Negimdinis nėštumas: rizika, simptomai ir diagnostika

Nėštumas - tai džiaugsmingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau kartu jis gali sukelti ir nerimo dėl galimų komplikacijų. Viena iš tokių pavojingų būklių yra negimdinis, arba ektopinis, nėštumas. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kas tai yra, kaip dažnai pasitaiko, kokie jo simptomai, rizikos veiksniai, diagnostikos ir gydymo metodai.

Kas yra negimdinis nėštumas?

Negimdinis nėštumas - tai būklė, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir pradeda vystytis ne gimdos ertmėje. Normaliai nėštumas vystosi gimdoje, tačiau ektopinio nėštumo atveju apvaisintas kiaušinėlis gali prisitvirtinti ir augti kiaušintakyje, kiaušidėje, gimdos kaklelyje, gimdos kampuose ar net pilvo ertmėje. 96-97% visų negimdinių nėštumų atvejų vaisius prisitvirtina kiaušintakyje.

Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos prezidentės dr. D. Ramašauskaitės teigimu, negimdinis nėštumas pasitaiko 2-3% pastojusių moterų. Nors tai retesnė komplikacija, ji kelia rimtą grėsmę moters gyvybei.

Negimdinio nėštumo rizikos veiksniai

Nors negimdinis nėštumas gali ištikti bet kurią moterį, kai kurie veiksniai didina jo tikimybę:

• Ankstesnis negimdinis nėštumas: Moterys, kurios jau yra patyrusios negimdinį nėštumą, turi didesnę riziką, kad jis pasikartos. Rizika pakartotinam negimdiniam nėštumui padidėja nuo 3 iki 8 kartų.
• Kiaušintakių pažeidimai ar sutrikimai: Lėtiniai dubens organų uždegimai (ypač sukelti lytiniu keliu plintančių infekcijų, tokių kaip chlamidija), sąaugos pilvo ertmėje po operacijų, kiaušintakių fibrozė po operacijų, įgimti kiaušintakių defektai gali sutrikdyti apvaisinto kiaušinėlio kelionę į gimdą.
• Amžius: Vyresnės nei 35 metų moterys yra labiau linkusios į negimdinius nėštumus.
• Kontracepcijos priemonės: Nors kontraceptinės priemonės dažniausiai apsaugo nuo nėštumo, tam tikrais atvejais, ypač vartojant intrauterines priemones (spiralę), gali padidėti negimdinio nėštumo rizika.
• Dirbtinis apvaisinimas: Moterys, kurioms taikyta pagalbinio apvaisinimo procedūra, taip pat turi šiek tiek didesnę riziką.
• Rūkymas ir didelė partnerių kaita: Šie veiksniai taip pat siejami su padidėjusia negimdinio nėštumo rizika.
• Endometriozė: Ši liga gali sukelti sąaugas ir paveikti kiaušintakių funkciją.

Tačiau svarbu paminėti, kad net 30-50% moterų, kurioms diagnozuojamas negimdinis nėštumas, neturi jokių aiškių rizikos veiksnių.

Negimdinio nėštumo simptomai

Negimdinio nėštumo simptomai gali būti įvairūs ir kartais sunkiai atskiriami nuo įprastų nėštumo požymių ar kitų sveikatos problemų. Dažnai moterys kreipiasi į gydytojus jau tada, kai atsiranda ūmūs simptomai.

Ankstyvieji simptomai (gali būti panašūs į įprastus nėštumo požymius):

• Mėnesinių vėlavimas arba jų nebuvimas.
• Lengvas pykinimas, skonio ar apetito pakitimai.
• Nuovargis, mieguistumas.
• Krūtų jautrumas.

Vėlesni ir pavojingesni simptomai:

• Pilvo skausmas: Dažniausiai skausmas būna vienoje pilvo pusėje, kurioje vystosi negimdinis nėštumas. Skausmas gali būti nuobodus, aštrus, spazminis ir stiprėti fizinio krūvio metu, tuštinantis ar kosint.
• Kraujavimas iš makšties: Kraujavimas gali būti neryškus, rusvas ar net panašus į įprastas mėnesines, tačiau gali būti ir gausus.
• Pečių juostos skausmas: Tai vienas iš specifinių negimdinio nėštumo požymių, atsirandantis dėl vidinio kraujavimo, spaudžiančio diafragmą. Šį simptomą patiria apie 5-22% moterų.
• Silpnumas, galvos svaigimas, alpimas: Tai gali signalizuoti apie prasidėjusį vidinį kraujavimą ir organizmo reakciją į jį (hemoraginį šoką).
• Viduriavimas ar kiti virškinimo sutrikimai.

Jei nėštumo testas yra teigiamas, o atliekant ultragarsinį tyrimą vaisius gimdoje nematomas, būtina įtarti negimdinį nėštumą.

Negimdinio nėštumo diagnostika

Negimdinis nėštumas yra viena sunkiausiai diagnozuojamų būklių ginekologijoje. Ankstyva ir tiksli diagnostika yra gyvybiškai svarbi.

• Nėštumo testai: Šlapimo nėštumo testas gali būti neigiamas arba rodyti neryškią antrą juostelę, nes negimdinio nėštumo metu nėštumo hormonų (hCG) koncentracija kraujyje paprastai yra mažesnė nei normalaus nėštumo atveju. Kraujo hCG tyrimas yra informatyvesnis.
• Ultragarsinis tyrimas (echoskopija): Tai pagrindinis diagnostikos metodas. Jis leidžia vizualizuoti, ar vaisius vystosi gimdos ertmėje. Jei gimdoje vaisius nematomas, o hCG lygis yra pakankamai aukštas, įtariamas negimdinis nėštumas. Echoskopija gali parodyti darinį kiaušintakyje ar kitoje neįprastoje vietoje.
• Laparoskopija: Kai diagnozė lieka neaiški, gali būti atliekama diagnostinė laparoskopija - minimaliai invazinė operacija, leidžianti tiesiogiai apžiūrėti pilvo ertmę ir kiaušintakius.

Pavojai ir pasekmės

Negimdinis nėštumas yra itin pavojinga būklė, nes ne gimdoje besivystantis vaisius neturi pakankamai vietos augti. Augdamas jis gali pragraužti kiaušintakio ar kito organo sienelę, sukeldamas gyvybei pavojingą vidinį kraujavimą į pilvo ertmę. Nesustabdytas kraujavimas gali lemti hemoraginį šoką ir mirtį.

Net jei negimdinis nėštumas nėra mirtinas, jis gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant nevaisingumą, jei tenka pašalinti kiaušintakį ar abu.

Gydymas

Gydymo metodas priklauso nuo negimdinio nėštumo stadijos, jo lokalizacijos ir moters būklės.

• Chirurginis gydymas: Dažniausiai taikomas gydymo metodas. Atliekama laparoskopinė operacija, kurios metu pašalinamas pažeistas kiaušintakis su nėštuminiais audiniais. Jei prasidėjęs vidinis kraujavimas, operacija atliekama skubos tvarka.
• Medikamentinis gydymas: Kartais, ypač ankstyvose stadijose ir be ūmių simptomų, gali būti skiriamas gydymas vaistais (pvz., metotreksatu), kurie stabdo ląstelių augimą.
• Konservatyvus stebėjimas: Labai retais atvejais, kai nėštumas savaime nustoja vystytis, gali būti taikomas stebėjimas, tačiau tai reikalauja nuolatinės medicininės priežiūros.

Svarbu suprasti, kad gydytojų įsikišimas reikalingas visais negimdinio nėštumo atvejais, net jei atliekamas konservatyvus gydymas ar medikamentinis gydymas.

Prevencija ir ateities planavimas

Konkrečių priemonių negimdiniam nėštumui visiškai išvengti nėra. Tačiau rekomenduojama:

• Laiku gydyti lytiškai plintančias ligas ir dubens organų uždegimus.
• Reguliariai lankytis pas ginekologą (bent kartą per metus) profilaktiniams patikrinimams, kad būtų laiku diagnozuotos ir gydomos kitos ginekologinės ligos.
• Vengti rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas.
• Atsakingai naudoti kontracepciją.

Moterys, kurios patyrė negimdinį nėštumą, gali pastoti ir sėkmingai susilaukti vaikų. Tačiau pakartotinio negimdinio nėštumo rizika išlieka didesnė. Svarbu atidžiai planuoti nėštumą ir anksti kreiptis į gydytoją, pastebėjus pirmuosius nėštumo požymius.

Po persileidimo, įskaitant negimdinį nėštumą, rekomenduojama mažiausiai 6 mėnesius palaukti prieš bandant pastoti vėl, kad organizmas atsigautų.

Ši informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos. Jei turite klausimų ar abejonių dėl savo sveikatos, visada kreipkitės į gydytoją.

tags: #negimdinis #nestumas #delfi

• apetito praradimas nėštumo metu
• Svarbiausi patarimai nėščiosios mitybai
• Kaip sužinoti vaisingumą
• nėštumas ir nedarbingumo lapelis
• Apie sukrėsto vaiko sindromą