Naujagimio bėrimas ant pilvuko: priežastys, simptomai ir priežiūra

Naujagimių odelė toli gražu ne visada būna švelni kaip šilkas. Visi naujagimiai per pirmąsias kelias gyvenimo savaites išgyvena visiškai įprastą odos lupimosi ir pleiskanojimo fazę. Tai viena iš vadinamųjų pereinamųjų naujagimio būklių. Visiems naujagimiams per pirmąsias dvi gyvenimo savaites, kartais - jau 3-5 dieną, prasideda odos lupimosi fazė. Naujagimio oda gali luptis ir tik šiek tiek, ir labai intensyviai, tačiau tai nebūtinai yra ženklas, kad jo oda yra sausa.

Naujagimių oda lupasi dėl kelių priežasčių. Vaisiaus vandenų poveikis. Gimdoje esantį vaisių supa amniono skystis. Jis puikiai apsaugo augantį vaisių, bet kartu ir nėra labai draugiškas odai. Štai dėl to maždaug nėštumo viduryje ant vaisiaus odos pradeda formuotis varškinis dangalas (verniksas). Tačiau šis dangalas taip pat riboja odos atsinaujinimo procesus. Verniksas laikui bėgant plonėja, vadinasi, kuo ilgiau vaikelis būna gimdoje, tuo mažiau jo lieka ir tuo prasčiau oda apsaugoma nuo vaisiaus vandenų poveikio. Po gimimo, kai gimdymo namų personalas nuo vaikelio nuvalo vaisiaus vandenų ir kraujo likučius, dažniausiai kartu pašalinamas ir verniksas. Odos prisitaikymas prie pasikeitusios aplinkos. Mažiau lupasi naujagimių, gimusių su storesniu varškinio dangalo (vernikso) sluoksniu, oda. Taip pat ir tų naujagimių, kurie iškart po gimdymo nebuvo visiškai švariai nuvalyti ar nuprausti, o vernikso likučiams leista susigerti į odą. Fiziologinis odos pleiskanojimas būdingas naujagimiams iki 2 sav. ir jis praeina savaime.

Bėrimas ant naujagimio pilvuko: dažniausios priežastys

Išbertas vaiko pilvas dažnai yra pirmasis alergijos požymis. Tačiau tai ne vienintelė tokio odos pokyčio priežastis. Vaiko oda yra jautri neigiamam daugelio veiksnių poveikiui. Pilvo išbėrimas gali būti alergijos požymis arba įspėti apie besivystančią ligą, dažnai infekcinę. Ant pilvo atsiradę išbėrimai įgauna įvairių formų ir atspalvių: atsiranda dėmelių, šašelių ar pūslelių.

Kūdikių spuogai (neonatalinė aknė)

Kūdikių spuogai, dar vadinami neonataliniais spuogais, yra odos sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia naujagimiams. Ši liga yra susijusi su odos anatomija, ypač su riebalinių liaukų funkcija. Naujagimių odoje yra gausu riebalinių liaukų, kurios gali reaguoti į hormonų pokyčius po gimimo. Šios liaukos gali gaminti per daug sebumo, kas sukelia spuogų atsiradimą. Kūdikių spuogai yra dažna ir dažniausiai nekenksminga odos būklė, kuri pasireiškia maždaug 20-30% naujagimių. Ši liga dažniausiai pasireiškia per pirmąsias kelias gyvenimo savaites ir gali išnykti per kelis mėnesius. Pagrindinė kūdikių spuogų priežastis yra hormonų, ypač androgenų, poveikis, kuris gali sukelti riebalinių liaukų hiperaktyvumą. Po gimimo kūdikiai gali gauti motinos hormonų, kurie sukelia šiuos pokyčius. Be to, odos užsikimšimas, sukeltas riebalų perteklius ir negyvų odos ląstelių kaupimasis, taip pat gali prisidėti prie spuogų atsiradimo. Pagrindiniai simptomai apima mažus raudonus spuogus, kurie gali būti uždegti ir užpildyti pūliais. Kūdikių spuogai diagnozuojami remiantis klinikiniu įvertinimu, paprastai papildomų tyrimų nereikia.

Kūdikių spuogai dažniausiai nereikalauja specialaus gydymo, nes jie paprastai praeina savaime. Tačiau, jei spuogai sukelia diskomfortą arba yra labai uždegti, gydytojas gali rekomenduoti švelnias odos priežiūros priemones, pavyzdžiui, švelnius muilus ar drėkinamuosius kremus. Svarbu vengti agresyvių vaistų ar produktų, kurie gali dirginti kūdikio odą.

Kūdikių spuogai (naujagimių acne), atsiradę dėl motinos hormonų poveikio, gali prireikti gydymo (dezinfekuojančios, antibakterinės priemonės).

Prakaitinė

Dažnas kūdikio odos pokytis - karštas pilvo bėrimas. Prakaitinė atsiranda dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo. Šie maži šašai pripildyti skaidraus skysčio. Jų atsiranda sušutus ir prakaitui užsilaikius prakaito liaukose. Bėrimas gali būti įvairus - nuo rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių iki vandeningų pūslelių. Dažniausiai beria raukšlių sritis: kaklą, pažastis, alkūnių, kelių linkius, gali išplisti į nugarą, krūtinę. Šias vietas gali niežėti. Nuprausus bėrimus galima patepti kūdikių odos priežiūrai skirtais kremais. Svarbiausia, kad vaikutis būtų švarus, ne per daug prirengtas, neperkaistų ir nenusikasytų. Per kelias dienas spuogeliai išnyksta. Jei bėrimas stiprėja, plečiasi, būtina kreiptis į gydytoją.

Sauskelnių dermatitas

Dėl sauskelnių atsiradęs bėrimas kiekvienam vaikučiui gali atrodyti vis kitaip. Vieniems ant užpakaliuko pasirodo keletas spuogelių, kitiems stipriai parausta ne tik užpakaliukas, bet ir kirkšnių, papilvės, lytinių organu oda. Šio bėrimo išvengti padeda tinkama higiena (švarus ir sausas užpakaliukas), oro vonios, kūdikių odos priežiūrai skirti kremai. Jei dermatitas vis tiek vargina, galima išbandyti kitos firmos sauskelnes arba iš viso jų atsisakyti.

Alergija - dažnas bėrimo ant pilvuko kaltininkas

Gana dažna pilvo jautrinimo priežastis yra alergija. Vaikai ne visada gerai toleruoja maistines medžiagas. Labai dažnai raudonos dėmės ant pilvo atsiranda nuo tam tikrų kosmetikos ar skalbimo priemonių. Kūdikių oda labai gležna ir ją gali lengvai paveikti odos pokyčius sukeliančios medžiagos. Pagrindinė kūdikio pilvo išbėrimo priežastis yra alergija. Alerginius vaikų odos pokyčių atsiranda įvairiose kūno vietose.

Alerginis bėrimas pasireiškia dilgėline ir sukelia niežulį. Vaikas neramus ir verkia. Gali pasireikšti ir papildomų simptomų: vėmimas, pykinimas, pilvo skausmas ar kosulys. Raudonas išbėrimas ant vaiko pilvo yra labai dažnas alergijos simptomas. Vaikų organizmas įvairiai reaguoja į maisto alergenus. Dilgėlinė ant vaiko pilvo yra viena lengvesnių alergijos rūšių. Ji pasižymi raudonomis dėmėmis, gana stipriai niežtinčiomis. Mažylio organizmas alergeną traktuoja kaip galimą grėsmę, dėl to gamina antikūnus. Jų pagrindinė užduotis - kovoti su jautrinančia medžiaga, o tai visada sukelia alerginę reakciją.

Atopinis dermatitas

Spuogeliai ant kūdikio pilvo gali reikšti atopinį bėrimą - reakciją į tam tikrus alergenus. Atopinė oda labai sausa, pleiskanoja, po visą kūną išplinta papulės ir eriteminiai pažeidimai. Raudonos dėmelės ant kūdikio pilvuko, kurios atrodo kaip į kerpes panašūs sausi pažeidimai, yra būdingas atopinio dermatito simptomas.

Atopinis dermatitas (AD) - lėtinė, uždegiminė odos liga, kuriai būdingas odos išsausėjimas, bėrimas ir varginantis niežulys, ypač ant veido ir galvos odos. Odai gyjant, galima pastebėti pleiskanojimą, lupimąsi: po šio proceso atkuriama nauja, sveika oda. Su šia liga susiduria net 20-25 % kūdikių ir vaikų, tad tėvams svarbu laiku ją pastebėti bei suteikti pagalbą savo mažyliams.

Egzema, atopinis dermatitas - tai odos uždegimas, kurį gali sukelti ar provokuoti įvairūs dirgikliai: odos priežiūros ir skalbimo priemonės, vaistai, vilna, sintetika, tam tikri maisto produktai (pienas, kiaušinis, kviečiai ir t.t.), namų dulkės, žiedadulkės, pelėsis ir t. t. Nustatyta, kad dermatitas gali būti paveldimas. Didesnė rizika susirgti žmonėms, kurių oda labai išsausėjusi, susilpnėjusios jos apsauginės savybės. Vaikučių oda plonesnė ir jautresnė, todėl dermatitas juos vargina gana dažnai. Požymiai: oda parausta, atsiranda papulės, pūslelės, šašeliai, pleiskanojimas. Pažeistą vietą smarkiai niežti, todėl vaikai juos nukaso. Tokia vieta šlapiuoja, atsiranda didelis infekcijos pavojus. Gydant svarbiausia išsiaiškinti ir pašalinti arba vengti alergeno, dirginančių medžiagų poveikio, naudoti gydytojo dermatologo paskirtus tepalus.

Alergenai ir bėrimo tipai

Alergiją sukelia ore, maiste, cheminėse medžiagose esantys alergenai ir kai kurie vaistai. Populiariausi produktai, sukeliantys alergiją ant vaiko pilvo, yra šie:

• Karvės pieno baltymai, labiausiai jautrinantys vaikus pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais. Bėgant laikui, alergijos simptomų dėl šios priežasties mažėja ir dažnai galop išnyksta.
• Glitimas (grūdų baltymai), sukeliantis atopinį odos uždegimą, taip pat ant pilvo.
• Vištos kiaušinių baltymai, sukeliantys dilgėlinę ant kūno.
• Pomidorai.
• Salierai.
• Riešutai, kurie sukelia ne tik kontaktinę dilgėlinę, bet ir viršutinių kvėpavimo takų paburkimą.

Niežtintis bėrimas ant vaiko pilvo dažnai yra reakcija į naudojamą kosmetiką ar skalbimo miltelius. Labiausiai jautrinantys produktai yra kvapiosios medžiagos, esančios kosmetikoje, konservantai, plovikliai arba augalinės kilmės veiksniai. Šiuo metu dauguma šių medžiagų jau nebenaudojamos kūdikių priežiūros priemonėms gaminti, tačiau, atsiradus alerginei reakcijai, reikėtų šių priemonių atsisakyti ir ieškoti skirtų jautrios kūdikio odos priežiūrai. Odos priežiūra yra individualus dalykas ir priklauso nuo jautrumo alergijai kiekvienu konkrečiu atveju.

Infekcinės ligos ir bėrimas ant pilvuko

Dėmelės arba spuogeliai ant pilvo gali įspėti apie besivystančią ligą, dažnai infekcinę. Kitos vaiko pilvo išbėrimo priežastys yra infekcinės ligos. Štai kaip gali atrodyti bėrimas:

• Neapibrėžtos formos raudonos dėmelės (dėmėtasis bėrimas).
• Mažos pūslelės, aplink paraudusios, panašios į išbėrimą nudilginus (dilgėlinė).
• Kieti maži šašai, pripildyti skysčio (papulinis bėrimas).
• Kieti dideli šašai, pripildyti skysčio (vezikulinis bėrimas).

Kūdikių pilvo ir nugaros išbėrimai - būdingi naujagimių ir kūdikių sukaitimo požymiai. Šiose kūno vietose užsikimšusios prakaito liaukos dažniausiai sukelia odos pokyčių.

Dažniausios infekcinės ligos su bėrimu

• Toksinė eritema: Dažniausiai antrą gyvenimo dieną atsirandančios gelsvai rausvos spalvos, 1-2 mm dydžio papulės arba pustulės apsuptos raudonu vainikėliu. Delnai ir padai nepažeidžiami. Praeina be jokio gydymo.
• Tymai: Infekcinė liga, dar sukelianti karščiavimą, kosulį ir ilgainiui išplintanti į kitas kūno dalis. Kartais atsiranda net konjunktyvitas. Pradžia - kaip įprastinės virusinės kvėpavimo takų ligos: temperatūra, sloga, kosulys. Po 2-5 dienų nuo simptomų pradžios temperatūra vėl pakyla, atsiranda bėrimas, kuriam būdingas laipsniškas plitimas: berti pradeda nuo veido, galvos, paskui išplinta ant kaklo, krūtinės, liemens, rankų, o per 3 dienas išberia visą kūną. Beria raudonomis dėmėmis nelygiais kraštais, kurios plečiasi ir susilieja į didesnes dėmes. Dėl gydymo būtina kreiptis į gydytoją.
• Vėjaraupiai: Pirmoje fazėje įgauna mažų pūslelių pavidalą, ilgainiui ligai progresuojant virsta didelėmis pūslėmis. Šiuo atveju, be bėrimo, karščiuojama, juntamas silpnumas ir galvos skausmas. Bėrimas: iš pradžių atsiranda dėmelė, jos centre - pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, šiai supliuškus, po 3-5 dienų susiformuoja šašelis. Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Toks bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų, kartais - net lytinių organų ir burnos. Išbertas vietas stipriai niežti. Bėrimas gali trukti iki 7 parų, beria bangomis.
• Raudonukė: Virusų sukelta liga. Be išbėrimo, padidėja limfmazgiai. Liga prasideda staiga. Po 1-2 dienų išberia švelniai rausvomis dėmelėmis visame kūne. Jos kiek iškilusios virš odos, bet nesusilieja. Bėrimas išnyksta po 2-3 dienų. Populiariajam tridieniui būdingas rausvas išbėrimas ant kūdikio pilvo ir šlaunų. Raudonukė pasireiškia raudonomis dėmėmis, tačiau ligai progresuojant alergija leidžiasi į apačią, bėrimų atsiranda ant kūdikio pilvuko ir kojų.
• Skarlatina: Infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos. Kartu pasireiškia karščiavimas, gerklės skausmas ir liežuvio apnašos. Būdingas karščiavimas, galvos skausmas. Po 1-2 parų pasirodo bėrimas: veidas tampa ryškiai raudonas, savo spalva išsiskiria tik nosies-smakro trikampis, kuris lieka baltas. Smulkiais raudonais taškeliais išberia ir daugiau kūno vietų: pažastis, kirkšnis, pilvą, kojų bei rankų lenkiamąjį paviršių. Būdingas požymis, jog paspaudus pirštu, bėrimas išnyksta. Po kelių ligos dienų liežuvis tampa avietinės spalvos. Bėrimas gali trukti nuo vienos dienos iki savaitės. Vėliau pradeda luptis padų, rankų oda, ji tampa šiurkšti, pleiskanoja. Skarlatina gydoma antibiotikais.
• Tridienė karštinė (ūmi eritema): Išbėrimų ant kūdikio pilvuko atsiranda per trijų dienų karštinę. Ši liga dar vadinama ūmia eritema, o su dėmėmis ant pilvo ir liemens pasireiškia karščiavimas. Būdingas staiga atsirandantis ir tris dienas trunkantis karščiavimas (vaiko kūno temperatūra gali pakilti net iki 40 laipsnių). Po to temperatūra staiga nukrenta ir visame kūno plote atsiranda šviesiai raudonos spalvos bėrimas, trunkantis pora dienų. Bėrimas išnyksta savaime.
• Meningokokinė infekcija: Pati pavojingiausia infekcija, pasireiškianti bėrimu. Pradžia primena peršalimą: karščiavimas, šaltkrėtis, sloga, kosulys. Bet jei bakterija patenka į kraują, vystosi sepsis, kurio požymis - specifinis bėrimas. Pirmiausiai išberia veiduką, ypač skruostus, sėdmenis, šlaunis. Bėrimas būna labai smulkus, mažais ploteliais, kartais primena žvaigždėtą dangų.
• Niežai: Bakterijų sukelti niežai.
• Užkrečiamasis moliuskas: Virusinis susirgimas, plintantis kontakto būdu. Pasireiškia rausvomis papulėmis įdubusiais centrais, paspaudus išteka balta, į varškę panaši masė.

Kada atlikti stiklinės mėginį?

Įtariant meningokokinę infekciją, galima atlikti stiklinės mėginį: prie išbertos vietos reikia prispausti stiklinę permatomu dugnu. Jei prispaudus bėrimas pranyko, vadinasi, tai ne meningokokinė infekcija, o jei jis išlieka - būtina kuo skubiau vykti į ligoninę! Kiti būdingi požymiai: galvos skausmas, vėmimas, sprando raumenų įtampa (pabandžius galvytę smakru prilenkti prie krūtinės, jaučiama raumenų įtampa, kuri sukelia skausmą), galvytės padėtis (vaikas instinktyviai lošiasi atgal, riečia prie savęs kojytes).

Kada kreiptis į gydytoją dėl bėrimo?

Tėvai turėtų stebėti vaiką, tikrinti jautrumo lygį ir kontroliuoti naujų pokyčių atsiradimą. Jeigu išbėrimą lydi kūdikio negalavimas, dirglumas ar vangumas, karščiavimas ar apetito stoka, dėl tokių pokyčių verta pasitarti su gydytoju. Į gydytoją reikėtų kreiptis ir jeigu vyresnio nei 2 sav. kūdikio odos pakitimai neišnyksta ir atsiranda papildomų simptomų, tokių kaip karščiavimas, negalavimas, kosulys. Negalima nuvertinti odos pokyčių, ypač vaikų, nes jie ne visada gali tiksliai pasakyti, kaip jaučiasi.

Pilvo problemos, kurios gali sukelti nerimą

Kūdikių mamos dažnai į gydytojus kreipiasi dėl virškinamojo trakto sutrikimų. Kol kūdikis vystosi mamos gimdoje, maisto pagrindą jis gauna iš kraujo, tad virškinamasis traktas dar nėra naudojamas medžiagų įsisavinimui. Kūdikio žarnynas ir jo fermentinės sistemos pradeda bręsti pirmą gyvenimo mėnesį. Daugeliui kūdikių pilvo problemos yra funkciniai sutrikimai, t.y., tai tiesiog vystymosi etapas, kuris anksčiau ar vėliau praeis.

Naujagimių pilvo diegliai

Kūdikių pilvo diegliai - nėra liga, tačiau smarkiai varginanti ir skausminga būklė, kurią būtina suvaldyti. Gydytojai teigia, kad pilvo diegliai - normalus ir natūralus vaiko augimo etapas, kurį tenka išgyventi kone visiems. Tik nedideliam skaičiui kūdikėlių dieglių priežastis yra kokia nors organinė liga. Apie antrą gyvenimo savaitę prasidėję pilvo diegliai kūdikiui, sulaukus 3-6 mėn., praeina.

Pagal medicininį apibrėžimą, kūdikių pilvo diegliai - tai dirglumo, nerimo ir verkimo priepuoliai, trunkantys daugiau nei 3 valandas per dieną ne mažiau nei 3 kartus per savaitę, dažniausiai prasidedantys vėlyvą popietę ar vakare. Visų pirma, vaikelis graudžiai verkia, dažniausiai tai būna vakarais ir naktį. Verkiant pilvukas būna kietas, išsipūtęs, kojytes vaikutis riečia prie pilvuko, rankytes prispaudžia prie kūnelio, veidelis parausta arba pabąla, atrodytų, tarsi jį kamuotų pilvo pūtimas. Kai dujos pasišalina, mamytės dažnai pastebi, kad vaikelis nustoja ir verkti.

Manoma, kad pilvuko diegliai - tai naujagimio organizmo reakcija į naują maisto patekimo būdą (įsčiose vaisius maitinosi per virkštelę) ir į iki tol sterilaus jo žarnyno apgyvendinimą įvairia mikrobiota. Kūdikiui gimus, jo žarnyno mikrobiota yra nebrandi, todėl ir atsiranda pilvo diegliai. Manoma, kad jie ypač vargina gimusius po cezario pjūvio operacijos. Tinkama mityba padeda bręsti žarnyno mikrobiotai. Motinos pienas, maitinimas krūtimi - svarbūs veiksniai, kurie nuo pat pradžių padeda formuoti sveiką žarnyno mikrobiotą.

Dieglių palengvinimas

Dažniausiai diegliai nėra rimtos ligos išraiška, o natūralus kūdikio žarnyno adaptacijos procesas. Tačiau tai nereiškia, kad kūdikiui negalėtume padėti. Lactobacillus reuteri (L.reuteri) gali būti skiriama esant kolikai ir pilvo diegliams. Bakterija L. reuteri yra vienintelis šiuolaikiniais moksliniais metodais įrodytas, už placebą efektyvesnis gydymo metodas vaikams, sergantiems pilvo diegliais. Be abejo, visada reikia pasitarti su gydytoja, ji rekomenduos, kaip mamytei sureguliuoti savo mitybą, kokių produktų vengti, nes jie irgi gali skatinti dieglių atsiradimą. Taip pat mamytė turėtų stebėti, kad kūdikėlis taisyklingai žįstų, kad neprirytų oro. Svarbiausia - meilė, kantrybė ir tinkama mityba.

Pilvo pūtimas ir jo priežastys

Išsipūtęs pilvukas parodo rūgimo bei bakterijų dauginimosi procesą. Kai kurios mamos stebisi, kodėl jų kūdikiai, kurie yra normalaus svorio, turi išsipūtusius pilvukus. Organizmo rūgštėjimą sukelia ne pats maistas, o organizme vykstantys jo skilimo procesai. Daugiausia rūgščių skildami išskiria baltyminiai produktai: mėsa, žuvys, kiaušiniai, tad jų reikėtų valgyti saikingai. O štai dauguma daržovių ir vaisių skildami išskiria šarmus. Būtent rūgštinės terpės bakterijos, kurioms pastarųjų metų maistas yra labai priimtinas nevaldomai daugintis, gali būti priežastis, kodėl kūdikis neramus, kodėl jam skauda pilvuką. Jei pilvo dieglius galime tik numanyti, pilvo pūtimą patvirtina padidėjusi pilvo apimtis ir visiems pažįstami garsai, lydintys dujų išėjimą iš žarnyno.

Padidėjęs E. coli kiekis rastas kūdikių kolika sergantiems ligoniams. Tačiau po gydymo tik L. reuteri grupėje ryškiai padaugėjo laktobakterijų išmatose ir sumažėjo Escherichia coli bei amoniako. Kai randama būdų, kaip užsėti vaiko žarnyną gerosiomis bakterijomis, kad jos ten daugintųsi, ne tik pilvas vizualiai sukrinta. Praeina nepaaiškinamos slogos ir visokie virusai bei kitos peršalimo ligos, nes organizmas tampa pajėgus greitai pats su jomis susidoroti. Rūgštinė terpė labai palanki daugintis ir įvairiems žarnyno parazitams - kirmėlėms. Jeigu organizmo terpėje vyrauja normali bakterijų pusiausvyra, jis pats kovoja su kirmėlėmis ir neleidžia joms daugintis.

Mitybos įtaka

Pakeitus mamos (jei ji maitina kūdikį) ar vaiko mitybą, pilvelis dažniausiai išsileidžia lyg koks balionas. Valgant daug cukraus turinčių produktų, miltinių patiekalų susidaro labai gera aplinka parazitams veistis. Dėl jų pilvukas taip pat gali būti išsipūtęs. Labiausiai diegliai siejami su virškinamojo trakto nebrandumu. Dalis kūdikių gali būti jautrūs karvės pieno baltymams, kiti gali prasčiau virškinti pieno angliavandenius (laktozę). „Reikėtų mažylį dažniau maitinti, kad jis neįsiverktų ir per daug neišalktų, kad galėtų valgyti ramiai.“

Vidurių užkietėjimas

Vidurių užkietėjimą gali lemti ir kitos problemos, ne tik skysčių trūkumas. Taip gali nutikti dėl alergijos karvės pieno baltymams, psichologinių problemų ir pan. „Užkietėjus viduriams padeda judėjimas, pilvuko masažas. Masažuojama švelniais judesiais -pusračiais iš dešinės žarnyno pusės apie bambą į kairę. Jei viduriai užkietėjo karštomis dienomis - tai gali būti skysčių trūkumas, reikia dažniau pasiūlyti vaikui gerti”.

Mažesnį nei 6 mėnesių kūdikį vasarą svarbu dažniau maitinti krūtimi ar iš buteliuko. Žindomam kūdikiui mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindymo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindymo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina. Jei mažylis maitinamas pieno mišiniu ir mišinys ruošiamas pagal gamintojo nurodymus, kūdikiui skysčių irgi užteks. Vasaros metu, mažesnį nei 6 mėnesių kūdikį, galima dažniau maitinti krūtimi ar iš buteliuko. Jei labai karšta, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Jei pastebite, kad kūdikis geria labai daug ir tai Jus neramina, pasitarkite su savo gydytoju.

Laktozės netoleravimas ir perteklius

Dažnai visomis pilvuko bėdomis apkaltinama laktozė ir jos netoleravimas. Pirminis laktozės netoleravimas gali būti dėl įgimto fermento-laktazės, kuris būtinas virškinti pieno cukrų - laktozę, trūkumo. Tokie kūdikiai visiškai negali vartoti jokio pieno turinčio laktozės. „Laktozės netoleravimas gali atsirasti po žarnyno infekcijų ar esant maisto produktų alergijai, kai pažeidžiamas žarnyno gleivinės epitelis. Tai vadinamasis antrinis laktozės netoleravimas. Ši problema praeina pasveikus po infekcijos ar išsiaiškinus bei pašalinus alergeną. Pasak specialistės, žindomiems kūdikiams pasireiškiantis pilvo pūtimas dažniausiai būna susijęs ne su laktozės netoleravimu, bet jos pertekliumi mamos piene. Kai mamos pieno gamyba yra labai gera ir kūdikis vos spėja žįsti laktozės gausų pradinį pieną - kūdikio virškinimo traktas nespėja suvirškinti visos laktozės. Kūdikio virškinamasis traktas vystosi ir mokosi virškinti įvairias medžiagas, kurias gauna iš motinos pieno arba pieno mišinio.

Mitybos svarba ir patarimai

Jei maitinant mišiniu vidurių užkietėjimas yra nuolatinis, galima parinkti mišinuką su skaidulinėmis medžiagomis, probiotikais, prebiotikais. Papildomai maitinamiems kūdikiams verta duoti daugiau maistinių skaidulų turinčių maisto produktų - košių, daržovių, vaisių. Svarbus valgymo reguliarumas.

Pieno mišiniai yra keleto rūšių. Dažniausiai pieno mišinių pagrindą sudaro karvės pieno išrūgų baltymai, augaliniai riebalai ir laktozė, vitaminai ir mineralinės medžiagos, gali būti papildytas gerosiomis bakterijomis ir kitomis medžiagomis. Yra ir įvairioms žarnyno problemoms spręsti skirtų pieno mišinių, tačiau visada raginu mamas neskubėti jų kaitalioti, leisti vaiko žarnynui „pajausti“ naują mišinuką. Tam, kad galėtume suprasti, ar vyksta koks nors pagerėjimas ar pablogėjimas, nepakanka kelių dienų, reikia bent savaitės, o geriausia - dviejų. Būtina pasikliauti specialisto - pediatro ar dietologo - pagalba.

Jeigu kūdikiui įtariama alergija kokiam nors maisto produktui ar tiesiog mama pastebi, kad jai kažko suvalgius kūdikio savijauta pablogėja, specialistas gali atlikti tyrimus ir patarti žindančiai mamai, kokį produktą laikinai pašalinti iš savo mitybos, kuo ji pakeisti ir kurį laiką stebėti vaikučio būklę prieš jį sugrąžinant. Labai svarbu pašalinti ne visus produktus iš karto, o po vieną. Ir jei pokyčio nėra, būtina juos sugrąžinti į mamos valgiaraštį. Kitu atveju galime prisišaukti didesnę bėdą - pačios mamos išsekimą dėl maisto medžiagų trūkumo. O juk ji - svarbiausias žmogus kūdikiui, tad šiuo periodu jai būtina stiprybė.

Bendra naujagimio odos priežiūra ir namų mikroklimatas

Naujagimio odelei lupantis ir pleiskanojant dažniausiai specifinio gydymo neprireikia. Pirmoji pagalba tokiu atveju - emolientai (medicininiai drėkinamieji kremai). Tiesa, kartais gali užtekti ir kūdikių drėkinamojo losjono ar aliejuko. Labai svarbu kūdikio odą apsaugoti nuo šalčio poveikio, odelę drėkinamosiomis priemonėmis tepti iškart po maudynių. Be to, ir jų metu naudokite tik drungną vandenį, itin minkštas kempinėles ar šluostes ar tiesiog apiprauskite vaikelį rankomis.

Nelupinėkite, nešveiskite naujagimio odos. Pamačius atsilupusius odos plotelius, pirmoji kilusi mintis - padėti vaikeliui greičiau atsikratyti odos likučių, tačiau šiai pagundai atsispirkite. Senoji oda padeda formuotis naujajai, tad pašalinę ją anksčiau laiko galime tik pakenkti, o ne padėti. Taip pat negalima kūdikių odos šveisti kosmetiniais ar jokiais kitais šveitikliais.

Pasirūpinkite tinkamu namų mikroklimatu. Drėgmės lygis naujagimio (kūdikio) kambaryje turėtų būti apie 50-60 %. Sausas patalpų oras siejamas ne tik su odos išsausėjimu, bet ir su gleivinių perdžiūvimu, didesne slogos ir alergijų išsivystymo rizika.

tags: #naujagimiui #pabertas #pilvukas

• Krikšto sakramento reikšmė
• Išsami kūdikių termometrų apžvalga
• geriausi stalo žaidimai vaikų ugdymui
• Šventė „Aš – mažasis šiaulietis“ Šiauliuose
• apsisaugojimas nuo nėštumo su Diane 35