Nėštumas - tai ypatingas metas, kupinas pasikeitimų, džiaugsmo ir kartu rūpesčių. Kiekvieną gyvą organizmą valdo mitybos ir poilsio režimas, todėl svarbu suprasti, kas vyksta su jūsų organizmu, kokie pokyčiai būdingi ir kada kam pasiruošti.
Pirmojo trimestro metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, susijusius su hormonų sistemos pertvarka. Tai gali pasireikšti rytiniu pykinimu, nuotaikų kaita, nuovargiu ir išsekimu. Pastojus organizmas dirba viršvalandžius, aprūpindamas ne tik būsimąją mamą, bet ir pradedantį augti vaisių. Neretai nėštumo pradžioje sumažėja kraujospūdis.
Gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė pataria pirmąjį trimestrą skirti sau, įsigilinti į savo biologinį organizmo ritmą ir prie jo priderinti savo gyvenimo būdą. Tai svarbus pasiruošimo etapas kitiems dviem fiziškai sunkesniems nėštumo trimestrams.
Rekomenduojama dieną suskirstyti į šešias dalis: pusryčius, priešpiečius, pietus, pavakarius ir vakarienę, tarp kurių pertrauka neturėtų būti ilgesnė nei 2,5 valandos.
Pirmąjį trimestrą dažna nėščioji rytais skundžiasi bloga savijauta ir pykinimu, todėl svarbu neskubėti keltis. Nubudus patartina lėtai atsigerti stiklinę kambario temperatūros vandens, pagardinto citrinos griežinėliu. Jei pykina smarkiai, tinka ir švelniai gazuotas mineralinis vanduo. Išjunkite žadintuvą! Nėščioji turi paklusti savo biologiniam ritmui ir prabusti pati.

Idealūs pusryčiai būsimai mamai - avižinių kruopų košė su aliejumi ar sviestu ir šviežiais vaisiais, į kurią galima pridėti įvairių sėklų. Taip pat tinka omletas ar kietai virtas kiaušinis su duona ir sviestu, kava be pieno arba su augaliniu pienu, arbata. Tačiau jei rytinis pykinimas itin stiprus, galima suvalgyti ar išgerti trintų vaisių kokteilį.
Patarimas: po pusryčių išgerkite folio rūgšties tabletę ir vitamino D lašiukų.
Judėjimas yra svarbus kiekvienai moteriai. Jei neturite įpročio sportuoti, pasivaikščiojimas iki darbo yra puiki mankšta. Jei lyja, nepamirškite skėčio ir guminių batų.
Patarimas: pirmąjį trimestrą pradėkite avėti patogią avalynę su anatominiu vidpadžiu arba žema pakulne ir pailsėkite nuo aukštakulnių. Daiktus iš rankinės perkelkite į kuprinę, kurios svoris neturėtų viršyti 3,5 kg.

Jei darbas sėdimasis, kas 40-45 minutes darykite bent dešimties minučių pertraukėles. Atsikelkite nuo kėdės, pasivaikščiokite, atsigėrę vandens, pažiūrėkite pro langą, atlikite kelis tempimo ar Kegelio pratimus.
Patarimas: per pertraukėles svarbu bendrauti su bendradarbėmis, pasišnekėti apie įvairius dalykus.
Jei jaučiatės išalkusi po pusryčių, metas priešpiečiams. Galite suvalgyti šviežių daržovių su humusu ar riešutų sviestu, nesaldžių vaisių, uogų. Jei pusryčių nevalgėte, dabar galite atsigriebti - rinkitės košes, virtą kiaušinį, sumuštinį su žuvimi ar avokadu.
Patarimas: kuprinėje visada turėkite saują mėgstamų riešutų (nekeptų, nesūdytų, neskrudintų) ir, jei išalkote, juos sukrimskite.
Pietų pertrauką planuokite taip, kad spėtumėte ne tik pavalgyti, bet ir pasivaikščioti. Pietūs turėtų būti lengvai virškinami, maistingi, bet ne per daug sotūs. Puikiai tinka daržovių sriuba ir salotos su daržovių daigais, vištiena, žuvimi ar sūriu.
Patarimas: jei einate pietauti į kavinę, rinkitės patiekalus iš valgiaraščio, venkite dienos pietų komplektų.
Neignoruokite pavakarių, jei išalkote. Užkandis padės pakelti gliukozės kiekį kraujyje ir nuotaiką. Tobulas užkandis - neriebus, nesaldintas natūralus jogurtas su daržovėmis, gabalėlis sūrio su derančiomis daržovėmis, daržovės, avokadas, riešutai ir arbata.
Patarimas: po pavakarių, eidama namo, iš automobilio ar autobuso išlipkite keliomis stotelėmis anksčiau ir pasivaikščiokite.
Vakarienę rekomenduojama valgyti 18-19 val. Ji gali būti šiek tiek sunkesnė nei pietūs, rekomenduojami daugiau angliavandenių ir baltymų turintys produktai. Tinka daržovių sriuba, sultinys, daržovių troškinys, pilno grūdo makaronai su padažu, mėsos ar žuvies kepsnys su šviežiomis daržovėmis.
Patarimas: po vakarienės kartu su vyru išeikite pasivaikščioti bent penkiolikai minučių.
Vakarą leiskite ramiai: pavartykite žurnalą, pasidomėkite orais, apgalvokite laukiančius darbus. Galite išgerti raminamosios žolelių arbatos, pasimasažuoti galvą ar kojas. Rekomenduojama pagulėti šiltoje vonioje (ne ilgiau nei dvidešimt minučių, 38 laipsnių temperatūros vandenyje).
Patarimas: venkite žiūrėti į ekranus (telefoną, kompiuterį, televizorių) prieš miegą.
Pasirūpinkite komfortišku miegu. Prieš miegą kartokite tuos pačius malonius ritualus: apsirenkite šiltą pižamą, paskaitykite lengvą romaną, pasidėkite stiklinę vandens su citrina rytui ir eikite ilsėtis.

Nėštumo metu svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti būtinus tyrimus. Tai padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir laiku pastebėti galimus sutrikimus.
Nėštumo pradžioje, vos susiliejus lytinėms ląstelėms, atsiranda nauja gyvybė. Po keturių valandų gemalas ima dalytis, o penktą dieną jis keliauja į gimdą. Penktą savaitę ima plakti vaikučio širdis, formuojasi rankyčių ir kojyčių užuomazgos. Iki dvyliktos savaitės jau būna visų organų ir organų sistemų užuomazgos. Vaisiaus dydis 9-12 savaitę jau būna apie 5-6 cm, o svoris apie 20 gramų.

Rytinis pykinimas ir vėmimas paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 savaitės. Šiuos simptomus gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje ir sulėtėję virškinamojo trakto judesiai. Taip pat gali varginti krūtų jautrumas, dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas, nuotaikų kaita, dažnas šlapinimasis.
Nėštumo metu svarbu atkreipti dėmesį į galimas infekcijas, kurios gali pakenkti vaisiui. Pavyzdžiui, toksoplazmozė, raudonukė, citomegalo virusas, hepatitas B, gonorėja, chlamidiozė gali sukelti vaisiaus apsigimimus, persileidimą ar kitas komplikacijas.
Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena. Gera medicinos priežiūra ir savirūpa yra svarbiausios sąlygos, kad kūdikis gimtų sveikas.