Nors posakis „saldžių sapnų - ramių blusų“ dažnai vartojamas kaip palinkėjimas, blusos iš tiesų sukelia daug nerimo ir yra sunkiai išnaikinamos. Be to, jos aktyviausios būna dieną, o ne naktį, kaip daugelis mano.
Kenkėjų kontrolės bendrovės „Dezinfa” statistika rodo, kad pastebimas blusų antplūdis. „Įprastai užklausos dėl blusų naikinimo auga tolygiai arba svyruoja panašiu tempu, tačiau šiemet rugpjūtį jų skaičius šoktelėjo 16 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu. Galimas vienas iš pagrindinių veiksnių - drėgna ir lietinga vasara”, - atkreipia dėmesį kenkėjų kontrolės ekspertė Kristina Strakauskienė.
Blusos gali patekti į namus su gyvūnais augintiniais, užklystančiais graužikais ar netgi paukščiais. Taip pat jos gali patekti į namus užšokusios ant žmogaus drabužių, ypač po kontakto su benamiais gyvūnais ar lankantis vietose, kur blusos yra paplitusios: rūsiuose, apleistose patalpose ir pan. Šie maži, kraują siurbiantys kenkėjai gali nušokti daugiau nei 30 cm ir taip su drabužiais, daiktais ar gyvūnais atkeliauti į namus. Nors dauguma galvoja kitaip, blusos gali apsigyventi bet kuriuose namuose, net ir tuose, kuriuose nėra augintinių.
Viena blusa gali padėti iki 20 kiaušinėlių per kartą, o per gyvenimą sudeda iki 500 kiaušinėlių. Tam, kad subrandintų kiaušinėlius, blusoms svarbu pasimaitinti krauju. Manymas, kad jos maitinasi tik gyvūnų krauju, yra klaidingas, kadangi Lietuvoje gyvena apie 20 blusų rūšių, dažniausiai sutinkamos katinės blusos sėkmingai puola ir žmones, ir kitus gyvūnus”, - atkreipia dėmesį biologas Liutauras Grigaliūnas.

Blusų lervos, panašios į plonas, sunkiai matomas kirmėles, kurios subrendusios susisuka į lėliukės kokoną. Iš jo po savaitės išlenda suaugusi blusa. Jei aplinkoje staiga nelieka maitintojų - žmonių ar gyvūnų - kokonai ramybės stadijoje gali išgulėti beveik metus. Tačiau pajutę oro virpesius ir kvapus, jie aktyvuojasi ir duoda startą suaugusios blusos išlindimui.
Jei namuose yra augintinių, pirmas ir akivaizdžiausias požymis - nuolatinis gyvūno kasymasis. Apžiūrėkite savo augintinio kailį, ypač sprando ir nugaros srityje, aplink kaklą, uodegą ir pilvą, taip pat augintinio guolį. Kiaušinėliai, lervutės ir lėliukės kokonai taip pat randami grindų plyšiuose, tarpuose tarp baldų.
Blusos atrodo suplotos iš šonų, dėl kieto šarvo yra sunkiai sutraiškomos. Jų kūno forma leidžia joms išvengti suspaudimo ir lengvai judėti tarp gyvūno kailio arba plunksnų, kur jos praleidžia nemenką laiko dalį. Įkandimo žymės dažniausiai atsiranda dienos metu. Odą nusėja maži, tamsūs, aplink paraudę taškeliai. Blusos paprastai kanda kelis kartus į tą pačią vietą, todėl įkandimai atrodo kaip mažų, raudonų iškilimų grupelė arba linija. Įkandimo vieta šiek tiek patinsta, paraudimas būna apie 1 cm skersmens ir paprastai nedidėja. Blusos įkandimas jaučiamas iškart, o žmogui kanda dažniau į kūno dalį: kojų ir kulkšnių srityse, juosmenyje, kirkšnyse ir kitose panašiose vietose”, - pasakoja L. Grigaliūnas.
Juodi, smulkūs, į kavos tirščius panašūs grūdeliai, rasti gyvūno kailyje arba guolyje, iš tikrųjų yra blusų išmatos, sudarytos iš suvirškinto kraujo. Todėl, kai tos išmatos sudrėksta, pavyzdžiui, užtiškus vandeniui, jos ištirpsta ir nudažo paviršių raudonai arba rudai. Tai indikuoja, kad gyvūnas yra apkrėstas blusomis, net jei nematomi patys parazitai.

Blusų įkandimo simptomai yra skirtingi. Maitindamasi krauju, blusa į jūsų kraują išskiria seiles, jas organizmas atpažįsta kaip alergeną. Būtent dėl histamino blusų įkandimus pradeda niežėti, sugeltos vietos patinsta.
Maži raudoni taškeliai: įkandimai atrodo kaip nedideli, raudoni odos patinimai. Vietos: Blusos neturi sparnų, tačiau jos puikiai šokinėja. Visgi, jos retai pasiekia viršutinę kūno dalį, todėl dažniausiai sukandžiojamos yra čiurnos, pėdos, blauzdos ir keliai. Išsidėstymas: Skirtingai nei uodai, kurie kanda pavieniui, blusos dažnai kanda keletą kartų iš eilės. Išvaizda: Įkandimas atrodo kaip mažas, raudonas taškelis su tamsesniu centru. Aplink jį gali susiformuoti šviesesnis raudonas ratilas (halas). Pojūčiai: Blusos įkandimą lydi staigus ir intensyvus niežulys.
Odos niežulį ir diskomfortą sumažinti padės nereceptiniai vaistai nuo blusų įkandimo - specialūs kremai po vabzdžių įgėlimo arba vaistai nuo alergijos (antihistamininiai vaistai). Jokiu būdu nekasykite įgeltų vietų, nes didėja rizika perduoti infekciją.
Kaip palengvinti simptomus:
Jei pastebėjote įkandimus, svarbiausia taisyklė - jokiu būdu nesikasyti. Kasymas tik sustiprina niežulį ir padidina infekcijos riziką. Pirmiausia nuplaukite pažeistą vietą šiltu vandeniu ir antiseptiniu muilu. Uždėkite ledo kompresą arba šaltą daiktą, įvyniotą į audinį. Vaistinėje be recepto galite įsigyti tepalų su hidrokortizonu (mažina uždegimą) arba kalamino losjono (ramina odą).
Blusos perneša įvairias bakterijas - infekcinių ligų sukėlėjus, todėl jų įkandimai potencialiai pavojingi ir gyvūnams, ir žmonėms. Nors blusų įkandimai dažnai sukelia tik odos niežulį ar alergiją, jos taip pat gali pernešti ligas: tuliaremiją, listeriozę, vidurių šiltinę, endeminę žiurkių dėmėtąją šiltinę. Vienas iš dažniausiai Lietuvoje pasitaikančių blusų pernešamų parazitų yra kaspinuotis - kaspinuočių lervos vystosi blusos organizme, o gyvūnui prarijus užkrėstą blusą, kaspinuotis patenka į žarnyną. Žmonėms blusos gali sukelti alergines reakcijas, o nuolatiniai įkandimai - odos infekcijas dėl kasymosi”, - teigia biologas.
Daugumai žmonių blusų įkandimai tėra laikinas nepatogumas, sukeliantis niežulį ir estetinį diskomfortą. Blusų seilėse yra specifinių baltymų, kurie veikia kaip stiprūs alergenai. Žmonėms, kurie yra jautrūs šiems alergenams, gali išsivystyti alerginis dermatitas. Tokiu atveju reakcija neapsiriboja tik mažu spuogeliu - dideli odos plotai gali parausti, patinti, atsirasti dilgėlinė ar net pūslės. Tai yra dažniausia komplikacija. Kadangi įkandimo vieta labai stipriai niežti, žmogus instinktyviai kasosi. Tai pažeidžia odos vientisumą ir atveria kelią bakterijoms (pvz., stafilokokams ar streptokokams), kurios natūraliai gyvena ant mūsų odos arba patenka per nešvarias rankas.
Istoriškai blusos buvo atsakingos už maro plitimą, tačiau šiais laikais pavojai yra kitokie, nors vis dar egzistuoja. Endeminę dėmėtąją šiltinę (murine typhus): Ją sukelia Rickettsia typhi bakterijos, kurias platina žiurkių ir kačių blusos.

Atsikratyti blusų reikia kompleksiškai. Gydyti įkandimus be pačių blusų naikinimo yra beprasmiška - jos ir toliau kandžiosis. Blusų naikinimas yra sudėtingas procesas, nes suaugusios blusos sudaro tik apie 5% visos populiacijos.
Veiksmingi blusų naikinimo metodai:
Reguliarus namų tekstilės skalbimas aukštoje temperatūroje (ne mažiau kaip 60°C) yra vienas efektyviausių būdų sunaikinti visas blusų vystymosi stadijas. Jei įsikėlėte į naują būstą ir įtariate, kad ten galėjo būti blusų, rekomenduojama atlikti profesionalią dezinfekciją arba naudoti garinius valytuvus. Karšti garai prasiskverbia giliai į audinius ir plyšius, sunaikindami lervas ir kiaušinėlius ten, kur cheminės priemonės gali nepasiekti.
Taip. Nors naminių gyvūnų blusos nėra prisitaikiusios gyventi ant žmogaus kūno (žmogaus kūno temperatūra ir plaukuotumas joms nėra idealūs), jos gali įkąsti žmonėms. Paprastai jos įkanda į kojas, kulkšnis, juosmenį, kirkšnis.
Lauke šaltis jas užmigdo arba sunaikina. Tačiau šiltuose namuose blusos gali veistis ištisus metus.
Taip. Blusas į namus galite parsinešti ant batų ar drabužių iš lauko, laiptinės ar svečių.
Geriausias būdas išvengti blusų įkandimų ir su tuo susijusių sveikatos problemų yra nuolatinė prevencija. Tai ypač aktualu tiems, kurie laiko naminius gyvūnus. Reguliarus augintinių kailio tikrinimas ir profilaktinių priemonių naudojimas turėtų tapti rutina, o ne veiksmu, kurio imamasi tik pastebėjus problemą.