Įgyvendinant vaikų globos institucijų pertvarką, šalyje vyksta esminiai pokyčiai. Dar 2014 metais, pertvarkai tik prasidėjus, Lietuvoje veikė 95 vaikų globos namai, kuriuose gyveno daugiau nei 3,5 tūkst. vaikų. Per visus šiuos metus daugiau dėmesio skyrėme šeimoms, kad vaikai galėtų saugiau augti savo tėvų šeimose - pradėjome teikti kompleksines paslaugas šeimai, sustiprinome vaikų dienos centrus ir šeimų socialinę priežiūrą. Šiandien norime drąsiai paskelbti apie didelių vaikų globos namų uždarymą.

Pagrindinis reformos tikslas - tėvų globos netekusiems vaikams suteikti šeimai artimą aplinką, saugumą, kuriant patikimą tarpusavio ryšį. Bendruomeniniai globos namai yra vienas pirmųjų žingsnių šalyje vykdant perėjimą nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. Šeiminiai namai, kuriuose vidutiniškai gyvena po šešis vaikus, yra kur kas tinkamesnė vieta vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui, nei vaikų globos namai. Čia jiems skiriama daugiau dėmesio, mokoma savarankiškumo, vaikai gyvena lyg namuose ir yra atsakingi už savo gyvenamą vietą.
Tokie pokyčiai ne tik suteikia galimybę vaikams augti mylinčioje ir palaikančioje šeimos aplinkoje, taip stiprinant jų emocinę gerovę, bet taip pat prisideda ir prie bendruomenės stiprinimo bei atsakingo vaikų priežiūros užtikrinimo.
Ekspertai akcentuoja, kad labai svarbu vaikui sudaryti sąlygas formuoti tinkamus įgūdžius - mokytis to, ko yra išmokstama per kasdieninę rutiną. Institucinė kultūra sukuria higienos normas, valgyklas, viešuosius pirkimus, centralizuotą skalbimą, tačiau žmogui išėjus gyventi savarankiškai, išryškėja visi institucinių globos namų auklėjimo trūkumai.
| Rodiklis | 2002 m. | 2014 m. | Šiuo metu |
|---|---|---|---|
| Globojamų vaikų skaičius institucijose | 6700 | 3500 | ~1000 |
| Šeiminių namų skaičius | - | - | 177 |
Bendruomeniniuose vaikų gyvenimo namuose primestų griežtų įstaigos taisyklių nebelieka. Vaikai kartu su darbuotojais atlieka buities darbus, gaminasi maistą, planuoja valgiaraštį. Tokiu būdu įgūdžiai tampa natūrali sudėtinė buitinės rutinos dalis, o vaikai mokosi būti atsakingi už savo gyvenimą ir priimtus sprendimus.

Vis dėlto, kad ir koks šiuolaikiškas, visus standartus atitinkantis pastatas bebūtų, ne tai paverčia vietą namais, į kuriuos visada norisi sugrįžti. Visų pirma, tai žmogiškieji ištekliai - socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai, kurie mezga pasitikėjimu ir bendradarbiavimo principais grindžiamus santykius. Sukūrę tvarius, saugumu ir pasitikėjimu grįstus santykius, džiaugiamės, kad jau suaugę ir iš globos namų išėję vaikai pas mus grįžta, dalinasi savo pasiekimais ir patirtimis.
Lietuvoje šiandien jau globojama daugiau nei 5 tūkst. vaikų. Tačiau dar tūkstantis gyvena bendruomeniniuose globos namuose ir laukia šeimos. Rasti šeimą vaikui, vyresniam nei 10-ies, sunku. Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad noras gyventi šeimoje - tai ne prabanga, o pamatinė teisė, kuri turi tapti visų mūsų bendru įsipareigojimu.