Kada pirmą kartą kreiptis į gydytoją nėštumo metu?

Nėštumas - nuostabus laikotarpis, nors neretai, kaip ir kiekviena nauja patirtis, sukelia nemažai nerimo ir klausimų. Kaip besilaukiant pasirūpinti savimi ir vaikelio sveikata bei nuo ko pradėti tai daryti?

„Sužinojus apie nėštumą, svarbu laikytis holistinio požiūrio, kuris apima tiek fizinę, tiek emocinę gerovę. Pagrindiniai šio nuostabaus etapo aspektai, padedantys pasirūpinti sveikata, yra palankios aplinkos kūrimas, prenatalinė priežiūra ir sveikos gyvensenos taikymas“, - sako G. Pasak G. Šukienės, moteriai, sužinojusiai, kad laukiasi, svarbu kuo greičiau apsilankyti pas savo gydytoją ginekologą.

Tinkamiausias laikas pirmą kartą apsilankyti pas gydytoją yra 7-12 nėštumo savaitės. Vėliau nėštumo metu apsilankymai pas gydytoją yra reguliarūs - antrąjį trimestrą (13-28 nėštumo savaitės) - kartą per mėnesį, trečiąjį trimestrą (29-40 nėštumo savaitės) - kas dvi savaites, o vėliau - kas savaitę.

„Taip pat iki 12 nėštumo savaitės reikėtų apsilankyti ir pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, o moterims, kurios serga cukriniu diabetu ar turi kitų endokrininių sutrikimų - pas gydytoją endokrinologą. Kai yra padidėjusi genetinių ligų rizika, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju genetiku“, - akcentuoja G.

Jei nėštumas sklandus, šeimos gydytojas gali jį prižiūrėti nuo pradžios iki galo. Tačiau tam tikrais atvejais gali prireikti specialisto - akušerio ginekologo. Jei nėščiąją prižiūri šeimos gydytojas, jis du kartus per visą nėštumo laiką siunčia pas ginekologą, tačiau jei nėštumas sklandus, gali ir nesiųsti. Šeimos gydytojas gali imti gimdos kaklelio mėginius, tačiau negali atlikti ultragarso tyrimo. Šeimos gydytojas nėštumą, jei jis be komplikacijų, puikiausiai gali prižiūrėti pats, juk nėštumas - ne liga.

Jei norite, kad nėštumą prižiūrėtų šeimos gydytojas, į jį ir kreipkitės. Nėra jokio skirtumo, kas matuos pilvuką, svers, darys kraujo, šlapimo, cukraus ir kitus tyrimus - rezultatai nuo to nesiskirs. Kai reikės echoskopijos, tuomet jau siųs pas ginekologę.

Jei nėštumas fiziologinis ir nėra rizikos faktorių, nėščiąją gali prižiūrėti ir šeimos gydytojas arba akušerė. Nuo 11 iki 13 savaičių plius 6 dienos atliekamas ultragarsinis tyrimas, kuris patvirtina, kad nėštumas yra gimdoje. Gimdymo terminas skaičiuojamas pagal paskutinių mėnesinių pirmą kraujavimo dieną ir pagal ankstyvąjį ultragarsinį tyrimą. Taip pat patikrinama, ar nėra vaisiaus struktūrinių pakitimų ir chromosominių anomalijų žymenų. Pirmojo susitikimo metu paskiriami kraujo, šlapimo tyrimai ir susitariama dėl kito vizito po 10-14 dienų, kurio metu bus aptariami visi rezultatai ir įvertinta tolimesnė priežiūra.

Kai jau yra visi rezultatai, dažniausiai antrojo susitikimo metu užvedama nėščiosios kortelė arba forma Nr. 113. Tai yra oficialus dokumentas, perduodamas būsimai mamai, ir ji jį privalo nešiotis visada išeidama iš namų. „Parduotuvėje pasidarė silpna, įvyko autoįvykis - visų pirma žmonės turi žinoti, kad jūs esate nėščia, kiek savaičių, ar turite alerginių reakcijų, kokia kraujo grupė ir tik tada galėtų spręsti, ką daryti toliau“, - nėščiosios kortelės svarbą akcentuoja gydytoja Rūta.

Specialistų konsultacijos nėštumo metu

Ginekologė jau paskui išrašys siuntimą pas šeimos gydytoją, oftalmologą ir odontologą. Pas odontologą svarbu apsilankyti, kadangi nėštumo metu negalima daryti visų dantų gydymo procedūrų. Pas oftolmologą - dėl tinklainės apžiūros, kad būtų galima nustatyti, ar moteris gali pati gimdyti. Be to, nėščiosios kortelėje būtinai turi būti šių trijų specialistų išvados.

Šeimos gydytoja taip pat bendrai įvertina nėščiosios būklę ir parašo išvadą nėščiosios kortelėje.

Jei nėštumą prižiūri šeimos gydytojas, jis du kartus per visą laukimo laiką siunčia pas ginekologą, tačiau jei nėštumas sklandus, gali ir nesiųsti. Šeimos gydytojas gali imti ir gimdos kaklelio mėginius, tik negali atlikti ultragarso tyrimo. Šeimos gydytojas nėštumą, jei jis be komplikacijų, puikiausiai gali prižiūrėti pats, juk nėštumas - ne liga.

Jeigu nėščioji pakliūva į rizikos grupę, tuomet jau pasitelkiami kiti specialistai. Rizikos faktorius nustato šeimos gydytojas. Jis turėtų pažinoti savo pacientę, žinoti jos ligas ir bėdas.

„Šeimos gydytojas neturi laiko pakelti akių į žmogų, o ne todėl, kad jis blogai atlieka savo pareigas. Penkiolika minučių, skirtų nėščiajai, yra nieko, ji net nespės nieko informatyvaus pasakyti. Nėščiųjų psichologinė gerovė labai priklauso nuo to, ar su ja kas nors kompetentingai pasikalba, ar skiria laiko. Dabar pilni skyriai nėščiųjų, kurioms gresia persileidimas, vien dėl to, kad ji patiria įtampą ir jai gaminasi nėštumui trukdantys hormonai. Gamta taip siekia apsaugoti vaisių. Kūdikius turi gimdyti rami mama.“

Jei moteris yra vyresnio nei 35 metų amžiaus arba partneris yra 42 metų ir vyresnis, šiai porai priklauso tretinio lygio ginekologo konsultacija. Jei yra ankstesnių nėštumų anamnezė, kai buvo diagnozuota vaisiaus patologija arba gimė mažylis turintis chromosominių anomalijų, kitų rizikos faktorių, tuomet iškart pastojus siunčiama ir pas genetikus dėl papildomų tyrimų.

Sveika gyvensena nėštumo metu

„Svarbu valgyti subalansuotą maistą - daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, baltymų bei sveikųjų riebalų ir gerti pakankamai vandens (apie 8 stiklines per dieną). Nėštumo metu reikėtų vengti žalios mėsos ir žuvies, nepasterizuoto pieno ir sūrio, kiaušinių su skystu tryniu, perdirbtos mėsos, sūraus maisto, cukraus, saldumynų, sočiųjų riebalų ir perdirbtų produktų“, - atkreipia dėmesį G.

Reikėtų nepamiršti ir fizinio aktyvumo - reguliariai mankštintis bent 30 min. per dieną, 5 kartus per savaitę, pasirinkus tinkamą ir saugią fizinę veiklą, pavyzdžiui, ėjimą, plaukimą ar nėščiųjų jogą. „Taip pat svarbu skirti dėmesio kokybiškam poilsiui - apie 8 val. miego per naktį, vengti streso bei atsipalaiduoti.

Viena svarbiausių - kaip diagnozuoti nėščiųjų diabetą, nes tai tampa vis dažnesne bėda. Besilaukiančios moterys turi vis dažniau įvairiausių rizikos veiksnių - labiau, nei, tarkime, prieš dešimt metų yra nutukusios, gyvena nesveiką ir nejudrų gyvenimo būdą. Nėštumas ir šiaip trikdo gliukozės toleranciją organizme, o jei dar moteriai būdingi išvardyti rizikos faktoriai, tuomet atsiskleidžia visa puokštė ligų. Todėl pasikeitė nėštumo diabeto nustatymo kriterijai. Dabar jau pirmąkart apsilankiusioms pas gydytoją nėščiosioms tiriamas cukraus kiekis kraujyje. Šiandien paprasto kraujo tyrimo rezultatas, kuris rodo, kad jums negresia diabetas, nevalgius yra 5,1mmol/l (anksčiau norma buvo nuo 3,33 iki 5,55 mmol/l). Pagal naujus tyrimo metodus visoms nėščiosioms 24-28 nėštumo savaitę privaloma atlikti trijų taškų gliukozės tolerancijos mėginį - kraujas paimamas nevalgius, tuomet išgėrus 75 g gliukozės jis tiriamas po valandos, cukraus kiekis kraujyje turėtų būti mažiau negu 10 mmol/l, tuomet dar kartą kraujas tiriamas po dviejų valandų, cukraus kiekis turėtų būti mažiau nei 8,5 mmol/l. Jeigu „netelpama į rėmus”, tuomet šeimos gydytojas nėščiąją siunčia pas endokrinologą arba jei akušeriui ginekologui pakanka kompetencijos - pas jį. Manoma, kad šeimos gydytojui jau nepakanka žinių, kad jis galėtų prižiūrėti nėščiąją, sergančią diabetu ar nėščiųjų diabetu.”

Svarbu valgyti subalansuotą maistą - daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, baltymų bei sveikųjų riebalų ir gerti pakankamai vandens (apie 8 stiklines per dieną). Nėštumo metu reikėtų vengti žalios mėsos ir žuvies, nepasterizuoto pieno ir sūrio, kiaušinių su skystu tryniu, perdirbtos mėsos, sūraus maisto, cukraus, saldumynų, sočiųjų riebalų ir perdirbtų produktų.

Pasiruošimas gimdymui ir pogimdyvinis laikotarpis

Nors moters kūnas yra be galo protingas ir daug prisimena, bet jaudulys pavadinimu „ar viskas bus gerai“ aplanko daugelį būsimų mamų. Todėl labai svarbu pasiruošti nėštumui ir gimdymui. Tikrai neturite baigti akušerijos mokslų, bet kursai apie tai, kaip viskas vyksta, kas yra gimdymas ir jo veikla bei kokie iššūkiai laukia vėlyvuoju pogimdyviniu laikotarpiu, yra tiesiog privalomi. Atvykus į ligoninę jums ir taip kils daugybė nerimastingų klausimų, prie kurių prisidės sąrėmių skausmas, šalia esantis ir pergyvenantis būsimas tėtis ar kitas lydintis asmuo. Linkiu maksimaliai pasiruošti ir žinoti, kas laukia už kampo, kas yra normalu, o kada jau laikas panikuoti ir skubėti šauktis pagalbos.

Taip pat gimus mažyliui kils daugybė klausimų ar taip darau gerai, ar normalus mažylio žindymas, o ar šis bėrimas nieko tokio, todėl, bent jau bazinės turimos žinios padės viską reaguoti ramiau. Žinoma, kol esate ligoninėje visko klauskite akušerių, žindymo konsultantų ir pasidomėkite, ar galima psichologo konsultacija, nes tai kartais labai padeda išsklaidyti nėštumo melancholiją.

Ankstyvuoju pogimdyviniu periodu ir vėl patenkama tarytum į tirštą, jaukią miglą, kur labiausiai norisi kažkieno globos ir ramybės, tad buvau labai laiminga viską suplanavusi iš anksto. Pavyzdžiui, kas pasirūpins vyresnėmis dukromis, kada jau laikas visiems susitikti, kiek laiko noriu, kad vyras būtų kartu bei visais buities klausimais. Aišku, buvo ir malonių staigmenų, kaip kolegės nerealus sultinys su burokėlių salotomis ar draugės trumpas vizitas su kvepiančia kava. Nesustokite stebinti ir džiuginti pirmomis paromis mamų, nes tokios šiltos ir teigiamos emocijos yra būtinos.

Sugrįžus namo labiausiai bijojau, kaip seksis tvarkytis kasdienybėje, bet viską dariau lėtai ir nekėliau sau didelių iššūkių. Na, gal ir nepavyko išmaudyti naujagimės planuotu laiku, bet džiaugiausi, jei pavyko bent jau tą dieną. Visus būtinus ritualus naujagimio priežiūroje puikiai žinau, bet labai svarbu ne tik žinoti, bet ir pasitikėti savimi, todėl pirmasis gydytojos vizitas buvo labai lauktas. Visada patariu turėti kontaktą ir užduoti visus nerimą keliančius klausimus, o patikėkit jų tikrai yra…

Pirmosios savaitės po gimdymo: TOP 5 patarimai.

1. Mokymai parengti medikų ar kitų kvalifikuotų specialistų apie gimdymą, pogimdyvinį moters laikotarpį, žindymą ir naujagimio priežiūrą bei būkles. Geriau nuotoliniai, kuriuos galėtumėte peržiūrėti ir susilaukus mažylio.
2. Susiplanuoti, kas padės pirmomis paromis ligoninėje (maisto gaminimas, kitų vaikų, augintinių ar namų priežiūra) ir sugrįžus namo. Tiesiog būtina priimti pagalbą ir nelikti vienoms.
3. Naujagimio priežiūroje turite jaustis užtikrintai, todėl rekomenduoju į namus pasikviesti akušerę, šeimos gydytoją, kad apžiūrėtų aplinką ir atsakytų į visus rūpimus klausimus.
4. Renkantis ir ruošiant naujagimio kraitelį tai darykite kartu su vyru. Patogiai ir aiškiai susidėkite daiktus, pasiruoškite vystymo erdvę, kurioje sauskelnės bus po ranka ir nereikės daug lankstytis. Įrenkite maudynių erdvę ir aptarkite, kas maudys pirmą kartą, nes mamai tai gali būti per sudėtinga. Atminkite, kad viską galime įsigyti, tad neskubėkite ir įsitikinkite, ko tikrai reikia.
5. Nekelkite sau didelių iššūkių 5-8 savaites po gimdymo! Nors nėštumas - ne liga, bet organizmo pokyčiai šiuo periodu sukelia nemalonių problemų. Negalavimai, žinoma, yra laikini, bet reikia žinoti, kaip juos sušvelninti.

Nėštumo metu moters kūnas patiria hormoninius bei struktūrinius pokyčius, viena didžiausių problemų šiuo periodu - stuburo skausmas. Tai - opi problema ir pagimdžiusiai mamytei. Nėštumo periodu stuburas kenčia dideles apkrovas. Jos yra ne tik mechaninės, įtakos turi ir hormonų pokyčiai. Vaisius, placenta bei vandenys, išsidėstę priešais stuburą, padidina moters masę 10-20 kilogramų. Todėl nėščioji, norėdama išlaikyti pusiausvyrą, priversta kiek atsilošti atgal. Nėštumo metu būsimos mamos organizme vyksta hormonų pokyčiai, persitvarko endokrininė sistema, dėl to dubens raiščiai tampa plastiški, o stuburo sąnariai judresni.

Nugaros skausmams sumažinti rekomenduojamas specialus dubens kaulus ir raiščius fiksuojantis ir palaikantis korsetas. Gimnastikos prieš gimdymą nauda seniai pripažinta, bet jaunai mamai būtini specialūs pratimai ir po gimdymo. Šiuo periodu pilvo raumenys būna nusilpę ir išsitempę, kūno padėtis vėl grįžo į ankstesnę, organizmas persitvarko. Mamai tenka kilnoti ir nešioti kūdikį, o maitinant - laikyti jį ne visada patogiai. Todėl po gimdymo moterims įprasti nugaros skausmai. Maitinimas krūtimi taip pat gali sukelti nugaros skausmą. Reikia atrasti patogią kūno poziciją maitinant kūdikį. Svarbu nenuleisti pečių, laikyti tiesiai nugarą. Galima pabandyti maitinti kūdikį sėdint: atsiloškite, pasiremkite į pagalvę vaiką laikančia ranka. Gal patogiau atsigulti ant šono, už nugaros, po ranka ir galva pasidėjus pagalves. Patogi kūno padėtis maitinant kūdikį svarbi ne tik dėl nugaros skausmo profilaktikos, bet ir geram pieno išsiskyrimui.

Ilgai nešiojant ant rankų kūdikį nuvargsta mamos rankos, pečiai ir kaklas. Sumažinti krūvį galima vaiką nešiojant ant krūtinės specialioje nešioklėje, bet taip sustiprėja krūtinės, kryžkaulio bei juosmens apkrova. Nešioti vaiką galima ir ant nugaros, tačiau tai sudėtinga ir ne mažiau žalinga stuburui. Kitas nugaros skausmą sukeliantis veiksmas - kūdikio kilnojimas. Keliant vaiką, ypač sunkesnį, įtempiamas visas kūnas. Tai skausmo viršutinėje kūno srityje priežastis. Norint jo išvengti, vaiką reikia kelti taisyklingai. Venkite kelti apkraudamos vieną kūno pusę, nes tai išbalansuos taisyklingą laikyseną.

Svarbios taisyklės nėštumo metu.

• Kūdikio laukimasis - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Nors daugelis moterų nekantriai laukia mažylio, stebi augantį pilvuką ir šį laikotarpį apibūdina kaip stebuklingą, tačiau dalis nėščiųjų galėtų papasakoti ir apie negalavimus ar sunkumus, kurie jas lydėjo šiuos devynis mėnesius.
• Nutukimas: Valgyti „už du” nereikia. Itin daug svorio iki nėštumo ar jo metu priaugusios moterys turėtų žinoti, kad jos kelia pavojų ne tik savo sveikatai, tačiau ir vaiko. Taip pat ši rizika gali apsunkinti gimdymą ir laikotarpį po gimdymo. Nutukimas siejamas su ankstyvaisiais persileidimais, kuriuos galimai nulemia labai didelis estrogenų kiekis. Gestacinis diabetas yra dažna diagnozė nutukusioms nėščioms, tačiau neretai tai gali būti iki nėštumo nediagnozuotas antro tipo cukrinis diabetas. Nereikalingų kilogramų turinčioms moterims taip pat yra didesnė priešlaikinio gimdymo ir širdies ligų rizika, tikimybė, kad kūdikis svers itin daug ir jį bus sunku natūraliai pagimdyti.
• Bloga dantų priežiūra: Tikra tiesa, kad dantų priežiūra laukiantis mažylio yra labai svarbi. Kodėl? Hormoniniai pokyčiai organizme pirmiausia atsiliepia dantenoms - jos nėštumo metu dažnai būna paburkusios ir greičiau pradeda kraujuoti. Kad jautrių dantenų dar labiau nedirgintų, dauguma nėščiųjų šiuo laikotarpiu vengia reguliarios ir kruopščios dantų priežiūros (ypač, jei moterį smarkiai pykina). Kokios pasekmės? Ant dantų susikaupia daug apnašų, kurios tampa terpe ėduonį sukeliančioms bakterijoms, gali tapti gingivito ir periodontito priežastimi. Moksliniai tyrimai net įrodė, kad įsisenėjusių periodontito atveju kraujotakoje aptinkama tam tikrų bakterijų toksinų, kurie trukdo normaliam vaisiaus vystymuisi ir stipriai didina priešlaikinio gimimo riziką.
• Kontakto su cheminėmis priemonėmis vengimas: Visiškai išvengti kontakto su cheminėmis medžiagomis beveik neįmanoma, tačiau reikėtų pasistengti kuo labiau sumažinti jų poveikį savo organizmui. Venkite įkvėpti benzino, klijų, valiklių ir ploviklių garų, buityje naudojamų aerozolių. Atidžiai perskaitykite buityje naudojamų cheminių priemonių etiketes, rinkitės ekologiškas priemones.
• Pirmųjų mėnesių sunkumai: Gali būti, kad jus, kaip ir daugelį kitų moterų, pirmaisiais mėnesiais smarkiai pykins ir vemsite (šie simptomai paprastai išnyksta 12-16 nėštumo savaitę). Kuo ši būsena pavojinga? Jūsų organizmas gali nusilpti, o bendra savijauta būti itin sunki. Geriausias pagalbininkas - poilsis. Stenkitės reguliariai valgyti nedidelėmis porcijomis, rinkitės lengviau virškinamą maistą. Nepamirškite vartoti nėščiai moteriai rekomenduojamų vitaminų: folio rūgšties ir žuvų taukų.
• Hipertenzinės nėščiųjų būklės: Dažniausiai jos pasireiškia padidėjusiu kraujo spaudimu, kuris itin pavojingas ir būsimai mamai, ir jos kūdikiui.
• Mitybos keitimas: Jei iki nėštumo moters mityba nebuvo pavyzdinė, šiuo jos gyvenime itin svarbiu periodu teks atsisakyti nesveiko maisto: pusfabrikačių, majonezo, įvairiose užkandinėse pagamintų patiekalų (pavyzdžiui: kebabų, dešrainių, mėsainių), vaisvandenių, alkoholio. Tačiau tai tik dalis maisto produktų, kurių reikia vengti. Nėštumo metu nerekomenduojama valgyti kepenėles (nes jose yra per daug vitamino A), pusžalės mėsos ar žuvies (sūdytų, vytintų ar šaltai rūkytų gaminių, sušių, krevečių, moliuskų, vėžiagyvių ir t.t.). Visada įsitikinkite, kad patiekale nėra pusžalio ar žalio kiaušinio. Taip pat reikia atsisakyti produktų, pagamintų iš nepasterilizuoto pieno (pavyzdžiui, pelėsinio sūrio ir daugelio kitų sūrių). Sumažinti teks ir per dieną išgeriamų kavos puodelių skaičių (jei tai daugiau nei 1-2), taip pat nepiktnaudžiaukite žolelių arbatomis.
• Mažesnis fizinis krūvis: Dažnai galime išgirsti, kad nėštumas - ne liga, todėl moteriai nėra jokios priežasties saugotis ir sumažinti savo fizinį aktyvumą. Tiesa, gydytojai pataria kiekvieną situaciją įvertinti individualiai. Specialistai rekomenduoja pirmąjį nėštumo trimestrą vengti sunkių fizinių darbų ar didelio nuovargio. Jei jums gresia persileidimas (kamuoja skausmai, kraujuojate), gali būti, kad teks didžiąją dalį praleisti lovoje. Jei nėštumas lengvas ir sklandus, daugeliui moterų, pasitarus su savo gydytoju, jau nuo 20-os nėštumo savaitės leidžiama vėl aktyviau gyventi, sportuoti (tam ypač tinka nėščiosioms skirtos mankštos, padedančios pasiruošti gimdymui).
• Galvos svaigulys: Daugelis mano, kad nėščiai moteriai visiškai normalu nuolat jaustis silpnai, tačiau taip nėra. Jei jums dažnai akyse mirguliuoja ar temsta, svaigsta galva, kuo greičiau kreipkitės į jus prižiūrintį gydytoją, nes tai gali būti anemijos (hemoglobino kiekis kraujyje yra žemiau ribos) požymiai.

Kiekvienas nėštumas - individuali istorija, todėl vienos moterys šiuo laikotarpiu jaučiasi itin gerai, turi daug energijos, gali nepristabdyti darbų, aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Kitoms, dėl įvairių sveikatos komplikacijų, tenka sulėtinti gyvenimo tempą. Svarbiausia - visus šiuos mėnesius, kol mažylis auga pilvelyje, atidžiai rūpintis savo sveikata, reguliariai lankytis pas gydytojus ir laikytis svarbiausių sveikos gyvensenos taisyklių.

Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).

Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.

Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.

Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.

Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.

„Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S.

Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Pasak V. Uzelienės, vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu. Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus.

„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Jai antrina ir V. Uzelienė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.

„Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.

Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. V. Uzelienė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.

„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. „Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą“, - atkreipia dėmesį S.

Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. „Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“, - pataria S. V. Uzelienė.

Sako, kad labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. „Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.

Pasak V. Uzelienės, nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. „Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.

Pasak V. Uzelienės, nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą.

„Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime“, - baigdamos pokalbį pataria gydytojos V. Uzelienė ir S.

tags: #nestumas #kur #pirmiausia #lankytis

• Dėl ko griuvo „Maxima“ stogas?
• Tobulai virti kiaušiniai: viskas, ką reikia žinoti
• kaip saugiai vartoti ACC miltelius vaikams?
• Ugdymas gamtoje Molėtuose
• 94-metės Angelės istorija