Kūdikio laukimas - kupinas entuziazmo bei teigiamų emocijų laikotarpis, kurio metu kiekviena būsima mama atidžiau stebi savo kūną, rūpinasi fizine bei emocine sveikata. Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo ir naujų iššūkių. Būsimos mamos atidžiai stebi savo sveikatą, rūpinasi fizine ir emocine gerove. Naujos gyvybės laukimas daugeliui moterų tampa viena gražiausių gyvenimo patirčių. Visgi, natūralu, kad neretai šis laikotarpis kelia ir nemažai nerimo ar net baimės dėl neaiškios ateities. Be to, šiuo metu moteris išgyvena ne tik didelius fizinius, bet ir psichologinius pokyčius.
Nėštumo planavimas - laikas įvertinti sveikatos būklę. Sklandžiam nėštumui didelę įtaką daro pasiruošimas, dėl šios priežasties, jau prieš pradedant planuoti šeimos pagausėjimą, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją ginekologą, kad būtų atlikti visi rekomenduojami tyrimai, įvertintos lėtinės bei genetinės ligos šeimoje. „Motina ir vaikas“ klinikos gydytojos akušerės ginekologės Neringos Jakštienės teigimu, planuojant nėštumą svarbu pasirūpinti ne tik subalansuota mityba, bet ir folio rūgštimi, kuri itin svarbi vaisiaus vystymosi pradiniame etape. Rekomenduojama vengti didelių bet kokių vitaminų dozių, dėl jų vartojimo būsimos mamos taip pat turi pasitarti su savo gydytoju.
Sužinojus džiugią žinią itin svarbu suplanuoti pirmąjį vizitą pas gydytoją ginekologą, kurio metu bus peržiūrėta ligos istorija, įvertinti nėštumo rizikos veiksniai, atlikti kraujo tyrimai, numatytas gimdymo terminas, be to, gydytojas įvertins nėščiosios kraujospūdį, svorį ir ūgį, apskaičiuos kūno masės indeksą, kad nustatytų rekomenduojamą svorio padidėjimą kas mėnesį. Gydytoja N. Jakštienė jau pirmojo apsilankymo metu pataria gydytoją ginekologą informuoti apie lėtines ligas, stuburo patologijas, bronchinę astmą, sąnarių ligas ir pasikonsultuoti, koks gydymas turėtų būti skirtas nėštumo metu. „Pastojus nėščiosios dažniausiai jaudinasi dėl pilvo srities skausmų, nes bijo komplikacijų: negimdinio nėštumo, persileidimo. Noriu atkreipti visų būsimų mamų dėmesį, kad pas gydytoją kuo skubiau reikėtų kreiptis, jei atsiranda stiprus pilvo skausmas, kraujingos išskyros iš genitalijų, tai yra ženklas, kurio ignoruoti negalima“, - pažymi gyd. N. Jakštienė.
Greitesnis nuovargis, mieguistumas, sumažėjęs darbingumas, didesnis dirglumas - gali būti pirmieji anemijos ženklai. Anemija - tai būklė, kurią nulemia sumažėjęs hemoglobino ar (ir) eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) kiekis organizme. Nėštumo metu anemija ne tik pablogina moters savijautą, bet ir gali padidinti riziką įvairioms nėštumo komplikacijoms: priešlaikinio gimdymo, vaisiaus augimo sulėtėjimo, todėl nėščiosioms svarbu atkreipti dėmesį į savijautą ir reguliariai atlikti kraujo tyrimus.
Nėštumo metu labai svarbu stebėti arterinio kraujo spaudimo rodiklius. Padidėjęs kraujospūdis kelia pavojų ir nėščiajai, ir vaisiui. Tai siejama su padidėjusia nėštumo komplikacijų rizika: nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija (pavojinga būklė nėštumo metu, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka), priešlaikiniu placentos atsiskyrimu (kai placenta atsiskiria nuo gimdos sienos) ir nėščiųjų diabetu. Gydytojas nėštumo metu kiekvieno vizito metu stebi ir įvertina kraujospūdį, esant pakitimams atliekami papildomi tyrimai, skiriamas gydymas.
Nėščiųjų diabetas yra dar viena būklė, sutrikdanti moteris ir kelianti papildomų iššūkių. Ši diagnozė priverčia pakeisti gyvenimo būdą ir mitybą laukiantis. Nėščiųjų diabetą pirmoje arba antroje nėštumo pusėje nustato gydytojai akušeriai ginekologai arba šeimos gydytojai. Jei patvirtinama nėščiųjų diabeto diagnozė, moterys nukreipiamos endokrinologo konsultacijai. Riziką galima sumažinti profilaktinėmis priemonėmis: įtraukiant į savo kasdienę rutiną bent 30-60 minučių fizinį aktyvumą, taip pat kontroliuojant svorį ir rūpinantis visaverte, sveika mityba.
Kokie pojūčiai nėštumo metu yra natūralūs? Pasak N. Jakštienės, vienu dažniausių iššūkių pastojus yra pykinimas, tačiau tai yra normali organizmo reakcija ir dėl to nerimauti nereikėtų.

Kai nėštumas derinamas su darbu, ypač fiziniu ar stovimu, svarbu žinoti apie galimą riziką ir kaip tinkamai apsaugoti save ir būsimą kūdikį. Šiame straipsnyje aptarsime stovimo darbo įtaką nėštumui, galimą riziką, teisinę apsaugą ir rekomendacijas, kaip užtikrinti saugų ir sveiką nėštumą. Darbo pobūdis ir jo įtaka nėštumui yra svarbus aspektas, kurį svarbu aptarti. Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, stovimas darbas ar didelis fizinis krūvis gali turėti įtakos tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai. Nors kadaise buvo įprasta, kad moterys dirba beveik iki pat gimdymo, šiuolaikinė visuomenė ir teisės aktai suteikia daugiau garantijų ir apsaugos nėščiosioms.
Nėštumas sukelia kardinalius pokyčius moters organizme: didėja svoris, silpnėja pilvo raumenų kontrolė, laisvėja raiščiai, didėja juosmens lordozė. Šie pokyčiai keičia kūno masės centrą ir laikyseną. Sėdimas darbas prie kompiuterio dar labiau prisideda prie laikysenos pokyčių: kaklas linksta į priekį, pečiai suglemba, atsiranda nugaros kuprytė, dėl to vaisiui keliauja mažesnis deguonies kiekis. Ilgas sėdėjimas silpnina kūno raumenis, mažina kraujagyslių pralaidumą, sulėtina metabolizmą ir riebalų deginimą.
Stovimas darbas, ypač ilgas ir nepertraukiamas, taip pat gali sukelti neigiamų pasekmių. Moterims, dirbančioms stovimą darbą, vaisiaus galvutės apimties matmenys gali būti mažesni, o dirbančioms daugiau valandų per savaitę - gali sumažėti ne tik galvos apimtis, bet ir vaisiaus svoris. Tai rodo, kad nėščiųjų darbo sąlygos gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.
Tyrimai rodo, kad tam tikri su darbu susiję faktoriai - ilgos darbo valandos, stovimas darbas, psichologinė įtampa darbe ar fiziniai faktoriai - gali turėti neigiamos įtakos gimdymo rezultatams. Nustatyta, kad dirbančioms nėščiosioms apie 4,3 proc. naujagimių gimė mažo svorio (mažiau nei 2500 g), o 4,3 proc. naujagimių gimė mažesnio nei gestacinis amžius svorio.

Nėštumas sukelia daugybę fiziologinių pokyčių moters organizme, kurie gali būti paveikti darbo sąlygų. Stovimas darbas, ypač ilgas valandas, gali padidinti riziką susirgti tam tikromis nėštumo komplikacijomis.
Šiandieninėje visuomenėje, kurioje dominuoja technologijos, darbas kompiuteriu tapo neatsiejama daugelio žmonių gyvenimo dalimi. Tačiau nėštumas sukelia kardinalius pokyčius moters organizme, todėl svarbu įvertinti, kaip ilgas sėdėjimas prie kompiuterio gali paveikti nėščiąją ir jos kūdikį.
Priklausomai nuo kūno laikysenos, nugaros stuburo diskų apkrovimas yra skirtingas: gulint jis mažiausias, stovint padidėja keturis kartus, o pasilenkus ar sėdint - net šešis kartus! Ilgas sėdėjimas silpnina kūno raumenis ir mažina kraujagyslių pralaidumą. Kai ilgai sėdite, metabolizmas kur kas sumažėja. Riebalų deginimo fermentai sėdint krenta bene 90 proc., todėl kalorijų poreikis stipriai sumažėja ir kaupia gaunamas kalorijas kaip riebalus.
Neretai sakoma, kad nėščiajai kompiuteris turėtų tapti griežčiausiu tabu. Tačiau tai tėra dar vienas mitas. Realiai jokio kenksmingo kompiuterio poveikio vaisiui ar jo ryšio su ankstyvu persileidimu bei priešlaikiniu gimdymu nenustatyta. Taigi kompiuteris nėščiajai kenkia lygiai taip pat, kiek ir bet kuriam kitam žmogui. Ir ne mistiniu spinduliavimu, neva sukeliančiu apsigimimus, o nebent skaudama nugara, galva ar paaštrėjusiu hemorojumi. Jei monitoriaus parametrai nustatyti tinkamai, jo spinduliai akims nekenkia. Tačiau ilgai dirbant su kompiuteriu akys, be abejo, pavargsta. Jos parausta, sausėja, gali pradėti niežėti ar ašaroti. Taip organizmas ginasi nuo pernelyg ilgo sėdėjimo nemirksint. Jei žvilgsnio į monitorių kampas nepatogus, akis gali paskausti, ilgainiui įtempto žvilgsnio skausmas persismelks ir į galvą.

Lietuvoje besilaukiančioms darbuotojoms taikoma speciali darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyta apsauga. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena apie svarbiausius dalykus, kuriuos turi žinoti kiekviena dirbanti besilaukianti, neseniai pagimdžiusi ar vaiką maitinanti moteris.
Sertifikuota nėščiųjų ir gimdyvių trenerė Gerda Danylaitė dalinasi patarimais ir sukaupta savo bei klientų patirtimi.
Taip pat svarbu tinkamai įsirengti darbo vietą: nustatyti tinkamą atstumą tarp akių ir monitoriaus (60-80 cm), užtikrinti patogią klaviatūros ir pelės padėtį, pasirinkti tinkamo aukščio kėdę ir stalą, reguliariai vėdinti patalpą ir drėkinti orą.
Daugelis moterų, dirbančių fizinį ar stovimą darbą nėštumo metu, susiduria su panašiais iššūkiais. Šios patirtys rodo, kad nėštumo metu svarbu pasirūpinti savo sveikata ir imtis priemonių, kad išvengtumėte rizikos. Svarbu informuoti darbdavį apie nėštumą ir aptarti galimus darbo sąlygų pakeitimus. Jei darbdavys negali užtikrinti saugių darbo sąlygų, nėščia darbuotoja turi būti perkelta į kitas pareigas ar darbą, paliekant jai ne mažesnį nei iki perkėlimo atlyginimą.
Kaip informuoti darbdavį apie nėštumą:
