Neįgaliųjų poreikiai globos namuose: išsami apžvalga ir rekomendacijos

Su laiku mūsų visuomenėje auga slaugos paslaugų poreikis. Senėjanti visuomenė ir didėjantis neįgaliųjų skaičius lemia augantį poreikį socialinės globos paslaugoms. Kad senstantys žmonės, nebegalintys savarankiškai pasirūpinti savimi, turėtų daugiau galimybių būti slaugomi jiems įprastoje aplinkoje, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama vis daugiau slaugos paslaugų namuose.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, susiduriama su didėjančiu lėtinių ligų plitimu tarp vyresnių žmonių, ribotos mobilumo galimybės bei socialinės izoliacijos iššūkiais. Išsamus individualių poreikių įvertinimas yra esminis žingsnis, siekiant pritaikyti efektyvią ir asmenišką priežiūrą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, geriatrinė priežiūra turėtų būti orientuota į žmogaus orumą, savarankiškumą ir gyvenimo kokybę. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos specialistai pabrėžia, kad reguliarus senolių sveikatos būklės vertinimas padeda anksti nustatyti ir spręsti potencialias problemas, užkertant kelią rimtesnėms komplikacijoms.

Vyresni žmonės dažnai susiduria su keliomis lėtinėmis ligomis vienu metu, todėl jų priežiūra turi būti kompleksiška ir apimti skirtingus sveikatos aspektus. Kognityvinių funkcijų silpnėjimas, judėjimo apribojimai ir socialinis atsiribojimas yra tik keletas iššūkių, su kuriais susiduriama senstant. Individualizuota pagalba, atsižvelgianti į asmens stipriąsias puses ir poreikius, gali reikšmingai pagerinti senėjimo kokybę.

Slaugos paslaugos namuose: teisės aktai ir prieinamumas

Slaugos paslaugų namuose teikimą privalo užtikrinti visos pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams. Ar pacientui yra slaugos paslaugų namuose poreikis, vertinama pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną.

Pacientai, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, taip pat gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Tokiu atveju siuntimą išrašo gydytojas chirurgas, nurodydamas paciento slaugos rekomendacijas.

Pernai PSDF lėšomis apmokamomis slaugos paslaugomis namuose naudojosi per 50 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje. Per pastaruosius trejus metus šių paslaugų skaičius išaugo beveik 4 kartus - nuo 660 tūkst. 2020 metais iki maždaug 2,5 mln. 2023-iaisiais. Taigi kasmet prireikia vis daugiau PSDF lėšų slaugos paslaugoms namuose apmokėti: nuo 12,4 mln. eurų 2020-aisiais iki beveik 38 mln.

Slaugos paslaugų namuose teikimo tvarka ir komanda

Tarkime, jei pagal klausimyną surenkama nuo 15 iki 29 balų, slaugos poreikis vertinamas kaip mažas. Pas mažą slaugos poreikį turintį pacientą specialistai, teikiantys slaugos paslaugas namuose, per kalendorinius metus nemokamai gali apsilankyti 52 kartus. Pacientui, turinčiam mažą ar vidutinį slaugos paslaugų poreikį (vertinama pagal užpildytą klausimyną), skiriami ne daugiau kaip 2 apsilankymai per dieną. Jeigu pacientui skiriamos slaugos paslaugos namuose, pirmą kartą slaugytojas apsilanko per 1-5 darbo dienas. Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Atvykę specialistai nebūna ištisą dieną slaugomojo namuose.

Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandą sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Nuo praėjusių metų slaugos paslaugas namuose teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus, o nuo šių metų liepos 1 d. šie specialistai turės papildyti visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas. Kineziterapeutas nustato, gydo, atitaiso judesių sutrikimą ir didina fizinį bei funkcinį pajėgumą. Ergoterapeutai moko atlikti daug skirtingų veiklų: nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar net darbinių įgūdžių lavinimo.

Asmeninė pagalba neįgaliesiems ir socialinės globos sistemos pertvarka

Seimas pritarė pataisoms, kuriomis užtikrinamos didesnės galimybės neįgaliesiems mokytis, dirbti ir savarankiškai gyventi bendruomenėje. „Siekiame užtikrinti negalią turinčių žmonių teisę gyventi bendruomenėje ir jiems sudaryti tokias pat sąlygas kaip ir kitiems visuomenės nariams ugdytis, dirbti, leisti laisvalaikį, dalyvauti bendruomenės gyvenime, taip pat paskatinti žmones su negalia dirbti“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Tikimasi, kad užtikrinus asmeninės pagalbos teikimą, į darbus galės grįžti 50-70 proc. neįgaliųjų šeimos narių, kurie iki šiol užsiimdavo namiškio su negalia priežiūra. Neįgaliesiems taip pat taps paprasčiau sužinoti, kokią pagalbą jie gali gauti ir kur jos kreiptis.

Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, toks asistentas gali padėti pasirūpinti asmens higiena, maistu, padėti nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, tvarkyti finansinius išteklius, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti ir padėti nuvykti į darbo pokalbį, surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka. Sukurti naują individualizuotą pagalbą bendruomenėje ypač aktualu dabar, kai pertvarkoma socialinės globos sistema.

Asmeninio asistento paslaugą galės teikti fizinis asmuo, kuris su neįgaliuoju nėra susijęs artimais giminystės ryšiais. Jeigu neįgaliojo, kuriam reikalinga asmeninė pagalba, pajamos yra mažesnės už 256 eurų, už asmeninę pagalbą jam nereikėtų mokėti. Jeigu pajamos didesnės, neįgalusis turėtų apmokėti ne daugiau kaip 20 proc. pagalbos teikimo kaštų, o asmens įmoka neturėtų viršyti 20 proc. Šiemet iš valstybės biudžeto prireiks 2 mln. eurų, o nuo 2022 metų kasmet - po 10 mln.

Specialieji poreikiai ir transporto lengvatos

Kai neįgalus asmuo sulaukia pensinio amžiaus, jam nustatomi specialieji poreikiai. Žmonės, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, be kita ko, gali pasinaudoti transporto lengvatomis ir lengvata nemokėti rinkliavos gaminantis tapatybės kortelę ar pasą. Įstatymo pakeitimai įsigalios šių metų liepą.

• Didelių specialiųjų poreikių lygis: nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 0-30 proc.
• Vidutinių specialiųjų poreikių lygis: nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros ar pagalbos poreikis, arba asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 35-55 proc.

Globos namai: apgyvendinimo tvarka ir reikalavimai

Globos namai yra viena iš stacionarių socialinės globos įstaigų, kurios teikia ilgalaikę arba trumpalaikę pagalbą asmenims, negalintiems savarankiškai pasirūpinti savimi. Šiame straipsnyje aptariama apgyvendinimo globos namuose tvarka, reikalavimai ir procedūros, atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius ir teises. Straipsnyje remiamasi galiojančiais teisės aktais ir savivaldybių praktika, siekiant išsamiai apžvelgti apgyvendinimo globos namuose tvarką Lietuvoje, aptariant reikalingus dokumentus, procedūras, teikiamas paslaugas ir kitus svarbius aspektus.

Kreipimasis dėl apgyvendinimo globos namuose

Norint apsigyventi globos namuose, pirmiausia reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Asmuo (arba vienas iš suaugusių šeimos narių, globėjas, rūpintojas) turi pateikti raštišką prašymą savivaldybės socialinės paramos skyriui. Savivaldybės paskirti socialiniai darbuotojai, gavę asmens prašymą, nustato socialinių paslaugų poreikį individualiai pagal asmens nesavarankiškumą. Asmens nesavarankiškumas vertinamas kompleksiškai pagal asmens amžių, organizmo funkcinius sutrikimus, kitas ypatybes, turinčias įtakos asmens gebėjimui rūpintis asmeniniu gyvenimu. Socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmeniui teikiamos sudarant sąlygas kuo ilgiau jam gyventi savo namuose, šeimoje, dalyvauti socialinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, savarankiškai tvarkyti savo buitį.

Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje priimami prašymai dėl socialinių paslaugų Globos namuose ir teikiami svarstyti Socialinių paslaugų skyrimo komisijai, priimančiai rekomendacinį siūlymą Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjui. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjas priima sprendimą. Miesto (rajono) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius visą asmens, pageidaujančio apsigyventi pensionate, bylą persiunčia įstaigos steigėjui, kur ir yra sudaromi sąrašai asmenų, pageidaujančių apsigyventi stacionarioje socialinės globos įstaigoje. Stacionarioje globos įstaigoje apgyvendinami asmenys tik pagal įstaigos steigėjo nukreipimą. Globos namai, į kuriuos siunčiamas asmuo, yra parenkami pagal galimybes atsižvelgiant į asmens pageidavimą.

Prieš apgyvendinant asmenį Globos namuose, yra išrašomas asmens siuntimas į Globos namus (toliau vadinama - siuntimas). Siuntimas per 3 darbo dienas nuo jo išrašymo dienos pateikiamas (išsiunčiamas) asmeniui (globėjui, rūpintojui). Pirmenybė ilgalaikei/trumpalaikei socialinei globai ar laikino atokvėpio (per trumpalaikę socialinę globą) paslaugoms skiriama Savivaldybėje deklaruotiems ir/ar gyvenantiems asmenims, jei sutampa skirtingų savivaldybių sprendimų skirti paslaugą data. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje sudaroma ir atnaujinama laukiančių gauti socialines paslaugas Globos namuose eilė. Jeigu yra laisvų vietų ir nėra asmenų, įrašytų į eilę ilgalaikei socialinei globai Globos namuose gauti, ilgalaikė socialinė globa gali būti teikiama be Savivaldybės ar kitų savivaldybių siuntimo Globos namų ir asmens (globėjo, rūpintojo) tarpusavio susitarimu asmeniui mokant pilną nustatytą kainą. Tokiu atveju Globos namai kreipiasi į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių apgyvendinimo klausimo suderinimui.

Reikalingi dokumentai

Prie prašymo reikia pridėti šiuos dokumentus:

• Prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms gauti (SP-8 forma).
• Neįgaliojo pažymėjimo (neįgalumo lygio pažymos, darbingumo lygio pažymos, pažymos dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo) ir (ar) specialiojo nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos kopijas.
• Pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio gydytojo arba gydančio gydytojo išduotas išrašas iš medicininių dokumentų (F027/a), nuo kurio išdavimo iki asmens apsigyvenimo globos įstaigoje nepraėję daugiau kaip 3 mėnesiai.
• Pasas arba asmens tapatybės kortelė.
• Pensininko arba neįgaliojo pažymėjimas (jei turima).
• Neįgalumo (NDLNT) pažyma apie neįgalumo/darbingumo lygį.
• Socialinių paslaugų skyrimo komisijos rekomendacinis siūlymas, jei Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjas priėmė sprendimą skirti socialinę paslaugą Globos įstaigoje.
• Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo ar kitų savivaldybių sprendimas ir/ar siuntimas dėl socialinių paslaugų Globos namuose (jei asmuo apsigyvena ne bendru sutarimu tarp Globos namų ir asmens).

Apgyvendinimo sąlygos ir reikalavimai

Į globos namus negali būti priimami asmenys, kuriems reikalinga būtinoji psichiatrinė pagalba, kurie serga ūmiais infekciniais bei somatiniais susirgimais, aktyviąja tuberkulioze, odos infekcinėmis ligomis, lytiškai plintančiomis ligomis, lėtiniu alkoholizmu ar narkomanija, AIDS. Globos namų administracija su kiekvienu Globos namų gyventoju sudaro dvišalę sutartį, kurioje abi šalys susitaria dėl pagrindinių įsipareigojimų ir šių įsipareigojimų įvykdymo laiko. Gyventojai apgyvendinami Globos namų kambariuose, atsižvelgiant į jų amžių, fizinės ir psichinės sveikatos būklę, intelekto lygį. Prireikus administracija gali perkelti gyventoją iš vieno kambario į kitą. Kambaryje pacientas (gyventojas) gali turėti asmeninių daiktų, baldų.

Mokėjimas už globą

Už gyvenimą Globos namuose gyventojai moka Vyriausybės nustatyta tvarka. Už papildomas paslaugas gyventojai moka pagal Steigėjo patvirtintus mokamų socialinių paslaugų įkainius. Jeigu pagal pateiktus Savivaldybės duomenis Globos namų gyventojas neturi pakankamai pajamų sumokėti nustatytą mokestį už gyvenimą Globos namuose, visos jo išlaikymo išlaidos dengiamos Savivaldybės lėšomis. Gyventojų asmeninių pinigų apskaitos, laikymo ir naudojimo tvarka nustatoma Globos namų direktoriaus įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Pacientas (gyventojas) išvykęs iš Namų ilgesniam nei 3 dienų laikotarpiui, kad išsaugotų vietą, moka 30 procentų nustatyto mokesčio už pragyvenimą Namuose. Už 3 pirmąsias dienas pacientas (gyventojas) moka visą nustatytą mokestį.

Gyventojų teisės ir pareigos

Pacientai (gyventojai) turi teisę įvairiais klausimais kreiptis į administraciją. Raštu pateikti pasiūlymus, skundus ir prašymus. Administracija išsiaiškina skundo pagrįstumą, jei reikia imasi priemonių.

• Paciento (gyventojo) teisė gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Būtinoji medicininė pagalba teikiama pagal Sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymą Nr. 60.
• Pacientas (gyventojas) turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininių tyrimų rezultatus, gydymo metodus ir gydymo prognozę. Ši informacija neturi būti pateikta pacientui (gyventojui) prieš jo valią.
• Pacientų (gyventojų) asmeninis gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie gyvenimo faktus gali būti renkama tik su paciento (gyventojo) sutikimu ir tik tuo atveju, jei tai yra būtina diagnozuoti ligą, gydyti ir slaugyti. Visa ši informacija yra laikoma konfidencialia net ir po paciento (gyventojo) mirties. Konfidenciali informacija gali būti suteikta kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento (gyventojo) sutikimą.
• Pacientas (gyventojas) turi turėti privačią erdvę (jei gydytojų rekomendacijos nenumato kitaip).
• Pacientas (gyventojas) privalo dalyvauti svarstant jo poelgį, turi teisę pasiaiškinti ir susipažinti su visais svarstymo dokumentais.
• Pacientas (gyventojas) apie savo nuožiūra įsigytus medikamentus turi informuoti slaugytoją ar vyr. slaugytoją.

Atvykusį pacientą (gyventoją) priima socialinė darbuotoja ir/arba slaugytojo - socialinio darbuotojo padėjėja ir/arba vyriausias slaugytojas ir arba/ administratorė ir / arba direktorius. Tarp naujai atvykusio paciento (gyventojo) ir Namų administracijos per 7 darbo dienas sudaroma dvišalė / trišalė (jei valstybės kompensuojama) sutartis, kuri gali būti keičiama bei papildoma dėl objektyvių priežasčių. Globos namų pacientai (gyventojai) maitinami 4 kartus per dieną. Namai organizuoja pacientų (gyventojų) drabužių bei patalynės skalbimą, valymą, drabužių taisymą. Kiekvienam pacientui (gyventojui) sudarytos sąlygos rūpintis asmens higiena, išsimaudyti ne rečiau kaip kartą per 7 dienas. Kategoriškai draudžiama vartoti narkotikus, toksines medžiagas, girtauti. Pacientai (gyventojai) turi saugoti ir prižiūrėti būstą ir gyvenamą aplinką, baldus, inventorių, rūbus. Nuo 22 valandos iki 6 valandos globos namuose - ramybės metas. Priimtų saugoti rūbų bei daiktų sąrašas lieka pas darbuotoją, atsakingą už priimtus saugoti daiktus.

Laikinas išvykimas ir pašalinimas

Globos namų gyventojas gali laikinai išvykti (iki 3 mėnesių per metus). Jei išvykstama ilgiau nei 3 dienoms, išvykimo terminas ir sąlygos įforminamos raštu. Apie norą išvykti pacientas (gyventojas) prieš 3 dienas asmeniškai raštu informuoja administraciją. Jo prašymą vizuoja socialinė darbuotoja, vyr. socialinis darbuotojas. Gyventojas, išvykęs iš Globos namų, už išvykimo laikotarpį nuo ketvirtos išvykimo dienos moka 30 procentų nustatyto mokesčio už gyvenimą Globos namuose. Jei išvyksta ilgiau nei 1 parai arba planuoja nenakvoti, išvykimo terminas ir sąlygos forminamos raštu.

Pagrindas inicijuoti pašalinimą - ne mažiau kaip per 6 mėnesius 3 raštu įforminti ir globos namuose užregistruoti grubūs Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, t.y. teisėsaugos įstaigoje registruoti asmens nusižengimai ar nusikaltimai. Svarstant pašalinimo iš globos namų klausimą, pacientas (gyventojas) turi teisę dalyvauti svarstant jo poelgį, pasiaiškinti ir susipažinti su visais svarstymo dokumentais. Ginčai, kilę dėl pašalinimo iš Globos namų, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Gyventojui savavališkai pasišalinus iš Globos namų ar įvykus nelaimingam atsitikimui, Globos namų administracija nedelsdama informuoja policiją, gyventojo artimuosius ir savivaldybės administraciją.

Išvykstant iš globos namų savarankiškam gyvenimui, pacientui (gyventojui) grąžinami dokumentai ir asmeniniai daiktai, kurie buvo saugomi globos namuose.

Sveikatos priežiūra ir lankytojų tvarka

Susirgęs pacientas (gyventojas) nedelsiant apžiūrimas gydytojo ir, atsižvelgiant į jo ligą, gydomas vietoje arba ligoninėje. Pacientai (gyventojai) nukreipiami į atitinkamą gydymo įstaigą, o pasveikę apgyvendinami Senjorų Namuose. Pacientui (gyventojui) ar jo atstovui pageidaujant (turi būti rašytinis prašymas, patvirtintas asmens parašu) pacientas (gyventojas) išrašomas iš Senjorų namų, jam grąžinami dokumentai, asmeniniai daiktai, rūbai, avalynė, medikamentai, slaugos priemonės ir kt. Išrašytas pacientas (gyventojas) grąžina globos namams jam atvykus išduotus drabužius ir avalynę.

Administracijos darbo laikas nuo 8:00 iki 16:00 val. pirmadienį-ketvirtadienį. Darbo grafikai skelbiami viešai ne vėliau kaip 2 savaitės iki jų įsigaliojimo dienos. Lankyti pacientus (gyventojus) leidžiama giminėms ir pažįstamiems kiekvieną dieną nuo 9:00 val. iki 20:00 val., o vasaros sezono metu nuo 9:00 val. iki 21:00 val. Nesuderinus su administracija nuo 21:00 val. iki 7:00 val. lankyti pacientus (gyventojus) neleidžiama.

Ginčų sprendimas ir atsakomybė

Nepatenkintas pacientas turi teisę kreiptis į įstaigos vadovą. Pacientas (gyventojas) nesutikdamas su komisijos sprendimu gali kreiptis su ieškiniu į teismą. Už neteisėtą konfidencialios informacijos apie pacientą (gyventoją) rinkimą bei panaudojimą atsakoma teisės aktų nustatyta tvarka. Be turtinės žalos taip pat atlyginama neturtinė žala. Žalos atlyginimo sąlygas ir tvarką nustato Civilinis kodeksas, Draudimo įstatymas, kiti civilinės teisės aktai. Žala atlyginama pacientui (gyventojui), jam mirus - jo atstovui.

Bendrosios socialinės paslaugos neįgaliesiems

Socialinės paslaugos negalią turintiems žmonėms, kuriems nepakanka gebėjimų ir reikalinga pagalba, yra teikiamos visose šalies savivaldybėse. Šios paslaugos skirtos padėti neįgaliesiems integruotis į visuomenę, ugdyti savarankiškumą ir užtikrinti orų gyvenimą.

Kas yra bendrosios socialinės paslaugos?

Bendrosios socialinės paslaugos yra atskiros, be nuolatinės specialistų priežiūros teikiamos paslaugos. Jų tikslas - ugdyti ar kompensuoti asmens (šeimos) gebėjimus savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Šios paslaugos teikiamos socialinių paslaugų įstaigose ir asmens namuose. Kitos bendrosios socialinės paslaugos organizuojamos atsižvelgiant į specifinius savivaldybės gyventojų poreikius.

Pagrindinės bendrųjų socialinių paslaugų rūšys:

• Informavimas: Reikalingos informacijos apie socialinę pagalbą suteikimas asmeniui (šeimai).
• Konsultavimas: Pagalba, kurią teikiant kartu su asmeniu analizuojama asmens (šeimos) problema ir ieškoma veiksmingų jos sprendimo būdų. Teikimo trukmė / dažnumas: Pagal poreikį.
• Tarpininkavimas ir atstovavimas: Pagalbos asmeniui (šeimai) suteikimas sprendžiant įvairias asmens (šeimos) problemas (teisines, sveikatos, ūkines, buitines), tvarkant dokumentus, mokant mokesčius, užrašant pas specialistus, organizuojant ūkinius darbus ir kt., tarpininkaujant tarp asmens (šeimos) ir jo aplinkos (kitų institucijų, specialistų, asmenų). Teikimo trukmė / dažnumas: Kol problema bus išspręsta.
• Maitinimo organizavimas: Pagalba asmenims (šeimoms), kurie dėl nepakankamo savarankiškumo ar nepakankamų pajamų nepajėgia maitintis savo namuose.
• Transporto organizavimas: Paslauga, teikiama pagal poreikius asmenims, kurie dėl negalios, ligos ar senatvės turi judėjimo problemų ir dėl to ar dėl nepakankamų pajamų negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu.

Kitos svarbios socialinės paslaugos neįgaliesiems:

Be bendrųjų socialinių paslaugų, neįgaliesiems yra teikiamos ir kitos paslaugos, kurios padeda spręsti įvairias problemas ir integruotis į visuomenę:

• Pagalba į namus: Asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui (šeimai) tvarkytis buityje bei dalyvauti visuomenės gyvenime (iki 10 val. per savaitę).
• Dienos socialinė globa: Visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu.
• Trumpalaikė socialinė globa: Visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba vaikams, laikinai netekusiems tėvų globos, nepilnametėms motinoms, šeimos nariams, globėjams, rūpintojams, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų, šeimos ar darbo įsipareigojimų ir kt.) laikinai ar darbo savaitę negalintiems prižiūrėti asmenų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, - laikino atokvėpio paslaugos ar tęstinės socialinės paslaugos darbo savaitę (paromis), taip pat socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims ir socialinę riziką patiriantiems vaikams, siekiant juos integruoti į visuomenę.
• Asmeninė pagalba: Asmeninio asistento individualiai teikiama pagalba atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini, siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse.

Svarbu paminėti, kad integralioji slauga priklauso tiems, kurie turi sunkią negalią ir nuolatinį slaugos poreikį. Pagalba namuose atlieka be slaugos darbuotojų masažistas, ergoterapeutas bei kineziterapeutas iki 8 val per dieną penkis kartus per savaitę. Pagalba į namus (iki 208 val. per metus), dienos socialinė globa namuose ar įstaigoje (iki 288 val. per metus), trumpalaikė socialinė globa (iki 14 d.). Bendra šių paslaugų trukmė vienai šeimai per metus negali viršyti 720 valandų. Slaugos paslaugas asmenys gali gauti ne tik sveikatos priežiūros įstaigoje, bet ir savo namuose. Visiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems asmenims Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas slaugos paslaugas teikia sveiktos priežiūros įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai ir sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

Mokėjimas už socialines paslaugas ir papildomos galimybės

Kai sprendimą skirti socialines paslaugas priima savivaldybė, dalį socialinių paslaugų kainos apmoka paslaugos gavėjas, kitą dalį - savivaldybė. Jei kreipiamasi tiesiogiai į socialinių paslaugų įstaigą, pavyzdžiui, į privačius globos namus nepateikus prašymo savivaldybei, gali tekti mokėti visą paslaugos kainą.

Mokėjimo už socialines paslaugas dydis priklauso nuo asmens gaunamų pajamų, paslaugų rūšies, jų teikimo trukmės, asmens šeimyninės padėties. Kai socialines paslaugas skiria savivaldybė, mokėjimo už socialines paslaugas dydį, įvertinęs asmens finansines galimybes, nustato savivaldybės darbuotojas, tačiau asmens mokėjimo dydis neturi viršyti lentelėje nurodytų dydžių.

Asmeninė pagalba teikiama nemokamai, kai pajamos yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai (258 Eur).

Papildoma informacija ir galimybės

• Nemokami vairavimo kursai: Judėjimo negalią turintys asmenys, kuriems nustatytas iki 45 proc. darbingumo lygis, gali nemokamai lankyti vairavimo kursus, išmokti vairuoti ir įgyti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.
• Kompleksinės socialinės reabilitacijos paslaugos akliesiems: Gauti kompleksines socialinės reabilitacijos paslaugas gali bet kurioje savivaldybėje gyvenantys aklieji nuo 16 metų, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis.
• Psichologinė pagalba gestų kalba: Klausos negalią turintiems žmonėms nemokamai teikiama psichologinė pagalba gestų kalba.
• Socialinės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems bendruomenėje: Neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos neįgaliesiems teikia įvairias paslaugas bendruomenėje.

Šios paslaugos yra individualizuotos ir kompleksiškai teikiamos vaikui, kuriam pirmą kartą nustatytas neįgalumas, bei jo tėvams arba globėjams. Neįgaliųjų meninių gebėjimų lavinimas būreliuose, kolektyvuose, klubuose turi būti teikiamas ne rečiau kaip 4 kartus per mėnesį. Neįgaliųjų aktyvios ir sveikos gyvensenos skatinimas bei populiarinimas, aktyviai dalyvaujant kūno kultūros ir fizinio aktyvumo užsiėmimuose, turi būti teikiamas ne rečiau kaip 8 kartus per mėnesį. Pagalba neįgaliųjų šeimos nariams turi būti teikiama ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį. Dėl informacijos apie kompleksinę pagalbą šeimai ir vaikų su negalia organizuojamas stovyklas būtina kreiptis į savivaldybės administraciją.

Statistika ir socialinių paslaugų plėtra

Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje 8 proc. šalies gyventojų turėjo negalią - 236 tūkst. žmonių. Didžioji dalis jų buvo darbingo amžiaus (158 tūkst.), virš 62 tūkst. - pensinio amžiaus, daugiau kaip 15 tūkst. - vaikai. Teikiamų socialinių paslaugų galimybės rajono senjorams plečiamos kasmet, gerinama socialinių paslaugų kokybė ir prieinamumas, didinama jų įvairovė. Vilniaus rajono socialinių paslaugų tinklas - įvairaus tipo ir pavaldumo, taikomas įvairioms žmonių socialinėms grupėms.

Vyresnio amžiaus, vieniši, neįgalūs rajono gyventojai yra labiausiai pažeidžiama socialinė grupė, kuri dažnai susiduria su problemomis - negali savarankiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, dažnai jiems reikalinga pagalba tvarkant asmeninius reikalus viešoje erdvėje ar namų aplinkoje. Asmeninio asistento paslauga yra orientuota į negalią turinčio asmens savarankiškumo skatinimą. Asmeninę pagalbą gali gauti visi neįgalieji, kuriems šis poreikis bus nustatytas, neatsižvelgiant į amžių, negalios sunkumą ar pobūdį. Teisę gauti asmeninę pagalbą turi asmenys, kurių funkcijos, veikla, dalyvumas dėl negalios yra visiškai arba iš dalies apriboti (negali savarankiškai orientuotis, judėti, dirbti, kurti ir (ar) tvarkyti asmeninio ir socialinio gyvenimo) ir kuriems reikalinga kitų asmenų pagalba. Jeigu neįgaliojo, kuriam reikalinga asmeninė pagalba, pajamos yra mažesnės nei 256 Eur, už asmeninę pagalbą jam nereikėtų mokėti. Jeigu pajamos didesnės, neįgalusis turėtų apmokėti 5-20 proc.

Negalią turintiems Vilniaus rajono gyventojams asmeninio asistento paslaugas teikia Vilniaus rajono socialinių paslaugų centras. (8 5) 215 3447 arba el. paštu.

Dienos socialinė globa - tai asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Dienos socialinės globos asmens namuose paslaugų gavėjais yra suaugę neįgalūs ir (ar) senyvo amžiaus asmenys, kuriems yra nustatytas dienos socialinės globos asmens namuose poreikis, 0-40 proc. Dėl dienos socialinės globos asmens namuose paslaugos asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi kreiptis į Juodšilių seniūnijos bendruomenės socialinių paslaugų centrą el. (8 5) 249 3315 arba į gyvenamosios vietos seniūniją. Dienos socialinės globos paslaugos gavėjais yra suaugę neįgalūs asmenys, kuriems yra nustatytas dienos socialinės globos institucijoje poreikis, 0-40 proc. Slaugyti šeimos narį nėra lengva. Siekiant pagelbėti tiek slaugomam asmeniui, tiek ir slaugančiajam teikiamos įvairios socialinės paslaugos. „Slaugantieji negalią turintį artimą žmogų nėra palikti likimo valiai.

Savarankiškai dirbančių asmenų, slaugančių negalią turintį asmenį, pensijų socialinis draudimas valstybės lėšomis vykdomas tik pasibaigus gautų pajamų deklaravimo terminui ir nustačius, kad šie asmenys neturėjo draudžiamųjų pajamų. Pagalba į namus teikiama iki 10 val. Integrali pagalba asmens namuose - tai slaugos ir socialinės globos paslaugos, teikiamos asmens namuose, kuriomis tenkinami asmens slaugos ir socialinių paslaugų poreikiai, konsultuojant ir artimuosius prižiūrinčius šeimos narius. Dienos socialinė globa ar integrali pagalba asmens namuose gali būti teikiama nuo 2 iki 10 val. Dienos socialinė globa taip pat gali būti teikiama ir įstaigoje nuo 3 val. per dieną iki 5 dienų per savaitę, t. y. darbo dienomis asmenys vyksta (vežami) į dienos centrą, kuriame praleidžia laiką, ten yra ugdomi, palaikomi ar atkuriami jų socialiniai, kasdienio gyvenimo, darbiniai įgūdžiai, organizuojamas maitinimas, pagal poreikius sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos, reikalingos atsižvelgiant į asmens savarankiškumo lygį. Trumpalaikė globa socialinės globos įstaigoje asmenims su negalia ar senyvo amžiaus asmenims įprastai teikiama ne mažiau kaip 12 val. per parą iki 6 mėn. per metus stacionarioje globos įstaigoje arba iki 5 parų per savaitę dienos globos įstaigoje. Ilgalaikės socialinės globos teikimo trukmė - 24 val. Namuose slaugomų, nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų ir suaugusių žmonių su negalia kartu gyvenantys artimieji dėl darbo ar asmeninių reikalų, pavyzdžiui, komandiruotės, šeimos ar darbo įsipareigojimų, ligos, atostogų, krizinės situacijos ir pan. Bendra šių paslaugų trukmė per metus neturi viršyti 720 valandų. Išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai (skyrybos, darbo praradimas, artimojo netektis ir pan.), laikino atokvėpio paslauga gali būti nepertraukiamai teikiama iki 90 parų. Vaikų su negalia iki 18 m. darbingo amžiaus asmeniui nustatytas ne didesnis nei 55 proc.

tags: #neigaliuju #poreikiai #globos #namuose

• Dvynių nėštumas: ką svarbu žinoti?
• pasiruošimas gimdymui
• Apie kūdikių plaukų kaitą
• Sužinokite daugiau apie nevaisingumo gydymą iVF Riga
• Sužinokite, kaip užtikrinti sveiką vaikų gyvenimo būdą