Ilgalaikis tinimas po gimdymo: priežastys, simptomai ir efektyvus gydymas

Kūdikio laukimas ir jo gimimas yra vienas didžiausių stebuklų ir, žinoma, didžiulis krūvis moters organizmui. Ne veltui kūnas tam rengiasi devynis mėnesius, ir klysta manantieji, kad atsigauti po gimdymo moteriai nereikia. Kiekviena moteris išgyvena individualų nėštumo laikotarpį, lydimą skirtingų fizinių bei emocinių pojūčių, kurie priklauso nuo daugybės įvairių aspektų: bendros organizmo sveikatos, fizinių kūno savybių, genetikos, gyvenimo būdo, įpročių. Visi šie faktoriai lemia ir skirtingą paties gimdymo procesą: jo metu jaučiamus skausmus, trukmę, sudėtingumą, pokyčius kūne bei organizme. Pogimdyviniu laikotarpiu dažniausiai vadinamos 6 savaitės po gimdymo, tačiau kai kuriems nėštumo metu įvykusiems pokyčiams atsistatyti prireikia net pusės metų. Jūsų kūnas neatsistato iš karto po gimdymo: reikia laiko, kad atgautumėte formą. Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites. Per jį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kuriems kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką.

Nors dažnai girdime, kad nėštumas nėra liga, net po normalaus fiziologinio gimdymo daugumą moterų vargina vienas ar keli nemalonūs pojūčiai. Moterys, pagimdžiusios kūdikį, turi stebėti pokyčius, vykstančius jų kūne. Šie pokyčiai gali būti ne tik fiziologiniai, bet ir psichologiniai. Ginekologas iš karto po gimdymo patikrina gimdyvę, kad būtų išvengta nenormalaus kraujavimo ar diskomforto organizme. Komplikacijos po gimdymo gali atsirasti bet kuriuo pristatymo būdu - natūralus gimdymas arba cezario pjūvis.

Kūno patinimas po gimdymo: priežastys ir palengvinimas

Kūno patinimas yra vienas iš dažnų pogimdyvinių reiškinių. Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas. Tai paprastai praeina antrą-penktą parą po gimdymo, kai fiziologiškai padidėja šlapimo kiekis.

Kojos dažniau tinsta dar nėštumo metu dėl šiek tiek atsipalaidavusių kraujagyslių, santykinai padidėjusio kraujo kiekio ir sumažėjusio judrumo. Po gimdymo dar kelias dienas veikia tie patys hormonai, kurie atpalaiduoja kraujagysles, be to, moteris daugiau gulinėja, todėl kojos gali šiek tiek tinti, bet beveik nepastebimai. Situaciją palengvina poilsis aukščiau širdies lygio pakeltomis kojomis, lengvas fizinis aktyvumas.

Hormoniniai pokyčiai ir jų įtaka

Naują mamą užklumpa ir stiprūs hormoniniai pokyčiai, susiję su nėštumo pabaiga, intensyvia pieno gamyba, atsistatančia kiaušidžių veikla bei galimai jaučiamais pogimdyviniais simptomais. Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra: šis staigus pokytis ir sukelia tokius iš šalies lyg ir nepaaiškinamus nuotaikos svyravimus.

Gimdos involiucija ir išskyros

Iš karto po gimdymo gimda ima trauktis, tai vadinama gimdos involiucija. Praeis 6-8 savaitės, kol ji pasieks iki nėštumo buvusį dydį. Po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų.

Pirmomis dienomis po gimdymo gimdos susitraukimai gali būti skausmingi, ypač dėl žindant išsiskyriančio oksitocino. Jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi. Tai pirmiausia susiję su tuo, kad, kūdikiui žindant mamos krūtį, jos organizme išsiskiria hormonas oksitocinas, turintis gimdą sutraukiantį poveikį.

Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėtai. Pagimdžius gimdos kaklelio išorinė anga yra plačiai prasivėrusi, po 12 val. ji yra prasivėrusi 4-6 cm, po trijų parų - 2 cm. Šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo. Netgi praėjus šiam laikui, gimdos kaklelis neatgauna prieš gimdymą buvusios formos, išskyrus tų moterų, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis. Nors gimdos kaklelis po gimdymo lieka kiek pakitusios (cilindro) formos, tai niekaip neįtakoja moters sveikatos. Šį pakitimą gali pastebėti tik gydytojas.

Makšties išskyros (lochijos)

Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Pirmosiomis dienomis po gimdymo moteris kraujuoja gana gausiai (tikrai daugiau nei per mėnesines), tačiau tai nėra grynas kraujas. Per pirmąsias 3-4 dienas kraujavimas būna ryškiai raudonas.

Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą. Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Praustis galima iškart, kai tik moteris jaučiasi tam pakankamai stipri.

Aš moterims rekomenduoju į gimdymo krepšį įsidėti 2-3 didelius, kelnaičių tipo pogimdyminius įklotus ir daugiau didelio sugeriamumo, naktinių higieninių įklotų. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas.

Plyšimas makštyje yra gana dažnas normalus gimdymas per makštį; o su C pjūviu gimda atidaroma išoriškai per apatinę pilvo dalį, kad gimtų kūdikis. Abiem atvejais susidaręs plyšimas užsandarinamas siūlėmis. Jei tai daroma neteisingai arba netiksliai, žaizda gali užsikrėsti.

Dubens dugno ir tarpvietės pokyčiai bei traumos

Gimdymo metu traumuojami ir lytiniai takai, ir dubens dugnas. Dubens dugnas tai raumenys, fascijos, raiščiai bei juos inervuojantys nervai ir maitinančios kraujagyslės, poodinis audinys, oda, kurie uždaro apatinę dubens angą. Visos šios struktūros moters kūne suteikia atramą šlapimo pūslei, gimdai, makščiai, tiesiajai žarnai, užtikrina tinkamas šalinimo (šlapinimosi ir tuštinimosi), seksualines funkcijas.

Nėštumo/gimdymo metu patiriamos dubens dugno traumos gali būti lydimos (bet nebūtinai) reikšmingų dubens dugno (šlapinimosi, tuštinimosi, seksualinių) funkcijų sutrikimų. Mechaniniai jungiamojo audinio (fascijų, raiščių), sąnarių, raumenų, odos pažeidimai - tokios traumos dažniausiai įvyksta, kai vaisiaus galva spaudžia, stipriai tempia dubens dugno raumenis, jungiamojo audinio struktūras, slinkdama gimdymo kanalu. Nervų pažeidimai - dėl gimdymo metu susiklostančių situacijų, kartais pažeidžiami dubens srities nervai. Pažeidžiamiausias yra gaktinis (pudendinis) dubens nervas. Priklausomai nuo traumos sunkumo, pažeistų audinių kiekio ir patirtos traumos pobūdžio - galimos įvarios pasekmės.

Lengvos audinių traumos, nesant gretutinių sunkinančių veiksnių, komplikacijų, sugyja greitai, nesukeldamos jokių (ar tik nedidelius, trumpalaikius nepatogumus) nėštumo metu ar ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu ir neturi jokių ilgalaikių nepalankių pasekmių moteriai. Kitaip yra su sudėtingomis nėštumo/gimdymo metu patiriamomis dubens dugno traumomis, jos reikalauja specializuotos pagalbos moteriai ir dažniausiai sukelia įvairius reikšmingus sunkumus tiek ankstyvuoju traumų gijimo laikotarpiu, tiek ir vėliau.

Tarpvietės jautrumas ir gijimas

Po įprasto gimdymo, ypač jei buvo atlikta epiziotomija ar įvyko tarpvietės plyšimas, gali pasireikšti tarpvietės, makšties jautrumas, skausmas, patinimas. Šių vietų gijimo laikotarpis gali trukti iki 2 savaičių, tačiau jei tai gilūs sužeidimai - neretai lieka randai, kurie gali daryti įtaką intymios srities būklei ateityje. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų. Patartina šiuo laikotarpiu nesėsti ant kieto pagrindo, stebėti, kas valgoma, kad neužkietėtų viduriai. Esant dideliam diskomfortui, pabandykite 10-20 minučių uždėti šaltą kompresą (pvz. maišelį su ledukais). Galima naudoti vietinių anestetikų purškalus. Moterų, kurioms buvo atliktas tarpvietės įkirpimas arba įvyko tarpvietės plyšimas gimdymo metu, makštis kurį laiką būna jautri ir skausminga. Šiuo atveju kokio nors ypatingo gydymo nesiūloma. Rekomenduojama mankšta, ypač Kėgelio pratimai, padedantys greičiau sustiprinti dubens dugno raumenis.

Makšties ir išorinių lytinių organų pokyčiai

Po gimdymo pakinta makšties plotis, todėl natūralu, jog gimdžiusių moterų makštis ir lytinis plyšys lieka platesni visam gyvenimui. Tyrimų duomenimis, net 80 proc. moterų po gimdymo makštis lieka platesnė, atsiranda sienelių padribimas. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras. Gimus mažyliui, taip pat pradeda trauktis gimda, formuojasi gimdos kaklelis, keičiasi makšties išskyros. Visa tai gali užtrukti apie 6-8 savaites. Dėl gimdymo metu išsitempiančių dubens dugno raumenų, kaip ir dėl gana dažnai pasitaikančių įplyšimų, gali atsirasti dalinis šlapimo nelaikymas, ypač jei gimsta stambus kūdikis ar gimdoma ne pirmą kartą.

Šlapinimasis ir tuštinimasis

Pirmosiomis dienomis po gimdymo pasitaiko šlapimo susilaikymas, sąlygotas audinių pertempimo, sutrikusio jautrumo. Rekomenduojama reguliariai (bent kas 4 valandas) pasišlapinti, nes susilaikęs šlapimas sukuria geras sąlygas bakterijoms daugintis. Kita neretai pagimdžiusioms mamytėms nerimą kelianti problema - šlapimo nelaikymas. Dažniausiai šlapimo takų funkcija atsistato per 2-8 savaites po gimdymo. Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas, perteklinis liekamojo šlapimo susilaikymas, šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas. Tokie nemalonumai dažniausiai nutinka moterims, gimdžiusioms natūraliai. Guodžia tai, kad nemalonūs šlapimo pūslės pokyčiai yra grįžtamieji. Išsiplėtę šlapimtakiai ir inkstų geldelės tampa normalios būsenos praėjus dviem-aštuonioms savaitėms po gimdymo.

Pirmas pasituštinimas po gimdymo neretai sukelia sunkumų - pertempti pilvo sienos ir tarpvietės raumenys, dar prisideda skausmo baimė, esant tarpvietės įtrūkimų ar paūmėjus hemorojui. Po gimdymo moteris pirmą kartą pasituštinti turi ne vėliau kaip trečią parą. Tokia rekomendacija yra todėl, kad kuo žmogus ilgiau nesituština, tuo labiau kietėja viduriai ir pasituštinti darosi vis sunkiau. Pirmą kartą tuštintis, ypač, jei vaginalinio gimdymo metu plyšo ar buvo siūta tarpvietė, gali būti baisu, skausminga.

Vidurių užkietėjimas yra labai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Taip pat padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas. Siekiant išvengti vidurių užkietėjimo po gimdymo, rekomenduojama greičiau keltis ir daugiau judėti, vartoti daug skysčių, skaidulinių medžiagų turinčio maisto.

Hemorojus

Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite nemalonią „dovanėlę“ - hemorojų. Bet kokiu atveju patartina jo neužleisti. Hemorojui gydyti rekomenduojamas specialus tepalas arba kremas, skirtas tepti išangės sritį, gydomosios vonelės, žvakutės į tiesiąją žarną, mitybos reguliavimas (dieta ir skysčiai). Būklei negerėjant, būtina gydytojo chirurgo - koloproktologo konsultacija.

Krūtų pokyčiai ir žindymas

Nėštumas ir pogimdyvinis laikotarpis lemia ir krūtų būklę - dėl intensyvios pieno gamybos krūtinė padidėja, pakeičia formą. Pirmas paras po gimdymo iš krūtų skiriasi priešpienis - tai negausus, turtingas baltymų, naujagimio imunitetui reikalingų imunoglobulinų skystis. Jame esantys antikūnai saugo naujagimį nuo patogeninių virusų.

Antrą-ketvirtą parą po gimdymo iš krūtų ima skirtis pienas - riebalų ir baltymų sankaupa angliavandenių ir mineralų tirpale. Krūtys pieno pritvinksta dažniausiai tarp trečios ir ketvirtos dienos po gimdymo. Tomis dienomis krūtys padidėja, jas gali tempti, skaudėti, vienai dienai gali pakilti temperatūra iki 38-39°C. Neretai nutinka taip, kad trečią ar ketvirtą parą po gimdymo dėl krūtų persipildymo, pieno sąstovio pagimdžiusios moterys ima karščiuoti, temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C. Tai vadinamoji pieno karštinė, kuri paprastai trunka 24 val. Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei parą, galima įtarti infekciją.

Skatinama kuo anksčiau pradėti žindyti, nes tai naudinga tiek mamai, tiek naujagimiui - greičiau prasideda pieno gamyba. Laktaciją reguliuoja kompleksiniai neurohumoraliniai mechanizmai, o jos intensyvumas ir trukmė priklauso nuo to, kaip dažnai žindomas kūdikis.

Pilvo siena ir svorio pokyčiai

Šios srities pokyčiai, deja, neišvengiami. Nėštumas bei gimdymo procesas paveikia priekinės pilvo sienos raumenis ir odą. Pastaroji neretai suglemba dėl ilgą periodą trukusio įsitempimo, o raumenys kartais išsiskiria (tai gali nutikti dėl nėščios moters gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms). Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Guodžia tik tai, kad maždaug po 6 savaičių pilvo siena dažniausiai tampa visiškai normali, įgauna priešnėštuminę būklę. Šiuos pokyčius galima pakoreguoti aktyviai sportuojant, atliekant specialius masažus.

Specialius korsetus naudinga dėvėti ne tik po cezario pjūvio operacijos, bet ir po gimdymo natūraliais takais. Korsetas prilaiko pilvo organus, kad jie per greit nenusmuktų į staiga atlaisvėjusią pilvo ertmę.

Dauguma moterų po gimdymo netenka maždaug 5,5 kg (3-4 kg sveria kūdikis, nuo 400 g iki beveik kilogramo - placenta, dar apie pusę kilogramo sudaro kraujas ir vaisiaus vandenys). Mažėjant skysčių kiekiui organizme, iki pirmosios savaitės pabaigos moteris turėtų netekti dar 1,5-2 kg svorio. Žindančių moterų svoris mažėja greičiau nei nežindančių. Visgi, vengti greito liesėjimo (>2,2 kg/mėn.) yra svarbu.

Emocinė būklė ir psichologiniai iššūkiai

Gimdymo metu ir pirmomis paromis po gimdymo moteris patiria didžiulį fizinį ir emocinį krūvį. Normalu, kad pirmosioms emocijoms atslūgus, apima slogi nuotaika, gali pasireikšti dirglumas, nerimas, koncentracijos sutrikimas, nemiga ar mieguistumas. Šie požymiai dažniausiai praeina per 7 - 10 dienų. Geras emocijas ir džiaugsmą staiga gali pakeisti liūdesys ir nerimas, o šiuos dar labiau sustiprina nuovargis, miego stoka ir didelė atsakomybė už naują gyvybę.

Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos. Praeinančią depresiją sukelia tokie veiksniai kaip emocinė krizė po gimdymo sukelto susijaudinimo ir baimės, diskomfortas ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, nuovargis ir miego trūkumas, baimė atrodyti negražiai. Kai kurioms moterims ši būklė trunka kelias dienas, kitos gali kankintis net ir mėnesį.

Pogimdyminės depresijos simptomai gali pasireikšti bet kuriuo metu po gimdymo. „Baby Blues“, kuris paveikia moteris po gimimo, yra organizme sujudančių hormonų pasekmė. Jei tokie pojūčiai išlieka ilgiau, turite kreiptis į savo gydytoją arba gydytoją. Be hormonų, per didelis stresas taip pat gali sukelti depresiją po gimdymo. Motinos ar artimiausios šeimos depresijos istorija taip pat gali būti prisidedantis veiksnys. Pogimdyminę depresiją pirmiausia galima gydyti vaistais. Tačiau įsitikinkite, kad jūsų gydytojo paskirtas vaistas yra saugus vartoti maitinant krūtimi. Neigiamų jausmų tyrinėjimas psichoterapijos ir konsultacijų pagalba taip pat gali palengvinti būklę.

Pogimdyminė psichozė yra sunkesnė ir palyginti retesnė nei pogimdyminė depresija. Liga nėra nuolatinė ir gali būti gydoma tinkama specialistų pagalba. Pogimdyminės psichozės gydymas yra panašus į depresiją. Po gimdymo turi būti sukurta sistema, kuri teiktų pirmenybę motinos sveikatai po gimdymo. Kartu su fiziniu atsigavimu mamos turėtų skirti vienodą dėmesį savo psichinei sveikatai. Apžiūros metu tikrinama fizinė sveikata, reikia įvertinti emocinę motinos savijautą ir bendrą nuotaiką. Atsiradus raudonoms vėliavėlėms, turėtumėte susisiekti su psichikos sveikatos specialistu, kuris specializuojasi šioje srityje.

Atsigavimo strategijos ir gydymas

Fizinis aktyvumas ir mankšta

Fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, padeda greičiau atsikratyti priaugto svorio, mažina pogimdyvinės depresijos, trombembolijų riziką. Nesant medicininių komplikacijų, fizine veikla galima užsiimti kai tik moteris jaučiasi tam fiziškai ir psichologiškai pasiruošusi. Pirmas 5-6 savaites po gimdymo stenkitės su kūdikiu toli nekeliauti. Pirmus tris penkis mėnesius venkite didelio intensyvumo fizinių užsiėmimų (tokių kaip jodinėjimas ar didelio intensyvumo jėgos treniruotės).

Iškart po gimdymo galima daryti dubens dugno stiprinimo ir Kėgelio pratimus. Pirmosiomis dienomis ar net savaitėmis gali atrodyti, kad nors ir stengiatės, tačiau raumenys nesusitraukia. Sportuoti ar treniruotis patariama neskubėti, palaukti maždaug 6 savaites, kol nustos valytis gimda. Per pirmas šešias savaites po gimdymo stiprinkite dubens dugno raumenis, vaikščiokite: pradėkite nuo 10-15 min. Norint pagreitinti audinių atsistatymą rekomenduojami dubens dugno stiprinimo pratimai. Kėgelio pratimai - tai valingi išangės keliamojo raumens susitraukimai ir atsipalaidavimai.

Kineziterapija po sunkių dubens dugno traumų yra ypač svarbi ne tik tiesiogiai greitesniam dubens dugno raumenų funkcijų atkūrimui, raumenų stiprinimui, bet ir judėjimo, kvėpavimo funkcijų gerinimui, siekiant išvengti galimų įvairių nepageidaujamų ankstyvojo laikotarpio komplikacijų tokių, kaip - hipodinamija (fizinio aktyvumo, judėjimo trūkumas), tromboembolija (kraujo krešulių sukeltas kraujagyslių užsikimšimas), fizinio krūvio tolerancijos praradimai, diastazės (pilvo sienos raumenų fascijos prasiskyrimo) progresavimas ir pan. Kuo anksčiau kineziterapija įterpiama kaip reabilitacijos intervencija į pacientės gydymo planą, tuo sėkmingesnės gijimo eigos ir greitesnio funkcionavimo atsikūrimo dažniausiai galima tikėtis bei sumažinti vėlyvųjų pasekmių išsivystymo riziką, tokių kaip prolapsai, lėtiniai šlapinimosi, tuštinimosi, seksualinių funkcijų sutrikimai.

Mityba ir skysčių vartojimas

Jei moteris pagimdė natūraliai, yra sveika ir gerai jaučiasi, ji gali valgyti viską. Nėra kažkokios „pogimdyminės“ dietos. Po cezario pjūvio operacijos praėjus 2 val. galima gerti vandenį, po 6 val. - valgyti ir keltis iš lovos (priklausomai nuo būklės). Norint išvengti vidurių užkietėjimo po gimdymo, rekomenduojama greičiau keltis ir daugiau judėti, vartoti daug skysčių, skaidulinių medžiagų turinčio maisto. Reikėtų valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną).

Randų priežiūra po cezario pjūvio

Pirmiausiai reikėtų nebijoti ir praėjus parai po operacijos nebeklijuoti pjūvio pleistru, o leisti žaizdai „kvėpuoti“ - taip skatinamas jos gijimas. C-pjūvio atveju būtina pasirūpinti siūlėmis, uždėtomis pjūvio vietoje. Randai susidaro, kai audiniai yra nebeaprūpinami krauju. Tam, kad atsistatytų kraujotaka, reikalingas tam tikras masažas. Todėl beveik nėra skirtumo, ar naudosite specialų kremą nuo randų, ar tiesiog atliksite masažuojamuosius judesius rando periferijoje, poveikis bus panašus. Infekcijos požymiai yra karščiavimas, skausmas šlapinimosi metu ir išskyros ant žaizdos. Paprastai anksti aptikusi infekcijai gydyti pakanka vieno antibiotikų ciklo.

Lytiniai santykiai po gimdymo

Pirmieji lytiniai santykiai po gimdymo galimi, kai moteris fiziškai ir psichologiškai jiems pasiruošusi, sustojus kraujavimui, sugijus tarpvietės siūlėms. Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių. Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę. Praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, gimda susitraukia (dydis tampa įprastas), užsidaro gimdos kaklelis ir susiformuoja nuo infekcijų gimdą saugantis gleivių kamštis.

Po cezario pjūvio operacijos, kaip ir po natūralaus gimdymo, lytinius santykius rekomenduojama atnaujinti ne anksčiau kaip po 8 savaičių. Manoma, kad per tiek laiko gerai sugyja pooperacinis randas ir moteris įgyja pakankamą apsaugą nuo galimos infekcijos.

Kita labai dažna liga, keičianti moterų savivertę ir seksualumą, yra makšties gleivinės išsausėjimas. Pagrindiniai simptomai: deginimo, niežėjimo, sausumo jausmas makštyje, nepakankama lubrikacija lytinio akto metu, skausmingi lytiniai santykiai, vizualiniai moters lytinių organų pokyčiai. Liga gydoma drėkikliais, lazeriu, hormonais, o tai leidžia gyventi lytinį gyvenimą, išvengiant diskomforto ir skausmo. Didžiausią įtaką makšties išsausėjimui daro moteriškų hormonų trūkumas, todėl dažniausiai ir stipriausiai jis pasireiškia menopauzės, žindymo metu, po chemoterapijos. Taip pat po dažnų makšties uždegimų, perteklinio intymios higienos priemonių naudojimo.

Kiti gydymo būdai ir specialistų pagalba

Po gimdymo daugelį moterų vargina šlapimo nelaikymas, sausumas makštyje, skausmas lytinių santykių metu, vandens užsilaikymas makštyje po vonios ar baseino, vakarop atsirandantis nugaros skausmas ar pojūtis, kad kažkas yra makštyje. Neišvengiama ir didesnių bėdų - gimdos ir makšties nusileidimo ar šlapimo nelaikymo. Dubens organų slinkimas/nusileidimas/iškritimas per makštį - prolapsai. Gali būti besimptomiai ir kai kurių moterų pastebimi tik esant didesniam nusileidimui, kai, pavyzdžiui, prausiantis, pastebimas darinys, išlendantis iš makšties.

Lėtinis dubens dugno raumenų hiperaktyvumo („didesnio tonuso“, „raumenų sutrumpėjimo“) sindromas kartais išsivysto dėl patirtų tarpvietės plyšimų, randų, sąaugų, pudendinio nervo pažeidimų, komplikuoto gijimo ankstyvuoju potrauminiu laikotarpiu. Neretai šį dubens dugno raumenų funkcijos sutrikimą lydi ir lėtinio dubens srities skausmo sindromas (būdingi kryžmens, tarpvietės, lytinių organų, sėdmenų, vidinių šlaunų paviršių skausmai). Skausmas gali būti tiek situacinis, tai yra išprovokuojamas tam tikrų veiksnių, pvz., lytinių santykių, ilgo sėdėjimo, važiavimo dviračiu, tuštinimosi, tiek, ypač komplikuotais atvejais, pastovus ir sunkiai numalšinamas.

Esant dubens dugno raumenų lėtiniam hiperaktyvumui neretai sutrinka ir šalinimo funkcijos (gali pasireikšti tiek šlapimo nelaikymas, tiek ir susilaikymas, apsunkintas šlapinimasis, vidurių užkietėjimai ir/ar apsunkintas tuštinimasis) bei seksualinės disfunkcijos - būdinga skausmas įsiskverbimo į makštį metu (vaginizmas), skausmas lytinių santykių metu (dispareunija) ir kt.

NĖŠTUMO METU, priklausomai nuo patirtos dubens dugno traumos, nėščiosios patiriamų sunkumų, simptomų - gydymas parenkamas individualiai. Pagrindinės gydymo strategijos apima skausmo valdymą (prioritetas saugioms nemedikamentinio gydymo priemonėms (kineziterapija, masažas, šiluma, stabilizavimas kinezioteipais, ortopediniais diržais ir kt.). PO GIMDYMO sveikatos paslaugų apimtys ir priežiūra teikiama priklausomai nuo patirtos traumos sunkumo. Lengvų, kliniškai nereikšmingų traumų atveju, gali pakakti paprastų savipagalbos priemonių, tokių kaip: tinkama tarpvietės priežiūra, palaipsnis dubens dugno ir su jais funckiškai susijusių raumenų stiprinimas po gimdymo, vidurių užkietėjimo vengimo strategijos po gimdymo ir kt., kurias moteris sėkmingai gali pati sau taikyti namuose.

Pradinės reabilitacijos priemonės kompensuojamos iš privalomo sveikatos draudimo fondo, kurias paskiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas (FMRG), todėl pacientei reikalingas šeimos gydytojo ar kito gydytojo specialisto siuntimas FMRG konsultacijai dėl indikuotinų reabilitacijos priemonių taikymo. Svarbu žinoti, kad didžioji dalis gijimą skatinančių ir dubens dugno raumenų disfunkcijas lengvinančių fizikinių veiksnių gali būti saugiai taikomi žindančiai motinai. I-ojo laipsnio dubens organų nusileidimą galima sėkmingai sustabdyti lazeriu. Ši procedūra neskausminga, jai nereikia jokio specialaus pasiruošimo, o ir užtrunka ji apie 20 minučių. Po procedūros tą pačią dieną galima grįžti, kad ir į darbą.

Trūksta ir specializuotų dubens dugno disfunkcijų multidisciplininių pagalbos centrų, tinkamesnės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir finansavimo tvarkos, daugiau dubens dugno disfunkcijose besispecializuojančių fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų. Tačiau daugeliu atveju bazinė pagalba (pradinių savipagalbos priemonių mokymas, kineziterapija, gydymas fizikiniais veiksniais ir kt.), kuri yra reikalinga, - tikrai Lietuvoje yra nesudėtingai prieinama daugelyje gydymo įstaigų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Komplikacijos po gimdymo gali kilti bet kuriuo metu. Pogimdyminių komplikacijų simptomų gali būti supainiota su kitais negalavimais. Turite savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui nurodyti kūdikio gimimo datą. Akušerė ginekologė Agnė Meškaitė paaiškina, kad specialistai iš karto po gimdymo apžiūri moters gimdymo takus, susiuva įplyšimus ar įkirpimą. Šių vietų gijimo laikotarpis gali trukti iki 2 savaičių, tačiau jei tai gilūs sužeidimai - neretai lieka randai, kurie gali daryti įtaką intymios srities būklei ateityje.

Ką pastebėjus moterims derėtų iš karto kreiptis į gydytoją ginekologą? A. Meškaitė pabrėžia, jog naujai mamai po gimdymo būtina ginekologo konsultacija, kad šis galėtų apžvelgti, ar viskas gyja tinkamai, patarti kaip palengvinti pogimdyvinius simptomus. Sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje vyko gimdymas, specialistai dar 6 savaites bet kuriuo paros metu priims moterį tiek dėl nerimą keliančių simptomų, tiek skubioms konsultacijoms.

Anot akušerės ginekologės, nors dažnais atvejais pogimdyvinis laikotarpis moterims nesukelia didesnių problemų, kartais susiduriama su neįprastais simptomais, kurie pažymi, jog nedelsiant derėtų kreiptis į gydytoją.

Sunkus kraujavimas gali trukti iki 3 dienų po gimdymo. Dėmės ar nedidelis kraujavimas kartais gali tęstis net iki šešių savaičių. Lochia yra sunkesnė nei įprastos mėnesinės. Pirmąsias 3-4 dienas kraujavimas būna ryškiai raudonas. Kraujavimas kelia susirūpinimą, kai jis yra sunkus ir tęsiasi net tris dienas po gimimo. Didelis kraujo netekimas gali sukelti staigų kraujospūdžio sumažėjimą.

Po gimdymo infekcijos sukėlėjams patekus į gimdos ertmę, gali prasidėti gimdos uždegimas (endometritas), kuriam būdinga aukšta temperatūra, skausmai pilvo apačioje, nemalonaus kvapo išskyros iš makšties. Tokiu atveju moteris turėtų būti gydoma stacionare, nes endometritas gali komplikuotis pilvaplėvės uždegimu (pelvioperitonitu, peritonitu) ar net sepsiu, kuris gali baigtis gimdos pašalinimu.

Net tada, kai po gimdymo gijimas nekomplikuotas ir savalaikis, nevargina jokie ryškūs funkcionavimą reikšmingai bloginantys klinikiniai simptomai, - būtų idealu, kad vis tiek maždaug po 3 - 6 mėn. po gimdymo, moterys, patyrusios bet kokias traumas nėštumo/gimdymo metu, - būtų tiriamos dėl dubens dugno raumenų liekamųjų disfunkcijų, lėtinių dubens disfunkcijų išsivystymo rizikos. Pirmąsias šešias savaites reikia stebėti motinos fizinę sveikatą, kad būtų galima įvertinti, ar gijimas vyksta tinkamai. Panašus dėmesys turėtų būti skiriamas ir moterų psichinei sveikatai įvertinti.

tags: #neatleidzia #tinimo #po #gimdymo

• Skaitykite daugiau apie tai, kas formuoja vaiko raidą
• Latvijos audimo tradicijos
• Vaikų reabilitacija Eglės sanatorijoje
• Jurgitos Jurkutės-Širvaitės šeimos pagausėjimas
• Gyslainės rezginio cistos: išsami informacija tėvams