Tėvų meilė ir ryšys su vaiku: psichologiniai aspektai ir pagalbos galimybės
Vaiko gimimas - tai įvykis, keičiantis visos šeimos gyvenimą. Iš vienos pusės, jis džiugina ir įkvepia, o iš kitos - atneša nemažai rūpesčių ir išbandymų. Laukiant mažylio keičiasi ne tik moters kūnas, bet ir psichika. Moteris tampa vis jautresnė ir emocionalesnė. To reikia tam, kad gimus mažyliui ji galėtų su juo kurti empatiškus santykius ir pajusti, ko jam reikia.
Tapsmas mama ne visuomet būna sklandus ir lengvas. Dažnai jaunas mamytes kankina dvilypiai jausmai - meilė savo vaikui, pareiga juo rūpintis ir noras pabūti vienai. Svarbu suprasti, kad liūdėti ar verkti išsiskiriant su vaiku yra normalu ir natūralu.
Kaip kuriamas ryšys ir stiprinama emocinė sveikata?
- Laikas kartu po gimdymo. Pirmosiomis valandomis po gimdymo kuriamas ryšys su vaiku. Tą laiką reikėtų stengtis būti niekieno netrikdomiems, šis laikas itin svarbus ir gali nulemti vėlesnę moters savijautą.
- Žindymas ir artumas. Žindymo metu išsiskiria oksitocinas - natūralus antidepresantas, padedantis įjungti „motinystės apdovanojimo sistemą“. Jei žindyti negalite, stenkitės turėti kuo daugiau oda prie odos kontakto.
- Adekvatūs lūkesčiai. Motinystė yra didelis gyvenimo pokytis. Svarbu duoti sau laiko, priimti įvairius savo jausmus ir padėti sau pratintis būti mama nereikalaujant iš savęs per daug.
- Laikas sau. Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad jam augant mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti. Šis poreikis labai svarbus, jei norite išvengti pykčio priepuolių ir kaltės.
Kodėl kyla mintis „nemyliu savo vaiko“?
Tikriausiai ne vieną mamą kartais aplanko šventvagiška mintis: nemyliu savo vaiko. Pasak gyvenimo transformacijų terapeutės Astos Asteen, šis jausmas beveik visais atvejais kyla iš mūsų pačių vaikystės trauminių patirčių, nors tai pripažinti dažnam būna sunku. Mums leido tik tiek, kiek mūsų tėvams buvo leidžiama patiems kažkada. Suaugę mes logiškai slopiname savo vaikystės traumines patirtis ir įtikiname save, kad nieko ten blogo nebuvo.
Vis dėlto, meilė - tai visų pirma veiksmas, kilęs iš jausmo. Mylėti savo vaiką - reiškia tikėti juo. Vaikas, patyręs besąlygišką tėvų meilę, pats išmoksta mylėti ir priimti meilę iš kitų. Svarbu atleisti savo tėvams, kurie galbūt ir nemokėjo mylėti. Bet pamilti pačiam save su visais trūkumais yra svarbiausias veiksmas.
| Veiksnys | Įtaka emocinei sveikatai |
|---|---|
| Fizinis kontaktas | Skatina hormonus, slopinančius agresiją ir nuimančius stresą |
| Socialiniai santykiai | Vienas iš esminių veiksnių, turinčių didelę įtaką mamos emocijoms |
| Specialistų pagalba | Leidžia analizuoti problemas giliau ir šalinti priežastis |
Kur kreiptis pagalbos?
Jei jaučiate, kad negalite susitvarkyti su emocijomis, nebūtina to daryti vienai. Visuomenės sveikatos biurai ir Psichikos sveikatos centrai teikia nemokamas konsultacijas visose savivaldybėse.
Svarbūs kontaktai:
- Krizių įveikimo komanda: 1815 (I-V 8-20 val.), www.kriziukomanda.lt.
- Mamos linija: Anoniminė emocinė parama.
- Programėlė „RAMU“: Tai skubi pagalba panikos atakos metu.
- Būtinoji pagalba: Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112.
Kad interneto svetainė veiktų, nebūtina leisti naudoti slapukus, bet sutikus su slapukų politika, naršyti jums bus paprasčiau. Pabaigai svarbu atsiminti: klysti auklėjant mažylį yra žmogiška, tad nesistenkite visada būti tobulais. Vaikui svarbi garantija - ar mama mane myli, jei palieka? Ar ji grįš, ar aš jai rūpėsiu? Bendradarbiaukime, stiprindami vaiko emocinį pamatą, asmeninio potencialo didinimui!
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
