Gitano Nausėdos biografija: nuo gimimo datos iki prezidento posto
Gitanas Nausėda gimė 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje. Mokėsi Klaipėdos 5-ojoje vidurinėje mokykloje, taip pat Klaipėdos muzikos mokykloje, dainavo berniukų chore „Gintarėlis“. Vasaras leisdavo pas senelius Būdviečių kaime. 1981 m., neišlaikęs matematikos egzamino ir neįstojęs į ekonomiką Vilniaus universitete, dirbo sanitaru Klaipėdos vaistų sandėlyje.
Išsilavinimas ir akademinė veikla
1982-1987 m. G. Nausėda baigė ekonomikos studijas tuometiniame Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultete. 1987-1989 m. jis buvo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto aspirantas, o 1990-1992 m. per DAAD programą išvyko tęsti mokslinį darbą į Vokietiją, Manheimo universitetą. 1993 m. jis įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį. VU apsigynė socialinių mokslų daktaro disertaciją tema „Pajamų politikos kryptys infliacijos ir stagfliacijos sąlygomis (Lietuvos pavyzdžiu)“. 1994 m. jis atliko politologijos praktiką Bundestage, Bonoje, Vokietijoje, o 1998 m. stažavosi Pasaulio banke Vašingtone.
Nuo 1987 m. iki 2004 m. G. Nausėda dėstė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete. 1992-1993 m. dirbo Ekonomikos ir privatizacijos instituto vyresniuoju mokslo darbuotoju. 2009 m. jis tapo asocijuotuoju profesoriumi Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje, o 2016 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Mokslinių darbų pagrindinės kryptys: ekonominė politika, pinigų politika, makroekonominė analizė.
Profesinė karjera finansų sektoriuje
Savo profesinę karjerą G. Nausėda pradėjo dirbdamas Valstybinėje kainų ir konkurencijos tarnyboje, kur 1993-1994 m. ėjo Finansų rinkos skyriaus viršininko pareigas. Šiuo laikotarpiu taip pat rašė komentarus į „Lietuvos rytą“. Nuo 1994 m. iki 1996 m. G. Nausėda dirbo Lietuvos banke Komercinių bankų priežiūros departamento Metodikos ir analizės skyriaus viršininko pavaduotoju. 1996-2000 m. Lietuvos banke jis ėjo Pinigų politikos departamento direktoriaus pareigas, o 1998-2000 m. buvo Lietuvos banko Valdybos narys. Vėliau, 2000-2008 m., G. Nausėda AB Vilniaus banke dirbo Valdybos pirmininko patarėju. Prieš kandidatuodamas į prezidento postą, 2008-2018 m., G. Nausėda dirbo SEB banko prezidento patarėju ir vyriausiuoju ekonomistu.
Karjeros etapai
Žemiau pateikiama Gitano Nausėdos karjeros etapų apžvalga:
| Laikotarpis | Pareigos / Institucija |
|---|---|
| 1987-2004 m. | VU Ekonomikos fakulteto dėstytojas |
| 1992-1993 m. | Ekonomikos ir privatizacijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas |
| 1993-1994 m. | Valstybinės kainų ir konkurencijos tarnybos Finansų rinkos skyriaus viršininkas |
| 1994-1996 m. | Lietuvos banko Komercinių bankų priežiūros departamento Metodikos ir analizės skyriaus viršininko pavaduotojas |
| 1996-2000 m. | Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktorius |
| 1998-2000 m. | Lietuvos banko Valdybos narys |
| 2000-2008 m. | „Vilniaus banko“ valdybos pirmininko patarėjas |
| 2004-2009 m. | Prezidento Valdo Adamkaus visuomeninis patarėjas |
| 2008-2018 m. | SEB banko prezidento patarėjas ir vyriausiasis ekonomistas |
| 2009 m. | VU Tarptautinio verslo mokyklos asocijuotasis profesorius |
| 2016 m. | Profesorius Vilniaus universitete |
| 2019 m. | Išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu |
| Nuo 2019 m. | Lietuvos Respublikos prezidentas |
| 2024 m. | Perrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu |
Politinė karjera ir prezidento pareigos
2004 m. G. Nausėda įsijungė į Valdo Adamkaus rinkimų kampaniją, o pastarajam tapus Lietuvos prezidentu, 2004-2009 m. buvo V. Adamkaus visuomeninis patarėjas. 2018 m. rugsėjo 17 d. aikštelėje prie VU Gyvybės mokslų centro jis paskelbė kandidatuosiąs į 2019 m. Lietuvos prezidento postą. G. Nausėdos komandoje buvo ekonomistai Ilja Laursas, Teodoras Medaiskis, teisininkas Tomas Davulis, psichiatras Linas Slušnys, psichologas Andrius Kaluginas, toksikologas Robertas Badaras, medikė Jelena Čelutkienė, žurnalistas Vytaras Radzevičius, dainininkė, rinkodaros ekspertė Dovilė Filmanavičiūtė.
2019 m. gegužės 26 d. vykusiame antrajame prezidento rinkimų ture Gitanas Nausėda buvo išrinktas Lietuvos prezidentu ir inauguruotas 2019 m. liepos 12 d. Jo sėkmė buvo siejama su nuosaikiu, „visus apimančiu“ profiliu. 2024 m. jis buvo perrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu.
Prezidentavimas ir tarptautiniai santykiai
Kaip prezidentas, G. Nausėda vadovavo Lietuvos atsakui į 2020-2021 m. Baltarusijos protestus ir Rusijos invaziją į Ukrainą. 2020 m. balandžio mėnesį Prezidentas Nausėda ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka surengė pirmąjį per 10 metų abiejų šalių prezidentų „tête-à-tête“ susitikimą. Po Lukašenkos vyriausybės veiksmų prieš protestuotojus, kilusių dėl ginčytinų 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimų, Baltarusijos opozicijos kandidatė Svetlana Tichanovskaja pasitraukė į Lietuvą. Nausėdos vadovavimas krizės metu buvo pažymėtas tuo, kad padidino Lietuvos vaidmenį tarp Europos Sąjungos valstybių.
2020 m. rugpjūčio 12 d. jis įsakė Lietuvai atverti sienas visiems Baltarusijos gyventojams humanitariniais tikslais. Tą dieną jis taip pat pristatė krizės sprendimo planą, palaikomą Latvijos ir Lenkijos, kuris susidėjo iš trijų punktų, įskaitant raginimą sukurti nacionalinę Baltarusijos Vyriausybės ir pilietinės visuomenės tarybą. 2021 m. gegužės 23 d., iškart po „Ryanair“ skrydžio 4578 užgrobimo, kai buvo suimti du prieš Lukašenkos režimą pasisakantys žurnalistai, G. Nausėda paragino ES pripažinti Baltarusijos oro erdvę „nesaugia civilinei aviacijai“ ir nedelsiant paleisti suimtą žurnalistą Romaną Protasevičių.
2022 m. vasario 23 d., dieną prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, prezidentas Nausėda kartu su savo Lenkijos kolega Andrzejumi Duda lankėsi Kyjive, kad išreikštų solidarumą ir palaikymą. Vizito metu G. Nausėda pareiškė: „Susidūrus su Rusijos agresija, Ukraina nebus palikta viena...“ Nuo 2019 m. G. Nausėda yra surengęs 79 tarptautines keliones, įskaitant 13 į Belgiją susitikimams Europos Sąjungoje, 8 į Lenkiją, 6 į Vokietiją ir 4 į Jungtines Amerikos Valstijas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoms. Kaip prezidentas, G. Nausėda dažnai vadovauja Lietuvos diplomatinėms, akademinėms ir verslo delegacijoms visame pasaulyje, siekdamas skatinti ir ginti Lietuvos interesus tarptautiniu mastu. Tai apima šalies interesų gynimą regione, esant Rusijos invazijai į Ukrainą, ir tarptautiniu mastu, siekiant skatinti Lietuvos verslą bei pramonę ir kurti ryšius su kitomis valstybėmis.
Politinės pažiūros ir filosofija
Prezidento G. Nausėdos filosofija: nelipk per kitų galvas, lipk per savąją. Per 2019 m. prezidento rinkimų kampaniją G. Nausėda save apibūdino kaip atjaučiantį konservatorių. Nepaisant to, kai kurie politologai jo politines pažiūras laiko sunkiai apibrėžiamomis. Pasak Lauro Bielinio, „[Nausėdos] politinės pažiūros yra stipriai persmelktos ekonominiais argumentais, ten sunku rasti ideologiją.“ G. Nausėda palaiko Šimonytės kabineto pasiūlymą dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės, jei reforma neprieštarauja Konstitucijai. 2021 m. jis atsisakė pasirašyti ES lyderių laišką, smerkiančią Vengrijos anti-LGBT įstatymą. Šis pareiškimas pasirodė po to, kai jis pritarė Didžiosios šeimos gynimo maršui, protestui Vilniuje, kuris priešinosi partnerystės įstatymo pasiūlymui, apibūdindamas jį kaip „genderistinę propagandą“.
Asmeninis gyvenimas ir pomėgiai
G. Nausėdos šeiminė padėtis: vedęs, žmona - Diana Nepaitė-Nausėdienė (g. 1964 m.), inžinierė-technologė, susituokė 1990 m. Turi dvi dukras - Gedailę ir Ugnę. G. Nausėdos tėvas - Antanas Nausėda (1929-2022), inžinierius, buvęs Klaipėdos celiuliozės kombinato vyr. energetikas, gimė Būdviečių kaime. Motina - Ona Stasė Nausėdienė (1932-2014), fizikos ir matematikos mokytoja. Sesuo - Vilija Nausėdaitė (g. 1959 m.), ekonomistė.
G. Nausėda moka anglų, rusų, vokiečių kalbas. Kaip brangiausią vertybę jis įvardija laisvę, o žmones, be kurių neįsivaizduoja savo gyvenimo, - žmoną Dianą ir dukras Gedailę bei Ugnę. G. Nausėda labiausiai nemėgsta veidmainystės, žavisi besąlygiška meile Tėvynei. Jo mėgstamiausias klasikos kūrinys - Claude'o Debussy „Clair de Lune“, o mėgstamiausia spalva - sodriai mėlyna. G. Nausėdai patinka žaisti puolėju futbole ir krepšinyje, o valandų valandas gali praleisti žaisdamas šachmatais. Savo estetika jį keri lauko tenisas. Nuotaikos užtaisas G. Nausėdai yra muzikos grupė „Emerson, Lake & Powell“, o muzikos diskas sielai - Peterio Gabrielio „Scratch my back“.
Kontroversijos
Gitanas Nausėda gyvena Pavilnių regioniniame parke, prie Pūčkorių atodangos ir patrankų liejyklos pastatytame name, dėl kurio beveik trejus metus bylinėjosi su aplinkosaugininkais. Aplinkosaugininkai kritikavo Gitaną Nausėdą dėl modernaus privataus namo statybos Pavilnių regioniniame parke, netoli Pūčkorių atodangos - unikalaus geologinio objekto, paskelbto gamtos paminklu 1974 m. Tuometis SEB banko patarėjas Nausėda atsakė, kad turėjo teisinį statybos leidimą. Pavilnių regioninio parko direkcija bandė kovoti prieš leidimą, tačiau be rezultatų. 2026 m. vasario 25 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai atliko patikrą dėl valstybinės žemės užgrobimo Pavilnių regioniniame parke, bet kelios dienos prieš tai tvora, kuria buvo virš 10 metų užgrobta valstybinė žemė, buvo pašalinta, pastatyta laikina tvora ir pareigūnai faktinio pažeidimo nenustatė. Pareigūnams informacija buvo žinoma nuo 2025 metų pavasario, bet patikra buvo atidėliojama.
Prezidentas buvo kritikuojamas už tai, kad 2019 m., po vizito Japonijoje, aplankė Pietų Korėjoje studijuojančią dukrą. 2021 m. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius kvietė kartu suvalgyti picą, paantrindamas G. Nausėdos pasisakymui, kad turi aplinkoje homoseksualių asmenų ir kartu valgo picas. Tačiau į prezidentūrą atgabentos picos G. Nausėdai nebuvo priimtos.
2023 m. kilo ginčas, kai paaiškėjo, kad Gitanas Nausėda buvo buvęs Sovietų Sąjungos komunistų partijos narys. Dokumentuose teigiama, kad Nausėda, kurio pavardė buvo rusifikuota - Gitanas Antanovičius Nauseda, į TSKP įstojo 1988 m. gegužės 20 d., o partijos bilietas jam buvo suteiktas birželio 27 d. Žinią apie jo narystę pirmasis paskelbė Dovydas Pancerovas, „Laisvės“ televizijos žurnalistas, kuris informaciją rado Lietuvos valstybės istorijos archyve.
2023 m. Nausėdos komanda dalyvavo atgaivinant „Valstybininkų“ sąmokslo teoriją. 2024 m. sausį Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas teigė, kad paskyrimai į laisvas ambasadorių pareigas vilkinami dėl „valstybininkų“ sabotažo, ir teigė, kad sąmokslo grupuotė yra susijusi su Šimonytės vyriausybe.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
