Nėštumas po skydliaukės pašalinimo: išsamus vadovas ir patirtys

Skydliaukė - tai maža, tačiau labai svarbi endokrininė liauka, kurios gaminami hormonai (tiroksinas ir trijodtironinas) yra atsakingi už medžiagų (angliavandenių, baltymų, riebalų, vandens ir elektrolitų) ir energijos apykaitą. Šie hormonai svarbūs fiziniam ir psichiniam vystymuisi, ypač nėštumo laikotarpiu ir ankstyvoje vaikystėje, todėl skydliaukė dažnai vadinama intelekto, mąstymo, temperamento ir geros savijautos liauka.

Skydliaukės veiklos sutrikimai ir jų įtaka

Skydliaukė yra maža drugelio formos liauka, esanti kaklo apačioje tiesiai po gerklės centru. Tai sudėtingo liaukų tinklo, vadinamo endokrinine sistema, dalis. Endokrininė sistema yra atsakinga už daugelio žmogaus kūno veiklų koordinavimą. Kai skydliaukė gamina per daug hormonų (vadinama hipertiroidizmas) arba nepakankamai (vadinama hipotiroidizmas), gali kilti įvairių problemų. Tiroksinas ir trijodtironinas (T4 ir T3) yra du hormonai, kurie reguliuoja ir kontroliuoja medžiagų apykaitą - procesą, kurio metu organizmas maistą paverčia energija.

Gydytojos endokrinologės-andrologės Aistės Kondrotienės teigimu, T4 ir T3 yra būtini organizmo augimui, ypač vaisiaus vystymosi ir vaikystės laikotarpiu. Jie padeda reguliuoti kaulų, raumenų ir kitų organų bei neuronų ir smegenų ląstelių augimą, yra svarbūs širdies veiklai. Be to, veikia virškinimo sistemą, gali turėti įtakos nuotaikai ir psichinei būklei, reguliuoja kūno svorį. Moterims dėl mažo skydliaukės hormonų kiekio gali sutrikti menstruacijų ciklas, kilti iššūkių pastoti ir padidėti persileidimo rizika.

Hipotireozė (sumažėjusi skydliaukės veikla)

Hipotireozė (arba „neaktyvi skydliaukė“) - tai lėtinė endokrininė liga, būklė, kai skydliaukės ląstelės gamina nepakankamai gyvybiškai svarbių hormonų normaliai organizmo veiklai užtikrinti. Tai dažniausia skydliaukės liga, kuria serga apie 0,5-2 proc. įvairaus amžiaus suaugusių žmonių pasaulyje, tačiau tik pusė žino, kad turi hipotireozę. Per maža skydliaukės hormonų gamyba sukelia tokius simptomus kaip nuovargis, sausa oda ir plaukai, padidėjęs jautrumas šaltai temperatūrai, atminties problemos, vidurių užkietėjimas, depresija, svorio priaugimas, silpnumas, raumenų ir sąnarių skausmas, lėtas širdies ritmas, gausios ir nereguliarios menstruacijos, vaisingumo problemos ir net koma. Hipotireozę dažnai sukelia Hashimoto tiroiditas, operacija, kurios metu buvo pašalinta skydliaukė, arba spindulinio gydymo pažeidimas. Tai taip pat gali sukelti tokios būklės kaip tiroiditas, įgimta hipotireozė (tai reiškia, kad galite gimti su šia liga), jodo trūkumas, hipofizės ar pagumburio sutrikimai, vaistai, įskaitant širdies vaistus, vaistus nuo vėžio ir vaistus nuo bipolinio sutrikimo. Kai kurios ligos kaip celiakija, 1 ar 2 tipo diabetas, reumatoidinis artritas ar vilkligė gali padidinti tikimybę susirgti hipotireoze.

Hipertiroidizmas (padidėjusi skydliaukės veikla)

Sergant hipertiroidizmu skydliaukė tampa pernelyg aktyvi. Ji gamina per daug skydliaukės hormonų. Dėl to daugelis kūno funkcijų gali paspartėti. Per didelė skydliaukės hormonų gamyba gali sukelti įvairius simptomus, tokius kaip nerimas, dirglumas, nuovargis, rankų drebulys, padidėjęs arba nereguliarus širdies susitraukimų dažnis, per didelis prakaitavimas, nenumatytas svorio kritimas, miego sutrikimai, viduriavimas ar dažnas tuštinimasis, pasikeitęs mėnesinių ciklas, struma. Hipertiroidizmo gydymas pagrįstas skydliaukės hormonų gamybos blokavimu arba pačios skydliaukės sumažinimu. Skydliaukės pašalinimui galima atlikti operaciją. Tai gali grąžinti skydliaukės išskiriamo hormono normos ribas. Sėkmingas hipertiroidizmo gydymas dažniausiai sukelia hipotirozę. Jei sergate hipotiroze, nuo to laiko paprastai turėsite vartoti hormonus pakeičiančius vaistus.

Dažnos skydliaukės ligos

• Hashimoto tiroiditas: Tai dažniausia hipotireozės priežastis, paveikianti maždaug 5 iš 100 amerikiečių. Tai autoimuninis sutrikimas, kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja skydliaukę. Būklė gali išlikti stabili daugelį metų, o simptomai dažnai būna subtilūs, tokie kaip dažnas nuovargis, depresija, vidurių užkietėjimas, lengvas svorio padidėjimas, sausa oda bei sausi, slenkantys plaukai, blyškumas, paburkęs veidas, gausios ir nereguliarios menstruacijos, šalčio netoleravimas, pačios skydliaukės padidėjimas arba struma.
• Greivso liga: Tai dažniausia hipertiroidizmo priežastis, paveikianti maždaug 1 iš 200 žmonių. Tai autoimuninis sutrikimas, atsirandantis, kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja skydliaukę. Dėl to skydliaukė gali per daug gaminti hormonų, atsakingų už medžiagų apykaitos reguliavimą.
• Struma: Tai nevėžinis skydliaukės padidėjimas. Dažniausia strumos priežastis visame pasaulyje yra jodo trūkumas mityboje. Struma dažniau pasireiškia moterims ir vyresniems nei 40 metų žmonėms.
• Skydliaukės mazgeliai: Tai išaugos, kurios susidaro ant skydliaukės arba joje. Moterys turi skydliaukės mazgų maždaug 4 kartus dažniau nei vyrai. Priežastys ne visada žinomos, bet gali būti jodo trūkumas ir Hashimoto tiroiditas. Dauguma mazgų yra gerybiniai, tačiau retais atvejais jie taip pat gali būti vėžiniai.

Skydliaukės sutrikimai ir nėštumas

Nėštumo metu moters organizme vyksta daug hormoninių ir metabolinių pokyčių, kinta ir skydliaukės veikla - skydliaukė padidėja 10 proc. šalyse, kurios turi pakankamai jodo ir 20-40 proc. šalyse, kur jodo trūksta. Nėščiai moteriai skydliaukės hormonai gaminami 50 proc. intensyviau, tiek pat padidėja ir jodo poreikis, todėl nėštumo metu moteris turi jo suvartoti apie 200-250 μg per dieną. Geriausias jodo šaltinis yra multivitaminai nėščiosioms su jodu. Vaisiaus skydliaukė jodą kaupti pradeda tik po 10-12 nėštumo savaitės, o skydliaukės hormonų sintezė ir sekrecija prasideda apie 20 nėštumo savaitę.

Skydliaukės sutrikimai, tokie kaip hipotirozė ir hipertiroidizmas, gali turėti įtakos moterų nėštumui ir gimdymui. Abi sąlygos gali kelti pavojų ir komplikacijų nėščioms moterims ir jų kūdikiams. Nėštumo komplikacijos, susijusios su skydliaukės sutrikimais, gali apimti padidėjusią persileidimo riziką, gestacinę hipertenziją, gestacinį diabetą, priešlaikinį gimdymą ir mažą gimimo svorį. Skydliaukės sutrikimai taip pat gali padidinti placentos anomalijų, tokių kaip placentos atsiskyrimas ir placentos previa, riziką. Hipotireozė nėštumo metu taip pat gali turėti įtakos kūdikio vystymuisi, todėl kai kuriais atvejais gali sutrikti pažinimo funkcija ir sumažėti intelekto koeficientas.

Tyrimų rezultatai ir komplikacijos

Vieno tyrimo, atlikto Lietuvoje pagal Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studijų programos dalį, metu buvo atlikta sisteminė įvairių tyrimų, kurių metu buvo tiriami nėštumo ir gimdymo rezultatai, susiję su skydliaukės sutrikimais, apžvalga. Tyrimai parodė, kad hipotirozė buvo reikšmingai susijusi su gestaciniu diabetu, priešlaikiniu gimdymu, spontanišku priešlaikiniu gimdymu ir antriniu preeklampsija. Motinos hipotirozė gali sukelti negrįžtamą žalą vaisiui. Ankstyvieji tyrimai parodė, kad vaikų, gimusių motinų, sergančių hipotiroze nėštumo metu, IQ buvo mažesnis ir sutriko psichomotorinė protinė ir motorinė raida. Nustatyta, kad hipertiroidizmas reikšmingai susijęs su gestaciniu diabetu, priešlaikiniu gimdymu, spontanišku priešlaikiniu gimdymu ir preeklampsija.

Straipsnyje aptariamos sunkios komplikacijos, susijusios su hipotiroze nėštumo metu, įskaitant padidėjusią abortų riziką pirmąjį trimestrą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą, įgimtą hipotirozę ir sutrikusią neurologinio vystymosi baigtį vaikams, gimusiems šia liga sergančių motinų. Net lengvas ir besimptomis skydliaukės funkcijos sutrikimas gali turėti reikšmingos įtakos vaisiaus ir naujagimio metabolinei bei širdies ir kraujagyslių funkcijoms. Hipertiroidizmas, ypač Greivso liga, taip pat gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas, negyvas gimimas ir augimo apribojimas.

Diagnostika ir gydymas nėštumo metu bei po skydliaukės pašalinimo

Hipotireozė nėštumo metu nustatoma apie 2-3 proc. moterų, priklausomai nuo populiacijos, diagnostinių kriterijų, moters amžiaus, jodo suvartojimo ir gretutinių ligų. Tai antra dažniausia endokrininė liga po gestacinio diabeto nėštumo metu.

Skydliaukės funkcijai įvertinti ir skydliaukės ligai diagnozuoti gali būti atliekami keli tyrimai, dažniausi iš jų yra TSH (skydliaukę stimuliuojančio hormono) kiekio tyrimai, laisvojo T4 (tiroksino), pagrindinio skydliaukės hormono, tyrimai ir bendras T3 (trijodtironino) kiekio tyrimai. Atliekant kraujo tyrimą, nustatomas skydliaukės hormono (tiroksino arba T4) ir skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH) kiekis kraujyje. Kankorėžinė liauka, dar vadinama hipofize, išskiria TSH, kad paskatintų skydliaukę gaminti savo hormonus.

Sveiko suaugusio žmogaus, kai skydliaukė veikia gerai, TTH rodiklis dažniausiai svyruoja nuo 0,4 mIU/l iki 4 mIU/l. Nėštumo metu TTH rodiklio reikšmė skiriasi palyginti su moterimis, kurios nesilaukia, ir kinta kiekvieno nėštumo trimestro metu. Daugelyje Europos ir Amerikos organizacijų gairių rekomenduojamos TTH rodiklio reikšmės pirmojo trimestro metu 0,1-2,5 mIU/l, antrojo trimestro metu 0,2-3 mIU/l, trečiojo trimestro metu 0,3-3 (3,5) mIU/l. Planuojant nėštumą ir turinčioms skydliaukės veiklos sutrikimų, siektina TTH rodiklio reikšmė yra mažiau nei 2,5 mIU/l.

TSH normos nėštumo metu

Levotiroksino vartojimas ir dozės korekcija

Pagrindinis hipotirozės gydymas yra skydliaukės hormonų tablečių vartojimas. Iki šiol neįmanoma išgydyti hipotireozės ar vaistais pašalinti ligos priežasties, tačiau vartojant tinkamą gydymą, skydliaukės hormonų trūkumas organizme visiškai atstatomas ir savijauta išlieka gera. Hipotireozei gydyti skiriama nuolatinė pakaitinė terapija geriamu sintetiniu skydliaukės hormonu (sintetiniu tiroksinu), kurio veiklioji medžiaga yra levotiroksinas.

Apie 50-85 proc. moterų, turinčių hipotireozę, nėštumo metu didėja levotiroksino poreikis ir, augant nėštumui, padidėja iki 30 proc. Įprastai, sergant hipotireoze, pastojus, pirmąsias 4-6 savaites, levotiroksino dozė didinama 20-30 proc. ar daugiau 2 dienas per savaitę. Vaistų dozė didinama tol, kol pasiekiama TTH rodiklio reikšmė 0,5-2,5 mIU/l. Tyrimai parodė, kad jei prieš pastojant TTH rodiklio reikšmė buvo mažesnė nei 1,2 mIU/l, levotiroksino dozę tenka didinti mažesniam moterų skaičiui. Sergant hipotireoze, TTH tyrimą rekomenduojama atlikti pirmoje nėštumo pusėje, iki 20 sav., kas 4-6 savaites, vėliau - kas 6-8 savaites.

Po gimdymo, levotiroksino dozė sumažinama iki buvusios prieš nėštumą, o TTH vertinamas praėjus 6 savaitėms po gimdymo. Labai svarbu ne tik nustatyti, ar besilaukianti moteris turi skydliaukės veiklos sutrikimą, tačiau ir įvertinti, ar taisyklingai vartoja vaistus, skydliaukės funkcijai atstatyti. Nepaprastai svarbu vaistus vartoti tinkamai, reguliariai ir nenutrūkstamai. Vartoti vaistus būtina tuo pačiu metu kasdien, t. y. apie 60 min. prieš pirmąjį dienos valgį, prieš ar po dantų valymo arba 3-4 val. po paskutinio valgio vakare, užgeriant pakankamu vandens kiekiu ar kitu skysčiu, tačiau būtina vengti gerti kavą ar greipfrutų sultis apie 60 min. Ryte išgėrus sintetinį tiroksiną, patariama palaukti apie 4-5 val. ir tik tuomet valgyti sojos produktus ar papildus, kuriuose gausu izoflavanoidų, galinčių veikti TTH reikšmę, ar mėgautis sveiku maistu, praturtintu skaidulomis, gerti pieną ir valgyti jo produktus.

Nustatyta, kad kontraceptiniai vaistai, pakaitinė hormonų terapija, antidepresantai, antiepilepsiniai vaistai, taip pat skrandžio rūgštį mažinantys vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio ar magnio, protono pompos inhibitoriai ar osteoporozei gydyti skirti vaistai, multivitaminai ir maisto papildai, turintys kalcio, geležies, chromo ar sojų ir kt., bei jonažolių arbata gali veikti geriamojo sintetinio hormono įsisavinimą, todėl vartojant šias medžiagas, dažnai prireikia didesnės vaistų dozės. Šiais atvejais rekomenduojama pasitarti su gydančiu gydytoju.

Nėštumo planavimas ir patirtys po skydliaukės pašalinimo

Daugelis moterų, kurioms buvo pašalinta skydliaukė, sėkmingai pastoja ir susilaukia sveikų vaikučių. Svarbiausia - nuolatinė gydytojo priežiūra ir tinkamas hormonų kiekio reguliavimas.

Viena moteris, kuriai pašalinta visa skydliaukė prieš 5 metus ir kuri geria 125 mg tiroksino per dieną, pasidalijo, kad endokrinologas patarė jai nedelsiant kreiptis, jei pastos, ir lankytis kas mėnesį viso nėštumo metu. Ypač svarbūs yra pirmieji keli mėnesiai, nes „vaikiukas dar neturi savo skydliaukės ir naudojasi tavo hormonais“. Vėliau, kai pas vaiką susiformuoja skydliaukė, tiroksino dozė gali svyruoti ir reikės ją koreguoti. Kitos moterys, po dalinio ar visiško skydliaukės pašalinimo, taip pat patvirtina, kad svarbiausia yra pastoviai sekti hormonų pokyčius ir konsultuotis su gydytoju. Jų gydytojai teigė, jog moterys puikiai išnešioja ir sveikus vaikučius, tik reikia jais rūpintis. Taip pat pabrėžiama, kad jei mamos organizme bus skydliaukės hormonų trūkumas, o vaikelis turės jau savo skydliaukę, mamytės organizmas gali „vogti“ iš vaikelio, o tai jau yra negerai.

Pavyzdys iš praktikos rodo, kad gydytojai optimistiškai vertina nėštumą po skydliaukės pašalinimo: „Matai, ji taip pat be skydliaukės ir susilaukė normalių sveikų vaikučių, bus ir tau viskas gerai, tereikia nuolat stebėti.“ Tai suteikia vilties ir patvirtina, kad su tinkama priežiūra galima sėkmingai išnešioti ir pagimdyti sveiką vaiką.

Kitos moterys taip pat klausė apie galimus nepatogumus po skydliaukės pašalinimo, ypač po operacijos: „Kaip jaučiatės po skydliaukės operacijos? Ar nebuvo problemų su pastojimu? kaip greit įmanoma pastoti? Ar yra neigiamų dalykų? Ar neauga svoris nuo tiroksino? Ar yra dalykų kurių negalite daryti?“ Jos ieško patarimų ir patirties, kaip kontroliuoti svorį ir nuotaikas, kurioms skydliaukės hormonai turi didelę įtaką. Kai kurioms moterims, po dalinio skydliaukės pašalinimo, tiroksino dozė koreguojama bėgant metams, pavyzdžiui, sumažinant ją nuo vienos tabletės iki pusės.

Rekomenduojama ištirti skydliaukės veiklą, jei moteris yra vyresnė nei 30 m. amžiaus, anksčiau stebėta struma (gūžys), buvę skydliaukės veiklos sutrikimai, skydliaukės operacija, moteris sirgusi pogimdyminiu tiroiditu ar nustatyti padidėję skydliaukės antikūnai, serga kitomis autoimuninėmis ligomis (pvz., pirmojo tipo cukriniu diabetu), buvęs nevaisingumas, nėštumo komplikacijų ar dauginis nėštumas, turi reikšmingą nutukimą (kai kūno masės indeksas 40 kg/m² ar daugiau), buvo taikyta galvos ar kaklo spindulinė terapija, vartojami tam tikri vaistai ritmo sutrikimui ar psichinėms ligoms gydyti.

Kada kreiptis į gydytoją?

Gydytoja A. Kondortienė pabrėžia: „Jei jaučiami minėti simptomai, svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, kuris gali atlikti skydliaukės tyrimus ir nustatyti, ar yra liga. Reikia atkreipti dėmesį, kad simptomus gali būti sunku pastebėti, nes jie dažnai būna neaiškūs ir nespecifiniai, be to, gali sutapti su kitų sveikatos sutrikimų požymiais.“

Jei pajutote ar čiuopiate mazgą ar gumbelį abiejose gerklų pusėse (balso dėžutėje), mažėja ar didėja svoris, kurio negalite paaiškinti mitybos ar aktyvumo pokyčiais, nuolat labai karšta arba labai šalta, patiriate nuotaikos pokyčius, tokius kaip depresija, nerimas ar nervingumas, jaučiate didelį nuovargį be aiškios priežasties, reikėtų kreiptis į gydytoją.

tags: #nestumas #po #skydliaukes #pasalinimo

• Naudinga arbata mažyliams
• nėštumo patirtis ir savijauta
• Kaip nuginčyti tėvystę ar motinystę?
• Naudoti Bugaboo vežimėliai
• Teisinis gidas tėvams: vaiko globa ir paveldėjimas