Nėštumo ir gimdymo nerimas: priežastys, įveikimas ir pagalbos šaltiniai

Nėštumas - tai laikotarpis, kupinas lūkesčių ir pokyčių, tačiau kartu gali būti ir nerimo šaltinis. Šiame straipsnyje aptarsime nerimo prieš gimdymą priežastis ir pateiksime sprendimo būdus, padedančius būsimoms mamoms atsipalaiduoti ir mėgautis šiuo ypatingu gyvenimo etapu.

Nėštumo ir gimdymo baimių kilmė

Kiekviena moteris kažkuriuo gyvenimo momentu bijo gimdymo, skiriasi tik laikas. Vienos bijo, dar nė nepastojusios, kitos bijo viso nėštumo metu, trečios - gerą mėnesį iki gimdymo, dar kitos - kai prasideda gimdymas. Gimdymo baimė dažniausiai priklauso tai baimių grupei, kuri susiformuoja ne asmeninės patirties pagrindu, o kitų žmonių suformuotos nuomonės pagrindu.

Baimių kiekis ir stiprumas priklauso nuo auklėjimo vaikystėje, nuo socialinės aplinkos, kurioje moteris gyvena, nuo jos nerimastingumo lygio ir susiformavusio „idealios mamos“ vaizdo. Kiekviena atsakinga moteris supranta, kad vaikučio gimimas neišvengiamai susijęs su pokyčiais jos gyvenime. Kartais žmonės gyvenime sukuria sau tiek daug asmeninės erdvės ir komforto, kad tiesiog bijo bet kokių permainų, kurios pasikėsintų į jų laisvą laiką, pomėgius ir patogų gyvenimą, ypač kai aktyviai populiarinama nuostata, kad žmogaus tikslas - džiaugtis gyvenimu.

Pokyčių baimės ir motinystės iššūkiai

Mažiau ryžtingos moterys atidėlioja nėštumą „geresniems laikams“, manydamos, kad „Man nepavyks būti gera mama“ arba „Mūsų gyvenimo būdas nėra tinkamas auginti vaikus“. Prie pokyčių baimių priskiriama ir išvaizdos pokyčių baimė, kuomet moteris baiminasi, kad nebus tokia patraukli partneriui, kokia buvo anksčiau, kad pasikeitusi jos figūra neigiamai paveiks savo patrauklumo suvokimą ir atšaldys partnerio jausmus. Kuo moteriai svarbesnė išvaizda, tuo labiau ją neramins nėštumo ir gimdymo metu patiriami fiziniai pokyčiai. Tačiau būtent šioms moterims geriausiai ir pavyksta išvengti nepageidaujamų pokyčių, nes jos labiau rūpinasi savo išvaizda tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo.

Mėgstama sakyti, kad nėštumas - tai ne liga, tačiau tuo pačiu moteriai vos tik pastojus, iškart sudaromas apsilankymų pas gydytojus planas, numatomi reikalingi atlikti tyrimai ir prisakoma griežtai laikytis rekomendacijų. Štai kodėl moteris, kuri, pavyzdžiui, nebuvo pratusi prie reguliarių apsilankymų pas gydytojus ir tiek daug dėmesio neskirdavo savo sveikatai, sutelkia visą dėmesį į sveikatą ir tuo pačiu pradeda baimintis, kad „tik kas nors nebūtų ne taip...“ Tada ima skaityti, klausinėti draugių ar tiesiog kalbasi prie ginekologo kabineto su kitomis būsimomis mamytėmis. Sužino ir raminančių dalykų, bet išgirsta ir visokiausių istorijų, būtų ir nebūtų dalykų, kurie lengvai įgauna baimių pavidalą jau vien dėl nėštumo metu padidėjusio jautrumo ir įtaigumo.

Pagrindinė gimdymo baimė yra skausmo baimė. Mūsų organizmas ir psichika yra užprogramuoti vengti skausmo, nes apsisaugojimas nuo situacijų, kurios sukelia skausmą, užtikrina mūsų išgyvenamumą. Todėl natūralu, kad tai, kas kelia skausmą, yra palydima baimės. Kartais baimė būna tokia didelė, kad moteris net prašo cezario pjūvio vietoj to, kad gimdytų natūraliai. Dažnai gimdymo baime „prisidengiama“ tada, kai moteris dar nėra psichologiškai pasirengusi motinystei, nėra tikra dėl savo santykių su partneriu.

Kiekviena moteris turi individualų suvokimą, kas tai yra „gera mama“. Dažnai ši nuomonė būna susiformavusi asmeninės patirties pagrindu ir pakoreguota socialinių normų. Kai jau moteris yra susilaukusi vaikelio, vienu pagrindinių vertinimo kriterijų tampa kūdikio verksmas. Jeigu moteris mano, kad vaikelis verkia per dažnai ir per ilgai, moteris ima manyti, kad ji - „bloga“ mama. Jeigu ji guodžiasi draugei, kuri vaikelio dar neturi, pastarajai formuojasi baimė, kad ir ji nesusitvarkys.

Rūpestis dėl vaikelio sveikatos atsiranda dar nėštumo metu ir lydi mamą visą gyvenimą. Iš pradžių baiminamasi dėl vaisiaus vystymosi, dėl gimdymo eigos, vėliau dėl verkimo priežasčių ir laukiama to laiko, kai vaikas pats galės pasakyti, ar jam ką skauda. Tačiau ir tuomet nerimas išlieka - kiekvienam amžiaus tarpsniui savos baimės. Labiau dėl vaiko sveikatos nerimauja mamos, kurios ir dėl savo sveikatos nerimavo labiau nei kitos, taip pat tos, kurios augo apsuptos savo mamų baimių.

Nėštumas ir gimdymas yra, ko gero, unikaliausias dalykas, kokį tik gali patirti moteris savo gyvenime. Tai savo kūno galimybių pažinimas.

Emociniai pokyčiai nėštumo trimestrais

Besilaukdama vaikelio moteris tampa jautresnė, atrodo, emocijų kyla daugiau, jos stipresnės: nuo laimės iki graudulio be priežasties. Tai natūralus vidinis pasiruošimas vaikelio atėjimui. Psichika ir kūnas ruošiasi tam, kad užgimus vaikeliui jūs žinotumėte, ką daryti, ir užsimegztų intuityvus ryšys.

Pirmasis trimestras: neužtikrintumas ir kontrolės praradimas

Pokyčio išgyvenimas - lauktas ar netikėtas nėštumas. Kiekviena moteris reaguoja savaip, tačiau tai visada didelis įvykis, pakeičiantis gyvenimą. Dėl to kyla daug jausmų ir minčių apie tai, kaip keisis gyvenimas. Neužtikrintumas atsiranda, kadangi dar nėra akivaizdžių požymių ir simptomų. Dažnai kyla minčių apie tai, ar aš tikrai laukiuosi ir ar viskas gerai. Tai skatina atidžiau stebėti savo kūną, užfiksuoti, kad ir mažiausius pokyčius, simptomus. Pirmaisiais mėnesiais būsimąsias mamas dažnai lydi nesaugumo ir kontrolės praradimo jausmas - nėštumas atrodo vyksta ir „aš nieko negaliu padaryti“. Kartais bandoma atgauti kontrolę dažnai tikrinantis pas gydytojus, reguliuojant maistą, fizinį aktyvumą ir savo emocijas. Šiame etape labai svarbu įsivardyti, įsisąmoninti iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti jus viso nėštumo metu. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau. Kalbant, nupiešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti, atlaikyti. Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais. Didesnis susitaikymas dažnai ateina tada, kai moteris gauna patvirtinimą iš gydytojų, jog viskas gerai. Sumažėja nerimas dėl galimo persileidimo.

Dažnai viduje kyla abejonių, kam ir kiek sakyti apie nėštumą. Svarbu mokytis išbūti, priimti tai, ko mes negalime kontroliuoti. Svarbu mokytis įsisąmoninti, kad tai tik laikinas etapas. Kartais padeda to, kas vyksta su mumis, įprasminimas. Miego sutrikimai gali sukelti „lunatikavimo“ būseną. Padidėjęs jautrumas ir verksmingumas, kurį kartais moterys priima kaip „išskydimą“, silpnumą ir reaguoja į jį jausdamos gėdą bei kaltę. Tačiau būtent taip mes ruošiamės tapti jautriomis mamomis, kurios instinktyviai jaus savo mažylį ir galės atliepti jo poreikius.

Antrasis trimestras: ryšio su vaikeliu stiprėjimas

Nėštumas ir gimdymas skatina didesnį moterų jautrumą, keičiasi ryšys su išoriniu pasauliu, atsiranda sumišimas, kur esu aš, o kur vaikelis. Viena vertus, tai padeda užgimus vaikučiui susiformuoti būtinai sistemai mama-naujagimis, kita vertus, tai sukelia tokius vidinius dalykus kaip per didelis įsitraukimas į santykį ir visiškas savęs užmiršimas arba per didelis nerimas ir nesąmoningas vaikelio atstūmimas. Jėgų ir emocijų antplūdis dažnai lydimas pagerėjusios fizinės savijautos. Vaikelio judesiai ir vaizdas ultragarso metu atneša įsisąmoninimą, kad viduje gyvena mažylis. Suintensyvėja ryšys su vaikeliu. Mama pradeda su juo kalbėti, reaguoti į jo judėjimą, jam priskirti tam tikras charakterio savybes. Pradedantis ryškėti pilvukas sukelia dvejopus jausmus. Kartais moteris gali imti didžiuotis, o kartais jaustis nesaugiai, kad visi kiti gali pamatyti tai, kas intymu.

Tai labai geras laikas stebėti, kas jums patinka, kas traukia, domina, kada ir kaip pailsite. Kas yra tie žmonės gyvenime, su kuriais atsigaunate. Stiprėjantis ryšys su mažyliu ir jo pažinimas, vis didesnis suvokimas jo, kaip atskiro žmogaus, vis dažniau paskatina galvoti apie gimdymą.

Trečiasis trimestras ir artėjantis gimdymas: „lizdo sukimas“

Į antrą nėštumo pusę moteris pradeda lėtėti, tampa sunku greitai galvoti, ką nors nuspręsti, priimti didelius informacijos srautus, žmonės gali pradėti varginti, erzinti, moteris gali jautriau reaguoti į reakcijas, komentarus. Apima vis stipresnis noras atsiriboti. Prieš gimdymą tai vadinama „lizdo sukimo“ etapu. Būtent jautri, emocionali mama gali užmegzti santykį su vaikeliu. Tam tikra prasme moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema ir emocinės smegenys, kurios ir padės suprasti vaikelį. Lizdo sukimo sindromas praneša, kad gimdymas jau nebetoli. Fiziškai darosi sudėtinga, dėl to baimę gimdyti dažnai pakeičia nekantrumas. Šio ypatingo momento laukimas yra labai svarbus ir kartu reikalaujantis sąmoningumo bei išbuvimo.

Didėjantis fizinis krūvis ir atsirandantis nuovargis pradeda vis labiau „dalyvauti“ gyvenime. Tampa vis sunkiau dirbti, pradeda kilti noras sumažinti dienos intensyvumą, stimuliaciją. Dažnai pradeda lėtėti tiek fizinis, tiek vidinis tempas. Pradeda keistis interesai. Tai, kas anksčiau domino, gali nebedžiuginti ir nebedominti. Kuriasi unikalus mamos ir mažylio santykis, kokio pasaulyje daugiau nėra. Į tai, kaip keičiasi mūsų gyvenimas, galime reaguoti su baime ir bandymu susigrąžinti praeitį, arba išnaudoti tai kaip galimybę paleisti kažką savo gyvenime. Nėštumo suteiktos atostogos gali būti puiki erdvė pasilepinti ir pasibūti su savimi, su savo fantazijomis ir laukimu.

Artėjant gimdymui, kyla įvairiausių su juo susijusių jausmų. Dažniausiai gimdymo laukiama su nerimu, baime, kad skaudės, kad situacija bus nevaldoma. Kyla minčių apie tai, kaip gimdymas pakeis poros santykius, jei kita poros pusė dalyvaus gimdyme. Dažnai gali aplankyti mintys apie laikotarpį po gimdymo, kurio galima laukti nusiteikiant gražiam laikui, arba kyla įvairių baimių dėl emocijų ir buities po gimdymo. Dažnai moteris ima galvoti, jog vyras, kad ir kaip ją palaiko, vis tiek iš esmės negali pajausti ir patirti to, ką patiria ji. Tai gali gąsdinti, kelti nesaugumo jausmą, „kaip pasikeis mūsų santykiai?“, „ar sugebėsiu skirti dėmesio vyrui?“, „ar jis mane mylės, kai būsiu mama?“ Atsirandantis atstumas gali gąsdinti. Šiuo metu dažnai vėl suintensyvėja emocijų bangavimai, jautrumas, pažeidžiamumas.

Priešlaikinio gimdymo iššūkiai

Priešlaikinis gimdymas - tai visada didžiulis stresas mamai. Staiga nutrūksta viskas, ką ilgai planuoji, lauki, džiaugiesi ir per pilvuką glostydama mažylį svajoji. Neplanuotai, greitai, komplikuotai. Dabar inkubatoriuje guli bejėgis mažylis, kurio vaizdas drasko širdį ir kelia kaltės jausmą. Kas dabar bus? Kaip kompensuoti laiką, jausmus, potyrius, kurie liko neišgyventi? Pasak specialistų, priešlaikinis gimdymas pirmiausia rodo, kad susidarė sveikatai nepalankios aplinkybės, dėl kurių kūdikis negali likti mamos įsčiose. O priežasčių gali būti įvairių. Neretai tikroji lieka nežinoma. Beje, jei nėštumo metu įtariama, kad atsirado rizika vaikelį pagimdyti anksčiau, mama guldoma į ligoninę ir stengiamasi nėštumą išsaugoti kiek galima ilgiau.

Pagrindinės priešlaikinio gimdymo priežastys

Priešlaikinis gimdymas gali būti nulemtas įvairių veiksnių, kurie susiję su motinos sveikata, gyvenimo būdu ir genetiniais ypatumais.

Emociniai iššūkiai po priešlaikinio gimdymo

Dažniausiai po komplikuoto gimdymo mažylis ir mama guldomi atskirai: naujagimis - reanimacijos inkubatoriuje, mama - pooperacinėje palatoje. Tačiau, kad ir kokios sveikatos būklės būtų mama, jos vienintelis noras - kuo greičiau pamatyti vaiką. Todėl sutelksite visas jėgas, kad galėtumėte jį aplankyti. Tiesa, dažnai pirmasis vaikelį pamato tėtis. Ir išsigąsta. Inkubatoriuje guli mažutis, bejėgis, „ne tokios spalvos“, „ne tokio dydžio“, viskas ne taip, kaip įsivaizduota. Iš pradžių net ir pati mažylio reanimacijos palata pribloškia - tarytum slaptų agentūrų laboratorija: sterilu, daug technikos - monitorių ekranuose šokinėjančios kreivės, tylą trikdantys daviklių garsai… Prie inkubatoriuje gulinčio vaiko kojyčių, rankyčių, net galvytės prijungta daugybė laidų… Todėl natūrali ir dažna reakcija - išgąstis. Kartais su atmetimu, neigimu. Psichologė I. Sidaravičiūtė sako, kad nėra lengva žiūrėti į ką tik gimusį neišnešiotą naujagimį. Apima bejėgystės, baimės, kaltės jausmai. Pamatytas vaizdas giliai įsirėžia į tėvų atmintį.

Vos atslūgus pirmiesiems įspūdžiams, moteris dažniausiai ima ieškoti priežasčių. Mintimis grįžta į praeitį ir tarsi filmo juostelę suka tos dienos įvykius, bando iki smulkmenų prisiminti kiekvieną judesį, jausmą, mintį. Ji ieško kokios nors užuominos, kas galėjo tai išprovokuoti. Patarimas paprastas, jei kankina abejonės, pasikalbėkite su gydytoju arba ligoninės skyriaus psichologu. Kitaip sakant, abejones turėtų pakeisti faktai.

Jau po kelių dienų, savaitės gali atsirasti vadinamosios emocinės duobės. Būdama ligoninėje moteris suvokia, kad lyg ir viskas klostosi sėkmingai, tačiau taip lėtai. Kiekviena diena, valanda, minutė ištįsta į nesibaigiantį laukimą. Atrodo, užstringa amžinybėje. Svarbu suvokti, kad esi ne vienas. Mama turėtų žinoti, kad po gimdymo vyksta didžiuliai fiziologiniai organizmo pokyčiai. Jis persitvarko ir grįžta į pirminę būseną. Nenuostabu, kad ypač svyruoja nuotaikos, nes joms turi įtakos besikeičianti hormonų pusiausvyra ir išgyventa stresinė situacija.

Kaip įveikti nerimą ir mėgautis nėštumu

Ne vienai būsimai mamytei, ypatingai nėštumo pabaigoje, gimdymas kelia daug nerimo ir baimių. Ką daryti, kad šios baimės mūsų neužvaldytų? Dažniausiai nerimaujame dėl to, ko nežinome. Todėl labai svarbu išankstinis pasiruošimas. Nėštumo mėnesius geriausia skirti pasiruošimui vaiko atėjimui, pačiam gimdymui, baimių sumažinimui, tiesiog išsamiai gilinantis į tai, kas vyksta gimdymo metu ir po jo.

Rūpinkitės savimi

• Išvažiuokite su partneriu į kelionę: Likus nemažai laiko iki gimdymo, pasvarstykite apie atostogas su partneriu ar draugu.
• Pasimėgaukite Spa procedūromis: Pasinaudojusi galimybe apsikirpti, pasidaryti manikiūrą ir pedikiūrą ar masažą, galite gerokai sumažinti patiriamą stresą.
• Atsargiai pasportuokite: Fizinė veikla ir judėjimas puikiai padeda kovoti su stresu. Nėščioms moterims naudinga veikla yra ši: joga, ėjimas ir plaukimas.
• Valgykite sveikai: Nėštumas yra toks laikas, kai reikia valgyti gerokai atsakingiau, negu anksčiau.
• Pasnauskite: Užtektinai ilsėtis yra labai svarbu, ir ne tik todėl, kad miego trūks, kai gims mažylis.
• Leiskite sau būti namuose, atsiribokite nuo visko, ko šiuo metu nenorite, ir kartu stebėkite savo mintis, jausmus.
• Jei galvoje sukasi nerimastingos, gąsdinančios mintys ir fantazijos, pravartu prisiminti įvairius relaksacijos, meditacijos bei vizualizacijos metodus.

Bendraukite ir dalinkitės

• Pasidalinkite savo rūpesčiais ir baimėmis: Pasidalindama šiais rūpesčiais su draugais ar gydytoju, sumažinsite nerimą.
• Praleiskite laiką su savo geriausia drauge: Būdama su draugais ir darydama tai, kuo mėgaujatės, sumažinsite stresą ir sustiprinsite savo santykius.
• Kalbakitės su kitomis besilaukiančiomis ar neseniai pagimdžiusiomis mamomis apie savo nerimą ir baimes. Galbūt nerasite visų atsakymų, tačiau išsikalbėjus visuomet palengvėja.
• Nuo nėštumo komplikacijų neapsaugotas niekas, o priežastys dažnai neaiškios.
• Žmogus negali pabėgti ar pasislėpti nuo savo jausmų. Juos reikia išgyventi, išjausti, lyg kūdikį išsūpuoti, ir tik tada paleisti.

Planuokite ir organizuokite

• Neapsiimkite šimto darbų viena, deleguokite kai kurias užduotis: Kai kurias užduotis galima perduoti kitiems, pavyzdžiui, kūdikio drabužių skalbimą, lovelės ar lopšio surinkimą, sauskelnių pirkimą.
• Suplanuokite darbus iki ir po gimdymo: Būsimos mamos, kurios dirba, turi apsispręsti dėl motinystės atostogų.
• Pasiduokite „lizdo sukimo“ impulsui: Namų ir kūdikio daiktų valymas bei pertvarkymas ne vieną moterį nuramina ir atpalaiduoja.
• Susirinkite informaciją apie gimdymo eigą, etapus, galimus pojūčius. Sumažinti nerimą padės ir tikslus žinojimas, kur vyksite prasidėjus gimdymui bei kokią transporto priemonę rinksitės.
• Geriau jam pasiruošti iš anksto, ramiai susikrauti reikiamus daiktus.
• Gimdymo baimę lengviau įveiksite jei žinosite priemones, padedančias palengvinti skausmą. Pasidomėkite natūraliais skausmo malšinimo būdais bei galimomis medikamentinėmis priemonėmis.

Domėkitės ir ruoškitės

• Domėkitės jūsų kūne vykstančiais pokyčiais, gimdymo eiga, naujagimio auginimo ypatybėmis. Skaitykite knygas, straipsnius, žiūrėkite laidas, lankykitės paskaitose, užsiėmimuose.
• Daug naudingos informacijos galima sužinoti rengiamuose nėštumo ir gimdymo kursuose.
• Lankykite kursus nėščiosioms. Įvairiuose nėščiųjų kursuose suteikiama daug naudingos informacijos, padedama pasiruošti artėjančiam gimdymui ir mokoma rūpintis naujagimiu.
• Nebijokite klausti. Profilaktinių nėščiosios sveikatos patikrinimų metu pasikalbėkite su gydytoju apie artėjantį gimdymą ir drąsiai klauskite visko, kas jus neramina - jūsų klausimai gydytojo tikrai nenustebins.
• Būkite pasiruošusi. Nėštumui einant į pabaigą pasiruoškite gimdyvės krepšelį, taip pat nupirkite naujagimiui reikalingiausius daiktus ir paruoškite kūdikio kraitelį, kuris jūsų lauks namuose.
• Pasidomėkite kitų moterų patirtimi.
• Užsiimkite jums malonia veikla.

Netikėti gimdymo patyrimai

Yra posakis, kad dviejų identiškų gimdymų nebūna, todėl iš anksto nuspėti, koks bus jūsiškis, misija kažin ar įmanoma. Drebulys: Kai kurios gimdyvės skundžiasi, kad per sąrėmius ir gimdymą jas krečia drebulys, kai kurios proceso metu kalena dantimis. Dujos ir tuštinimasis: Vaikui slenkant gimdymo takais, iš išangės išstumiamas oras, tad reikia pasiruošti, kad gali pasišalinti ir dujos. Juokaujama, kad pirmo gimdymo moterys bijo, nes nežino, ko tikėtis, antro - nes žino.

Informacijos valdymas ir patikimi šaltiniai

Jei anksčiau pagausėjimo laukiančios šeimos susidurdavo su informacijos trūkumu, šiandien būsimiesiems tėvams tenka skirti nemažai laiko bandant nepaskęsti informacijos pertekliuje. Kad taip nenutiktų, A. Liepinaitienė būsimiems tėvams pataria pirmiausia pasikliauti specialistų žiniomis ir patarimais, kuriais jie šiandien noriai dalinasi ir socialiniuose tinkluose. Nėštumas ir gimdymas - laikotarpis, kai šeimos bijo labiausiai. Paklausus: „Ko bijote?“, dažniausiai girdimas atsakymas: „Gimdymo“. Tačiau gimdymas yra trumpiausias etapas per visą nėštumo ir vaiko priežiūros laikotarpį, todėl gimdymo gerokai mažiau bijosime, jei žinosime, kas vyksta jo metu. Tam skirtos nėščiųjų pamokėlės, informaciniai leidiniai apie gimdymo baimių įveikimą.

Sumažinti gimdymo baimę padės žinios. „Visos baimės kyla iš nežinojimo. Tam, kad jas įveiktume, turime arba pažvelgti toms baimėms į akis, arba sužinoti, su kuo ta baimė susijusi.“ Tėvams tikrai nereikėtų bijoti pažiūrėti realių gimdymo įrašų, nes filmuose gimdymai gali įvykti vos nusičiaudėjus, bet realiame gyvenime viskas atrodo kitaip. Būsimoms mamytėms rekomenduojama skaityti specialiai joms parengtą literatūrą, vengti naršyti internete po forumus ir „kolekcionuoti“ įvairias negatyvias patirtis ir istorijas apie patirtus siaubus, verčiau lankyti kursus nėščiosioms, kuriuose dažnai labai kompetetingai moteris tiek fiziškai, tiek psichologiškai ruošiama gimdymui, na ir, žinoma, konsultuotis ir visus klausimus aptarti su nėštumą prižiūrinčiu ginekologu. Dažnai kiekvienas apsilankymas pas gydytoją būna susijęs su papildomu stresu ir nerimu, todėl rekomenduojama sau sakyti: „aš einu pas gydytoją įsitikinti, kad man ir kūdikiui viskas gerai“.

Nėštumo metu padidėjusio jautrumo ir įtaigumo metu galima lengvai pasiduoti baimėms. Kai kurios nėščios moterys sąmoningai vengia informacijos apie gimdymo komplikacijas. Kadangi ir taip baimių būna daug ir įvairių, tad natūralu, kad moters psichika „vengia“ informacijos apie gimdymo komplikacijas. Tačiau dažnesniu atveju yra natūraliai vengiama gilintis į galimas komplikacijas ir tas yra gerai, kai moteris nusprendžia gimdyti, prižiūrima medikų. Kas sako: „man nuolat pasakoja“, vadinasi, tas „nuolat klauso“. Taigi, taisyklė Nr.1: pirmą kartą išklausyti ir jei tai, kas buvo išgirsta, išgąsdino, tuomet aptarti tai su prižiūrinčiu gydytoju. Taisyklė Nr. 2: antrą kartą tos pačios istorijos neklausyti, nes, kaip sakoma, lašas po lašo ir akmenį pratašo - per laiką viską galima žmogui įteigti.

Patikimi informacijos šaltiniai

Kaip surasti patikimus šaltinius? Šiuo metu labai daug akušerių, slaugytojų, gydytojų socialiniuose tinkluose dalinasi naudinga informacija. Keletas patikimų šaltinių nėštumo ir gimdymo tematika:

• sumani mama
• žemiau bambos
• ketvirtas trimestras

Vaikų priežiūros tematika verta peržiūrėti šias paskyras:

• mamytologija
• vaikų chirurgas
• LOR gydytoja Rimantė

Žindymo tematika siūloma peržvelgti šias paskyras:

• akušerė Ilona Grigutienė
• sumani mama
• noriuzindyti
• Agnė Škudienė

Yra daugybė kitų paskyrų, kuriose mamos, tėčiai, kiti šeimos nariai gali rasti begalę naudingos ir patikimos informacijos. Informacija gali padėti, nuraminti, tačiau gali ir dar labiau sudirginti. Domėkitės atsakingai. Išsirinkite jums tinkamus mokymus, kursus, informacijos šaltinius, tačiau neapsikraukite informacijos gausa.

Partnerio vaidmuo ir tarpusavio santykiai

Būsimųjų tėčių vaidmuo pasiruošime gimdymui. Šiandien gimdymui aktyviai ruošiasi ne tik nėščiosios, bet ir būsimieji tėčiai. A. Liepinaitienė sako, kad pirmiausia tinkamam pasiruošimui svarbi abipusė komunikacija ir tėčių įsitraukimas. Visos baimės kyla iš nežinojimo. Tam, kad jas įveiktume, turime arba pažvelgti joms į akis, arba sužinoti, su kuo ta baimė susijusi.

„Tėčiai geriausiai ruošiasi tuomet, kai kartu su moterimi dalyvauja visuose nėštumo etapuose: vyksta į ultragarso tyrimus, kartu lanko pasiruošimo tėvystei kursus, paskaitas, nuolat bendrauja su savo antrąja puse ir aptaria, kas jį neramina, kokie jausmai, mintys užplūsta, kai galvoja apie vaikelį, jo gimimą, priežiūrą po gimimo. Tėčiams ypač svarbu kalbėtis su moterimi apie tai, koks bus jo vaidmuo gimdymo metu, kaip jis galės padėti, palengvinti skausmus, kokį gimdymo planą jie įsivaizduoja. Tokiu būdu ne tik mamos, bet ir tėčiai bus ramesni, nes žinos ko tikėtis, koks gimdymas gali būti ir kaip vyras galės padėti.“

Atvykdamas į gimdymo skyrių pasiruošęs būsimas tėtis jaučia gerokai mažiau nerimo, o gimus vaikui savimi didžiuojasi, kad dalyvavo gimdyme, galėjo padėti ir nesijautė esantis „našta“. Vis dėlto nesvarbu, kaip viskas susiklostytų, gimdymo metu tėčiai niekuomet nėra „našta“.

Nepamirškite apie partnerį: Vyrai taip pat išgyvena tuos pačius jausmus ir simptomus, su kuriais susiduria ir moterys. Rūpesčio, palaikymo poreikis - kai siaučia vidiniai uraganai, svarbu palaikyti artimus santykius su vyru, kuriam galėtume išsakyti savo jausmus ir leisti pasirūpinti, pagloboti. Kūne vykstančius pokyčius mums lengviau priimti kaip vykstančius savaime, tačiau tai, kas vyksta su mūsų psichika, su mūsų emocijomis, atrodo, kad yra mūsų „klaidos“, esame kalti, negalėdami jų kontroliuoti. Svarbu įsisąmoninti, jog psichika ruošiasi dideliam pokyčiui ir keičiasi, kad galėtume sukurti ryšį su vaikeliu. Tai priimti nelengva, bet labai svarbu. Žinia, kurią žino vis daugiau žmonių, kartais leidžia lengviau prisitaikyti prie naujos „būsenos“. Gali pasikeisti poros santykiai.

Viena vertus, norisi palaikymo, rūpesčio, paguodos sunkiu momentu, o kita vertus, moteris ima galvoti, jog vyras negali iki galo suvokti ir išjausti to, kas darosi moters viduje. Jautrumas, emocionalumas ir iškilęs nesaugumas sukuria santykių jautrumą su kitais, ypač vyru. Jei nesaugu, mes ieškome požymių, rodančių, kaip vyras reaguoja į mus, ar nesumažėjo mūsų patrauklumas jo akyse. Dėl to moteris gali įsižeisti, supykti, įsiskaudinti dėl tokių frazių ar veiksmų, kurie anksčiau nekliūdavo. Pabūkite su savimi, mokykitės atpažinti, ką jaučiate, kad apie tai galėtumėte pasakyti savo artimiesiems. Skirkite laiko bendravimui su jums artimais žmonėmis. Ryšys ir palaikymas labai svarbūs tiek su vyru, tiek su kitomis moterimis, kurios gali padėti įsivardyti ir pasidalyti tuo, kas vyksta. Su vyru skirkite laiko vienas kitam, sutvirtinkite ryšius, pakalbėkite apie savo baimes ir lūkesčius vienas kitam. Poros santykiai yra pagrindas, nuo kurio priklauso jūsų psichologinė būsena po gimdymo.

Kai pasikeičia baimės laukiantis antro kūdikio? Jeigu ankstesnis nėštumas ir gimdymas praėjo sklandžiai, iš tiesų mažiau bijoma paties nėštumo, dar mažiau - gimdymo. Moteris įgyja daugiau pasitikėjimo savimi, nėra nežinomybės baimės ir netgi siekiama nėštumo ar gimdymo metu kai kuriuos dalykus daryti dar geriau. Baiminamasi labiau dėl to, kaip reikės organizuoti abiejų (ar visų) vaikučių priežiūrą, nerimaujama, kaip pirmagimis reaguos į sesės ar brolio atsiradimą. Iš tiesų labiau mėgaujamasi ir džiaugiamasi nėštumu. Labai svarbu suprasti, kad vyro elgesys su besilaukiančia moterimi pakloja pamatus jų tolimesniems santykiams tikrąja to žodžio prasme.

Kada kreiptis į specialistus?

Į gydytoją (visų pirma, šeimos arba jūsų nėštumą prižiūrintį) reikėtų kreiptis, jeigu nerimas labai pablogina jūsų fizinę ir emocinę savijautą, menkina gyvenimo kokybę, kenkia jūsų santykiams su aplinkiniais. Jei kankina abejonės dėl priešlaikinio gimdymo priežasčių, pasikalbėkite su gydytoju arba ligoninės skyriaus psichologu.

Būsimos mamos neretai sunerimsta pajutusios neįprastus simptomus. Vienos atsakymų ieško interneto platybėse, forumuose ar socialinių tinklų grupėse, kitos skuba į priėmimo-skubios pagalbos skyrius. A. Liepinaitienė išskiria simptomus, į kuriuos negalima numoti ranka ir svarbu nieko nelaukus kreiptis į gydytojus. „Nėštumas - labai jautrus laikotarpis ir moterys visuomet turėtų kreiptis į specialistus, kai jaučia, kad 'kažkas vyksta ne taip'“. Tokiu atveju pirmiausia galima kreiptis į šeimos gydytoją, gydytoją akušerį-ginekologą jų darbo metu.

Tačiau yra išimčių ir kiekvienu nėštumo laikotarpiu simptomai, dėl kurių reikėtų kreiptis į specialistus, gali būti skirtingi. Sveikatos priežiūros specialistus dažniausiai neramina, jei nėščioji kraujuoja, teka vaisiaus vandenys, nėščiąją ištiko ūmios būklės, pavyzdžiui: traukuliai, nualpimas, staigus kojų patinimas ir skausmas, sunkumas, pakilo arterinis kraujo spaudimas (daugiau nei 140/90 mm Hg), moteris kartu jaučia skausmą skrandžio srityje, mirga akyse, sunku kvėpuoti ar yra kitų simptomų, kurie labai pablogina nėščiosios savijautą. Tokiais atvejais būtina nedelsiant vykti į nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyrių ar artimiausią priėmimo-skubios pagalbos skyrių, jei rajone nėra akušerijos paslaugų teikiančio skyriaus.

Jeigu nuolat vargina mintys apie vaikelio išsigimimą, reikalinga kreiptis į psichologą, kad išsiaiškinti tokios baimės priežastis, nes tai nėra susiję su nėštumui būdingomis baimėmis. Jeigu tokia mintis tik karts nuo karto šmėksteli, priminkite sau, kad pasitikite savo organizmu ir tikite, kad viskas bus gerai. Reikia stengtis neprovokuoti savo baimių, „blogas“ mintis vyti šalin. Daugiau būti gryname ore, vaikščioti gražiose vietose. Vengti būti patalpose ar transporto priemonėse, kuriose trūksta oro, nes deguonies trūkumas skatina nerimo atsiradimą ir provokuoja baimių atsiradimą. Žiūrėti tik gražius nuotaikingus filmus su gera pabaiga. Galvoti, kad šis periodas santykinai būna taip trumpai gyvenime, tačiau savo ypatingumu neprilygsta niekam kitam, tad mėgautis juo ir, žinoma, didžiuotis savimi.

Pogimdyvinis laikotarpis ir pagalba

Melancholija po gimdymo gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių), praeina savaime. Išgyvenant melancholiją po gimdymo, būna padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas ir kiti sunkumai nėra pastovūs. Būsena dienos eigoje gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus.

Pastebėjus, kad liūdesys, nerimas ar įtampa trunka ilgiau nei dvi savaites, verta pasitarti su specialistu. Negydoma depresija po gimdymo gali labai pasunkėti ir būti pavojinga gyvybei. Pirmieji ženklai gali būti nuolatinis liūdesys, nerimas, miego sutrikimai, nuovargis ar praradimo džiaugsmo jausmas. Jei atsiranda minčių apie savęs žalojimą, savižudybę ar neįveikiamą neviltį, būtina nedelsti ir kreiptis į skubią pagalbą. Didelę įtaką turi ankstesni psichikos sutrikimai, patirta trauma, menka pagalba iš artimųjų, konfliktiški santykiai, finansiniai rūpesčiai.

Psichozė po gimdymo išsivysto per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, yra gerokai retesnė. Tai kur kas sunkesnė neseniai gimdžiusios moters būsena. Artimieji tai nesunkiai pastebi, nes moteris pradeda elgtis neįprastai ar net keistai (gali matyti ir girdėti tai, ko nėra, visiškai nesidomėti arba neadekvačiai elgtis su kūdikiu, būti stipriai užsisklendusi ir atsiribojusi, vangi arba, priešingai, nustoti miegoti, tapti perdėtai energinga, netinkamu metu arba nuolatos užsiimti namų ruošos darbais). Pajautus šiuos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos.

Pagalbos šaltiniai ir savipagalbos metodai

Moterims nėštumo metu ir po gimdymo svarbi tiek profesionali, tiek savipagalbos pagalba. Savipagalbos metodai gali žymiai palengvinti kasdienę emocinę būseną. Rekomenduojamos reguliarios fizinės veiklos formos - vaikščiojimas, lengvi pratimai ar joga. Kvėpavimo pratimai padeda valdyti įtampą. Labai svarbi ir šeimos, partnerio bei artimųjų parama. Atviras bendravimas apie sunkumus skatina emocinę stiprybę. Pagrindiniai pagalbos šaltiniai - psichologai, psichiatrai, psichoterapeutai bei krizių intervencijos centrai. Sunkesnių psichikos sutrikimų atveju svarbu kreiptis nedelsiant. Nereikia jausti gėdos ieškant emocinės paramos. Bendruomeninė pagalba - itin reikšminga. Šeimos narių įtrauktis - itin svarbi, ypač kai šeimoje auga neuroįvairus arba turintis sindromą vaikas. Testų rezultatai nėra diagnozė, tačiau svarbus būdas laiku pastebėti pavojingus signalus ir pasitarti su specialistu.

Kiekvieno žmogaus psichologiniai resursai yra riboti, o pervargę ar patiriantys sunkumus negalime jaustis gerai. Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse. Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo. Mobilios krizių įveikimo komandos, esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje (1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt). Būtinoji pagalba. Mamos linija - Anoniminė emocinė parama el. „PROGRAMĖLĖ „RAMU“ - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi. Lietuvoje pagalbą teikia psichologinės pagalbos linijos („Pagalbos moterims linija”, „Vilties linija”), psichikos sveikatos centrai ir savanorių organizacijos. Visi pokalbiai ir konsultacijos su gydytojais ar psichologais yra konfidencialūs pagal įstatymą. Kiekviena moteris turi teisę į nemokamą psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą valstybinėse gydymo įstaigose.

Kilus bet kokioms baimėms dar iki nėštumo, nėštumo metu ar po gimdymo, kiekviena moteris gali drąsiai kreiptis į ją prižiūrinčius specialistus arba susisiekti su Lietuvos akušerių sąjunga, konkrečiais akušeriais, kurie pagelbės, nukreips tinkama linkme ir padės įveikti galimas baimes. „Kartais užtenka tik palaikymo, padrąsinančio žodžio, ir didelė dalis baimių pranyksta.“

tags: #nerimas #pries #gimdyma

• Saugumas ir ergonomika darželių balduose
• Ką būtina mokėti prieš pradinę klasę
• Naudingas linų sėmenų aliejus mažyliams
• Atraskite Marijaus Budraičio kūrybinio kelio mozaiką
• Sulankstomos vonelės privalumai