kraujavimo riziką. Jai paaiškinama, kad pasirodžius kraujingų išskyrų bet kuriuo paros metu kreiptųsi į medikus. Tai požymis, kad placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės.
Placentos Pirmeigos Priežastys ir Rizika
Pagrindinė netaisyklingo placentos prisitvirtinimo priežastis - vidinės gimdos sienelės pakitimai (distrofiniai pokyčiai), dėl kurių sutrinka apvaisinto kiaušinėlio prisitvirtinimas. Gimdos sienelė pakinta dėl gimdos uždegimo, atsiradusio po gimdos valymo, aborto arba dėl lytinių takų infekcijos. Pakitimams įtakos gali turėti įgimtos gimdos deformacijos, gerybiniai augliai (miomos), didelė placenta po daugiavaisio nėštumo, gimdos randai po cezario pjūvio operacijos, intensyvus nėščiosios rūkymas.
Placentos pirmeiga pasitaiko vienam atvejui iš 250 gimdymų, dažniau - daugiau kartų gimdžiusioms (80 proc.) bei vyresnėms nei 35-erių metų moterims. Nedaugeliui moterų placenta prisitvirtina apatinėje gimdos dalyje ir dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis. Dažniausiai placentos pirmeiga augant nėštumui išnyksta, tačiau 0,3-0,7 % nėščiųjų placentos padėtis nekinta ir ji lieka apatinėje gimdos dalyje iki nėštumo pabaigos.
Pagrindinis ir vienintelis placentos pirmeigos simptomas - kraujavimas. Jis atsiranda dėl to, kad augant apatinei gimdos daliai tempiama jos sienelė, o ne tokie elastingi placentos audiniai nespėja prisitaikyti prie pokyčių ir įvyksta placentos atsisluoksniavimas. Kraujavimas dažniausiai prasideda be jokios priežasties, nėra skausmo, kartais kraujavimas gali prasidėti po lytinių santykių. Kad yra placentos pirmeiga, galima įtarti, jei vaisiaus padėtis neįprasta, pvz., sėdmenų pirmeiga ar skersinė padėtis.
Placentos pirmeiga pavojinga dėl galimų komplikacijų mamai ir vaisiui. Galimas gausus kraujavimas, kuris pavojingas abiems. Jei Jums diagnozuota visiška placentos pirmeiga (placenta visiškai dengia gimdos kaklelį), yra didelė staigaus ir gausaus kraujavimo ir skubios cezario pjūvio operacijos rizika. Tai gali įvykti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Jei Jums diagnozuota placentos pirmeiga ir pradėjote kraujuoti, būtinai turite kuo greičiau kreiptis į ligoninę. Kai kuriais atvejais kraujo perpylimas tampa būtinu gelbstint mamos gyvybę. Jeigu Jums nustatyta placentos pirmeiga, bet nėštumo metu nekraujuojate, Jums gali būti pasiūlyta planinė cezario pjūvio operacija.
Papildoma Priežiūra ir Rekomendacijos
Jei antroje nėštumo pusėje placenta išlieka prisitvirtinusi žemai, Jums bus atliekami dar keli ultragarsiniai tyrimai, siekiant patikrinti, ar placenta „pakilo“ augant gimdai. Jūsų nėštumo priežiūros planas bus sudarytas atsižvelgiant į konkrečią situaciją.
Nėščiajai rekomenduojama vengti lytinių santykių pro makštį, kai kurie gydytojai rekomenduoja atsisakyti ir analinių lytinių santykiu, kadangi jų metu taip pat gali būti judinamas gimdos kaklelis. Galima juos pakeisti kitais meilės žaidimais, pvz. oraliniai lytiniai santykiai ar masturbacija. Vaginaliniai ir analiniai lytiniai santykiai nėra kontraindikuotini (uždrausti), visgi mano kaip akušerės nuomonė, geriau palaukite kol placenta pakils aukščiau.
Rekomenduojama vengti ilgų kelionių, vidurių užkietėjimu, sumažinti fizinį aktyvumą, gydyti anemiją (mažakraujystę).
Placentos pirmeiga nustatoma ultragarsiniu tyrimu, dažniausiai 18 - 22 nėštumo savaitėmis. Transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (tiriama pro makštį) - geriausias placentos pirmeigos patvirtinimo ar paneigimo būdas. Šis tyrimas saugus tiek nėščiajai, tiek vaisiui.
Žemiau Bambos - Placentos
Ką daryti, jei placenta yra žemai?
Man yra 16 savaiciu ir placenta apcioje, taciau gydytoja nuramino, kad ji dar gali pakilti (tai paaiskes apie 30 sav), o kolkas patare nieko sunkaus nenesti, nekelti aukstai ranku ir nepervargti fiziskai, taip pat jokiu karstu voniu. Tokia placentos padetis vadinama placentos pirmaeiga, tai reiskia, kad pati negaleciau gimdyti, jei niekas taip ir nepasikeistu, tektu atlikti cezario pjuvi.
Kai kurie patiria, kad placenta priekyje gali lemti judesių nejutimą arba jų silpnumą. Tai ypač aktualu pirmojo nėštumo metu, kai moteris dar neįpratusi prie vaisiaus judesių. Tačiau su laiku, vaisiui augant ir jo judesiams stiprėjant, šie pojūčiai tampa ryškesni.
Gausus kraujavimas nėštumo metu yra rimtas simptomas, reikalaujantis nedelsiant kreiptis į gydytoją. Kokie yra įspėjamieji komplikacijų požymiai? Įspėjamieji požymiai yra stiprus pilvo skausmas, gausus kraujavimas ir stiprūs galvos skausmai arba regos sutrikimai. Kaip dažnai turėčiau atlikti prenatalinius patikrinimus? Reguliarūs prenataliniai patikrinimai yra būtini norint stebėti tiek motinos, tiek kūdikio sveikatą.
Apibendrinant, priekinė placenta yra dažna ir dažniausiai gerybinė būklė nėštumo metu. Nors ji gali turėti įtakos tam tikriems nėštumo valdymo aspektams, dauguma moterų, turinčių priekinę placentą, gali tikėtis sveiko nėštumo ir gimdymo.
tags: #nestumas #uzpakalineje #sienoje
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
