Nėščiųjų teisinė apsauga ir darbo santykių reglamentavimas Lietuvoje
Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kurį lydi ne tik džiaugsmas, bet ir svarbūs teisiniai klausimai, ypač susiję su darbo santykiais. Lietuvoje besilaukiančios moterys turi specialią apsaugą, numatytą darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (LR DK) nustato papildomas garantijas ir lengvatas, užtikrinančias nėščių moterų ir mamų apsaugą nuo atleidimo bei saugias darbo sąlygas.
Nėščiųjų apsauga nuo atleidimo
Pagal LR DK 132 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms. Ši garantija galioja nepriklausomai nuo to, ar darbuotojai nustatytas išbandymo terminas. Darbo teisė užtikrina stiprią nėščių moterų ir mamų apsaugą: darbdavys negali nutraukti darbo sutarties su nėščia darbuotoja nėštumo laikotarpiu ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, išskyrus įstatyme numatytus atvejus.
Svarbu pabrėžti, kad ši apsauga pradedama taikyti tik nuo tada, kai darbdavys gauna medicinos pažymą, patvirtinančią nėštumą. Momentas, nuo kurio darbdavys nebegali atleisti nėščios moters, yra medicininės pažymos pateikimas, todėl rekomenduotina šį dokumentą darbdaviui pateikti kuo greičiau.
Instrukcija nėščiosioms - Pašilaičių šeimos medicinos centras
Išimtys: kada galima nutraukti darbo sutartį?
Nors įstatymas įtvirtina griežtą draudimą atleisti nėščią moterį, egzistuoja baigtinis atvejų sąrašas, kai darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki kūdikiui sukaks 4 mėnesiai gali būti nutraukta tik šiais pagrindais:
- Šalių susitarimu;
- Darbuotojos iniciatyva;
- Jos iniciatyva išbandymo metu;
- Nesant darbo sutarties šalių valios (pvz., dėl sveikatos būklės);
- Kai baigiasi terminuota darbo sutartis;
- Kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.
Svarbu pažymėti, kad ši apsauga įsigalioja tik tada, kai darbuotoja pateikia darbdaviui gydytojo pažymą apie nėštumą. Todėl, siekiant garantijų taikymo, nėščiosios turėtų pasirūpinti tinkamu darbdavio informavimu.
Darbdavio įsipareigojimai sužinojus apie nėštumą
Vos sužinojęs apie darbuotojos nėštumą, darbdavys privalo imtis tam tikrų veiksmų: įvertinti galimą profesinę riziką darbuotojos saugai ir sveikatai bei įgyvendinti darbo sąlygų gerinimo priemones, kad moteris nebepatirtų kenksmingų veiksnių poveikio. Jeigu pakeitus darbo sąlygas neįmanoma pašalinti neigiamo poveikio, darbdavys privalo perkelti darbuotoją (jos sutikimu) į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, paliekant jai ne mažesnį nei iki perkėlimo darbo užmokestį.
| Veiksmas | Darbdavio įsipareigojimas |
|---|---|
| Profesinės rizikos vertinimas | Būtinas norint užtikrinti saugą ir sveikatą |
| Darbo sąlygų gerinimas | Priemonių įgyvendinimas kenksmingam poveikiui pašalinti |
| Perkėlimas į kitą darbą | Būtinas, jei rizikos neįmanoma pašalinti (su darbuotojos sutikimu) |
| Apmokamos pertraukos | Suteikiamos krūtimi maitinančioms darbuotojoms |
Darbo sąlygos, poilsis ir grįžimas į darbą
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos negali būti skiriamos dirbti viršvalandžių be jų rašytinio sutikimo. Taip pat jų sutikimas yra būtinas, jei darbdavys nori jas paskirti budėti, dirbti naktį, poilsio ar švenčių dienomis bei išsiųsti į komandiruotes. Krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę į specialias pertraukas kūdikiui maitinti, kurios suteikiamos ne rečiau kaip kas tris valandas ir trunka ne mažiau kaip pusę valandos.
Darbo kodeksas numato darbuotojo teisę po nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų grįžti į tą pačią arba lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis nei buvusios iki atostogų. Jei grįžus jūsų darbo vieta užimta ar panaikinta, darbdavys privalo siūlyti kitą lygiavertį darbą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
