Nėščiųjų mityba ir saugumas: išsamios gairės ir atsakymai į klausimus apie saulėgrąžas

Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota.

Sveikos mitybos pagrindai

Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).

Besilaukiančiai moteriai reikia tik 300 kilokalorijų per dieną daugiau, nei įprastai - iš viso apie 2500-3000 kilokalorijų. Todėl visai nereikia valgyti už du, kaip dažnai sakoma, tiesiog reikėtų valgyti sveikesnį, labiau subalansuotą maistą. Netgi, jei Jūs vegetarė, mitybos įpročių nėštumo metu tikrai nereikia keisti. Vietoj mėsos valgykite produktus, turinčius daug baltymų ir geležies, rinkitės pieno produktus kiaušinius, ankštines daržoves, daigintus kviečius.

Valgyti reiktų nedidelėmis porcijomis 5-6 kartus per dieną. Net jei nejaučiamas alkis, patartina pasimėgauti lengvais užkandžiais. Besivystančiam kūdikiui reikia reguliaraus maitinimo. Valgyti po mažai dažnai yra geriau nei tris kartus persivalgyti.

Išgerti patartina apie 1,5 - 2 litrus skysčių. Nėščiosios organizme atsiranda papildomų skysčių: daugiau kraujo, vaisiaus vandenys ir daugiau audinių skysčio. Nėščiosios moterys daugiau prakaituoja. O pakankamas suvartojamų skysčių kiekis padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir aukšto kraujospūdžio. Puikus pasirinkimas - negazuotas mineralinis vanduo, natūralios vaisių sultys.

Taisyklingai besimaitinanti nėščioji 20 proc. visų dienos kalorijų turi gauti iš baltymų, 30-35 proc. iš riebalų, ir likusius 45-50 proc. iš angliavandenių. Taigi riebalai reikalingi, naudingi, bet jų reikia kasdien labai mažai. Nėščiajai ypač naudingi riebalai, esantys riebioje žuvyje, juose gausu omega 3 riebiųjų rūgščių, tad stenkitės kasdien valgyti 1 porciją riebios žuvies. Puikiai tinka nerafinuoti aukštos kokybės ekologiški augaliniai aliejai (1 desertiniu šaukštu pagardinkite salotas), kaimiškas sviestas (1 arbatinis šaukštelis į košę).

Svarbiausi mineralai ir vitaminai nėštumo metu

Nepamirškite: Jei nėštumo metu būsimai mamai trūksta vitaminų ar mineralų, tai gali neigiamai atsiliepti kūdikiui. Taigi, ko reikia?

• Kalcio. Nėščiajai reikėtų gauti 1000-1200 mg kalcio per dieną. Jo daug yra pieno produktuose: piene, kefyre, rūgpienyje, grietinėje, varškėje, sūryje, lapinėse ir žaliose daržovėse, žuvyje (pvz., lašišoje, sardinėse), kalciu praturtintuose produktuose (pvz., dribsniuose). Kalcio poreikiui patenkinti reikėtų išgerti 2-3 puodelius pieno arba kefyro arba suvalgyti 2 indelius jogurto, valgyti žuvies, salotų, brokolių. Nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.
• Magnio ir cinko. Magnio daugiausia kakavoje, riešutuose, jūros gėrybėse, grūduose, pupose, žirniuose, žaliose lapinėse daržovėse, moliūguose, sėklose. Dienos norma - 350 mg. Pakankamas jo kiekis užtikrina normalų gimdos raumens tonusą, apsaugo nuo nėštumo komplikacijų. Jeigu nemėgstate minėtų produktų arba valgote juos ne kasdien, nusipirkite maisto papildų su magniu, tai ypač svarbu antroje nėštumo pusėje. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Cinkas svarbus audinių atsinaujinimui, sveikam augimui. Cinko gausu mėsoje, kiaušiniuose, jūros produktuose. Geriausiai pasisavinamas iš gyvulinės kilmės produktų. Nėščiajai reikėtų 15 mg cinko per dieną. Cinko trūkumas nėščiosios organizme gali sukelti priešlaikinį gimdymą.
• Geležies. Jos trūkumas (mažakraujystė) - dažna nėščiųjų bėda. Būsimajai mamai kasdien antrame ir trečiame nėštumo trimestre reikėtų 30 mg geležies. Jos gausu mėsoje, kepenėlėse, kiaušiniuose, grikių kruopose, mėlynėse, žemuogėse, ir kt. Geriausiai organizmas ją pasisavina iš gyvulinės kilmės produktų. Saulėgrąžos, sezamų sėklos ir tamsiai žalios daržovės turi daug geležies. Jei būsima mama retai valgo mėsą, ypač vegetarėms, rekomenduočiau kasdien papildyti savo racioną maisto papildais su geležimi. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai.
• Vitaminas A. Svarbus odai, skeleto audiniams, placentos formavimuisi, bei mamos ir vaiko regėjimui. Daugiausiai vitamino A gauname su kepenėlėmis, žuvų kepenėlėmis, pienu, morkomis, pomidorais, špinatais ir kitais žalumynais. Viršyti jo dozę pavojinga. Vitamino A, gaunamo iš maisto produktų, perdozuoti beveik neįmanoma. Tačiau tai lengva padaryti vartojant maisto papildus. Beta-karotenas yra vitamino A pirmtakas, o nėštumo metu šio vitamino daug vartoti pavojinga, nes didėja apsigimimų rizika. Todėl jo negalima vartoti nėščiosioms.
• Vitaminas D. Labai svarbus skeleto formavimuisi. Tačiau jo perteklius sutrikdo mineralų apykaitą, skatina kalcio kaupimąsi audiniuose, negrįžtamus inkstų ir širdies-kraujagyslių sistemos pažeidimus. Toksinis šio vitamino pertekliaus poveikis pasireiškia vartojant jau 45 mkg per dieną. Rekomenduojama vitamino D paros dozė sudaro 5mkg. Saulėtu metu laiku nuo gegužės iki rugsėjo, papildų su vitaminu D vartoti nereikia, nes jo pakankamai pasigamina organizme veikiant saulės spinduliams. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų.
• Vitaminas E. Gauname vartodami augalinį aliejų, saulėgrąžų sėklas, įvairius grūdus, kruopas, kviečių gemalus, įvairius daigus. Vitaminas E veikia kaip biologinis antioksidantas, dalyvauja visų ląstelių apykaitoje, stiprina imunitetą, užtikrina audinių atsinaujinimą. Rekomenduojama paros dozė 10 mg.
• Vitaminas C. Slopina uždegimines reakcijas, stiprina imunitetą. Daugiausia jo yra vaisiuose ir daržovėse, ypač brokoliuose, kopūstuose, citrusiniuose, braškėse. Nėštumo metu rekomenduojama paros dozė 70 mg. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz., brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika.
• B grupės vitaminai.
  • Vitaminas B1 daugiausiai randamas grūduose, įvairiose sėklose, daržovėse, kiaulienoje. Paros dozė - 1,4 mg.
  • Vitamino B2 gausu kalakutienoje, žuvyje, piene, brokoliuose, špinatuose. Per parą reikėtų gauti tiek pat, kaip ir vitamino B1.
  • Vitamino B6 rekomenduojamas kiek didesnis kiekis - 1,9 mg. Jo gausu mėsoje, kiaušiniuose, riešutuose.
  • Labai svarbus vitaminas B9 (folatas) arba tiesiog folio rūgštis. Kai jo trūksta, vaisiui gali vystytis nervų sistemos defektai, dažniau nėščiajai atšoka placenta, padidėja priešlaikinio gimdymo grėsmė, kūdikiai dažniau gimsta mažo svorio. Rekomenduojamas kiekis - 600 mkg per dieną. Idealu, jei 3 mėnesius prieš pastojant moteris šio vitamino gautų 400 mkg per dieną. Jeigu efektyviai nesisaugojate nėštumo, folatus naudokite nuolat. Jų gausu kepenėlėse, grybuose, žaliose lapinėse daržovėse, juodoje duonoje, apelsinuose, greipfrutuose, pupose, lęšiuose. Folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
  • Vitaminas B12. Jo yra gyvulinės kilmės produktuose, dienos norma - 2,2 mg.

Maisto produktai, kurių reikėtų vengti ar vartoti atsargiai

Nėštumo metu pasikeitus hormoniniam fonui, moters imuninė sistema nusilpsta, jai tampa sunkiau kovoti su įvairiomis infekcijomis. Kyla didesnė tikimybė užsikrėsti ne tik viršutinių kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis (vadinamaisiais „peršalimais“), bet ir per maistą plintančiomis infekcijomis. Per nenuplautą ar nepakankamai termiškai apdorotą, netinkamai laikytą maistą gali plisti ne tik gerai žinoma salmoneliozė, bet ir kitos, pavojingesnės infekcijos. Viena iš tokių infekcijų yra listeriozė, kuri pavojingiausia būtent besilaukiančioms moterims (rizika ja užsikrėsti nėštumo metu yra 14-20 kartų didesnė nei nesilaukiant), naujagimiams ir vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus ar turintiems imunodeficito ligą.

Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo.

Bakterijos sparčiausiai dauginasi 4-60 laipsnių temperatūroje.

PERSPĖJIMAI:

• Be abejo, nėščiosioms draudžiamų produktų sąraše pirmoje vietoje - alkoholis. Nes jo vartojimas gali atsiliepti vaiko emocinei raidai bei psichikai. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos.
• Ir kaip ir visiems, nepatartina valgyti „greito“ maisto: jis kaloringas ir vargiai gali atstoti sveiko maisto porciją.
• Nevalgyti nevirtų ar trumpai virtų kiaušinių (gerai išvirto kiaušinio baltymas ir trynys yra kieti).
• Gerti tik pasterizuotą pieną, nepirkti pieno produktų turgavietėse.
• Gerai išvirti mėsą; mėsą laikyti šaldytuve, atskirai nuo kitų produktų. Ne iki galo išvirusi/iškepusi mėsa gali sukelti toksoplazmozę, kuria apkrečiami ir negimę vaikai.
• Baigus doroti žalią mėsą, gerai išplauti indus, stalo paviršių, rankas.
• Švariai nuplauti daržoves ir vaisius; visuomet patikrinti ant pakuočių užrašytą produkto vartojimo laiką; nevalgyti maisto, kurio vartojimo terminas pasibaigęs.
• Riboti suvartojamos kavos kiekį. Kofeinas neigiamai veikia vaisiaus vystymąsi - pažeidžia širdį, kvėpavimą. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas. Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo).
• Jokių dietų nėštumo metu! Besilaukianti moteris ir besivystantis kūdikis turi gauti vertingų medžiagų, jų stygius pakenkia tiek moters sveikatai, tiek kūdikiui.
• Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
• Vengti sąlyčio su naminių gyvūnų išmatomis. Paprašyti, kad katės ar kito gyvūno tualetus ir išmatas sutvarkytų šeimos narys.
• Ilgiau nei parą šaldytuve laikytą paruoštą maistą prieš vartojimą pakaitinti pakankamai ilgai - iki garavimo.
• Įrankiais, kuriais pjaustyta žalia mėsa / žuvis, neliesti vartoti jau paruošto maisto.

Maisto produktų saugumo lentelė nėštumo metu

Maisto produktų laikymo rekomendacijos

Mitybos sprendimai esant dažniems nėštumo negalavimams

Rytinis šleikštulys

Nėštumo pradžioje juo skundžiasi apie 70 proc. moterų. Baigiantis ketvirtam nėštumo mėnesiui, jis paprastai susilpnėja ir išnyksta. Kad šleikštulys sumažėtų, patariama:

• Valgyti dažnai, bet po nedaug (kas 2 val.).
• Vengti maisto ir kvapų, kurie sustiprina šleikštulį.
• Dažniau valgyti džiūvėsių, dribsnių, daržovių salotų, vaisių.
• Vengti riebaus ir saldaus maisto.

Vidurių užkietėjimas

Viduriai užkietėja 40 proc. nėščiųjų. Patariama:

• Gerti daug skysčių (kasdien 6-8 stiklines vandens ar nesaldžių sulčių).
• Valgyti turtingą skaidulinėmis medžiagomis maistą (skaldytų grūdų ir rupaus malimo miltų duoną; grikių, avižų, miežinių, kvietinių kruopų košes, dribsnius, daržoves ir vaisius, ypač džiovintas slyvas).
• Jei vartojate geležies papildus, jie taip pat gali sukelti vidurių užkietėjimą.

Rėmuo

Rėmuo gali atsirasti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, tačiau dažniau būna nėštumo pabaigoje. Jis vargina apie 30 - 50 proc. nėščiųjų. Kad rėmuo mažiau vargintų, patariama:

• Vengti šokolado, riebaus maisto, alkoholio, ypač prieš miegą, nes šie produktai atpalaiduoja stemplės raumenis, ir rūgštus skrandžio turinys patenka į stemplę.
• Vengti rūgštaus ir aštraus maisto, kuris dirgina gleivinę (pomidorų, acto, citrinos, pipirų ir t.t.).
• Pienas ir jo produktai gali laikinai sumažinti rėmens simptomus.
• Valgyti lėtai, skysčius geriau gerti tarp valgių, bet ne valgant.
• Valgyti dažnai ir po nedaug, stengtis neprisivalgyti prieš miegą.
• Miegant viršutinė kūno dalis turėtų būti šiek tiek pakelta.

Vaistai, mažinantys skrandžio rūgštingumą, blogina geležies įsisavinimą, todėl negalima jų vartoti nepasitarus su gydytoju.

Saugumo rekomendacijos

Saulės ir karščio poveikis

Nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių oda tampa jautresnė ultravioletiniams spinduliams, odoje intensyviau gaminasi pigmentas melaninas, todėl išryškėja anksčiau buvusios odos problemos, tokios kaip raudonė, dermatitas, padaugėja pigmentinių dėmių, strazdanų ir apgamų. Oda retai įdega rudai, dažniau iš karto raudonuoja, išauga nudegimų pavojus, todėl būsimoms mamytėms reikia skirti didesnį dėmesį odos apsaugai nuo saulės. Tinkamiausi kremai nuo saulės yra su ne mažesniu nei SPF 30 filtru, jei oda jautresnė, o geriausiai naudoti apsaugą su SPF 50. Dar geriau, jei kremas bus su mineraliniu filtru - cinko oksidu.

Po deginimosi saulėje reiktų odą padrėkinti, o jei matosi odos paraudimas, galima tą vietą patepti ir vaistiniu kremu su dekspantenoliu. Nėštumo metu galima naudoti ir savaiminio įdegio kremus. Renkantis saulės kosmetiką šiuo laikotarpiu, vertėtų mažiau eksperimentuoti ir rinktis to gamintojo kremus, kurie jau buvo išbandyti ir tiko moters odai.

Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija.

Aukšta temperatūra gali paskatinti gimdos susitraukimus, ji neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką, o perkaitimas pirmaisiais nėštumo mėnesiais gali net sukelti persileidimą. Ilgesnis nei savaitė buvimas aukštesnėje nei 32 laipsnių temperatūroje gali būti žalingas, todėl atostogoms geriau nesirinkti labai karšto klimato šalių. Dėl žalingo karščio poveikio nėščiajai taip pat nerekomenduojamos ir karštos vonios bei pirtys - reikėtų tai žinoti renkantis SPA procedūras. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose.

Dehidratacijos pavojus. Nėščiajai per parą rekomenduojama išgerti ne mažiau kaip 8 stiklines vandens - į tai įsiskaičiuoja ir kiti skysčiai, tokie kaip pienas, sultys, sriubos, arbata. Jei moteris yra karštoje aplinkoje, daug prakaituoja, skysčių ji turi suvartoti dar daugiau. Antraip vandens trūkumas sukels gimdos susitraukimus, pablogins maisto medžiagų ir deguonies pernešimą vaisiui. Kad organizmui trūksta skysčių parodo ne tik troškulys, bet ir retas šlapinimasis - rečiau nei 3 kartai per parą, vidurių užkietėjimas, burnos, akių gleivinės džiūvimas, silpnumas, galvos skausmas, mėšlungis, retesni nei įprastai vaisiaus judesiai. Gausiai prakaituojant, galima gerti ne paprastą, o natūralų mineralinį vandenį, praturtintą magniu ir kaliu.

Fizinis aktyvumas

Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika.

Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.

Nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį. Galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą.

Keliavimas nėštumo metu

Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima.

Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms.

Miego kokybė

Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių.

Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas. Labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.

Emocinė gerovė

Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita.

Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis. Motinos nerimas nėštumo metu gali paveikti jos kūdikį. Emociniai pokyčiai, savivertės pasikeitimas siejami su smegenų struktūros pasikeitimu.

Nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz., tapyba ar rankdarbiai - visa tai gali padėti nuraminti protą ir atsipalaiduoti. Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgstamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime.

tags: #nesciosioms #negalima #valgyti #saulegrazu

• Patarimai renkantis žieminius batus vaikui: 38 dydis
• Populiarūs dantų žaidimai vaikams
• Pradedančiųjų gidas aliejinėje tapyboje
• Motinystės išmokos „į rankas“
• Kaip žindymas veikia kūdikio vystymąsi ir mamos savijautą