Nėštumo metu moters kūnas patiria daugybę vidinių ir išorinių pokyčių, o dubens, apatinės nugaros dalies ir sėdmenų skausmas yra dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria daugybė moterų. Šis skausmas yra natūralių kūno pokyčių rezultatas, dažniausiai praeinantis iš karto po gimdymo. Vis dėlto, kartais dubens skausmas nėštumo metu gali signalizuoti įvairias būkles, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį. Jų rimtumas gali priklausyti nuo to, kada šis skausmas pasireiškė - nėštumo pradžioje ar pabaigoje. Bet kuriuo atveju, joki nėštumo metu juntami skausmai neturėtų būti ignoruojami.
Netinkamai gydomas skausmas gali sukelti negalią, pabloginti nėščiosios savijautą, neigiamai veikti nėštumo eigą. Kaip ir bet kuriais kitais atvejais, nėščiosioms dėl įvairių priežasčių pasireiškiantį skausmą reikia adekvačiai malšinti. Vis dėlto, skiriant skausmą malšinančius vaistus ar priemones, reikia nepamiršti, kad jie turi būti saugūs ne tik motinai, bet ir vaisiui.
Apatinės nugaros dalies ir dubens skausmai yra dažniausiai pasitaikančios kaulų bei raumenų sistemos problemos nėštumo metu. Tyrimų duomenimis, su šia problema susiduria daugiau kaip 50 proc. besilaukiančiųjų. Statistikos duomenimis, apie 50-70 % nėščiųjų tam tikru nėštumo etapu jaučia juosmens skausmą, kuris gali būti lengvas arba stiprus, nuolatinis ar epizodinis. Šis skausmas dažniausiai jaučiamas apatinėje stuburo dalyje, tačiau gali plisti į sėdmenis ar kojas.
Dažniausiai akušeriai ginekologai jį laiko normaliu reiškiniu nėštumo metu. Svarbu paminėti, jog šie skausmai susiję su kaulų-raumenų sistema, o ne su ginekologinėmis ar urologinėmis problemomis. Skausmo sindromai nėštumo metu dažniausiai paveikia pilvo ir dubens, skeleto ir raumenų sistemas.

Dubens kaulų skausmas nėštumo metu yra natūralių kūno pokyčių rezultatas. Dubenyje esantys sakroileiniai sąnariai ir dubens lanko kaulai nėštumo metu patiria pakankamai daug streso, galinčio sukelti skausmą. Nėštumo metu kūnas patiria daug pokyčių - hormoninių, biomechaninių ir svorio pokyčių, kurie prisideda prie skausmo atsiradimo.
Tiksli apatinės nugaros dalies skausmo priežastis nėštumo metu nėra žinoma, dažniausiai tai siejama su daugeliu veiksnių:
Įdomu tai, kad, palyginti su bendrąja populiacija, išvaržos stuburo juosmeninėje dalyje nėščiosioms susiformuoja retai (1 iš 10 tūkst. atvejų).
Kaip didžiausi rizikos veiksniai skausmui pasireikšti laikomos šios priežastys:
Didesnis svorio priaugimas nėštumo metu taip pat gali turėti įtakos nugaros ir dubens skausmo pasireiškimui, tačiau viskas priklauso nuo to, koks yra nėščiosios gyvenimo būdas. Nėštumo metu ypač svarbu palaikyti pakankamą fizinį aktyvumą: jeigu moteris propaguoja pasyvų laiko leidimo būdą ir daug laiko praleidžia sėdėdama, ji turės didesnę riziką jausti apatinės nugaros dalies skausmą. Tačiau besilaukiančiai moteriai, kuri gyvena aktyviai ir daug juda, net ir priaugus daugiau (saikingai) svorio gali nekilti apatinės nugaros dalies ir dubens skausmas.
Dubens skausmas nėštumo pabaigoje arba antroje pusėje pasireiškia dažniausiai. Tai yra laikotarpis, kai šis skausmas atsiranda arba dar labiau suintensyvėja, ypač II arba III nėštumo trimestrą. Kadangi 2-3 nėštumo trimestre labiausiai padidėja kūno svoris, dubens kaulai bei sąnariai patiria daugiau spaudimo ir atsiranda didesnė tikimybė susidurti su skausmu.
Tokiu atveju gali būti juntamas dubens kaulų skausmas, sustiprėjantis lipant laiptais, vaikštant, atsistojant ar stovint ant vienos kojos. Dubens skausmas nėštumo pabaigoje gali pasireikšti kartu su kojų ar nugaros skausmais ir neretai yra intensyvus. Juosmens skausmas dažniausiai stiprėja vakare arba po fizinio krūvio, o pailsėjus gali sumažėti.
Apatinės nugaros dalies skausmas gali būti vertinamas pagal įrašus ligos istorijoje ir fizinį ištyrimą, kuris gydytojams padeda paneigti kitas apatinės nugaros diskomforto priežastis, pavyzdžiui, pielonefritą ar inkstų akmenis. Nėštumo metu apatinės nugaros dalies skausmas dažniausiai yra susijęs su raumenų ir raiščių pakitimais.
Jei moteriai skausmas sustiprėja vertikalioje padėtyje (dėl gravitacinio krūvio), o sumažėja gulimojoje, yra skausmo iradiacija į apatines galūnes, galima įtarti stuburo juosmeninės dalies išvaržą ir juosmeninių nervų šaknelių suspaudimą. Teigiamas tiesių kojų testas, kai pasikartoja nugaros skausmas su radikulito simptomais ir / ar vienpusis giliųjų sausgyslių refleksų nebuvimas, rodo stuburo tarpslankstelinę išvaržą. Visais atvejais turėtų būti atliekamas kruopštus kryžmens ir klubų sąnarių ištyrimas. Jei nustatomas aiškiai lokalizuotas vienpusis apatinės nugaros dalies skausmas, greičiausiai jį sukelia vidurinio stuburo raiščio laisvumas kiek aukštesnėje stuburo dalyje.
Štai keletas besilaukiančiųjų patirčių, susijusių su sėdmenų skausmu:
Apatinės nugaros dalies ir dubens skausmai nėštumo metu yra pavojingi mamos sveikatai tuo atveju, jei nesikreipiama į specialistus ir nesprendžiama problema. Negydomi jie gali išlikti po gimdymo ir tęstis ilgai, o uždelsus gali tekti bent minimalų skausmą kęsti nuolat. Štai dubens skausmas, juntamas einant ir sukeliantis sunkumų bei iššūkių nėščiajai, kartais išlieka ir po gimdymo.
Svarbu paminėti, kad stiprūs arba ilgai besitęsiantys skausmai tik pradėjus sportuoti ar gyventi fiziškai aktyviau nepraeis - dažnai, esant įsisenėjusiai problemai, tam reikia daug kantrybės ir laiko, o kartais pavyksta tik sumažinti jaučiamą skausmą. Pasak mokslinių tyrimų, patiriamas dubens ir apatinės nugaros dalies skausmas yra pagrindinis ar vienas iš veiksnių, lemiančių suprastėjusią gyvenimo kokybę. Tai reiškia, kad dėl atsiradusio varginančio skausmo besilaukiančių moterų gyvenimo kokybės rodikliai buvo prastesni.
Nors juosmens skausmas dažniausiai yra nekenksmingas, tam tikri simptomai gali rodyti rimtesnes problemas. Pajutus šį skausmą nereikėtų išsigąsti dėl reprodukcinės sistemos problemų, kadangi dauguma atvejų tai yra susiję būtent su kaulais, sąnariais bei minkštaisiais audiniais.
Išangėje jaučiamas skausmas - tiesiogine ir perkeltine prasme - nepatogi problema, dėl kurios žmonės delsia kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Neretu atveju, kurį laiką diskretiškai kenčiamus pojūčius lemia išangės patologijos - hemorojaus - sukeliamas nedidelis diskomfortas ar net ūmus, sunkiai tveriamas skausmas.

Hemorojus, taip pat žinomas kaip baterija, yra patinusios kraujagyslės išangėje ir aplink ją bei apatinėje tiesiosios žarnos dalyje. Šias pagalvėles turi visi žmonės, bet kai jos ima kraujuoti, iškrenta arba pasireiškia kraujagyslinių tarpų trombozės simptomai, didelė tikimybė, - išgirsite hemorojaus diagnozę.
Yra dviejų tipų hemorojus:
Hemorojumi serga ir vyrai, ir moterys, tačiau nėštumo ir gimdymo laikotarpiu veiksnių, lemiančių išangės patologijų atsiradimą, padaugėja. Tai dažniausiai pastebima nėščioms moterims trečiąjį trimestrą, kai išsiplėtusi gimda daro spaudimą venoms, o tai vadinama nėštumo hemorojumi.
Pagrindinės hemorojaus atsiradimo priežastys nėštumo metu:
Išangės ligos atsiranda apie 40 proc. nėščiųjų ir gimdyvių, dažniausiai - trečiąjį nėštumo trečdalį ir 1-2 parą po gimdymo, ypač dažnai - pakartotinai nėščioms. Trombuotas (arba įstrigęs) vidinis hemorojus ir perianalinė veninė trombozė yra vienos dažniausių nėščiųjų ir gimdyvių išangės ligų.
Hemorojus sukelia diskomfortą, niežulį ir kraujavimą tuštinimosi metu. Pūgos nėštumo metu kartais taip pat kartojasi. Nors krūvos sukelia dirginimą ir daro įtaką gyvenimo būdui nėštumo metu, jos nėra kenksmingos nei motinai, nei kūdikiui. Nėštumo laikotarpiu hemorojaus simptomai progresuoja, todėl daugelis moterų patiria ryškų neigiamą išangės patologijos poveikį savo gyvenimui ir gyvenimo kokybei, ypač trečiąjį nėštumo trimestrą bei po gimdymo. Vidurių užkietėjimas ir hemorojus stipriai neigiamai veikia tiek fizinę, tiek emocinę moterų sveikatą ir blogina gyvenimo kokybę po gimdymo.
Svarbu kreiptis į gydytoją, kai namų gynybos priemonės nepadeda simptomų. Nesant ūminių būklių, nėščiųjų hemorojaus chirurginis gydymas atidedamas po nėštumo ir gimdymo, o dažniausiai - iki laktacijos periodo pabaigos. Visais hemorojaus nėštumo metu atvejais rekomenduojama pradėti nuo konservatyvaus gydymo, kurio pagrindas - tuštinimosi reguliavimas. Veiksminga konservatyvaus gydymo priemonė - flavonoidai ir vietiškai vartojami preparatai.
Kiekvienai nėščiajai, gimdyvei bei žindančiai moteriai, pastebėjus išangės patologijos (hemorojaus) simptomus, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytojus specialistus, nes, bandydamos pačios diagnozuoti ligą, Jūs galite suklysti ir dar labiau sau pakenkti. Atsiradus išangės patologijos simptomams, rekomenduojama apie tai informuoti Jūsų nėštumą prižiūrintį šeimos gydytoją ir / arba gydytoją akušerį ginekologą.
Kaip sau padėti? Kokiais būdais galima sumažinti ar net visiškai atsikratyti nėštumo metu kamuojančio nugaros ir dubens skausmo? Prevencinės priemonės, tokios kaip reguliarus fizinis aktyvumas ir svorio kontrolė, padeda sumažinti skausmo riziką.

Kineziterapeutas - tai tas specialistas, į kurį pirmiausia reikėtų kreiptis pajutus šiuos simptomus. Nemedikamentinės intervencijos, kurias pritaikys kineziterapeutas, tokios kaip minkštųjų audinių manipuliacija, laikysenos koregavimas, stabilizavimo pratimai, mankšta vandenyje, turi teigiamą poveikį apatinės nugaros dalies ir dubens skausmui mažinti.
Dabar jau žinoma, kad nėštumo metu sportas ne tik nekenkia, bet ir yra naudingas. Lengvo ar vidutinio intensyvumo fizinis krūvis saugus ir naudingas tiek būsimai mamai, tiek vaisiui. Tai padeda užkirsti kelią per dideliam svorio priaugimui nėštumo metu, gestaciniam diabetui arba padeda jį kontroliuoti, gerina širdies ir kvėpavimo sistemos būklę, kraujotaką, mažina nugaros ar dubens skausmo tikimybę, gerina emocinę būklę, vaisiaus aprūpinimą deguonimi.
Užsiėmimai prižiūrint kineziterapeutui, dažnai yra pagrindinė sveikatinimo priemonė ar net pagrindinis gydymo būdas. Juosmens skausmą dažnai galima sumažinti taikant paprastus metodus, o specialūs pratimai, skirti stiprinti nugaros, pilvo ir dubens raumenis, gali sumažinti skausmą. Tačiau itin svarbu reguliarumas ir pastovumas - užsiimdami nereguliaria fizine veikla ir nesant pastovumui, teigiamų rezultatų nesulauksite.
Jei išvardytų priemonių nepakanka geram efektui pasiekti, gali būti taikomos kineziterapinės priemonės, t. y. tempimo pratimai bei pratimai, padedantys reguliuoti kūno padėtį, stiprinti nugaros raumenis. Tyrimų duomenimis, efektyviausiai apatinės nugaros dalies skausmą padeda sumažinti dubens pasvirimo / lenkimo, kelių prisitraukimo, tiesių kojų kėlimo, atsilenkimo, šoninio tiesių kojų pakėlimo ir Kegelio pratimai.
Negalima drąsiai teigti, kad pradėjus sportuoti visiškai išnyks skausmas, bet reguliariai sportuojant skausmo atsiradimo tikimybė labai sumažėja. Tačiau jei nėščioji kenčia itin stiprius skausmus, uždelsė spręsti problemą arba jautė lėtinį skausmą dar iki nėštumo - fizinė veikla greičiausiai bus pagalbinė priemonė, mažinanti skausmą, o norimam rezultatui pasiekti gali prireikti kompleksinio gydymo - masažo, fizioterapijos ir kitų procedūrų.
Pirmiausia pasirenkami konservatyvieji skausmo valdymo metodai. Reikėtų pradėti nuo nėščiųjų švietimo, jų kasdienės veiklos koregavimo. Kalbantis su nėščiosiomis, reikėtų suteikti informacijos apie ergonomikos svarbą darbe, kasdienėje veikloje, apie tai, kokia svarbi yra tinkama laikysena. Nėščios moterys mokomos tinkamai stovėti, vaikščioti, susilenkti nesukeliant įtampos stuburui. Tinkama laikysena padeda reikšmingai sumažinti apatinės nugaros dalies skausmą.
Ūmaus skausmo ar raumenų spazmams malšinti rekomenduojama koreguoti įprastą veiklą dieną, daryti poilsio pertraukėles. Šių pertraukėlių metu abi kojas reikėtų laikyti pakeltas, nes taip sumažinama juosmeninės stuburo dalies lordozė. Įrodymais patvirtinta, kad tokie veiklos ir laikysenos pakeitimai padeda sumažinti apatinės nugaros dalies skausmą.
Kiti galimi nefarmakologiniai nėščiųjų nugaros skausmo gydymo būdai yra akupunktūra, manualinė terapija, vandens terapija, stabilizavimas diržais, joga ir kt. Akupunktūra nėščiosioms paprastai laikoma saugia. Manoma, kad šis gydymo metodas skatina endogeninių opioidų išsiskyrimą ir tokiu būdu malšina skausmą. Nors jokių nepageidaujamų akupunktūros poveikių nėščiosioms nėra nustatyta, rekomenduojama vengti akupunktūrinių taškų, galinčių skatinti gimdos kaklelio ir gimdos susitraukius. Tyrimų duomenimis, mažinant apatinės nugaros dalies skausmą, akupunktūra yra efektyvesnė už kineziterapiją.
Manualinė terapija taip pat padeda įveikti ar sumažinti skausmą. Ypač geras efektas stebimas tuomet, kai moteris jaučia ne tik skausmą apatinėje nugaros dalyje, bet ir surakinimą. Efektyvūs ir įvairūs pratimai vandenyje. Dėl perodinės elektrinės nervų stimuliacijos saugumo nėščiosioms šiuo metu nėra bendros nuomonės, todėl šis skausmo malšinimo būdas daugelyje gydymo įstaigų nėra taikomas.
Pagrindinė hemorojaus prevencija nėštumo metu yra išvengti vidurių užkietėjimo. Įskaitant skaidulų turtingas maistas į kasdienę mitybą padeda išvengti vidurių užkietėjimo. Kai kurie daug skaidulų turintys maisto produktai yra vaisiai, pavyzdžiui, kriaušės, avokadai ir uogos; daržovės, pvz., brokoliai, burokėliai, morkos, pupelės, lęšiai, žalieji žirneliai ir sveiki grūdai, tokie kaip avižiniai dribsniai, rudieji ryžiai ir kt. Daug skysčių gėrimas palengvina tuštinimosi sunkumus. Noras tuštintis sukelia vidurių užkietėjimą. Nėštumo laikotarpiu pakinta beveik visų moterų mityba, labai svarbus tampa suvartojamų skysčių kiekis, kuris dažnai yra nepakankamas, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą dėl nėščiųjų pykinimo ir vėmimo. Nustatyta, kad pakinta ir besilaukiančių moterų dieta. Šios moterys ląstelienos turinčio maisto vartoja mažiau nei nenėščios moterys.

Išangė turi būti švari ir sausa. Ledo paketus reikia uždėti ant vietos dažnai. Išangės sritis turi būti pamirkyta ir plaunama šiltu vandeniu 10 minučių daug kartų per dieną. Tai galima padaryti atsisėdus ant praustuvo, pritvirtinto virš tualeto sėdynės. Taip pat gali padėti vonia, pripildant kubilą šilto vandens ir atsisėdus ant jo. Reikėtų vengti stipriai subraižyti ar šluostyti vietą. Kol išangės sritis yra sausa, dirginimas ir niežėjimas išlieka.
Kūno aktyvumas atliekant dubens raumenų pratimus nėštumo metu gali padėti išvengti vidurių užkietėjimo. Kegeliai padeda suaktyvinti dubens raumenis ir palaiko tiesiąją žarną.
Skiriant bet kokius medikamentus nėščioms moterims, reikia atsižvelgti į jų efektyvumą ir saugumą motinai bei vaisiui. Dalis medikamentų turi vienokį ar kitokį nepageidaujamą poveikį vaisiui, todėl jei juos prireikia skirti, turi būti įvertintas galimas naudos ir rizikos santykis.
Jei nėščioji patiria stiprų skausmą ir jo nepavyksta numalšinti nefarmakologinėmis priemonėmis, skiriami vaistiniai preparatai. Pirmo pasirinkimo preparatas skausmui malšinti šiuo metu laikomas acetaminofenas (paracetamolis). Prostaglandinų gamybą slopinančius vaistus - aspiriną ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) - reikėtų skirti labai atsargiai ir tik pirmuoju arba antruoju nėštumo trimestru. Tyrimų duomenimis, nėštumo pabaigoje skiriami prostaglandinų gamybą slopinantys vaistai gali sukelti priešlaikinį vaisiaus arterinio latako užsidarymą, gimdos arterijų susitraukimą. Taip pat pažymėtina, kad skirtingi NVNU pasižymi skirtingu poveikiu vaisiui.
Neuropatiniam skausmui gydyti paprastai skiriami vaistai nuo traukulių (pvz., gabapentinas) arba antidepresantai (pvz., amitriptilinas). Minėtų grupių vaistai mažina parestezijas ir radikulopatinius simptomus. Tiesa, atlikta labai nedaug tyrimų, kuriuose būtų analizuotas gabapentino saugumas nėščioms moterims ir jų nešiojamam vaisiui. Yra duomenų, kad šis vaistas gali būti susijęs su didesne epilepsijos rizika nėščiosioms ir didina nervinio vamzdelio defektų, psichikos sutrikimų, kaukolės ir veido anomalijų išsivystymo riziką vaisiui. Jei įmanoma, gabapentiną skirti nėščioms moterims reikėtų vengti.
Jei skausmas yra labai stiprus, skirtini opioidiniai analgetikai. Tiesa, juos dozuoti reikėtų labai atsargiai ir iki minimumo sumažinti šios grupės vaistų patekimo į vaisiaus kraujotaką riziką. Šiuo metu turimais duomenimis, nėra įrodyto ryšio tarp dažniausių opioidinių receptorių agonistų vartojimo nėštumo metu ir vaisiaus apsigimimų. Opioidus vartojusių nėščiųjų grupėje stebėtų vaisiaus defektų dažnis yra toks pat kaip ir bendrojoje populiacijoje. Iki šiol nėra atlikto jokio didelės imties, nepriklausomo tyrimo, kuriame būtų analizuotas opioidų saugumas nėščiosioms, todėl šios grupės vaistus reikėtų skirti tik esant būtinybei.
Jei skausmo nepavyksta numalšinti nemedikamentinėmis ar nėštumo metu saugiomis medikamentinėmis priemonėmis, reikėtų pagalvoti apie intervencinius skausmo malšinimo būdus. Jei diagnozuota stuburo diskų patologija su radikulito simptomais, efektyviausias įrodymais pagrįstas intervencinis gydymo būdas yra epidurinė steroidų injekcija. Nėščiosioms steroidai į epidurinį tarpą neretai injekuojami aklai, nes jonizuojamoji rentgeno spinduliuotė yra pavojinga vaisiui. Tyrimų duomenimis, kur kas saugiau ir tiksliau injekcijas atlikti kontroliuojant ultragarso ar magnetinio rezonanso tomografija. Tad, esant galimybei, reikėtų pasinaudoti šiais nėštumo metu saugiais vaizdinimo metodais.
Jei jaučiate juosmens skausmą, kuris trukdo kasdienei veiklai, stiprėja ar lydimas kitų simptomų, tokių kaip tirpimas, karščiavimas ar pilvo spazmai, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją ar akušerį-ginekologą. Taip pat apsvarstykite konsultaciją pas kineziterapeutą, kuris specializuojasi nėštumo priežiūroje, kad gautumėte individualius pratimus ar rekomendacijas. Venkite savarankiško vaistų vartojimo ar intensyvių fizinių pratimų be specialisto priežiūros, nes tai gali pakenkti jums ar vaisiui. Jei norite išbandyti prevencines priemones, tokias kaip joga, masažas ar juosmens/pilvo diržai, įsitikinkite, kad jos yra saugios jūsų būklei, ir aptarkite su gydytoju.